Sąmonės atsiradimas yra viena svarbiausių biologijos, psichologijos ir filosofijos problemų. Nėra tiksliai žinoma, kaip ir kuriame onto- ir filogenezės etape atsiranda sąmonė, nors šia tema yra daug įvairių teorijų. Žmonių atveju, pagal kai kurias koncepcijas, sąmonė atsiranda praėjus keliems mėnesiams po gimimo, prieš pat vaikui sueinant metams (arba net gerokai vėliau). Kiti teigia, kad pirmosios sąmonės užuomazgos atsiranda netrukus po gimimo. Dar kiti mano, kad ji atsiranda dar prieš gimimą.

Monašo (Australija), Tiubingeno (Vokietija), Minesotos (JAV) ir Dublino Trejybės koledžo (Airija) universitetų neurobiologai ir psichologai, išanalizavę literatūrą šia tema, padarė tą pačią išvadą. Šios išvados pateiktos žurnale "Trends in Cognitive Sciences". Mokslininkų teigimu, yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad žmogaus sąmonė atsiranda labai anksti, dar gerokai iki gimimo.

Tai įrodo dėmesio sutelkimo, įvairių pojūčių informacijos integravimo ir fizinių žymenų, susijusių su netikėtumo emocija ir dėmesio perorientavimu, tyrimai. Apibendrindami šių tyrimų rezultatus, mokslininkai priėjo prie savo atradimo: naujagimiai gali integruoti jutimines ir vystymosi kognityvines reakcijas į nuoseklią sąmoningą patirtį, kad suprastų kitų žmonių veiksmus ir suplanuotų savo pačių reakcijas, o tai reiškia, kad sąmonė jiems atsiranda dar iki gimimo.

Išnešioti naujagimiai yra linkę fiksuoti regėjimą ir turi daugybę reakcijų į nemalonius dirgiklius. Maži kūdikiai geba atskirti motinos balsą nuo nepažįstamo žmogaus balso, taip pat ryškias džiaugsmo ar pasibjaurėjimo veido išraiškas. Šiais gebėjimais kūdikiai skiriasi nuo žmonių su sunkiais smegenų pažeidimais, kurie kenčia nuo vadinamojo nereaguojančio budrumo sindromo, "vegetacinės" arba pokomatozinės būsenos. Manoma, kad tokie pacientai yra iš dalies pabudę, bet nėra tikrai sąmoningi. Atrodo, kad kūdikių elgesys yra kitoks.

Tačiau tikėtina, kad sąmonė, kaip tokia, "įsijungia" ne iš karto po jos "atsiradimo", o palaipsniui, sinapsėms jungiantis ir kuriant pažinimo modelius. Tuo pat metu į klausimus, ar kūdikio sąmonę galima vadinti daline ar visaverte ir ar vaisius sapnuoja, dar nėra atsakyta.

The post Žmogaus sąmonė atsiranda dar prieš gimimą - mokslininkai appeared first on LAIKMETIS.

Kambario atidaryme dalyvavusi Neonatologijos klinikos vedėja prof. dr. Rasa Tamelienė pasidžiaugė įgyvendinta gražia iniciatyva.

Pasak profesorės, net tik ligoninės koridorius, bet ir gyvenimas tampa šviesesnis ir viltingesnis darant gerus darbus, palaikant vieniems kitus. Šeimos kambaryje sudarytos sąlygos ateityje burtis savitarpio pagalbos grupėms, bendrauti. Profesorė paminėjo, kad pirmasis toks kambarys buvo įsteigtas prieš gerą dvidešimtmetį, tačiau ilgainiui jį reikėjo atnaujinti, pritaikyti šiandienai. Profesorė padėkojo visiems, prisidėjusiems prie šios iniciatyvos įgyvendinimo.

Projektą koordinavusi asociacijos „Padedu augti“, vienijančios neišnešiotus vaikučius auginančias šeimas, vadovė |Inga Laukytė-Budrienė pažymėjo, kad buvo planuota šį projektą įgyvendinti dar prieš kurį laiką, tačiau netikėtai užklupusi COVID-19 pandemija planus gerokai pakoregavo. I. Laukytė-Budrienė dėkojo visiems prisidėjusiems prie šios patalpos atnaujinimo ir pasidalijo ateities planais.

Patalpas, pasidžiaugęs naujai įrengta erdve kartu augti ir sveikti, pašventino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų kapelionas kunigas Nerijus Pipiras, kuris asmeniškai nemažai prisidėjo prie projekto įgyvendinimo.

The post Pašventintas Šeimos kambarys LSMU Kauno klinikų Naujagimių ligų skyriuje appeared first on LAIKMETIS.

Per dešimtmetį Luko vardu pavadinta 30 berniukų, Emilijos – 26 mergaitės.

Velykiniams berniukams taip pat dažnai duoti Nojaus (28), Mato (28), Dominyko (21), Kajaus (19), Domo (17), Emilio (14), Dovydo (13), Jono (12), Jokūbo (12), Igno (12), Arno (11), Kristupo (11), Gusto (11), Adomo (11), Roko (11), Beno (10) vardai.

Mergaitėms – Viltės (19), Gustės (16), Kamilės (15), Lėjos (15), Gabrielės (14), Gabijos (14), Ievos (13), Saulės (12), Godos (12), Ugnės (12), Urtės (11), Elzės (11), Evos (11), Smiltės (10), Austėjos (10), Aistės (10) vardai. 

„Pastarąjį dešimtmetį per Velykas gimusioms mergaitėms daugiausiai buvo suteiktas Emilijos vardas, kuris kasmet puikuojasi ir populiariausių mergaičių vardų dešimtukuose. Tačiau po jos esantys Viltės, Gustės ar Kamilės vardai ne visuomet atsiduria topuose, tad galima sakyti, kad tai tam tikras velykinių mergaičių vardų išskirtinumas“, – BNS sakė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

nuo 2010-ųjų kasmet per šią šventę Lietuvoje įregistruojama vidutiniškai po 150 naujagimių.

Anot jo, nuo 2010-ųjų kasmet per šią šventę Lietuvoje įregistruojama vidutiniškai po 150 naujagimių.

„Tam tikra išimtis buvo 2019 metais, kai įregistruota per 220 gimimų. O štai praėjusiais metais per Velykas, kurios buvo balandžio 12–13 dienomis, šalyje įregistruoti 132 naujagimiai. Tačiau tai nebuvo mažiausias per Velykas gimusių naujagimių skaičius – mažiausiai vaikų per dvi šventines dienas šalyje gimė 2017-aisiais – iš viso 129 kūdikiai“, – kalbėjo M. Samkus.

Kaip rodo pernai gruodžio viduryje surinkti Registrų centro duomenys, praėjusiais metais populiariausi berniukų vardai buvo Benas, Markas, mergaičių – Lėja, Amelija.

The post Populiariausi velykinių naujagimių vardai pastarąjį dešimtmetį – Lukas ir Emilija appeared first on LAIKMETIS.