Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžen) nori surengti referendumą 2023 metų spalį, tačiau konservatyvioji JK vyriausybė Londone tam nepritaria.

JK Aukščiausiasis Teismas antradienį pradės klausyti argumentus dėl to, ar pusiau autonominė Škotijos administracija gali organizuoti balsavimą dėl nepriklausomybės be vyriausybės Londone sutikimo.

Škotijos nacionalinei partijai (SNP) vadovaujanti N. Sturgeon sakė, kad jei jos Edinburge įsikūrusi vyriausybė pralaimės bylą teisme, ji kitus JK nacionalinius rinkimus paskelbs de facto plebiscitu dėl tris šimtmečius trunkančios Škotijos sąjungos su Anglija nutraukimo.

Ji nedetalizavo, kaip tai vyktų. Balsavimo, surengto be JK vyriausybės pritarimo, rezultatai nebūtų teisiškai privalomi.

„Jei demokratija bus užblokuota, jei Vestminsteris užblokuos kelią, kuriuo būtų teisinga svarstyti šį klausimą – teisėtą, konstitucinį referendumą, nes bijo demokratinio Škotijos žmonių pasirinkimo, tuomet man ir Škotijos žmonėms pasirinkimas yra paprastas: arba mes pateiksime savo argumentus rinkimuose, arba prarasime tikėjimą Škotijos demokratija. Aš niekada, niekada nesiliausiu tikėjusi Škotijos demokratija“, – kalbėjo N. Sturgeon.

„Tai turėtų būti kraštutinė priemonė, – sakė ji. – Nenoriu atsidurti tokioje padėtyje. Noriu surengti teisėtą referendumą.“

Nuo 1707 metų Škotija ir Anglija yra politiškai susivienijusios. Nuo 1999 metų Škotija turi savo parlamentą ir vyriausybę ir pati formuoja savo politiką visuomenės sveikatos, švietimo ir kitais klausimais. Jungtinės Karalystės vyriausybė Londone kontroliuoja tokius klausimus kaip gynyba ir fiskalinė politika.

Vyriausybė Londone nepalaiko naujo Škotijos nepriklausomybės referendumo idėjos ir sako, kad šis klausimas buvo išspręstas per balsavimą 2014-aisiais.

Per tą balsavimą Škotija 55 proc. balsų atmetė nepriklausomybę.

Tačiau Škotijos pirmoji ministrė nori naujo plebiscito. Pasak jos, padėtis nuo to laiko pasikeitė, visų pirma dėl JK išstojimo iš Europos Sąjungos – tokiam žingsniui dauguma žmonių Škotijoje nepritarė.

SNP kartu su Škotijos žaliųjų partija Škotijos parlamente sudaro daugumą, pasisakančią už nepriklausomybę, ir N. Sturgeon tvirtina, kad ši parama užtikrina jai „neginčijamą demokratinį mandatą“ surengti naują balsavimą dėl nepriklausomybės.

N. Sturgeon pažadėjo artimiausiomis savaitėmis parengti dokumentus, kuriuose bus išdėstytas ekonominis nepriklausomybės pagrindas ir atsakyta į klausimus, pavyzdžiui, kokią valiutą šalis naudotų po atsiskyrimo.

Ji teigė, kad jos tikslas surengti referendumą po metų yra realus.

„Nėra prasmės spėlioti, kaip baigsis teismo posėdis, bet jei jis baigsis teigiamai, mes turime parengtus planus, kaip priimti teisės aktus“, – sakė ji.

Apklausos rodo, kad Škotijos rinkėjai nepriklausomybės klausimu yra pasidaliję į apylyges stovyklas. Leiboristų partijos politikas Alistairas Darlingas (Alisteras Darlingas), buvęs Jungtinės Karalystės iždo kancleris, sakė, kad apklausos taip pat rodo, jog dauguma škotų artimiausiu metu nenori referendumo.

„Ši šalis skaldo pati save. Šis netikrumas kenkia mūsų augimo perspektyvoms ir gerovei“, – sakė A. Darlingas.

The post Bijoma demokratinio Škotijos žmonių pasirinkimo - Škotijos vyriausybės vadovė appeared first on LAIKMETIS.

Susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama įstatymų leidybos procesui, taip pat bus siekiama tęsti diskusijas su vietos valdžios institucijomis apie tai, kaip geriausiai „apsaugoti pacientų teises trumpesniu laikotarpiu, kol bus rengiami nacionaliniai teisės aktai".

Šis pranešimas buvo paskelbtas tą pačią savaitę, kai baigėsi viešos konsultacijos dėl abortų klinikų buferinių zonų.

Per konsultacijas gauta 12 tūkst. atsakymų į Škotijos „žaliųjų" parlamento narės Gillian Mackay (Džilijan Makei) privataus nario įstatymo projektą, kuriuo siūloma Škotijoje įvesti 150 metrų buferines zonas aplink abortų klinikas.

Buferinės zonos neleistų 150 metrų spinduliu už gyvybę pasisakantiems žmonėms rengti budėjimų, melstis ir kreiptis į klinikose besilankančias moteris su informacija ar pagalbos pasiūlymais.

M. Mackay apkaltino už gyvybę pasisakančius asmenis, kad prie abortų klinikų moterys patiria „bauginimą ir priekabiavimą".

Oponentai teigia, kad dėl buferinių zonų atsiras „cenzūra", o pažeidžiamos moterys negalės gauti informacijos ir pagalbos.

Paskutinis aukščiausiojo lygio susitikimas dėl abortų, kurį sušaukė N. Sturgeon, įvyko Edinburge birželio mėn.

Šiame aukščiausiojo lygio susitikime ji pasiūlė, kad Edinburge ir Glazge galėtų būti bandomosios buferinės zonos.

„Tokie susibūrimai kelia papildomą stresą visiems" ir tiems, kurie naudojasi šiomis įstaigomis bet kokiu tikslu, ir tiems, kurie jose dirba. Tačiau moterims, norinčioms pasinaudoti aborto paslaugomis, jie gali sukelti didelį nerimą, stresą ir baimę", - sakė ji.

„Moterys ir taip jau labai įtemptu metu yra priverstos matyti šias grupes arba praeiti pro jas pakeliui į gydymo įstaigą. O kai jos jau būna viduje, be viso kito, dar žino, kad gali tekti jas vėl pamatyti jas išeinant.

„Mano nuomone, dabartinė padėtis yra nepriimtina ir ją turime skubiai spręsti. Esu pasiryžusi tai padaryti", - sakė ministrė.

„Yra klausimų, kuriuos turime išspręsti, kad teisės aktais nustatytume buferines zonas, tačiau jei dirbsime kartu ir solidariai, esu įsitikinusi, kad rasime būdą."

Škotijos vyriausybė net užsakė atlikti tyrimą apie „gyvybės gynėjų veiklos prie abortų klinikų Škotijoje paplitimą ir mastą".

The post Škotijoje ketinama įrengti „saugias zonas" prie abortų klinikų appeared first on LAIKMETIS.

Partijos lyderė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžen) po rinkimų netruko dar kartą pakartoti savo reikalavimo rengti naują referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės.

Per ketvirtadienį įvykusius rinkimus SNP laimėjo 64 mandatus 129 vietų parlamente. Partijai pritrūko tik vieno mandato, kad ji užsitikrintų absoliučią daugumą ir dar labiau sustiprintų savo ryžtą siekti referendumo. Savo ruožtu britų premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) tokias pastangas yra pasmerkęs kaip „neapgalvotas“.

Škotijos konservatoriai, užsitikrinę 31 mandatą, išliko antra didžiausia partija parlamente. Škotijos leiboristai laimėjo 22 vietas, Škotijos žalieji – aštuonias, o liberalai demokratai – keturias. Lyginant su 2016 metų rinkimais, galutiniai rinkimų rezultatai vargiai pasikeitė.

Per vadinamąjį „superketvirtadienį“ vykę vietos ir regioniniai rinkimai JK buvo pirmieji rimti rinkimai po „Brexito“ ir pandemijos pradžios. Balsų skaičiavimas dėl apsaugos nuo viruso priemonių užtruko gerokai ilgiau nei paprastai.

B. Johnsono vadovaujami konservatoriai tvirtai pasirodė Anglijoje ir nurungė leiboristus regionuose, kuriuose gyventojai paprastai juos palaiko. Tačiau pagrindinė JK opozicinė partija išlaikė valdžią Velso parlamente.

Visgi visų dėmesys buvo nukreiptas į Škotiją, kur SNP siekė gyventojų pritarimo savo planuojamam antram referendumui dėl nepriklausomybės. N. Sturgeon nesureikšmino to, kad partijai nepavyko užsitikrinti absoliučios daugumos. Jos teigimu, kartu su Škotijos žaliaisiais Škotijos parlamente padidėjo už nepriklausomybę pasisakanti dauguma.

N. Sturgeon nesureikšmino to, kad partijai nepavyko užsitikrinti absoliučios daugumos.

„Paprasčiausiai nėra absoliučiai jokio demokratinio pateisinimo Borisui Johnsonui ar iš tiesų bet kam kitam blokuoti Škotijos žmonių teisę pasirinkti savo ateitį“, – sakė ji.

B. Johnsonas parašė N. Sturgeon ir pasveikino ją su pergale, pranešė Dauning Strytas.

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad visos JK gyventojų interesai, ypač Škotijos gyventojų interesai, yra geriausiai ginami tuomet, kai dirbame kartu“, – parašė B. Johnsonas, pakvietęs ją į susitikimą aptarti atsigavimą po pandemijos.

SNP nėra laimėjusi absoliučios daugumos Škotijos parlamente nuo 2011 metų.

Referendumui nepritars

Šeštadienį duodamas interviu laikraščiui „The Daily Telegraph“ B. Johnsonas pabrėžė, kad nepritars dar vienam referendumui, net jei SNP ir laimės daugumą.

„Aš manau, kad referendumas dabartiniame kontekste yra neatsakingas ir neapgalvotas žingsnis“, – sakė jis.

Tuo metu sakydama pergalės kalbą N. Sturgeon pareiškė, kad jeigu Vestministeris nesuteiks leidimo, tokiu būdu bus „tiesiogiai pasipriešinta Škotijos žmonių valiai“.

Ji yra išsikėlusi tikslą pasibaigus koronaviruso krizei iki 2023 metų surengti teisėtą referendumą.

Buvęs Škotijos vyriausybės vadovas Alexas Salmondas (Aleksas Salmondas) prieš rinkimus įkūrė naują už nepriklausomybę pasisakančią partiją „Alba“ ir teigė spausiąs SNP kuo greičiau surengti referendumą dėl nepriklausomybės. Tačiau kažkada galingas politikas patyrė pažeminimą, nes jo partija nelaimėjo nė vieno mandato.

A. Salmondas atsistatydino po to, kai per jo surengtą pirmąjį referendumą 2014 metais 55 proc. gyventojų nubalsavo prieš nepriklausomybę.

Naujausios apklausos rodo, kad jeigu referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės būtų rengiamas dabar, vėl laimėtų pasisakantieji prieš ją, nes dauguma baiminasi dar didesnio chaoso, nei buvo po „Brexito“.

SNP skelbia, kad siektų nepriklausomos Škotijos narystės Europos Sąjungoje, nes dauguma Škotijos gyventojų „Brexitui“ nepritarė.

The post Absoliučios daugumos vos neužsitikrinusi Škotijos partija reikalauja naujo referendumo appeared first on LAIKMETIS.