Koronaviruso situacija:

* Praėjusią parą nustatyti 482 nauji COVID-19 atvejai, mirė septyni žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1002 COVID-19 pacientai, iš jų 98 – reanimacijoje. Sergamumas per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekia 243 atvejus. Latvijoje šis rodiklis siekia 502, Estijoje – 795 atvejus.

* Valdžios institucijos paskelbė, kad Lietuva kovą turėtų gauti per 300 tūkst. vakcinos dozių, o balandį – per 755 tūkst. „Įsibėgėjantis vakcinavimo procesas, spartėjantis COVID-19 vakcinų tiekimas ir aktyvios Europos Komisijos pastangos spartinti vakcinų gamybą leidžia tikėtis, kad jau šių metų vasarą Lietuvoje pasieksime visuomenės imunitetą“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda. 

* Latvijoje britiška koronaviruso atmaina rasta aštuoniuose procentuose tirtų mėginių. Ji jau nustatyta Rygoje, Daugpilyje, Rėzeknėje ir Duobelėje. Latvijos Vyriausybė perspėja, kad jau balandžio pradžioje ji gali tapti dominuojančia. Kai kurie tyrimai rodo, kad britiška atmaina yra labiau užkrečiama.

* JAV prezidentas Joe Bidenas per televizijas kreipėsi į tautą ir tylos minute pagerbė koronaviruso aukas, kai jų skaičius šalyje peržengė pusę milijono. Prezidentas paragino amerikiečius laikytis saugumo rekomendacijų ir skiepytis nuo viruso. Pagerbiant pandemijos aukas, ant Baltųjų rūmų ir federalinių pastatų visoje šalyje bei JAV ambasadose visame pasaulyje vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo.

Diskusija dėl mokesčių. Finansų ministrė Gintarė Skaistė surengė pirmąjį darbo grupės susitikimą dėl mokestinių lengvatų peržiūros. Po posėdžio ministrė pranešė, kad Seimo pavasario sesijoje jokių sprendimų nebus, įvertinus neapibrėžtumą dėl koronaviruso pandemijos, jie gali būti priimti kitąmet ir įsigaliotų nuo 2023-ųjų. Finansų ministrė žada, kad bus diskutuojama dėl lengvatų, kurių apimtis sudaro apie 790 mln. eurų. Ministerijos pateiktose skaidrėse nurodoma, kad buvo gauti pasiūlymai atsisakyti lengvatų ūkininkams, šildymui, nekilnojamajam turtui, žadama svarstyti galimybę suvienodinti įvairių verslo formų apmokestinimą. 

Potvynis. Vidaus reikalų ministerija perspėjo, kad šiemet gali kilti didelis pavasario potvynis, atsakingos tarnybos dėl to surengė pasitarimą su savivaldybėmis. Manoma, kad vanduo pradės kilti pirmąją kovo savaitę, o piką pasieks apie kovo vidurį.

Oro tarša. Pastarosiomis dienomis šalyje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas, gyventojams patariama nesportuoti lauke, o namus vėdinti tik dienos metu. Aukšta tarša laikysis keletą dienų, ji fiksuojama visoje Europoje.

Padėtis Sakartvele. Sakartvelo policija sulaikė pagrindinį šalies opozicijos lyderį Nikanorą Meliją. Per opozicijos lyderio šalininkų ir policijos susirėmimus nukentėjo 17 žmonių. Nerimaujama, kad šis sulaikymas gali dar pagilinti politinę krizę, besivystančią po pernai įvykusių ginčijamų rinkimų. Opozicijos lyderis atmeta jam pareikštus kaltinimus dėl masinių neramumų organizavimo per 2019 metais vykusius antivyriausybinius protestus ir vadina juos politiškai motyvuotais. Šalies parlamentas patvirtino gynybos ministrą ir buvusį premjerą Iraklijų Garibašvilį naujuoju ministru pirmininku, jo pirmtakui praėjusią savaitę atsistatydinus dėl planų suimti opozicijos lyderį.  

Kompromisas su „Facebook“. Australijos vyriausybei sutikus pakeisti pirmąjį pasaulyje įstatymą, numatantį, kad technologijų milžinės privalo mokėti žiniasklaidai už dalijimąsi jos turiniu, socialinis tinklas „Facebook“ pranešė atšauksiantis Australijos žiniasklaidos priemonių blokadą.

Spaudimas Mianmarui. Tarptautinė bendruomenė didina spaudimą perversmą įvykdžiusiems Mianmaro kariškiams dėl smurto prieš demonstrantus. Didžiojo septyneto šalys paskelbė pareiškimą, kad kovinių šaudmenų naudojimas prieš beginklius žmones yra nepriimtinas ir turi sulaukti atsako, o JAV įvedė sankcijas dar dviems Mianmaro generolams. 

The post Svarbiausi vasario 23-osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Anot URM pareiškimo, parlamento sprendimas panaikinti pagrindinės opozicinės partijos Vieningojo nacionalinio judėjimo lyderio Nikanoro Melijos teisinę neliečiamybę ir galimas politiko suėmimas „mažina dialogo tarp valdančiosios partijos ir opozicijos galimybę, kelia klausimų dėl selektyvaus teisingumo ir teisės viršenybės šalyje“.

„Raginame mūsų partnerius Sakartvele atsitraukti nuo raudonųjų linijų ir pasinaudoti proga deeskaluoti situaciją bei ieškoti sprendimų, kaip normalizuoti padėtį ir sugrįžti į konstruktyvų politinį dialogą“, – pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Pareiškimu Sakartvelo valdžia ir opozicija kviečiamos „atsisakyti veiksmų, vedančių į tolesnę aklavietę ir skaldančių visuomenę bei galimo jėgos panaudojimo prieš piliečius“.

Teigiama, kad tolesnis situacijos eskalavimas tik dar labiau pakenks šalies ateities perspektyvoms, o Sakartvelui būtinos valdžios institucijos, gebančios priimti žmonių interesus atitinkančius sprendimus tiek dėl pastarojo meto iššūkių, tiek dėl Europos Sąjungos ir Sakartvelo Asociacijos susitarimą įgyvendinančių reformų.

Sakartvelo ministras pirmininkas Georgijus Gacharija ketvirtadienį atsistatydino dėl planų suimti opozicijos lyderį Nikanorą Meliją, įstumdamas šią Kaukazo valstybę į dar gilesnę politinę krizę, prasidėjusią po pernai spalį vykusių parlamento rinkimų.     

45 metų G. Gacharija iš valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“, premjero poste dirbęs nuo 2019 metų, nurodė, jog atsistatydina vyriausybėje kilus nesutarimų dėl teismo sprendimo suimti N. Meliją vykdymo.  

Bandymas sulaikyti N. Meliją – eksprezidento Michailo Saakašvilio įkurto „Vieningojo nacionalinio judėjimo“ (VNJ) pirmininką – išprovokavo opozicijos pasipiktinimą. Įspėjimų Tbilisiui paskelbė ir kai kurios Sakartvelo sąjungininkės Vakaruose.       

Beveik visų opozicinių partijų lyderiams susirinkus prie VNJ būstinės Tbilisyje, o televizijoms rodant filmuotą medžiagą, kurioje matyti šalimais telkiama riaušių policija, G. Gacharija pareiškė, jog negali vykdyti teismo sprendimo, todėl atsistatydina. 

„Neleistina vykdyti teismo sprendimą... jeigu tai kelia grėsmę mūsų piliečių sveikatai ir gyvybei ar kelia politinės krizės eskalavimo riziką“, – sakė jis.  

Trečiadienį Tbilisio miesto teismas patenkino prokuratūros prašymą pakeisti N. Melijai skirtą kardomąją priemonę – užstatą – į suėmimą. VNJ lyderis atsisakė mokėti užstatą, pareiškęs, kad jam iškelta baudžiamoji byla, susijusi su 2019 metais vykusiomis antivyriausybinėmis demonstracijomis, yra „politinis persekiojimas“.

N. Melijai gresia iki devynerių metų nelaisvės, jei bus pripažintas kaltu dėl masinių neramumų organizavimo per tuos protestus.

Raginimai rengti pirmalaikius rinkimus

41 metų N. Melija kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais. Opozicionieriaus šalininkai žadėjo neleisti policijai jo suimti. 

Nurodymas sulaikyti didžiausios opozicinės politinės jėgos šalyje lyderį padidino statymus politinėje krizėje, kuri Sakartvelą krečią nuo pernai spalį vykusių parlamento rinkimų. 

Opozicija laiko suklastotais spalio 31 dieną vykusius parlamento rinkimus, kuriuos nedidele persvara laimėjo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“.

Opozicijos atstovai atsisakė dirbti naujajame parlamente ir pareikalavo rengti naujus rinkimus. 

N. Melija ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad opozicija pasirengusi deryboms dėl pirmalaikių rinkimų. 

„Valdžia Sakartvele pasikeis taikiai ir labai greitai“, – kalbėjo jis. 

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad atsistatydinus premjerui N. Melijos suėmimas laikinai atidedamas. 

Valdančiosios partijos pirmininkas Iraklis Kobachidzė pareiškė, kad „Sakartvelo svajonės“ vadovybė iki penktadienio apsispręs dėl naujo premjero kandidatūros, ir pridūrė „apgailestaująs“ dėl G. Gacharijos sprendimo trauktis iš pareigų. 

„Raginu N. Meliją paklusti teismo sprendimui. Priešingu atveju vyriausybė vykdys teismo sprendimą ir jį suims“, – sakė jis per spaudos konferenciją Tbilisyje. 

VNJ vadovas kaltinamas smurto kurstymu per 2019 metų birželį Tbilisyje vykusius protestus, kurie įsiplieskė, kai Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Sergejus Gavrilovas iš pirmininko tribūnos kreipėsi į Sakartvelo parlamentą. Tai buvo itin kontroversiškas žingsnis, turint galvoje po trumpo 2008 metų karo tarp Tbilisio ir Maskvos tvyrančią įtampą.

Per audringas demonstracijas neišvengta susirėmimų tarp protestuotojų ir policijos, kuriai teko pasitelkti ašarines dujas, vandens patrankas ir gumines kulkas.

„Pavojinga padėtis“ 

Tuo laikotarpiu vidaus reikalų ministru dirbęs G. Gacharija vadovavo protestų malšinimui, o 2019 metų rugsėjį buvo paskirtas ministru pirmininku. 

G. Gacharija, opozicijos vadinamas „Maskvos žmogumi“, dirbo Rusijoje vokiečių oro bendrovės „Lufthansa“ regiono direktoriumi. Jis yra Maskvos Lomonosovo universiteto absolventas.  

Prieš N. Melijos teismą išplatintame pareiškime Europos Sąjungos ambasadorius Sakartvele Carlas Hartzellas (Karlas Harcelas) aplinkybes, susijusias su VNJ lyderio baudžiamuoju persekiojimu, pavadino „pavojinga trajektorija Sakartvelui ir Sakartvelo demokratijai“.

JAV ambasada Tbilisyje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad krizė „turi būti išspręsta taikiai“, ir paragino tiek vyriausybę, tiek opoziciją elgtis santūriai.

„Dabartinės pavojingos padėties, susiklosčiusios po teismo sprendimo dėl N. Melijos, šaknys glūdi dešimtmečių senumo problemose, susijusiose su l rinkimų sistema ir teismų sistema“, – nurodė ambasada.   

Nuo 2012 metų valdžioje esančios „Sakartvelo svajonės“ populiarumas smarkiai priblėso dėl kritiškai vertinamos jos ekonominės politikos ir, daugelio nuomone, atitolimo nuo demokratinio kurso.

„Sakartvelo svajonės“ įkūrėjas milijardierius Bidzina Ivanišvilis – turtingiausias Sakartvelo žmogus – 2013 metais atsistatydino iš ministro pirmininko posto, tačiau daugelio tebelaikomas įtakingiausia figūra šalyje.   

Kritikai kaltina B. Ivanišvilį politinių oponentų persekiojimu ir teigia, kad ekspremjeras sukūrė korupcinę sistemą, kurioje privatūs interesai svarbesni už politiką.

The post Atsistatydino Sakartvelo premjeras G. Gacharija (papildyta URM komentaru) appeared first on LAIKMETIS.