Paremti nepasitikėjimo projektą atsisakė demokratai, „darbiečiai“, socialdemokratai ir Mišri Seimo narių grupė.

„Kam pasirašyti, jeigu Vyriausybė paskelbė, kad liepos mėnesį atsistatydina? Kam interpeliuoti praktiškai atsistatydinusią Vyriausybę?“ – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Anot jo, žlugusi nepasitikėjimo procedūra galėtų tapti gelbėjimosi ratu konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybei.

„Nenoriu būti sąmokslų ieškotojas, bet tai panašu į tokį gelbėjimosi ratą šitai krizei išspręsti. Tikėtina, kad interpeliacijai valdantieji nepritars – būtų visiška savižudybė opoziciją palaikyti ir pritarti interpeliacijai. Net „valstiečių“ frakcijoje tikrai žinau, kad vienas narys nedrebėdamas nebalsuotų, už tai balsų nebūtų. Po tokio rezultato premjerei beliktų pasakyti, kad net ir šitas Seimas manimi pasitiki, tai kam man atsistatydinti“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė BNS pranešė, kad nutarta neremti „valstiečių“ iniciatyvos.

„Puikiai suprantame, kad greičiausiai, kaip ir visąlaik su opozicijos iniciatyvomis, ta iniciatyva neturės jokio palaikymo Seime, tiesiog baigsis tuo, kad nepasitikėjimas bus nepareikštas, o I. Šimonytė iš viso to skandalo išeis aukštai pakėlusi galvą, kad Seimas ja pasitiki“, – tvirtino A. Širinskienė.

Lietuvos socialdemokratų partijos ir Darbo partijos frakcijų atstovai taip pat teigė neremiantys nepasitikėjimo iniciatyvos, nes Vyriausybė ir taip ketina baigti darbą po NATO viršūnių susitikimo.

LVŽS frakcijos seniūnė A. Norkienė teigė, kad kalbant apie pirmalaikius rinkimus, yra labai aiškios procedūros.

„Tai kraštutinis atvejis, kada niekas negeba suformuoti Vyriausybės, valstybė tiesiog negali funkcionuoti be vykdomosios valdžios ir tam reikia 85 Seimo narių sprendimo. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija skelbia nepasitikėjimą Vyriausybe ir siūlo jai pasitraukti. Juk tai nėra pasaulio pabaiga arba kažkoks neįveikiamas darbas.

Vyriausybė nedaro jokių išvadų

Valdantieji gali ir turi pareigą formuoti naują Vyriausybę. Matome, kad šita Vyriausybė nedaro jokių išvadų. Apstu ir ankstesnių ministrų skandalų, bet jie baigėsi niekuo. Pavyzdžiui, jei premjerė darytų tai, ką kalba, praktiškai kiekvienas šios Vyriausybės ministras ir pati premjerė jau turėjo atsistatydinti", - sakė „valstietė".

Pagal Seimo statutą, nepasitikėjimą Vyriausybe gali teikti ne mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga parlamente turi 19 narių, be kitų frakcijų palaikymo jai neužtektų balsų inicijuoti nepasitikėjimo procedūros.

„Valstiečių“ parengtame projekte nurodoma, kad nepasitikėjimas reiškiamas suvokiant teisinę ir politinę atsakomybę už valstybėje vykstančių procesų pasekmes, siekiant užtikrinti stabilumą valstybėje, atsižvelgiant į geopolitinę ir ekonominę situacijas.

„Mažai buvo sesijų, kuriose nebuvo grasinama, kad bus inicijuojamas nepasitikėjimas Vyriausybe, man atrodo, beveik kiekvienoje sesijoje buvo apie tai kalbama, tai gal šį kartą pagaliau opozicija susirinks parašus ir pradės procedūrą. Seimas numato tokią procedūrą pagal statutą“, – ketvirtadienį „valstiečių“ iniciatyvą Seime žurnalistams komentavo I. Šimonytė.

Premjerė yra pranešusi, kad liepos viduryje pati trauksis iš pareigų, jeigu Seimas nepaskelbs pirmalaikių parlamento rinkimų. Taip ji teigia prisiimanti atsakomybę keliems ministrams sulaukus kritikos dėl dokumentais nepagrįstų išlaidų jiems dirbant savivaldybių tarybose. Viena šių ministrų – švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė – pasitraukė iš pareigų.

The post Opozicija atsisako remti „valstiečių" organizuojamą nepasitikėjimą vyriausybe appeared first on LAIKMETIS.

Pagal taikos sutartį Evanstone (JAV) įsikūrusi ligoninė „NorthShore University HealthSystem“ šimtams sveikatos priežiūros darbuotojų sumokės 10 337 500 JAV dolerių kompensaciją. „NorthShore“ taip pat pakeis savo „jokių religinių išlygų“ politiką, kad ji atitiktų įstatymus. Be to, darbuotojai, kurie buvo atleisti iš darbo dėl to, kad dėl religinių įsitikinimų  atsisakė COVID-19 skiepų, galės būti iš naujo įdarbinti ir jie išlaikys ankstesnį darbo stažą.

Pasak ieškovų teisininkų, dėl religinių įsitikinimų atsisakę skiepytis ir dėl to atleisti arba atsistatydinę darbuotojai gaus maždaug po 25 tūkst. JAV dolerių. Trylikai darbuotojų, kurie yra pagrindiniai ieškovai, už jų vaidmenį pateikiant ieškinį taip pat bus išmokėta papildomai dar po 20 tūkst. JAV dolerių. Darbuotojai, kurie nepaisant prieštaravimo jų religiniams įsitikinimams buvo priversti pasiskiepyti, kad išsaugotų darbą, gaus maždaug po 3 tūkst. JAV dolerių.

Šis susitarimas taip pat turėtų būti griežtai įspėti visus šalies darbdavius, kad jie negali atsisakyti priimti asmenų, kuriems dėl priverstinio skiepijimo kyla nuoširdūs religiniai prieštaravimai .

„Drastiški politikos pokyčiai ir didelė piniginė kompensacija, kurios reikalaujama pagal taikos sutartį, užtikrins teisingumą įžūliai tarp savo sąžinės ir darbo vietos priverstiems rinktis „NorthShore“ darbuotojams. Šis susitarimas taip pat turėtų būti griežtai įspėti visus šalies darbdavius, kad jie negali atsisakyti priimti asmenų, kuriems dėl priverstinio skiepijimo kyla nuoširdūs religiniai prieštaravimai“, –komentavo darbuotojus atstovaujantis teisininkas.   

2021 m. spalį darbuotojus atstovaujanti organizacija išsiuntė „NorthShore“ laišką daugybės ligoninės sveikatos priežiūros darbuotojų, kurie dėl nuoširdžių religinių įsitikinimų prieštaravo ligoninės „Privalomo COVID-19 skiepijimo politikai“, vardu. Jei „NorthShore“ būtų sutikusi laikytis įstatymų ir suteikti religines išimtis, šis klausimas būtų greitai išspręstas ir nieko nekainavęs. Tačiau kai ligoninė atsisakė tai padaryti ir atmetė visus prašymus dėl religinių išimčių, buvo pateiktas kolektyvinis ieškinys.

Susitarimą dar turi patvirtinti teismas.  

The post Dėl religinių priežasčių nuo COVID-19 nesutikę skiepytis sveikatos darbuotojai pasiekė istorinę pergalę appeared first on LAIKMETIS.

Šis pareiškimas yra reakcija į tai, ką vikaras Benjaminas Anda interviu Norvegijos dienraščiui „Sunnmørsposten" pasakė, kad jis nesutiktų su moterimis kunigėmis. Tačiau jis nenorėjo detalizuoti, ką tai reiškia.

Interviu sukėlė eilę reakcijų Norvegijos bažnyčioje. Kai kas ragino palaikyti dialogą ir sugyvenimą, tačiau Vyskupų konferencijos prezidiumas užėmė griežtesnę poziciją.

Fykse Tveit Norvegijos krikščioniškam dienraščiui „Vårt Land" sakė, kad Vyskupų konferencijos sprendimas nubrėžia aiškią liniją: Iš tų, kurie nori būti įšventinti tarnystei Bažnyčioje, tikimasi, kad jie įsipareigos laikytis Bažnyčios įsitikinimų. Tai apima ir pripažinimą, kad kolegės moterys yra „teisėtai pašauktos". Konferencijos pirmininkas remiasi 2020 m. sprendimu, kuriuo Norvegijos Bažnyčios vyskupų konferencija nusprendė, kad vyrai kunigai negali susilaikyti nuo darbo su moterimis kunigėmis, o tai turėjo pasekmių keliems  norvegų kunigams.

Iš tų, kurie nori būti įšventinti tarnystei Bažnyčioje, tikimasi, kad jie įsipareigos laikytis Bažnyčios įsitikinimų. Tai apima ir pripažinimą, kad kolegės moterys yra „teisėtai pašauktos"

Fykse Tveit sako, kad dabar visi vyskupai būsimų kunigų klausia, ar jie įsipareigoja dirbti su moterimis kunigėmis, ir kad tai yra būtina sąlyga norint būti įšventintam Norvegijos liuteronų bažnyčioje.

Jis mano, kad svarbu aiškiai suformuluoti šį klausimą, nes tai yra pagrindinis mokymo klausimas ir kyla iš rūpesčio pačiais kandidatais. „Neturėtų kilti neaiškumų dėl to, kokių lūkesčių jie sulauks tarnystėje“, - teigia dvasininkas.

Atskiri vyskupai turi nuspręsti, ką daryti, kai jau dirbantiems žmonėms kyla sunkumų dirbant su moterimis. Pasak Fykse Tveit, atleidimas iš darbo šiuo atžvilgiu negali būti atmestina alternatyva.

Fykse Tveit pabrėžia, kad Norvegijos Bažnyčia nori, jog tarp dvasininkų būtų didelė nuomonių įvairovė. Kartu, jo nuomone, svarbu aiškiai pasakyti, kad tikimasi, jog žmonės susiburs aplink tam tikras pagrindines tikėjimo tiesas - ne tik dėl požiūrio į sakramentus. „Tai raginimas susimąstyti: Ar gali būti kunigu bažnyčioje, su kuria iš esmės nesutinki tokiu esminiu klausimu, kaip moterų kunigystė ?", - klausė Norvegijos vyskupų konferencijos pirmininkas.

The post Kunigai, prieštaraujantys moterų kunigystei, turėtų susimąstyti dėl savo ateities Bažnyčioje - Norvegijos liuteronų vadovas appeared first on LAIKMETIS.