„Toussaint Louverture" tarptautinis oro uostas užpuolimo metu buvo uždarytas, todėl jame nebuvo keleivių, tačiau gaujų nariai apsikeitė šūviais su policija ir kareiviais.

Interviu EWTN žinių laidos „Nightly News" vedėjai „Partnership for the Reconstruction of the Church in Haiti" (liet. Bažnyčios atkūrimo Haityje partnerystės) vykdomasis direktorius Stephenas Destinas (Stivenas Destinas) sakė, kad „tarptautinis įsikišimas yra privalomas… siekiant išvengti kraujo praliejimo".

Jis teigė, kad „nėra jokios galimybės" išvykti iš šalies, nes „visi komerciniai skrydžiai atšaukiami", o „pagrindinius kelius į sostinę ir iš jos" kontroliuoja gaujos.

„Sostinė yra apsupta gaujų", - kalbėjo S. Destinas.

Oro uosto išpuolis įvykdytas po dviejų pabėgimų iš kalėjimų, namų ir ligoninių apiplėšimų, vienuolių ir kunigų bei kitų nekaltų praeivių pagrobimų.

Praėjusį mėnesį per sprogimą Haičio sostinėje vasario 18 d. buvo sužeistas Anse-a-Veau vyskupas Pierre'as-André Dumas (Pjeras Andrė Djumas). S. Destinas paaiškino, kad vyskupas „atvirai kalbėjo" apie šią situaciją ir išpuolį pavadino „įtartinu".

„Šiuo metu tikrai nesijaučiu saugus, - tęsė jis. - Teritorija, kurioje dabar esu, nėra [puolama]. Tačiau 80 proc. sostinės teritorijos kontroliuojama gaujos, todėl situacija [blogėja]".

„Šiuo metu stebime situaciją, kai tarptautinis įsikišimas yra privalomas tam, kad jei norime išvengti kraujo praliejimo, mums tikrai reikia tam tikros intervencijos, kuri [įvyktų] kuo greičiau", - sakė jis.

Kovo 3 d. Haitis paskelbė trijų dienų nepaprastąją padėtį ir naktinę komendanto valandą po to, kai iš dviejų didžiausių šalies kalėjimų pabėgo daugiau kaip 3 000 nusikaltėlių.

„Taigi, daugiau nei 3 000 … išėjo į gatves, - sakė S. Destinas. - Ir tai kelia tikrai didelį stresą pagrindinei vyriausybės sistemai".

„Turintys įtakos kitose vyriausybėse už Haičio ribų turi įsikišti ir paprašyti, kad jau patvirtintos karinės pajėgos atvyktų ir stabilizuotų šalį, nes šiuo metu padėtis yra baisi. Mes prašome [pagalbos]".

The post Haityje tūkstančiams kalinių pabėgus iš kalėjimų kilo neramumai - sužeistas ir vietos vyskupas appeared first on LAIKMETIS.

Tačiau trumpas sukilimas atskleidė Rusijos vyriausybinių pajėgų pažeidžiamumą – Jevgenijaus Prigožino vadovaujamos „Wagner“ grupės kariai galėjo netrukdomi persikelti į Rusijos Rostovo prie Dono miestą ir žengti šimtus kilometrų Maskvos link. Rusijos kariuomenė staigiai metėsi ginti sostinę.

Pagal šeštadienį Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo paskelbtą susitarimą J. Prigožinas išvyks į kaimyninę Baltarusiją, kuri remia Rusijos invaziją į Ukrainą, o jam grėsę kaltinimai dėl ginkluoto sukilimo rengimo bus panaikinti.

Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka sakė, kad derėjosi su J. Prigožinu dėl paliaubų. Maskva jam padėkojo, tačiau apžvalgininkai pažymėjo, kad A. Lukašenkos, kuris paprastai laikomas jaunesniuoju V. Putino partneriu, įsikišimas pats savaime buvo nemalonus.

Vyriausybė taip pat pareiškė, kad ji nekels baudžiamųjų bylų maište dalyvavusiems „Wagner“ kovotojams, o neprisijungusiems prie jo turi būti pasiūlytos Gynybos ministerijos sutartys. J. Prigožinas įsakė savo kariams grįžti į savo lauko stovyklas Ukrainoje, kur jie kovojo kartu su Rusijos reguliariosios kariuomenės kariais.

Iki sekmadienio ryto vis dar nebuvo jokių pranešimų apie tai, kad J. Prigožinas būtų atvykęs į Baltarusiją. Liko neatsakyta į daugelį kitų klausimų, įskaitant tai, ar prie J. Prigožino tremtyje prisijungs kokie nors „Wagner“ kariai ir kokį vaidmenį jis ten gali atlikti, jei apskritai atliks.

J. Prigožinas, kuris maišto metu siuntė daugybę garso ir vaizdo įrašų, nuo tada, kai Kremlius paskelbė, kad buvo pasiektas susitarimas dėl jo žygio nutraukimo ir išvykimo iš Rusijos, nutilo.

Platformos „Telegram“ kanaluose paskelbtuose vaizdo įrašuose iš Rostovo prie Dono matyti, kaip žmonės sveikina išvykstančius „Wagner“ karius. Kai kurie bėgo paspausti rankos J. Prigožinui, kuris važiavo visureigiu. Vėliau srities gubernatorius pranešė, kad visi kariai paliko miestą.

Rizika V. Putinui

V. Putinas anksčiau pažadėjo nubausti ginkluoto sukilimo, kuriam vadovavo jo buvęs protežė, kaltininkus. Per televiziją transliuotoje kalboje tautai jis pavadino sukilimą išdavyste.

D. Peskovas teigė, kad leisdamas nepersekioti J. Prigožino ir jo pajėgų, V. Putinas siekė aukščiausio tikslo – „išvengti kraujo praliejimo ir vidaus konfrontacijos, kurios rezultatai būtų nenuspėjami“.

Pasak analitikų, V. Putinui kyla rizika, ar jis nebus laikomas silpnu.

„Šis reikalas visiems laikams sumenkino Putiną“, – CNN sakė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas (Džonas Herbstas).

Tuo metu Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas teigia, kad tiesioginis A. Lukašenkos vaidmuo derybose dėl paliaubų V. Putinui yra žeminantis.

„Kremlius dabar susiduria su labai nestabilia pusiausvyra“, – sakoma pranešime.

„Lukašenkos suderėtas susitarimas yra trumpalaikė pataisa, o ne ilgalaikis sprendimas, o Prigožino maištas atskleidė rimtus Kremliaus ir Rusijos gynybos ministerijos trūkumus“, – priduriama jame.

Maskva pasiruošė „Wagner“ pajėgų atvykimui ir pietiniame miesto pakraštyje įrengė patikros postus su šarvuota technika ir kariais. Apie 3 000 čečėnų karių buvo atitraukti iš kovų Ukrainoje ir anksti šeštadienį skubiai išvyko ten, pranešė Čečėnijos valstybinė televizija. Kulkosvaidžiais ginkluoti Rusijos kariai Maskvos pietiniame pakraštyje įrengė kontrolės postus. Įgulos iškasė greitkelių atkarpas, kad sulėtintų žygį.

Pasak J. Prigožino, „Wagner“ pajėgos buvo vos už 200 km nuo Maskvos. Tačiau po to, kai buvo sudarytas susitarimas, J. Prigožinas paskelbė, kad nusprendė atsitraukti, kad išvengtų rusų kraujo praliejimo.

Sekmadienio rytą pagrindinėje magistralėje tarp Maskvos ir Rostovo prie Dono vis dar galiojo kai kurie apribojimai, nors kitose vietose eismo apribojimai pamažu buvo atšaukiami.

J. Prigožinas reikalavo atstatydinti gynybos ministrą Sergejų Šoigu, kurį jau seniai griežtai kritikavo dėl 16 mėnesių trunkančio karo Ukrainoje.

Jei V. Putinas sutiktų atstatydinti S. Šoigu, tai galėtų politiškai pakenkti prezidentui, kuris pavadino J. Prigožiną į nugarą dūrusiu išdaviku.

Vakarų žvalgyba matė maišto ženklų

JAV turėjo žvalgybos duomenų, kad J. Prigožinas jau kurį laiką telkė savo pajėgas prie sienos su Rusija. Tai prieštarautų J. Prigožino teiginiui, kad jo sukilimas buvo atsakas į penktadienį Rusijos kariuomenės įvykdytą jo stovyklų Ukrainoje puolimą.

Skelbdamas apie sukilimą J. Prigožinas apkaltino Rusijos pajėgas, kad jos raketomis, sraigtasparniais ir artilerija nusitaikė į „Wagner“ stovyklas Ukrainoje. Jis teigė, kad Generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas įsakė surengti atakas po susitikimo su S. Šoigu, kuriame jie nusprendė sunaikinti samdinių pajėgas.

Gynybos ministerija neigė atakavusi stovyklas.

Anksčiau šią savaitę JAV Kongreso vadovai buvo supažindinti su informacija apie „Wagner“ telkimąsi, sakė su tuo susipažinęs asmuo. Jis nebuvo įgaliotas kalbėti viešai ir su naujienų agentūra „The Associated Press“ kalbėjo su anonimiškumo sąlyga. Apie JAV žvalgybos instruktažą pirmoji pranešė CNN.

Galimas J. Prigožino maišto motyvas buvo Rusijos gynybos ministerijos reikalavimas, kurį palaikė V. Putinas, kad privačios bendrovės iki liepos 1 dienos pasirašytų su ja sutartis. J. Prigožinas atsisakė tai padaryti.

„Gali būti, kad jis smogė dabar, nes matė, kad šis terminas kelia pavojų jo kariuomenės kontrolei“, – savo straipsnyje Atlanto tarybai rašė J. Herbstas.

Ankstyvą šeštadienį paaiškėjo, kad J. Prigožino privati armija kontroliuoja karinę būstinę Rostove prie Dono, mieste už daugiau kaip 1 000 km į pietus nuo Maskvos, iš kurio koordinuojamas Rusijos puolimas Ukrainoje, pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad „Wagner“ kariai numušė kelis sraigtasparnius ir karinį ryšių lėktuvą. Rusijos gynybos ministerija komentarų nepateikė.

„Wagner“ karių ir įrangos taip pat buvo Lipecko srityje, maždaug už 360 km į pietus nuo Maskvos.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas, užtikrindamas sustiprintą saugumą, pirmadienį paskelbė nedarbo diena daugumai gyventojų – ši priemonė liko galioti ir po atsitraukimo.

Sekmadienį „Wagner“ kovotojai buvo bepalieką Rusijos pietinę Voronežo sritį, pranešė vietos gubernatorius.

„Wagner“ dalinių judėjimas per Voronežo sritį baigiasi“, – sakė Voronežo gubernatorius Aleksandras Gusevas.

„Jis vyksta normaliai ir be incidentų“, – pridūrė A. Gusevas, sakydamas, kad per šeštadienio operaciją prieš maištą įvesti kelionių apribojimai bus panaikinti, kai situacija bus galutinai išspręsta.

Proga Ukrainai

Nors Rusija teigė, kad sukilimas neturėjo jokios įtakos jos kampanijai Ukrainoje, Kyjivas teigė, kad neramumai suteikė progą, šaliai tęsiant ilgai lauktą kontrpuolimą.

Ekspertai teigė, kad paliaubos tikriausiai nebus J. Prigožino nesantaikos su Maskva istorijos pabaiga, nes dabar V. Putinas privalės imtis priemonių savo autoritetui atkurti.

Ukrainiečiai tikėjosi, kad dėl Rusijos kovų jų kariuomenei atsiras galimybių susigrąžinti Rusijos pajėgų užgrobtą teritoriją.

„Šie įvykiai labai paguodė Ukrainos vyriausybę ir kariuomenę“, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto vyresnysis sausumos kariuomenės bendradarbis Benas Barry (Benas Baris). Jis sakė, kad net ir sudarius susitarimą V. Putino pozicijos tikriausiai susilpnėjo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai šeštadienį, prieš pat J. Prigožinui paskelbiant apie savo atsitraukimą, sakė, kad šis žygis atskleidė Kremliaus silpnumą ir „parodė visiems Rusijos banditams, samdiniams, oligarchams“, kad lengva užimti Rusijos miestus „ir, tikriausiai, arsenalus“.

„Wagner“ kariai suvaidino lemiamą vaidmenį Ukrainos kare, užėmę rytinį Bachmuto miestą – vietovę, kurioje vyko kruviniausi ir ilgiausi mūšiai. Tačiau J. Prigožinas vis dažniau kritikavo kariuomenės vadovybę, kaltindamas ją nekompetencija ir tuo, kad jo kariams stinga amunicijos.

62 metų J. Prigožinas, buvęs kalinys, jau seniai palaiko ryšius su V. Putinu ir yra laimėjęs pelningų Kremliaus maitinimo sutarčių, dėl kurių buvo pramintas „Putino virėju“.

Jungtinėse Valstijose jis ir dar keliolika Rusijos piliečių buvo apkaltinti vadovavę slaptai socialinių tinklų kampanijai, kuria buvo siekiama kurstyti nesantaiką prieš 2016 metų prezidento rinkimus, pasibaigusius Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergale. „Wagner“ siuntė samdinius į Libiją, Siriją, kelias Afrikos šalis ir galiausiai į Ukrainą.

Manoma, kad šias misijas remia Kremlius ir kad tai yra Rusijos įtakos operacijos, kuriomis siekiama pelnyti Afrikos vyriausybių palankumą ir gauti prieigą prie mineralinių išteklių.

Nepriklausomas politikos analitikas Konstantinas Kalačiovas naujienų agentūrai AFP sakė: „Vakar daug kam Rusijoje ir Vakaruose institucijų ir pasitikėjimo krizė nebuvo akivaizdi. Šiandien ji akivaizdi.“

„Vakarykštis elito atstovų raginimas vienytis tai tik patvirtino. Už jų slypi institucijų krizė ir baimė dėl savęs“, – sakė jis.

Jis pažymėjo, kad Rusijos vadovams nerimą sukels vaizdas, kai civiliai žiūrovai plojo „Wagner“ daliniams Rostove.

„Putino pozicijos susilpnėjo, – sakė K. Kalačiovas. – Putinas neįvertino Prigožino, kaip prieš tai neįvertino Zelenskio... Jis galėjo tai sustabdyti paskambinęs Prigožinui, bet to nepadarė.“

The post Susitarimas dėl J. Prigožino išvykimo užbaigia maištą, klausimų lieka appeared first on LAIKMETIS.

Prezidentūra pranešė, kad „posėdžio metu bus aptariama situacija Rusijoje ir galimos jos pasekmės, taip pat valstybės sienos apsaugos klausimai“.

„Tai, ką prognozavau agresijos prieš Ukrainą pradžioje, šiandien tampa realybe. Kruvinas Rusijos karas bumerangu atsisuko į pačią Rusiją. Tenka apgailestauti, kad sukilo ne pilietinė visuomenė, o privatūs, iš kalėjimų surinkti kareivos, bet – ką pasėjai, tas ir pjauna", - buvo rašoma vakar prezidento feisbuko paskyroje.

„Kremliaus režimas susiduria su tuo, ką pats sukūrė. Neabejoju, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje privalėsime įvertinti naujas aplinkybes. Tos išvados, kurias kolegoms kartojau jau ne sykį – kad saugumo situacija rytiniame NATO flange negerėja, kad ji toliau lieka komplikuota ir tai susiję su pačios Rusijos gilėjančiomis vidaus problemomis, – paskatins dar labiau sustiprinti Aljanso atgrasymo ir priešakinės gynybos pajėgumus. Mūsų sprendimai turi būti ryžtingi ir adekvatūs", - rašė prezidentas .

„Šiandienos įvykiai Rusijoje Ukrainai gali reikšti atokvėpio minutę. Mums – būtinybę pasirengti ir netikėčiausiems scenarijams. Atsakingos valstybės institucijos atidžiai seka įvykius Rusijoje, gauname pakankamai informacijos ir esame pasirengę bet kokiai įvykių eigai", - pabrėžė jis.

Valstybės gynimo taryboje posėdžiauja prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Neramumai Rusijoje prasidėjo penktadienį, privačiai karinei grupuotei „Wagner“ paskelbus, kad šalies kariuomenės vadovybė įsakė apšaudyti jų pozicijas.

Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę.

Visgi šeštadienio vakarą „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.

Kremlius pranešė, kad J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, o teisėsaugos tyrimas jo atžvilgiu bus nutrauktas.

The post Prezidentas šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį dėl neramumų Rusijoje appeared first on LAIKMETIS.

Pasak L. Kasčiūno, esant poreikiui sugriežtinti sienų apsaugą būtų galima per keletą valandų. 

„Mes jau irgi vakar esame pasiruošę visus reikalingus dokumentus, jeigu būtų pasirodę bent daugiau kažkokios bangos migrantų iš Rusijos, mes būtume staigiai pritaikę (sugriežtintą sienų apsaugą – BNS). Bet matome, kad ta situacija sąlyginai deeskalavosi, nematėme vakar jokių ženklų, kad daugėtų bėgančių iš Rusijos ar Kaliningrado srities“, – LRT radijui sekmadienį sakė L. Kasčiūnas. 

„Jeigu reikės dar griežtesnių ribojimų, mes tikrai be problemų tą per valandą ar dvi padarysime“, – pridūrė jis. 

Pasak Seimo NSGK pirmininko, saugumo situacija Lietuvoje šiuo metu nesikeičia.  

Latvija ir Estija šeštadienį sugriežtino sienų apsaugą, reaguodamos į privačios karinės bendrovės „Wagner“ ginkluotą maištą Rusijoje. 

L. Kasčiūno teigimu, neramumai Rusijoje rodo poreikį ir toliau stiprinti NATO rytinį flangą. 

„Daug svarbiau, matant, kas čia įvyko, suvokti visam Aljansui, kad reikia stiprinti priešakinę gynybą. Čia yra viso to susitikimo (NATO viršūnių susitikimo – BNS) turinio esmė, kad kuo daugiau sąjungininkų atsirastų rytiniame flange čia vietoje ir iš karto“, – teigė parlamentaras. 

Pasak jo, penktadienio vakarą Rusijoje prasidėję ir šeštadienį besitęsę neramumai buvo „beprecedentis dalykas“, parodęs, kad Vladimiras Putinas nebeturi prievartos monopolio. 

„Vis tik tas prievartos monopolis, kuris, atrodė, visiškai yra konsoliduotas V. Putino rankose, dabar jau nebėra taip konsoliduotas. Pasirodo, gali formuotis pusiau savarankiškos grupės, kurios gali realiai grasyti režimui iš vidaus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas. 

Neramumai Rusijoje prasidėjo penktadienį, privačiai karinei grupuotei „Wagner“ paskelbus, kad šalies kariuomenės vadovybė įsakė apšaudyti jų pozicijas.

Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę.

Visgi šeštadienio vakarą „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.

Kremlius pranešė, kad J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, o teisėsaugos tyrimas jo atžvilgiu bus nutrauktas.

Dėl  neramumų Rusijoje sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį, kuriame ketinama aptarti situaciją šioje šalyje bei galimas jos pasekmes, taip pat valstybės sienos apsaugos klausimus. 

The post Pasak L. Kasčiūno, sugriežtinti sienų apsaugą būtų galima per keletą valandų appeared first on LAIKMETIS.

Pasak mero, jie bus „suimti ir patraukti atsakomybėn, nesvarbu, kas jūs esate“.

„Nors gali būti, kad rytoj į mūsų miestą ketina atvykti kažkiek neramumų kurstytojų, mūsų žinia yra aiški ir paprasta: „kontroliuokite save“, – spaudos konferencijoje, vykusioje prieš D. Trumpo pasirodymą teisme antradienį, sakė E. Adamsas.

jie bus „suimti ir patraukti atsakomybėn, nesvarbu, kas jūs esate

Televizijoje transliuotoje medžiagoje matyti, kaip pirmadienį iš buvusio JAV lyderio, tapusio pirmuoju šalies prezidentu, kuriam buvo pateikti baudžiamieji kaltinimai, rezidencijos Floridoje išvažiavo konvojus.

D. Trumpui pateikti keli dar neatskleisti kaltinimai, įskaitant bent vieną nusikaltimą, susijusį su 2016-ųjų prezidento rinkimų kampanijos metu vienai pornografijos žvaigždei sumokėtais pinigais už tylėjimą apie jųdviejų romaną.

The post Niujorke prieš D. Trumpo pasirodymą teisme rengiamasi neramumams appeared first on LAIKMETIS.

„Jeruzalėje nuskambėjo pavojaus sirenos. Policijos pajėgos pradėjo evakuoti [į saugią vietą] šimtus žmonių“, susirinkusių prie Raudų sienos, sakoma trumpame policijos pranešime.

The post Jeruzalėje nuo Raudų sienos evakuoti maldininkai appeared first on LAIKMETIS.

Infliacijos augimas. Mėnesio infliacija Lietuvoje balandį, palyginti su kovu, paaugo 0,9 proc. Mėnesinė infliacija Lietuvoje ties maždaug 1 proc. svyruoja antrą mėnesį paeiliui. Ekonomistai perspėja, kad tai gali būti ženklas apie žemos infliacijos laikų pabaigą.

Žvyrkelio asfaltavimas. Susisiekimo ministerija kreipėsi į teisėsaugą prašydama įvertinti galimus įstatymų pažeidimus, buvusiam ministrui Jaroslavui Narkevičiui pernai skyrus pinigų kelio Šklėriai-Aluona Trakų rajone asfaltavimui. Prašoma išsiaiškinti, ar nebuvo darytas politinis spaudimas tuometinei Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovybei atlikti neteisėtus veiksmus. Dabartinio ministro Mariaus Skuodžio teigimu, Kelių direkcija, kuriai tuo metu vadovavo Vitalijus Andrejevas, nepritarė kelio finansavimui, ir pernai liepos pradžioje ministras jį nušalino nuo pareigų.

Kontaktinis ugdymas. Nors nuo pirmadienio leidžiama grąžinti į mokyklas 5-11 klasių moksleivius, didesnė dalis savivaldybių iki mokslo metų pabaigos nusprendė likti prie nuotolinio jų ugdymo. Tarp šitaip apsisprendusiųjų yra ir Šiaulių, Klaipėdos savivaldybės, tačiau ir kituose didžiuosiuose miestuose grįžimas numatytas tik keliose mokyklose.

Valančiaus kandidatūra. Teisingumo ministerija geriausiu kandidatu į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą atrinko šiuo metu teisme dirbantį teisėją Virgilijų Valančių – jam komisija skyrė daugiausiai balų. Prieš dvejus metus šią kandidatūrą yra atmetęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Demografija. Balandį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, mirė dešimtadaliu daugiau žmonių, mažėjo gimstamumas, taip pat triskart išaugo emigrantų skaičius, rodo Statistikos departamento demografiniai rodikliai.

Paliaubos. Talibanas paskelbė trijų dienų paliaubas Afganistane per šią savaitę minimą Id al Fitro šventę. Paliaubos paskelbtos Jungtinėms Valstijoms tęsiant savo paskutinių pustrečio tūkstančio karių išvedimą iš smurto purtomos šalies, nepaisant šlubuojančių Talibano ir Afganistano vyriausybės pastangų per taikos derybas užbaigti dešimtmečius besitęsiantį karą.

Besitęsiantys neramumai. Jeruzalėje toliau tęsiasi neramumai: per susirėmimus tarp palestiniečių maldininkų ir Izraelio policijos prie Al Aksos mečetės komplekso buvo sužaloti mažiausiai 215 palestiniečiai, kelių būklė sunki. Taip pat nukentėjo devyni pareigūnai.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 786 nauji COVID-19 atvejai, mirė 10 žmonių. Ligoninėse gydomi 1208 COVID-19 pacientai, iš jų 121 – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 597.

* Lietuvoje per balandį gauti 837 pranešimai apie nepageidaujamas skiepų nuo COVID-19 reakcijas, daugiausia dėl „AstraZeneca“. 795 atvejai klasifikuoti kaip lengvi ar vidutiniai, tačiau pasitaikė ir laikino veido paralyžiaus, stipraus karščiavimo ar vėmimo atvejų.

* Nuo COVID-19 paskiepyta daugiau kaip pusė – 52 proc. statutinių pareigūnų.

* Vokietijos farmacijos įmonė „BioNTech“ pranešė, kad jos kartu su bendrove „Pfizer“ sukurtai vakcinai kol kas nereikalingos jokios modifikacijos, kad apsaugotų nuo iki šiol atrastų naujų koronaviruso atmainų. „BioNTech“ taip pat paskelbė, kad Singapūre statys gamyklą, kurioje po 2023-iųjų galės pagaminti šimtus milijonų vakcinos dozių.

* Vokietija bendrovės „Johnson & Johnson“ vakciną pasiūlė pasiskiepyti visiems norintiems suaugusiems. Anksčiau toks sprendimas buvo priimtas ir dėl „AstraZeneca“.

* Norvegijos vyriausybės sudaryta ekspertų komisija rekomendavo atsisakyti „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ vakcinų nuo COVID-19 dėl retai pasitaikančio, bet sunkaus jų sukeliamo šalutinio poveikio.

* Kinija pranešė Everesto viršūnėje įrengsianti skiriamąją liniją, siekdama užkirsti kelią koronaviruso plitimui iš potencialiai užsikrėtusių alpinistų iš Nepalo, kur susiklostė sunki epidemiologinė padėtis.

The post Svarbiausi gegužės 10 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

Pranešama, kad Mianmaro šiaurėje vienuolė atsiklaupė prieš policiją ir maldavo jų nenaudoti smurtinės jėgos prieš protestuotojus.

Internete pasklidusiame vaizdo įraše galima matyti, kaip šv. Pranciškaus Ksavero seserų vyresnioji Ann Rose Nu Tawng kalbėjosi su dviem policijos pareigūnais Mianmaro šiaurinės Kachino valstijos sostinės Myitkyinos mieste.

Tawng sakė: „Aš maldavau jų nežaloti protestuotojų, bet elgtis su jais maloniai, kaip su šeimos nariais“.

Ji sakė, kad vyresnieji pareigūnai ją patikino, kad jie tik atlaisvina gatvę. Vaizdo įraše galima matyti seserį ir vieną policininką, liečiančius kaktomis žemę.

„Aš maldavau jų nešaudyti vaikų", - sakė ji. Tačiau netrukus „mes išgirdome garsius šūvius ir pamatėme, kaip akyse žuvo vaikas, o gatvėje tekėjo kraujo upė“, - pasakojo ji.

Tawng ir kiti liudininkai teigė, kad per susidūrimus su policija žuvo mažiausiai du protestuotojai ir keli jų buvo sužeisti.

Vienuolė kai kurias aukas bandė vežti į jos vadovaujamą miesto kliniką, tačiau ją apakino ašarinės dujos.

„Mūsų klinikos grindys nusidažė kraujo jūra", - sakė ji. „Turime vertinti gyvenimą. Tai mane labai nuliūdino“.

Katalikų vienuolės iš įvairių Mianmaro bendruomenių žygiavo gatvėmis, meldėsi už protestuotojus ir dalino jiems maistą. Per protestus Myitkyinoje seserys vienuolyno išorėje pakabino plakatus su užrašais „Ne diktatūrai“ ir „Klausykite žmonių balso“.

Remiantis advokatų grupės duomenimis, daugiau nei 60 žmonių mirė, o daugiau nei 1800 buvo sulaikyti, kai policija vaikė protestus, nukreiptus prieš vasario 1 - osios karinį perversmą.

Sesuo Ann Rose Nu Tawng praėjusio mėnesio pabaigoje taip pat buvo nufotografuota besiklaupianti prieš besiartinančių policijos pareigūnų gretą.

„Klūpėdama ji pakėlė rankas į dangų ir maldavo: „Nešaudykite, nežudykite nekaltų. Jei norite, smokite man“.

The post Klūpėdama vienuolė maldavo policijos nešaudyti į protestuotojus Mianmare appeared first on LAIKMETIS.