Grupei vadovaujanti G. Meloni ir buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pastarosiomis savaitėmis su V. Orbanu aptarė, kad prisijungimo prie grupės sąlyga bus ta, kad Vengrijos premjeras, be kitų klausimų, pakeis savo poziciją dėl Ukrainos.

Jei "Fidesz" įstotų į ECR, tai galėtų iš esmės pakeisti Briuselio politiką, nes nacionalistinė, euroskeptiška ir prieš imigraciją nusistačiusi ECR kartu su "Fidesz" europarlamentarais po birželį įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų galėtų tapti trečia pagal dydį ir didesnę socialinę bei ekonominę įtaką turinčia ES frakcija.

"Kalbėjausi apie tai su Viktoru Orbanu ir, kaip suprantu, jis svarsto galimybę prisijungti prie ECR. Jei taip atsitiktų, tai suteiktų mums dar daugiau galimybių veikti geresnės Europos labui", - interviu agentūrai "Bloomberg" sakė Lenkijos parlamento Teisės ir teisingumo delegacijos vadovas Morawieckis.

Jei Europos Parlamento rinkimai vyktų šiandien, ECR galėtų laimėti 80 vietų Parlamente, bent jau taip rodo naujausia "Europe Elects" apklausa. Tačiau susidariusiai didžiajai dešiniajai koalicijai būtų sunku suderinti pozicijas dėl Ukrainos.

Tai ypač pasakytina apie partiją "Įstatymas ir teisingumas", kuri šiuo metu turi daugiausia vietų ECR bloke", - teigia straipsnio autoriai.

M. Morawiecki sako, kad svarbiau už skirtumus yra bendri tikslai: daugiau galių atskiroms šalims, mažiau ES biurokratijos, daugiau saugumo ribojant imigraciją

Tačiau M. Morawiecki sako, kad svarbiau už skirtumus yra bendri tikslai: daugiau galių atskiroms šalims, mažiau ES biurokratijos, daugiau saugumo ribojant imigraciją ir mažiau savinaikos politikos visose srityse.

Tačiau ši strategija kelia pavojų ir Europos politikos naujokei Meloni, nes "Orbanas, kuris valdžioje jau penkias kadencijas ir yra ilgiausiai ES dirbantis premjeras, nėra lengvai sutramdomas, juolab kad jis pats siekia suvienyti žemyno nacionalistines partijas".

Paskutiniuose komentaruose spaudai Vengrijos ministras pirmininkas teigė, kad susitarimas yra beveik įvykęs faktas, tačiau mažai tikėtina, kad "Fidesz" įstos į ES iki birželio mėn. vyksiančių rinkimų.

"Kad išgelbėtume Europą, turime suvienyti jėgas įvairiuose frontuose. ECR yra atvira visiems, kurie sutinka su mumis prieš dominuojančias liberalias ir kairiąsias grupes, suinteresuotas sunaikinti žemyną", - pridūrė M. Morawiecki.

The post Meloni ir Morawieckis įvardijo sąlygas V. Orbanui, norinčiam prisijungti prie ECR frakcijos appeared first on LAIKMETIS.

Pagal vadinamąjį "Mattei planą", pavadintą mirusio valstybinės naftos bendrovės "Eni" įkūrėjo Enrico Mattei, pasisakiusio už sisteminį Afrikos ekonominį vystymąsi, vardu, dešimtys Afrikos šalių galėtų gauti Italijos dotacijas ir paskolas, kurios padėtų joms plėtoti infrastruktūrą ir stiprinti ekonomiką, rašo "Il Giornale", nes Roma tikisi, kad tai prisidės prie viso žemyno stabilumo.

"Mūsų užsibrėžtas tikslas - parodyti, kad suvokiame, kaip stipriai mūsų dviejų žemynų, Europos ir Afrikos, likimai yra tarpusavyje susiję, - savo kalboje sakė Meloni, - ir manome, kad galima įsivaizduoti ir parašyti naują puslapį, lygiaverčių partnerių bendradarbiavimą, toli gražu ne grobuonišką, bet ir labdaringą."

Afrikos Sąjungos (AS) Komisijos pirmininkas ir buvęs Čado premjeras Moussa Faki savo kalboje antrino Meloni žodžiams sakydamas, kad Afrikai ir Vakarams reikia "keisti partnerystės paradigmą". "Afrika nenori ištiesti rankos. Mes nesame elgetos."

Afrikai ir Vakarams reikia "keisti partnerystės paradigmą". "Afrika nenori ištiesti rankos. Mes nesame elgetos

Aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavo 45 Afrikos šalių atstovai, įskaitant 19 valstybių vadovų, šešis ministrus pirmininkus ir tris užsienio reikalų ministrus. Taip pat dalyvavo JT, Pasaulio banko ir ES vadovai, įskaitant Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen.

"Esu dėkinga Italijai už tai, kad bendradarbiavimui su Afrika skyrė svarbiausią vietą savo užsienio politikoje ir pirmininkavime G7", - sakė U. von der Leyen, prieš susiedama planą su panašiu ES projektu, kuriuo taip pat siekiama pasipriešinti Kinijos iniciatyvai "Juosta ir kelias". "Naujasis Mattei planas yra svarbus indėlis į šį naują mūsų partnerystės etapą ir papildo mūsų Europos pasaulinius vartus."

Kaip paaiškino Meloni, Italijos vyriausybė šiuo metu rengia Mattei plano detales, įskaitant naują ilgalaikę finansinę priemonę, kuri "gali tikėtis, kad iš pradžių bus skirta daugiau kaip 5,5 mlrd. eurų, dovanojimo sandorių ir garantijų".

Premjerė pabrėžė, kad Afrikos ekonomikos konkurencingumas pasaulyje turi būti didinamas atsižvelgiant į tai, kad "būtų užtikrinta teisė nebūti priverstam emigruoti, kad nereikėtų nutraukti savo šaknų ieškant geresnio gyvenimo".

Atsižvelgdama į šį konkretų tikslą, Meloni paaiškino, kad Mattei planas turės stiprų švietimo aspektą ir kartu su lėšomis, padedančiomis kurti darbo vietas, bus siūlomas profesinis mokymas.

"Skatindami užimtumą suduosime lemiamą smūgį prekeiviams žmonėmis, kurie yra mūsų bendri priešai", - sakė G. Meloni ir pridūrė, kad "kartu mes juos nugalėsime". Jie investuoja į neviltį, mes investuojame į galimybes."

The post Tamás Orbán. G. Meloni ruošiasi kovoti su migracija, investuodama į Afriką appeared first on LAIKMETIS.

Vokietijos ir Italijos dvišaliai santykiai labai suartėjo, o ankstesnė šalta ir priešiška atmosfera, atrodo, švelnėja. Prieš du mėnesius tarp Romos ir Berlyno tvyrojo didelė diplomatinė įtampa.

Rugsėjį Meloni parašė laišką Šolcui, kuriame išreiškė pasipiktinimą dėl Vokietijos vyriausybės paramos Italijos NVO ir 790 000 eurų valstybės lėšų, skirtų Vokietijos NVO "SOS Humanity", kuri vykdo paieškos ir gelbėjimo operacijas Viduržemio jūroje, o vėliau gabena nelegalius imigrantus į Italiją.

Italijos spaudos duomenimis, trečiadienį Italijos ministras pirmininkas atvyko į Vokietijos sostinę pasirašyti abiejų šalių strateginio susitarimo. Derybose daugiausia dėmesio bus skiriama energetikai, abiejų šalių prekybos bendradarbiavimui, paramai Ukrainai ir migracijai.

Meloni kelionėje į Berlyną lydėjo užsienio reikalų ministras Antonio Tajani, vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi, gynybos ministras Guido Crosetto, ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti, "Made in Italy" ministras Adolfo Urso, darbo ministrė Maria Elvira Calderone ir mokslinių tyrimų ministrė Anna Maria Bernini.

Albanija mano, jog privalo padėti Italijai, ir negali pamiršti, kad praeityje italai taip pat rėmė ir priėmė albanų pabėgėlius

Vokietijos kancleris gyrė Italijos vyriausybės migracijos politiką ir pasidžiaugė, kad Albanija, kuri, jo nuomone, netolimoje ateityje taps ES nare, jau dalijasi migracijos sunkumais. Jis pabrėžė, kad Vokietijos vyriausybė ir toliau pasisakys už migrantų paskirstymą tarp ES valstybių narių, primygtinai reikalaudama, kad nė vienai šaliai nereikėtų vienai prisiimti migracijos naštos.

Migracijos iššūkį galima išspręsti tik glaudžiai bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis šalimis, pridūrė Scholzas.

Komentuodamas praėjusią savaitę Tiranoje pasiektą susitarimą, Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama laikraščiui "Il Corriere della Sera" sakė, kad nors Albanijoje bus įsteigti uždari priėmimo centrai, Italijos pusė prisiims visą atsakomybę už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą.

Jis taip pat pabrėžė, kad jie ketina sudaryti tokio pobūdžio susitarimą tik su Italija, paaiškindamas, kad Albanija mano, jog privalo padėti Italijai, ir negali pamiršti, kad praeityje italai taip pat rėmė ir priėmė albanų pabėgėlius.

The post O. Šolcas pagyrė G. Meloni dėl jos „albaniškojo" migracijos modelio appeared first on LAIKMETIS.

Dešiniosios pakraipos Italijos lyderė savo mintis keliais Europai ir platesniam regionui aktualiais klausimais atskleidė rusų duetui "Vovan" ir "Lexus" - dar žinomiems kaip Vladimiras Kuznecovas ir Aleksejus Stoliarovas - kurie sėkmingai į kompromituojančias situacijas įklampino daugybę aukšto rango politikų ir įžymybių.

Per pokštą, kuris įvyko rugsėjo 18 d., likus kelioms dienoms iki Meloni susitikimo su Afrikos lyderiais JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, apsimetėlis prisistatė Afrikos Sąjungos komisijos pirmininku.

Per 13 minučių trukusį pokalbį Italijos premjerė kalbėjo apie tarptautinės bendruomenės jaučiamą nuovargį dėl nesibaigiančios padėties Ukrainoje, tačiau teigė, kad svarbiausia yra "rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą nepažeidžiant tarptautinės teisės".

"Turiu keletą idėjų, kaip spręsti šią padėtį, tačiau laukiu tinkamo laiko, kad galėčiau pabandyti pateikti šias idėjas", - pridūrė ji.

J. Meloni pripažino, kad Kijevo vykdomas kontrpuolimas "galbūt nevyksta taip, kaip tikėtasi", jis "nepakeitė konflikto likimo" ir sukėlė Europai papildomų problemų, "įskaitant imigraciją, infliaciją ir energijos kainų augimą".

Ji palygino padėtį Ukrainoje su užsitęsusiu konfliktu Libijoje ir pasakė juokdariams: "Mano drauge, mes galėtume valandų valandas diskutuoti apie tai, kas įvyko (Libijoje). Galbūt kas nors supranta, kad padėtis ten dabar nėra geresnė".

Pokalbis pakrypo apie Viduržemio jūroje tebesitęsiančią migrantų krizę ir jos poveikį Italijos pietinei sienai, į ką Meloni pastebėjo "Padėtis gana sudėtinga: Nuo metų pradžios atvyko daugiau kaip 120 000 žmonių, ypač iš Tuniso".

"Padėtis gana sudėtinga: Nuo metų pradžios atvyko daugiau kaip 120 000 žmonių, ypač iš Tuniso

"Padėtis labai sudėtinga visais aspektais: humanitarinė padėtis, logistinė padėtis, saugumo padėtis. Ir manau, kad šis srautas gali padidėti dėl Afrikoje, ypač Sahelyje, susidariusios padėties", - pridūrė ji.

Italijos ministrė pirmininkė ypač kritikavo ES vadovus, kurie, jos teigimu, nuolat nenorėjo prisiimti atsakomybės už migrantų krizę ir siūlyti pagalbos tiems, kurie yra priešakyje.

"Ilgą laiką Europa manė, kad gali išspręsti problemą palikdama Italiją vieną. Ji nesupranta, kad tai neįmanoma. Šio reiškinio mastas, mano nuomone, daro įtaką ne tik Europos Sąjungai, bet ir Jungtinėms Tautoms", - sakė Meloni rusų juokdariams.

"Tačiau problema ta, kad kitiems tai nerūpi. Jie neatsiliepė į skambučius, kai jiems skambinau. Ir visi jie sutinka, kad Italija turi išspręsti šią problemą viena. Tai kvailių pozicija", - pridūrė ji.

Ji taip pat priekaištavo Briuseliui, kad šis tvirtina suprantantis Italijai kylančias problemas, "tačiau kai prašote jų skirti lėšų, padėti, tampa dar sunkiau. Turiu sakyti tiesą."

Trečiadienį laikraščiui "La Repubblica" pateiktame Chigi rūmų pareiškime sakoma, kad Meloni biuras "apgailestauja, jog buvo suklaidintas apsimetėlio, kuris prisistatė Afrikos Sąjungos komisijos pirmininku ir kuris telefonu susisiekė su ministre pirmininke Meloni.

"Šis epizodas įvyko rugsėjo 18 d., kai tomis dienomis Ministrė Pirmininkė Meloni intensyviai siekė stiprinti santykius su Afrikos lyderiais, su kuriais ji turėjo svarbių susitikimų rugsėjo 19-21 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose", - priduriama pranešime.

Afrikos pareigūnu apsimetęs juokdarys Aleksejus Stoliarovas, apsikeitęs nuomonėmis su "Reuters", gyrė Meloni atvirumą.

"Deja, priešingai nei ji, daugelis Europos politikų elgiasi kaip užprogramuoti robotai ir reiškia nuomonę, kuri išreiškiama tik jų pačių aplinkoje", - sakė jis naujienų agentūrai.

The post Su rusų apsimetėliais bendravusi Italijos premjerė G. Meloni ES lyderius pavadino kvailiais appeared first on LAIKMETIS.

Oro uoste padėkojusi Komisijos vadovei už tai, kad ji atidėjo savo išvykimą į JT Generalinę Asamblėją Niujorke vien tam, kad galėtų aplankyti salą, Ministrė Pirmininkė Meloni sakė, kad ji tai laiko ne tiek "solidarumo gestu Italijai, kiek Europos atsakomybės gestu sau pačiai". Ministrė Pirmininkė pridūrė:

„Ant kortos pastatyta ateitis, kurią Europa nori sau suteikti: ateitis priklauso nuo Europos gebėjimo spręsti didžiuosius epochos iššūkius!

Tačiau atvykus į mažą miestelį, kuriame gyvena apie šešis tūkstančius gyventojų, von der Leyen ir Meloni pasitiko protestai - per vieną dieną saloje išsilaipino 110 laivų (su daugiau kaip 5 000 migrantų) - gyventojai reiškė savo poziciją už migrantų centro panaikinimą.

G. Meloni nusprendė su jais pabendrauti, paklausė apie jų problemas ir pažadėjo imtis skubių veiksmų bei skirti salai dar 50 mln. eurų.

Spaudos konferencijoje premjerė daugiausia dėmesio skyrė neatidėliotiniems, radikaliems sprendimams, pavyzdžiui, idėjai apie Europos jūrų blokadą prie Afrikos krantų, kad prekeiviai žmonėmis negalėtų patekti į tarptautinius vandenis.

"Niekada neišspręsime problemos kalbėdami apie perskirstymą. Vienintelis būdas rimtai spręsti problemą - sustabdyti nelegalų išvykimą", - sakė Meloni, ragindama surengti "veiksmingą Europos karinio jūrų laivyno misiją", kad būtų galima kovoti su prekeiviais žmonėmis iškart, kai tik jie pradeda veiklą. Ji taip pat paragino aktyviau įsitraukti ES ir JT, nes:

Jei kas nors Europoje mano, kad ši problema bus išspręsta tiesiog Italijos ribose, klysta.

Be to, Meloni paskelbė, kad ji suteikia įgaliojimus Gynybos ministerijai pratęsti nelegalių migrantų sulaikymo laikotarpį iki maksimalaus pagal ES taisykles leidžiamo termino, kad deportacijos būtų veiksmingesnės.

Savo ruožtu Komisijos vadovė savo kalbą pradėjo primindama spaudai, kad visi susiję asmenys - vietos gyventojai, valdžios institucijos ir patys migrantai - vienodai nukentėjo nuo situacijos, "kuri susidarė ne dėl jų kaltės". Nepaisant to, ji patikino auditoriją, kad Europa visapusiškai palaiko Italiją. Von der Leyen pabrėžė:

Niekada neišspręsime problemos kalbėdami apie perskirstymą. Vienintelis būdas rimtai spręsti problemą - sustabdyti nelegalų išvykimą

Noriu pasakyti labai aiškiai. Mes, kaip tarptautinės bendruomenės dalis, turime pareigą. Ją vykdėme praeityje, vykdysime šiandien ir ateityje.

Tačiau ne kontrabandininkai ir prekeiviai žmonėmis spręs, kas ir kokiomis aplinkybėmis atvyksta į Europos Sąjungą, o mes. Tie, kurie neturi teisės, negali pasilikti.

Von der Leyen pristatė dešimties punktų veiksmų planą krizei spręsti. Nors planas atrodo ambicingas, verta pažymėti, kad jos kalba buvo pakankamai atsargi, kad nežadėtų nieko, ko Europa nebūtinai įsipareigos, pavyzdžiui, Meloni siūlymo dėl jūrų blokados, kurią Von der Leyen buvo pasirengusi tik "ištirti".

Be to, Komisijos vadovės planas remiasi tuo, kad valstybės narės priims pabėgėlius pagal "savanoriško solidarumo" mechanizmą, o tai ironiška, turint omenyje, kad Von der Leyen šalis, Vokietija, ką tik paskelbė sustabdanti savo dalyvavimą. Kitų šalių padėtis taip pat nėra geresnė, nes pastaraisiais metais pagal šį planą buvo įvykdyta tik nedidelė dalis pažadėtos repatriacijos.

Vis dėlto yra keletas perspektyvių dalykų, pavyzdžiui, nedelsiant atmesti nepagrįstus prieglobsčio prašymus, paspartinti deportacijas į kilmės šalis ir sužlugdyti prekybos žmonėmis operacijas, nukreipiant dėmesį į kontrabandininkų logistinę paramą.

Von der Leyen dešimties punktų planas apibendrinamas taip:

1. Suteikti Italijai Europos Komisijos, ES prieglobsčio agentūros ir "Frontex" paramą, kad būtų galima nedelsiant valdyti krizę ir padėti registruoti migrantus.
2. Didinti paramą migrantų perkėlimui iš Lampedūzos ir skatinti kitas valstybes nares naudotis savanoriško solidarumo mechanizmu.
3. Siūlyti FRONTEX paramą skubiam migrantų grąžinimui į jų kilmės šalis, jei jie neatitinka prieglobsčio suteikimo reikalavimų, taip pat diplomatinę pagalbą, kad būtų palengvintas šis procesas.
4. Stiprinti pastangas kovoti su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis bendradarbiaujant su kilmės ir tranzito šalimis, įskaitant bendrus FRONTEX ir Europolo veiksmus, ir atnaujinti kovos su neteisėtu žmonių gabenimu teisės aktus.
5. Stiprinti jūrų ir oro stebėjimą per FRONTEX, išnagrinėti galimybę išplėsti karinio jūrų laivyno misiją ir paspartinti Tuniso pakrančių apsaugos tarnybos aprūpinimą įranga.
6. Imtis veiksmų prieš kontrabandininkų logistiką ir bendradarbiauti su Italijos valdžios institucijomis siekiant išvežti ir sunaikinti rastas valtis ir katerius.
7. Remti Italiją taikant greitas prieglobsčio procedūras per ES prieglobsčio agentūrą ir skubiai atmesti nepagrįstus prašymus.

8. Skatinti teisėtus kelius ir humanitarinius koridorius, kad migrantams būtų suteiktos alternatyvos, paneigti kontrabandininkų pasakojimus ir sustiprinti griežtesnę nelegalios migracijos politiką.
9. Stiprinti bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru (UNHCR) ir Tarptautine migracijos organizacija (TMO), kad būtų užtikrinta migrantų apsauga maršrute, ir sudaryti palankesnes sąlygas savanoriškam grįžimui su pagalba.
10. Bendradarbiauti su Tunisu įgyvendinant susitarimo memorandumą, spartinant naujų projektų įgyvendinimą ir lėšų išmokėjimą.

The post Von der Leyen skelbia 10 punktų planą, kaip kovoti su migracijos krize Italijoje appeared first on LAIKMETIS.

Po susitikimo K. Karinis žurnalistams sakė, kad derybos buvo svarbios ir įdomios. Pasak jo, abi šalys turi daug bendrų prioritetų, įskaitant supratimą, jog demokratijos turi būti stiprios ir jog šalys turi investuoti į saugumą, kad žmonės galėtų gyventi laisvai, o ekonomika galėtų laisvai vystytis.

K. Karinis taip pat pasidžiaugė Italijos indėliu į Latvijos saugumą. NATO kontingente Adažiuose yra Italijos karių.

K. Karinio nuomone, Italija atliks svarbų vaidmenį įvedant Latvijoje visą kovinę brigadą, kaip numatyta pirmadienį pasirašytame Latvijos ir Kanados susitarime.

Jis taip pat padėkojo G. Meloni už jos lyderystę remiant Ukrainą ir pasidžiaugė, kad Italijos vyriausybė iš tiesų supranta, jog ginant Ukrainą palaikomos bendros vertybės ir tikėjimas, kad turi būti laikomasi įstatymų ir tvarkos.

K. Karinis taip pat pažymėjo, kad Italija ir Latvija vis panašiau supranta migracijos ir ES išorės sienų klausimus. Jos pritaria tam, kad reikia rasti būdą, kaip kontroliuoti migraciją Europoje, griežtai stebėti ES išorės sienas, kad laisvas žmonių judėjimas Europoje išliktų toks, koks yra dabar. Abi šalys Europos Vadovų Taryboje pabrėžė, kad reikia stiprinti išorės dimensiją.

K. Karinis taip pat pažymėjo, kad Italija ir Latvija vis panašiau supranta migracijos ir ES išorės sienų klausimus

G. Meloni taip pat pabrėžė, kad abiejų vyriausybių vadovai susitarė dėl daugelio svarbių klausimų, ir pakvietė Latvijos ministrą pirmininką apsilankyti Romoje.

G. Meloni akcentavo, kad Ukrainai reikia visapusiškos paramos ir bendradarbiavimo investuojant į Europos saugumą ir gynybą. Daugiau kaip 250 Italijos karių dislokavimas Adažių bazėje rodo Italijos pasiryžimą remti savo sąjungininkus prie ES išorės sienų

Ji taip pat pabrėžė, kad abi šalys sudaro ES išorės sieną, todėl migracijos klausimus reikia spręsti kartu. G. Meloni teigė, kad reikia sprendimų, kuriais būtų skatinama legali ir stabdoma nelegali migracija.

Ji pridūrė, kad Europai reikia spręsti keletą ekonominių klausimų, įskaitant pramonės skatinimą ir regiono konkurencingumą, kad būtina investuoti į gynybą ir pereiti prie ekologiškos energijos. Aplinkos tvarumas, pasak jos, turi būti derinamas su socialiniu ir ekonominiu tvarumu.

G. Meloni taip pat pasidžiaugė, kad nuo 2020 metų abiejų šalių dvišalė užsienio prekyba išaugo 30 proc., ir teigė, kad vis dar yra galimybių augti pramonės sektoriuje.

Praėjusį kartą Italijos ministras pirmininkas Latvijoje lankėsi prieš 25 metus.

The post K. Karinis ir G. Meloni sutinka, kad reikia stiprinti ES išorės sienas appeared first on LAIKMETIS.

Remiantis valstybinio transliuotojo „Rai“ skaičiavimais, šiauriniame Lombardijos regione, kuris yra Italijos ekonomikos centras, koalicijos kandidatas Attilio Fontana (Atilijas Fontana) buvo perrinktas prezidentu surinkus 54,4 proc. balsų.

Tuo metu Lacijuje, kuriame yra šalies sostinė Roma, koalicijos kandidatas Francesco Rocca (Frančeskas Roka), buvęs Italijos Raudonojo Kryžiaus vadovas, turėtų laimėti su 52,1 proc. balsų.

G. Meloni, kuri dėl gripo pirmadienį atšaukė renginius, socialiniame tinkle „Twitter“ pasveikino su tuo, ką pavadino „aiškia pergale“.

„Rezultatas, kuris įtvirtina centro dešinės darną ir sustiprina vyriausybės darbą“, – parašė ji.

Tačiau oficialus rinkėjų aktyvumas sekmadienį ir pirmadienį vykusiuose rinkimuose buvo tik 41,7 proc. Lombardijoje ir 37,2 proc. Lacijuje. Tai sunku palyginti su 2018-ųjų balsavimu, kuris vyko tuo pačiu metu kaip ir visuotiniai rinkimai.

G. Meloni dešiniųjų partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) įsirašė į istoriją, kai rugsėjį vykusiuose parlamento rinkimuose surinko 26 proc. balsų.

G. Meloni dešiniųjų partija „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) įsirašė į istoriją, kai rugsėjį vykusiuose parlamento rinkimuose surinko 26 proc. balsų

Ji sudarė vyriausybę su savo koalicijos sąjungininkais – Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) vadovaujama kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ (it. Lega) ir buvusio premjero Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio) dešiniąja partija „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia).

A. Fontana yra „Lygos“ narys, o M. Salvini suskubo jį pasveikinti „Instagram“ tinkle: „Pergalė. Ačiū Lombardijai. Ačiū Lacijui.“

Pastaraisiais metais „Lyga“ prarado paramą, daugiausia dėl „Italijos brolių“, kurie vykdė antiimigracinę ir nacionalistinę kampaniją.

Remiantis šio mėnesio pradžioje paskelbtais „YouTrend“ apklausos visoje šalyje rezultatais, pagal kuriuos „Italijos brolius“ palaiko 29,4 proc. Italijos rinkėjų, G. Meloni partija vis dar mėgaujasi porinkiminiu medaus mėnesiu.

Tuo metu „Lygos“ populiarumas – 8,7 proc., o „Pirmyn, Italija“ – vos 7 procentai.

Susiskaldžiusią Italijos opoziciją sudaro populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (it. Movimento Cinque Stelle, M5S), kurio apklausų rezultatai visoje šalyje siekia beveik 18 proc., ir lyderio neturinti centro kairiųjų Demokratų partija (it. Partito Democratico, PD) su 15,8 procentais.

20 Italijos regionų turi didelę autonomiją centrinės valdžios atžvilgiu ir yra atsakingi už įvairias sritis – nuo sveikatos apsaugos iki transporto ir švietimo.

The post Italijos premjerė skelbia pergalę regioniniuose rinkimuose appeared first on LAIKMETIS.

Vienas iš jų, Giovanni Donzelli, praėjusią savaitę Italijos parlamente atskleidė, kad opozicinės Demokratų partijos (PD), pagrindinės Italijos centro kairės partijos, atstovai lankėsi pas bado streiką paskelbusį anarchistą-teroristą Alfredo Cospito, nuteistą už branduolinės energetikos bendrovės generalinio direktoriaus nušovimą ir policijos komisariato susprogdinimą.

Donzelli, Meloni'o partijos "Fratelli D'Italia" narys, pabrėžė, kad PD parlamentarai taip pat buvo susitikę su aukšto rango mafijos bosais kalėjime - Cospito prašymu.

Anot "Anza" pranešimo, Donzelli ir kitas jo kolega Fratelli deputatas Andrea Delmastro yra spaudžiami atsistatydinti dėl šių atskleidimų, o kairioji opozicija kaltina šią porą neteisėtu konfidencialios informacijos nutekinimu, siekiant pulti opoziciją.

„valstybė negali susitaikyti su tais, kurie jai kelia grėsmę, tai galioja ir mafijai vakar, ir anarchistams šiandien"

Tačiau vasario 7 d. Meloni gynė abu parlamentarus, sakydamas, kad dokumentams netaikomi jokie slaptumo reikalavimai, ir remdamasis tuo, kad didžiąją dalį informacijos jau buvo paskelbę laikraščiai Domani ir Republicca.

[Teisingumo ministerija ne kartą teigė, kad tai nebuvo slaptumo žyma pažymėti dokumentai. … ši slapta informacija jau buvo pateikta laikraščiuose.

Toliau ji kritikavo kairiuosius, kurie Italijoje susitinka su pavojingais nusikalstamais elementais - tiek teroristais, tiek organizuotais nusikaltėliais, sakydama, kad "valstybė negali susitaikyti su tais, kurie jai kelia grėsmę, tai galioja ir mafijai vakar, ir anarchistams šiandien".

Politinę krizę dar labiau sustiprino trečiadienį, vasario 8 d., pasirodęs pranešimas, kad Italijos užsienio reikalų ministro Antonio Tajani saugumas bus sustiprintas po to, kai jam buvo grasinta mirtimi.

Cospito yra paskelbęs bado streiką, kad būtų panaikintas itin griežtas 41 bis kalėjimo režimas, kuris jam buvo taikomas. 41-bis režimas buvo sukurtas tam, kad mafijos bosai negalėtų vykdyti savo operacijų kalėjime.

Tuo tarpu opozicija ir toliau daugiausia dėmesio skyrė atskleistų faktų teisėtumui ir toliau ragino Donzelli ir Delmastro atsistatydinti. Šis klausimas tam tikra prasme tapo ugnies tašku tarp vyriausybės ir opozicijos.

Pasak Delmastro, opozicijos susirūpinimas dėl teisėtumo galiausiai yra nesąžiningas ir bandymas nukreipti dėmesį nuo tikrosios istorijos.

PD taip pat kaltinama korupcija, nes jos EP nariai šiuo metu yra įsivėlę į "Qatargate" skandalą.

The post G. Meloni viešai parėmė parlamentarus, kurie atskleidė kairiųjų ryšius su mafija appeared first on LAIKMETIS.

Ginčas kilo dėl pagalbos laivo „Ocean Viking“, kuris, nuo spalio pabaigos nesulaukęs leidimo prisišvartuoti Italijoje, išplaukė iš Sicilijos vandenų į Prancūziją.

Europos labdaros organizacijos „SOS Mediterranee“ laivas su Norvegijos vėliava kreipėsi į Prancūziją, kad ši jį priimtų, ir buvo tikimasi, kad ketvirtadienį jis priplauks Korsiką.

Ginčas kilo dėl pagalbos laivo „Ocean Viking“, kuris, nuo spalio pabaigos nesulaukęs leidimo prisišvartuoti Italijoje, išplaukė iš Sicilijos vandenų į Prancūziją

Antradienį po to, kai naujoji dešiniųjų pažiūrų Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) padėkojo Prancūzijai už tai, kad ji atvėrė uostą laivui „Ocean Viking“, kilo diplomatinis ginčas dėl jo likimo, belaukiant kokio nors Prancūzijos patvirtinimo ar paneigimo.

„Laivas šiuo metu yra Italijos teritoriniuose vandenyse, yra itin aiškios Europos taisyklės, kurias priėmė italai“, – teigė Prancūzijos vyriausybės atstovas Olivier Veranas (Olivjė Veranas) bei pridūrė, kad „dabartinis Italijos vyriausybės požiūris, ypač jos deklaracijos ir atsisakymas priimti laivą“, yra „nepriimtinas“.

Naujoji Italijos kraštutinių dešiniųjų vyriausybė, vadovaujama G. Meloni partijos „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia, FdI) pažadėjo sustabdyti dešimtis tūkstančių migrantų, kurie kasmet atvyksta prie šalies krantų.

The post Prancūzija ragina Italiją, kad ši „atliktų savo vaidmenį“ dėl laive esančių migrantų appeared first on LAIKMETIS.

Tokie rezultatai Europos Sąjungoje sukeltų politinį žemės drebėjimą.

Dešiniosios, konservatyvios partijos „Fratelli d'Italia" lyderės Giorgia Meloni perspektyva tapti būsima Italijos premjere kelia nerimą kairiųjų pažiūrų Europos sostinėse ir Vakarų Europos žiniasklaidoje. Kadangi Italijoje dabar galioja mišri rinkimų sistema, panaši į Vengrijos - 37 proc. parlamento narių renkami daugumos balsavimu rinkimų apygardose, o likusieji parlamento nariai renkami proporcingai pagal partijų sąrašus - dešinioji koalicija gali turėti net dviejų trečdalių konstitucinę daugumą, kaip Viktoras Orbanas pastaruosius dvylika metų, o tai labai neramina kairiųjų ir liberalių pažiūrų Briuselio institucijas.

Iš tiesų, „centro dešiniųjų" partijoje, taip Italijoje vadinamas centro dešiniųjų ir dešiniųjų konservatyviųjų partijų aljanse, jau daugelį mėnesių apklausose pirmauja Meloni „Fratelli d'Italia" („Italijos broliai") su 20-25 proc. rinkėjų, o Matteo Salvini „Lega" ("Lyga") gerokai atsilieka rinkdama tik 12-15 proc. apie 7-10 proc. balsų rinkėjai atiduotų už Silvio Berlusconi centro dešiniųjų partiją „Forza Italia" („Pirmyn, Italija").

Kadaise laikytas labiausiai tikėtinu būsimuoju Italijos ministru pirmininku, M. Salvini moka didelę kainą už tai, kad dalyvavo Mario Draghi didžiosios koalicijos vyriausybėje, kurioje dominavo kairieji, nors ne Salvini pasitraukimas, o skilimas kairiųjų viduje - tarp Enrico Letta Demokratų partijos (PD) ir Giuseppe Conte „5 žvaigždžių judėjimo" (M5S) - lėmė M. Draghi atsistatydinimą ir pirmalaikių rinkimų sušaukimą.

Europos kairiųjų paniką geriausiai iliustruoja šią savaitę Vokietijos savaitraščio „Stern" išspausdintas viršelis, kuriame Giorgia Meloni pavaizduota kaip „pavojingiausia Europos moteris".

„Postfašistė Giorgia Meloni gali laimėti rinkimus padedama Putino draugų. Tai turėtų mums itin skaudžių pasekmių", - rašoma „Stern" viršelyje.

„Italijos laukia lemtingi rinkimai, kuriuose ne mažiau kaip trys centro dešiniųjų bloko partijos nori mažiau bendradarbiauti su Europa", - teigia „Stern".

„Šiuo metu ši stovykla pirmauja apklausose. Jei ji laimėtų, situacija pasikeistų, ir ne tik Italijoje. (...) Moteris iš Romos ne itin palankiai vertina ES, nuolat burnoja prieš „biurokratus iš Briuselio" ir savo idėjas modeliuoja pagal tokias šalis kaip Vengrija ir jos draugą ministrą pirmininką Viktorą Orbaną."

Šiuo metu ši stovykla pirmauja apklausose. Jei ji laimėtų, situacija pasikeistų, ir ne tik Italijoje. (...) Moteris iš Romos ne itin palankiai vertina ES, nuolat burnoja prieš „biurokratus iš Briuselio"

Stern taip pat užsimena apie Meloni sąjungininką Salvini: „Šią savaitę, kai JAV buvo paviešinta žvalgybos ataskaita, atskleidžianti, kad Rusija daugelį metų mokėjo partijoms užsienyje, dėmesys iš karto nukrypo į Salvini ir „Lygą". Salvini nedelsdamas atkirto, sakydamas, kad „niekada neprašė ir negavo jokių lėšų, nei rublių, nei eurų, nei dinarų, nei dolerių"."

Tačiau tiesa ta, kad Salvini ir jo partija „Lyga" toje ataskaitoje nebuvo paminėti, nors Italijos kairieji labai stengėsi, kad italai manytų, jog joje minima ir "Lyga", ir „Forza Italia", įskaitant Letta'os centro kairės partiją PD, kurią, be kita ko, sudaro buvę Italijos komunistų partijos nariai, sovietinės Rusijos laikais ėmę pinigus iš Maskvos.

Komunistinės Italijos centro kairiųjų šaknys geriausiai atsiskleidė per rinkiminį mitingą, kuriame Apulijos regiono centro kairiųjų gubernatorius Michele Emiliano, kalbėdamas dalyvaujant PD lyderiui Enrico Letta, pažadėjo, kad jo regionas bus Italijos Stalingradas ir kad dešiniųjų aljansas „čia nepraeis, kad ir kas nutiktų". Emiliano net pridūrė kad „oponentai dalysis krauju, kad ir kaip vyktų šie rinkimai".

Tuo tarpu rugsėjo 19 d. visuomeninis transliuotojas RAI parodė interviu su Prancūzijos žiniasklaidai palankiai nusiteikusiu kairiųjų pažiūrų filosofu Bernardu-Henri Lévy, ištikimu Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono šalininku. Šiame interviu „BHL", kaip jį vadina prancūzai, neprieštaravo, kai išreiškė nuomonę, kad rinkimų rezultatų ne visada reikėtų paisyti, ir palygino prognozuojamą Italijos dešiniųjų, vadovaujamų Giorgia Meloni, pergalę su fašistų Italijoje ir nacių Vokietijoje pergalėmis rinkimuose prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Pati Meloni į tai „Twitter" tinkle sureagavo sakydama: „nacionalinis transliuotojas priėmė prancūzų rašytoją, kuris praeityje gynė komunistų teroristą Cesare Battisti, aiškinti kairiųjų demokratijos idėją ir lyginti centro dešiniųjų vadovaujamą Italiją su blogiausiais režimais. Tai yra: jei italai balsuoja už FdI arba Lega, jų balso nereikia gerbti".

Tik po to, kai tarp dešiniųjų politikų ir plačiosios visuomenės, taip pat Rai žurnalistų profesinėje sąjungoje kilo šurmulys, BHL priėmęs žurnalistas, buvęs L'Espresso vyriausiasis redaktorius Marco Damilano atsiribojo nuo savo svečio žodžių.

Buvo kreiptasi į Italijos žiniasklaidos instituciją (Agcom), kuri, peržiūrėjusi paskutinės rinkimų kampanijos savaitės Damilano kasdienę laidą per visuomeninę televiziją RAI 3, priėjo prie išvados, kad „visą savaitę buvo pažeidžiami sąžiningumo ir nešališkumo principai", o ypač rugsėjo 19 d. „nebuvo laikomasi pliuralizmo, objektyvumo, išsamumo, teisingumo, lojalumo ir informacijos nešališkumo principų".

Italijos dešiniųjų „socialinė ir moralinė darbotvarkė kelia siaubą", - rugsėjo 8 d. interviu laikraščiui „La Repubblica" teigė Europos Komisijos pirmasis vicepirmininkas, atsakingas už ekologinį susitarimą, olandų socialistas Fransas Timmermansas (Frans Timmermans). Taip pasakyta, nors Europos Komisijos narys neturėtų kištis į valstybės narės nacionalinius rinkimus, nes iš jo tikimasi, kad bendraudamas su valstybėmis narėmis jis bent jau apsimeta politiškai neutraliu.

Tačiau tai nėra pirmas Timmermanso atvejis, nes jis jau buvo išreiškęs atvirą paramą savo kairiesiems sąjungininkams per rinkimų kampanijas prieš Fidesz Vengrijoje ir PiS Lenkijoje, kai buvo J.-C. Junckerio vadovaujamos Komisijos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už teisinę valstybę, todėl kilo abejonių dėl jo ankstesnių teisinės valstybės procedūrų prieš dviejų Vidurio Europos šalių konservatyviąsias vyriausybes nešališkumo.

jei dešiniųjų aljansas vis dėlto laimės rugsėjo 25 d. rinkimus ir Italijos premjere taps Džordžija Meloni (Giorgia Meloni), Europos Komisija gali sustabdyti ES lėšų mokėjimą, kaip tai padarė Lenkijai ir Vengrijai

Atsakydamas į pastabą, kad „Giorgia Meloni pastaruoju metu konfrontuodama su ES naudoja skirtingus tonus, tačiau išlaiko draugystę su Vengrijos Orbanu", F. Timmermansas sakė: „Aš nepažįstu nė vieno suverenisto, kuris neprieštarautų Europos institucijoms. Taigi nesvarbu, ką jie šiandien sako. Pavyzdžiui, Lenkijos Kaczynskis yra nusiteikęs prieš Rusiją, bet taip pat prieš Briuselį ir Europos institucijas. Sovietikams nepakenčiama daryti jokių dalykų kartu".

„Ar dešiniųjų pergalė Italijoje būtų iššūkis ES vertybėms?" - kairiųjų dienraštis "La Repubblica" paklausė Europos Komisijos pirmojo vicepirmininko, į kurį jis atsakė:

„Aš vis dar labai pasitikiu Italijos demokratija ir jos institucijomis. Tačiau bijau dešiniųjų socialinės ir moralinės darbotvarkės. Tik pagalvokite, ką jie kalba apie moteris. Matau, kad radikalūs dešinieji nori atnaujinti diskusijas dėl teisės į abortą. Tas pats pasakytina ir apie homoseksualų sąjungas. Ši moralinė ir socialinė darbotvarkė grąžintų mus mažiausiai 30 metų atgal".

Pagrindinės kairiosios partijos lyderis Enrikas Leta (Enrico Letta), viešėdamas Vokietijoje, kur sulaukė kanclerio Olafo Šolco (Olaf Scholz) SPD paramos, labai stengėsi įtikinti italus, kad jei dešiniųjų aljansas vis dėlto laimės rugsėjo 25 d. rinkimus ir Italijos premjere taps Džordžija Meloni (Giorgia Meloni), Europos Komisija gali sustabdyti ES lėšų mokėjimą, kaip tai padarė Lenkijai ir Vengrijai.

„Jei laimės dešinieji, Italija rizikuoja tapti kita Vengrija. Turime to išvengti", - perspėjo Letta, pabrėždamas, kad „žalą atlygintų visų politinių orientacijų italai - recesija, hipotekos palūkanos, skolos ir paslaugų mažinimas".

Taigi Letta ir jo draugai iš SPD kartu su Europos Komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju dar kartą aiškiai parodė, kad pastaraisiais metais ES lėšų gavimas tapo priklausomas ne nuo to, ar laikomasi teisinės valstybės principų, o nuo politinių pažiūrų.

The post Italijos rinkimai - žemės drebėjimas ES? appeared first on LAIKMETIS.