„Tai yra bloga žinia partijai, bet esame pergyvenę kur kas sudėtingesnius laikus“, – žurnalistams trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Parlamento vadovė patvirtino, jog siūlys partijai Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, šį klausimą artimiausiu metu svarstys liberalų valdyba.

„Aš tikiu šita organizacija ir siūlysiu kolegoms kreiptis į aukštesnę instanciją. (...) Artimiausiu metu turėsime valdybos posėdį ir manau, kad su kolegomis valdyboje spręsime, ar skųsti šį teismo nuosprendį aukštesnei instancijai“, – sakė parlamento vadovė.

Ji taip pat sakė tikinti partija, pabrėžė, jog po korupcijos skandalo ji atsinaujino ir yra „smarkiai pasikeitusi nuo E. Masiulio laikų“.

„Aš šia organizacija tikiu, joje yra daug naujų žmonių, frakcijoj yra žmonės, kurie gavo pasitikėjimą po 2020 metų ,aš partijos pirmininke pirmą kartą buvau išrinkta 2019 metais, praėjus trejiems metams po E. Masiulio skandalo. Tai kelias, kurį nuėjome ir toliau einam, mes reorganizavomės iš karto po 2016 metų“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų vadovė taip pat sakė, kad ir sumokėjusi teismo skirtą baudą partija ras būdų, kaip vykdyti kampaniją.

Baudą teks sumokėti, bet pinigai dar nėra viskas, manau, kad ieškosime sprendimų ir rasime

„Manau, kad galėsime, ne pirmą kartą partijoje sprendžiame sudėtingus laikus ir praeityje pavykdavo sėkmingai su jais susidoroti. Baudą teks sumokėti, bet pinigai dar nėra viskas, manau, kad ieškosime sprendimų ir rasime“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Partijai sukrėtimas buvo 2016 metais, o dabar organizacija kita, ir žmonės ne kartą jau yra gavę rinkėjų pasitikėjimą, tai aš viliuosi, kad to šis sprendimas nepakeis“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą ir nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

„MG Grupei“, valdančiojoje daugumoje esančiam Liberalų sąjūdžiui ir opozicinei Darbo partijai skirtos atitinkamai daugiau nei 1,1 mln., beveik 377 tūkst. ir daugiau nei 301 tūkst. eurų baudos.

Buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui skirta pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmė, Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys taip pat pripažintas kaltu, jam skirti ketveri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

Buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui skirti šešeri metai laisvės atėmimo ir beveik 19 tūkst. eurų bauda.

Buvusiems liberalams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui skirtos atitinkamai beveik 19 tūkst. ir daugiau nei 15 tūkst. eurų baudos. G. Steponavičius buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo, nesant kyšininkavimo požymių.

Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja iš karto, paskelbimo dieną, bet dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

The post Nuteisto Liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė - Nielsen: aš tikiu liberalų organizacija appeared first on LAIKMETIS.

„Dėl to, kad buvo pasirinkta konkrečiai gamyklai steigti Vokietija, tai reikia vertinti ir pajėgumus, ir šalių dydį, ir praktinius sumetimus, kurie tikriausiai paaiškina tokį pasirinkimą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Seimo pirmininkė.

Ji pabrėžė, kad Taivano įmonės yra paskelbusios apie planus bendradarbiauti su Lietuva, todėl šalies verslas taip pat pajus apčiuopiamą naudą.

„Ne, manęs nestebina (pasirinkimas statyti gamyklą Vokietijoje, o ne Lietuvoje – BNS), juolab, kad gerų signalų iš Taivano esame sulaukę prieš kurį laiką. Buvo pakankamai svarbūs pareiškimai su „Teltonika“, kitomis keliomis mūsų verslo kompanijomis, tai, manau, ne tik pažadai, bet ir konkretūs darbai, kurie jau vyksta“, – pridūrė ji.

TSMC praėjusią savaitę paskelbė investuosianti 3,8 mlrd. JAV dolerių (3,5 mlrd. eurų) į naują puslaidininkių gamyklą Vokietijoje

TSMC praėjusią savaitę paskelbė investuosianti 3,8 mlrd. JAV dolerių (3,5 mlrd. eurų) į naują puslaidininkių gamyklą Vokietijoje, o bendros investicijos į gamyklą – pirmąją TSMC gamyklą Europoje – viršys 10 mlrd. eurų ir projektą „tvirtai rems Europos Sąjunga (ES) bei Vokietijos vyriausybė“, taip pat TSMC projekto partneriai.

Lietuva prieš dvejus metus leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu. Pasak Seimo pirmininkės, Lietuva tai darė ne dėl naudos, o dėl to, kad tai teisingai vertybiškai.

„Ne dėl naudos mes tą darėme, o manome, kad tai teisinga vertybiškai, politiškai. O tai, kad santykiai tarp demokratijų pasaulyje, kuriame labai aiškiai vyksta diktatūrų, tironijų agresyvi kova su demokratijomis, kad tie santykiai svarbu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen. 

„Taip, Lietuva buvo pirmoji tarp daugelio šalių, užmegzdama kitokio pobūdžio santykius, bet išeidama iš 17+1 formato, vėliau išėjo ir Latvija, ir Estija. Svarbu, kad mes tapome pavyzdžiu ir kitiems“, – pridūrė ji.

The post V. Čmilytė-Nielsen: Taivano pasirinkimas lustų gamyklą statyti Vokietijoje nestebina appeared first on LAIKMETIS.

„Valstiečių" atstovė Audronė Jankuvienė apie susiklosčiusią padėtį socialiniame tinkle rašė:

„Opozicija paliko Seimo salę, protestuodama prieš valdančiųjų akibrokštus organizuojant parlamento darbą. Opozicija posėdžiauja atskirai, Kovo 11-osios salėje.

Panaši situacija susiklostė 1992 m. Ji baigėsi priešlaikiniais Seimo rinkimais. Seimas tada pavirto savotišku dviejų rūmų Seimu: vienoje salėje posėdžiavo Sąjūdžio frakcijos ir jo satelitinių frakcijų nariai, negalėję priimti jokių sprendimų, nesant būtino kvorumo, o kitoje salėje posėdžiavo likusieji Seimo nariai, irgi negalėję surinkti kvorumo. Taip Seimas buvo paralyžiuotas. Todėl beliko vienintelis realus kelias – pasileisti pačiam Seimui. Tai ir buvo padaryta, prieš tai visiems sutarus paruošti Konstitucijos projektą, jį patvirtinti pačioje AT ir pateikti visuotiniam referendumu.

AT 1992 m. liepos 9 d. nutarė surengti [priešlaikinius] rinkimus į Seimą", - situaciją komentavo Seimo narė.

Valdantiesiems bei Seimo pirmininkei V. Čmilytei - Nielsen pareiškus, kad toks opozicijos žingsnis Seime, dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, yra „neatsakingas", kitas „valstietis" Aurelijus Veryga taip pat išreiškė savo poziciją:

„Gal ir pasikartosiu, bet noriu priminti, kad opozicija buvo tikrai labai solidari ir supratinga vienbalsiai balsuodama ir palaikydama projektus, susijusius su krize prie Baltarusijos sienos, su sprendimais, susijusiais su karu Ukrainoje, su sprendimais dėl nacionalinio saugumo ir t.t.

noriu priminti, jog ne kartą prašėm nekišti į darbotvarkę klausimų, sunkioje geopolitinėje situacijoje kiršinančių visuomenę: partnerystė, narkotikų dekriminalizavimas ir panašiai

Buvom, esam ir būsim itin solidarūs ir atsakingi visur, kur to reikia. Taip pat noriu priminti, jog ne kartą prašėm nekišti į darbotvarkę klausimų, sunkioje geopolitinėje situacijoje kiršinančių visuomenę: partnerystė, narkotikų dekriminalizavimas ir panašiai. Palaukti su šitais siūlymais, kol bus sutarti ir pasirašyti svarbūs nacionaliniai susitarimai.

Buvo pasakyta, kad tai jų darbotvarkė ir jiems opozicija nenurodinės kaip dirbti. Tai turbūt reikėtų suprasti, kad opozicija ir nėra reikalinga. Todėl atsakomybę dėl parlamento darbo trikdymo sunkioje geopolitinėje situacijoje gerbiama Seimo pirmininkė ir visa valdančioji dauguma turėtų prisiimti sau, o ne bandyti suversti opozicijai, su kuria nematė reikalo kalbėtis ar skaitytis", - teigė buvęs ministras.

The post Seimo salę palikę „valstiečiai": ne kartą prašėm nekišti į darbotvarkę klausimų, kiršinančių visuomenę appeared first on LAIKMETIS.