Popiežius Pranciškus nepaisant amžiaus naštos leisdavosi į apaštalines keliones ir vizitus. Rugsėjį popiežius atvyko į Indoneziją, kur pradėjo kelionę po keturias Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalis – ilgiausią ir tolimiausią per visą savo popiežiavimo laiką.

Per 12 dienų truksiančią kelionę jis lankėsi Papua Naujojoje Gvinėjoje, Rytų Timore ir Singapūre. 87 metų, vis silpnėjančios sveikatos pontifikui jėgų dažnai suteikia buvimas tarp tikinčiųjų. Džakartoje po 13 valandų skrydžio iš Romos jis šypsojosi ir mojavo žmonėms.

Pranciškus birželį dalyvavo pietų Italijos Apulijos regione vykusiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime, taip pat įvyko keletas dvišalių popiežiaus susitikimų su pasaulio lyderiais. Tai buvo pirmas kartas, kai popiežius dalyvavo tokio lygio susitikime.

Spalio 2-26 d. Vatikane vyko antrasis Vyskupų sinodo 16-osios eilinės generalinės asamblėjos posėdis. Tai – keturias savaites trukęs 368 balso teisę turinčių delegatų – ir dar dešimtys balsavimo teisės neturinčių dalyvių – iš šešių žemynų susirinkimas, kuriame buvo nagrinėjama tema „Dėl sinodinės Bažnyčios: bendrystė, dalyvavimas ir misija“.

Spalio 26-sios, vakarą Vyskupų sinodo XVI asamblėja priėmė ir, popiežiaus nurodymu, paskelbė savo darbų Baigiamąjį dokumentą. Maždaug 45 puslapių tekstą su 155 paragrafais, kartu su balsavimo už kiekvieną paragrafą rezultatais, tuoj pat išplatino Vatikano spaudos salė.

Popiežius dar šeštadienio pavakare pareiškė, kad nebus įprastinio Posinodinio apaštališkojo paraginimo – popiežiaus mokymo dokumento, kuriuo popiežius pasidalija savo rekomendacijomis pasibaigusio sinodo tema, todėl nurodė sinodo asamblėjos priimtą dokumentą nedelsiant paskelbti.

Nors buvo ir daug nuogąstaujama dėl klausimų liečiančių Bažnyčios mokymą, tačiau galiausiai jie nepateko į sinodo darbotvarkę.

Gruodžio 8 dieną, Vatikane vyko viešoji konsistorija – Kardinolų kolegijos susirinkimas – vyko Šv. Petro bazilikoje. Liturginių apeigų metu popiežius Pranciškus į Kardinolų kolegiją iš viso įvesdino 21 dvasininką.

Arkivyskupas Rolandas Makrickas šeštadienį Vatikane buvo įvesdintas į Kardinolų kolegiją bei tapo penktuoju kardinolu Lietuvos istorijoje. 

Liepos 26 d. Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija, kurioje buvo pašiepiama Paskutinė vakarienė, sulaukė aštrios religinio pasaulio kritikos.

Prieštaringai vertinamoje scenoje, kuri buvo 1,5 mlrd. eurų vertės spektaklio, skirto 2024 m. vasaros olimpinėms žaidynėms pradėti, dalis, šoko persirengėliai, vaizduojantys apaštalus, grojo savamokslė lesbietė didžėja, kuri pasirodymo metu atliko Jėzaus vaidmenį, o viskas atrodė kaip mados šou, kurio metu buvo akivaizdžiai tyčiojamasi iš garsiojo Leonardo da Vinčio paveikslo.

Prancūzijos vyskupai bei kiti katalikų ir pasaulio lyderiai, taip pat Vatikanas paskelbė pareiškimus, kuriuose pasmerkė šią sceną.

Vatikano spaudos salės išplatintame Šventojo Sosto komunikate pažymima, kad prestižiniame renginyje, kuriame visas pasaulis susiburia, kad dalytųsi bendromis vertybėmis, neturėtų būti žmonių religinius įsitikinimus pašiepiančių užuominų.

„Saviraiškos laisvė, kuri, aišku, nekvestionuojama, randa savo ribas pagarboje kitiems", - baigė savo pareiškimą Šventasis Sostas.

Pareiškime Prancūzijos vyskupų konferencija kritikavo „pasityčiojimo iš krikščionybės scenas, dėl kurių labai apgailestaujame".

„Dėkojame solidarumą išreiškusiems kitų religinių konfesijų nariams. Šį rytą galvojame apie visus krikščionis visuose žemynuose, kuriuos įskaudino tam tikrų scenų pasipiktinimas ir provokacija", - sakė Prancūzijos vyskupai.

Vienas žinomiausių JAV Katalikų Bažnyčios prelatų, Minesotos vyskupas Robertas Barronas (Robertas Beronas), paragino katalikus „išsakyti savo nuomonę", reaguodamas į tai, ką jis pavadino „šiurkščiu pasityčiojimu iš Paskutinės vakarienės".

Įraše „X" Barronas" teigė, kad šis šventvagiškas aktas simbolizuoja „giliai sekuliarizuotą postmodernią visuomenę", kuri krikščionybę įvardija kaip savo priešą.

Taip vienas didžiausių planetos renginių, užuot vienijęs, dar labiau poliarizavo pasaulį.

Paryžiaus arkivyskupas Laurent'as Ulrichas (Loranas Julrišas) gruodžio 7 d. vėl atvėrė Dievo Motinos katedrą, simboliškai tris kartus pasibeldęs į jos duris ir įžengęs į XII amžiuje pradėtą statyti gotikos architektūros šedevrą, kuris buvo restauruotas po to, kai 2019 metais jį nuniokojo gaisras.

Tarp susirinkusiųjų buvo 40 valstybių ir vyriausybių vadovų, įskaitant Išrinktąjį JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), kuris kaip garbės svečias, sėdėjo pirmoje eilėje šalia Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono), Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį ir Jungtinės Karalystės sosto įpėdinį princą Williamą (Viljamą).

Atstatymo darbai kainavo apie 700 mln. eurų ir buvo finansuojami iš aukų. Gruodžio 8 dieną, celebruotos iškilmingos Mišios, kuriose dalyvavo 170 vyskupų iš įvairių kraštų, po kunigą ir keletą tikinčiųjų iš 106 Paryžiaus vyskupijų lotynų apeigų parapijų.

Liepos mėn. Tikėjimo mokymo diskasterija priėmė sprendimą schizma apkaltinto apaštališkojo nuncijaus, arkivyskupo Carlo Maria Viganò  (Karlą Mariją Vigano) byloje.

Pasak diskasterijos, arkivyskupo C. M. Viganò vieši pareiškimai gerai žinomi ir pagal juos aiškėja, kad jis atsisako pripažinti popiežių ir jam paklusti, taip pat pripažinti bendrystę su jam pavaldžiais Bažnyčios nariais ir Vatikano II susirinkimo mokymą ir jo teisumą.

Pripažinus arkivyskupą kaltu dėl schizmos nusikaltimo, dikasterija paskelbė ekskomuniką. Ji gali būti atšaukta nebent Apaštalų Sosto sprendimu.

Tikėjimo mokymo dikasterija, gavusi popiežiaus leidimą, paskelbė dekretą dėl Medžiugorjės, kuriuo, nors nepatvirtinamas regėjimų tikrumas, pripažįstama, kad Medžiugorjės Taikos Karalienės parapijoje-šventovėje tikintieji sulaukia gausių dvasinių vaisių ir dėl to toje vietoje leidžiamas viešasis kultas.

Medžiugorjė Bosnijoje Hercegovinoje jau keturis dešimtmečius garsėja kaip maldininkų kelionių tikslas. Tariami Švč. M. Marijos apsireiškimai keletui vietos vaikų prasidėjo 1981 m. Tuometinės Jugoslavijos vyskupai atliko keletą metų trukusį tyrimą ir jo išvadas pateikė Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacijai, kuri 1991 m. paskelbė, kad neįžvelgia nieko antgamtiška.

Vis dėlto kongregacija rekomendavo pasirūpinti maldininkais, kurie nepaisant neigiamo vertinimo vis tiek keliavo į Medžiugorję. Popiežiaus Benedikto XVI sprendimu buvo pradėtas naujas tyrimas, kurio rezultatai nebuvo paskelbti, nors buvo pakartota, kad reikia rūpintis į tą vietą keliaujančių žmonių sielovada.  Dabar skelbiamu dekretu galiausiai pateikiama oficiali Bažnyčios pozicija.

„Atėjo laikas užbaigti ilgą ir sudėtingą Medžiugorjės dvasinių reiškinių tyrimo istoriją.“ Šiais žodžiais prasideda Tikėjimo mokymo dikasterijos prefekto kardinolo Victoro Manuelio Fernandezo pasirašytas dekretas. Popiežiaus Pranciškaus sprendimą leisti viešąjį kultą Medžiugorjėje lėmė gausūs teigiami dvasiniai vaisiai, kurių sulaukia tą vietą lankantys žmonės, o taip pat faktas, kad nenustatyta neigiamų ar pavojų Dievo tautai galinčių kelti padarinių.

Skelbiamos ataskaitos, kuriose išsamiai aprašomi žmogaus teisių pažeidimai Nikaragvoje: vienoje iš jų daugiausia dėmesio buvo skiriama religijos laisvei, o kitoje minimi 870 išpuolių prieš Katalikų Bažnyčią. „Akivaizdu, kad šie išpuoliai nukreipti prieš kunigus, vyskupus, vienuolius ir parapijiečius, tačiau ne tik prieš Katalikų Bažnyčią, bet ir prieš evangelikų Bažnyčią“, - pristatydama pranešimą aiškino žmogaus teisių aktyvistė Wendy Quintero (Vendi Kvintero).

Nuolatos 2024-aisiais visuomenę pasiekdavo žinios apie krikščionių persekiojimus ne tik Nikaragvoje, bet ir Nigerijoje, Indijoje, Kinijoje ir kitur.

Popiežius Pranciškus oficialiai pradėjo 2025-uosius Šventuosius metus, pravėręs Šv. Petro bazilikos Šventąsias duris. Jos bus atviros visus metus, kad pro jas galėtų praeiti, planuojama, maždaug 32 mln. piligrimų.

Praėjusį kartą įprastas jubiliejus minėtas 2000-aisiais, kai šventasis Jonas Paulius II pradėjo trečiąjį Bažnyčios tūkstantmetį. Pranciškus 2015–2016 metais paskelbė specialų Jubiliejų, skirtą gailestingumui, o kitas planuojamas 2033-aisiais, kai bus minimos ypatingos Kristaus nukryžiavimo metinės.

2025 metais Velykų data pagal Julijaus ir Grigaliaus kalendorius sutampa ir viso pasaulio krikščionys svarbiausią savo šventę – Kristaus Prisikėlimą – švęs kartu. Šie metai taip pat sutampa su Nikėjos susirinkimo, pateikusio pirmąjį visuotinį Tikėjimo išpažinimą, 1700 metų sukaktimi.

The post 10 svarbiausių Visuotinės Bažnyčios įvykių 2024-aisiais appeared first on LAIKMETIS.

Medžiugorjė Bosnijoje Hercegovinoje jau keturis dešimtmečius garsėja kaip maldininkų kelionių tikslas. Tariami Švč. M. Marijos apsireiškimai keletui vietos vaikų prasidėjo 1981 m. Tuometinės Jugoslavijos vyskupai atliko keletą metų trukusį tyrimą ir jo išvadas pateikė Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacijai, kuri 1991 m. paskelbė, kad neįžvelgia nieko antgamtiška. Vis dėlto kongregacija rekomendavo pasirūpinti maldininkais, kurie nepaisant neigiamo vertinimo vis tiek keliavo į Medžiugorję. Popiežiaus Benedikto XVI sprendimu buvo pradėtas naujas tyrimas, kurio rezultatai nebuvo paskelbti, nors buvo pakartota, kad reikia rūpintis į tą vietą keliaujančių žmonių sielovada.  Dabar skelbiamu dekretu galiausiai pateikiama oficiali Bažnyčios pozicija.

„Atėjo laikas užbaigti ilgą ir sudėtingą Medžiugorjės dvasinių reiškinių tyrimo istoriją.“ Šiais žodžiais prasideda Tikėjimo mokymo dikasterijos prefekto kardinolo Victoro Manuelio Fernandezo pasirašytas dekretas. Popiežiaus Pranciškaus sprendimą leisti viešąjį kultą Medžiugorjėje lėmė gausūs teigiami dvasiniai vaisiai, kurių sulaukia tą vietą lankantys žmonės, o taip pat faktas, kad nenustatyta neigiamų ar pavojų Dievo tautai galinčių kelti padarinių.

Teigiami dvasiniai vaisiai – tai visų pirma gyvenimo pagal tikėjimą skatinimas ir gausūs atsivertimai. Daug žmonių surado ar iš naujo atrado tikėjimą, grįžo prie išpažinties ir Komunijos. Medžiugorjėje taip pat gimė daug pašaukimų į kunigus ir pašvęstąjį gyvenimą, daug sutuoktinių susitaikė ir atnaujino šeimos gyvenimą. Taip pat surinkta daug liudijimų apie pagijimus. Medžiugorjės parapijoje nuolat vyksta intensyvus maldos gyvenimas, adoracija, rekolekcijos, jaunimo susitikimai. Atsirado labdaros organizacijų. Į šią vietą kaip maldininkai atvyksta taip pat krikščionys ortodoksai ir musulmonai.

Vertindamas per tariamus regėjimus gautą ir regėtojų skelbiamą žinią Tikėjimo mokymo dikasterijos dekretas visų pirma atkreipia dėmesį į raginimus saugoti taiką. Šis aspektas geriausiai suprantamas ekumeniniame ir tarpreliginiame Bosnijos, paženklintos baisaus karo, kontekste. Tačiau Medžiugorjėje skelbiamoje žinioje taika suprantama ne tik kaip karo nebuvimas, bet ir kaip dvasinė ramybė, šeimos ir visuomenės gyvenimo taikingumas. Taika yra suprantama kaip meilės vaisius. Visa tai yra pagrindas, kuriuo remiantis Medžiugorjėje tikintieji malda kreipiasi į Dievo Motiną kaip į Taikos Karalienę. Toks yra parapijos-šventovės oficialus titulas.

Medžiugorjės žinioje dažnai skamba kvietimas drąsiai pasitikėti Dievu, kuris yra meilė. Regėtojų liudijimuose Dievo Motina nestato savęs į centrą, bet ragina siekti Dievo. Marijos užtarimas ir veikla suprantami kaip subordinuoti Jėzui Kristui, kuris yra malonės ir išganymo šaltinis. Medžiugorjės žinioje skamba nuolatinis raginimas neprisirišti prie žemiškųjų gėrybių, kviečiama atsiversti. Taip pat prašoma nenuvertinti blogio ir nuodėmės sunkumo, rimtai priimti Dievo kvietimą kovoti su blogiu. Pabrėžiama dalyvavimo Mišių aukoje, maldos ir pasninko, gyvenimo prasmės ieškojimo svarba.

Tikėjimo mokymo dikasterijos dekreto antroje dalyje rašoma, kad Medžiugorjės regėtojų skelbiamoje žinioje kai kurie dalykai gali kelti tam tikrų neaiškumų, tačiau manoma, kad taip yra, kad tie neaiškumai atsirado dėl liudijimų persipynimo su liudytojų asmenine žmogiškąja patirtimi, o ne dėl blogų ketinimų.

Galiausiai dekrete rašoma, kad dvasinių vaisių pripažinimas, teigiamas skelbiamos žinios įvertinimas ir oficialus kulto autorizavimas nereiškia, nei kad patvirtinama Medžiugorjės reiškinių antgamtinė kilmė, nei kad tikintieji yra įpareigoti jais tikėti. Vietos ganytojams leidžiama atsižvelgti į Medžiugorjės dvasinę žinią ir skatinti jos sklaidą. Tačiau reikia visada atsiminti, kad į Medžiugorję maldininkai keliauja pas Taikos Karalienę, o ne tam, kad susitiktų tariamais regėtojais.

The post Vatikanas paskelbė dekretą apie Medžiugorję appeared first on LAIKMETIS.

Vatikano spaudos tarnyba pranešė, kad ketvirtadienį 11.30 val. vietos laiku vyksiančioje spaudos konferencijoje apie Medžiugorję prie V. Fernándezo prisijungs monsinjoras Armando Matteo (Armandas Matėjas), einantis Tikėjimo mokymo dikasterijos sekretoriaus pareigas, kartu su Andrea Tornielli (Andrėja Tornieli), Komunikacijos dikasterijos redakcijos direktoriumi.

Planuojama, kad spaudos konferencija bus tiesiogiai transliuojama „Vatican News“ „YouTube“ puslapyje.

Nors jokių papildomų detalių apie renginį neskelbiama, spaudos konferencija rengiama pagal naująsias „Tariamų antgamtinių reiškinių nagrinėjimo normas“, kurias gegužės mėnesį paskelbė Tikėjimo mokymo dikasterija. Nuo to laiko Šventasis Sostas paskelbė nutarimus dėl įvairių tariamų Marijos apsireiškimų ir pamaldų.

Tariami Marijos apsireiškimai Medžiugorėje (Bosnija ir Hercegovina) prasidėjo 1981 m. birželio 24 d. Teigiama, kad Mergelės Marijos pranešimus gavo šeši vaikai, iš kurių trys sako, kad ir toliau kasdien gauna pranešimus.

2014 m. sausį tuometinė Tikėjimo mokymo kongregacija - dabar Tikėjimo mokymo dikasterija - baigė rengti ataskaitą, kurios paprašė popiežius Pranciškus, 2013 m. lapkritį pareiškęs, kad Mergelė „nėra pašto viršininkas, kuris kasdien siųstų pranešimus“, konkrečiai neminėdamas Medžiugorjės.

Apibendrindamas ataskaitos turinį, 2017 m. popiežius Pranciškus nurodė, kad pirminiai apsireiškimai yra tai, ką „reikia toliau tirti“, o dėl „numanomų dabartinių apsireiškimų ataskaitoje yra abejonių“.

Ta pačia proga Šventasis Tėvas pažymėjo, kad „žmonės ten eina ir atsiverčia. Žmonės sutinka Dievą, keičia savo gyvenimą“. Tai nėra „magijos“ rezultatas, sakė jis, bet galiojantis dvasinis ir pastoracinis faktas, kurio „negalima ignoruoti“.

Tų pačių metų pradžioje pontifikas paskyrė vyskupą Henriką Hoserį „specialiuoju pasiuntiniu“ į Medžiugorję. Jam mirus 2021 m., jį pakeitė monsinjoras Aldo Cavalli (Aldas Kavalis).

Nuo 2019 m. gegužės popiežius Pranciškus oficialiai leido organizuoti piligrimines keliones į Medžiugorję, kartu įspėdamas, kad tokios piligriminės kelionės neturėtų „kelti painiavos ar dviprasmybių doktrininiu aspektu“.

Pastaraisiais metais, įskaitant 2020, 2021, 2022 ir 2023 m., popiežius Pranciškus taip pat siuntė žinutes į Medjugorjėje rengiamus jaunimo festivalius.

The post Vatikanas rengs spaudos konferenciją apie „dvasinę patirtį“ Medžiugorjėje appeared first on LAIKMETIS.

Prelatas teigė, kad galutinis sprendimas dėl Medžiugorjės dar nepriimtas ir kad naujosios taisyklės supaprastins šį procesą. Fernandezas pridūrė, kad Lurdo, Fatimos Dievo Motinos ar Gvadalupės Švenčiausiosios Mergelės apsireiškimų atveju šių reiškinių pagarbos didėjimas nepriklausė nuo to, ar Bažnyčios institucijos paskelbė jų antgamtinę kilmę.

Istorija apie tariamus apsireiškimus Medžiugorjėje, mažame kaimelyje Mostaro ir Duvno vyskupijoje, prasidėjo 1981 m. birželio 24 d. Penkiolikmetė Ivanka Ivankovič ir šešiolikmetė Mirjana Dragičevič pasakojo, kad vaikščiodamos ant uolėtos Podbrdo kalvos pamatė moters figūrą ant nedidelio debesėlio. Netrukus prie abiejų mergaičių prisijungė Ivankos Ivankovič pusseserė Vicka Ivankovič.

Visos trys tvirtino, kad paslaptingą figūrą matė dar kartą, šį kartą su kūdikiu ant rankų. Jos iš karto atpažino ją kaip Mergelę Mariją. Tuomet dar trys paaugliai - Ivanas Dragičevičius, Jakovas Cholo ir Marija Pavlovič - įsiliejo į grupę tų, kurie tapo žinomi kaip regėtojai. Šeši jaunuoliai pasakojo, kad Mergelė Marija jiems pasirodė kaip Taikos Karalienė ir perdavė žinią, kurios esmė buvo raginimas susitaikyti ir atsiversti.

Pamažu kaimelis, žinomas tik apylinkių gyventojams, tapo piligrimų iš viso pasaulio vieta. Milijonai žmonių stovi ilgose eilėse laukdami galimybės atlikti išpažintį ir dalyvauja eucharistinėje adoracijoje; tuo pat metu Medžiugorjės apsireiškimai tapo skepticizmo ir pasipriešinimo objektu.

Didėjant susidomėjimui Mergelės Marijos žinia Medžiugorėje, 1991 m. Jugoslavijos vyskupai paskelbė vadinamąją Zadaro deklaraciją, kurioje teigė, kad iki tol atliktų tyrimų rezultatais negalima remtis teigiant antgamtinę apsireiškimų kilmę.

Vis dėlto kongregacija rekomendavo pasirūpinti, kad į Medžiugorję gausiai keliaujantys maldininkai turėtų užtikrintą deramą sielovadą.

2010 m. popiežiaus Benedikto XVI sprendimu buvo pradėtas naujas tyrimas, kurį iki 2014 m. atliko kardinolo Camillo Ruini vadovaujama komisija. Tyrimo rezultatai iki šiol nepaskelbti.

2017 m. popiežius Pranciškus pasiuntė į Medžiugorję savo specialųjį pasiuntinį – apaštališkąjį vizitatorių. Jo užduotis užtikrinti piligrimams su Bažnyčios mokymu suderinamą dvasinį palydėjimą. Iš pradžių šios pareigos buvo patikėtos lenkui arkivyskupui Henrykui Hoseriui, o nuo 2021 m. jį pakeitė italas arkivyskupas Aldo Cavalli.

Skirtingai nei Lurdas ar Fatima, Medžiugorjė turi tik paprastos parapijos statusą, nei vietos vyskupas, nei popiežius kol kas nemano, kad jai turėtų būti suteiktas šventovės statusas.

Tačiau Pranciškus jau 2019 m. panaikino iki tol buvusį draudimą rengti oficialias piligrimines keliones į Medžiugorję. Tad dabar tikinčiųjų grupes gali oficialiai lydėti kunigai ir vyskupai, kurių Vatikanas tik prašo nekurti įspūdžio, kad „piligrimystės patvirtina apsireiškimus“.

The post Medžiugorjės apsireiškimai po naujų Vatikano taisyklių gali būti pripažinti appeared first on LAIKMETIS.

Maldininkus lydi Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir grupė kunigų.

Medžiugorjė yra viena didžiausių katalikų piligrimystės vietų pasaulyje, kurią kasmet aplanko apie tris mln. maldininkų, gerai žinoma dėl tariamų Švč. M. Marijos apsireiškimų, prasidėjusių 1981 m. Bažnyčia ligi šiol nepatvirtino vadinamųjų Medžiugorjės Marijos apsireiškimų.

Šventasis Sostas kelis kartus tyrė šį reiškinį. Pirmiausia tuometinės Jugoslavijos vyskupai atliko keletą metų trukusį tyrimą ir jo išvadas pateikė Šventojo Sosto Tikėjimo mokymo kongregacijai, kuri 1991 m. paskelbė, jog tariamuose apsireiškimuose neįžvelgta nieko antgamtiška. Vis dėlto kongregacija rekomendavo pasirūpinti, kad į Medžiugorję gausiai keliaujantys maldininkai turėtų užtikrintą deramą sielovadą.

2010 m. popiežiaus Benedikto XVI sprendimu buvo pradėtas naujas tyrimas, kurį iki 2014 m. atliko kardinolo Camillo Ruini vadovaujama komisija. Tyrimo rezultatai iki šiol nepaskelbti.

2017 m. popiežius Pranciškus pasiuntė į Medžiugorję savo specialųjį pasiuntinį – apaštališkąjį vizitatorių. Jo užduotis užtikrinti piligrimams su Bažnyčios mokymu suderinamą dvasinį palydėjimą. Iš pradžių šios pareigos buvo patikėtos lenkui arkivyskupui Henrykui Hoseriui, o nuo 2021 m. jį pakeitė italas arkivyskupas Aldo Cavalli.

Skirtingai nei Lurdas ar Fatima, Medžiugorjė turi tik paprastos parapijos statusą, nei vietos vyskupas, nei popiežius kol kas nemano, kad jai turėtų būti suteiktas šventovės statusas.

Tačiau Pranciškus jau 2019 m. panaikino iki tol buvusį draudimą rengti oficialias piligrimines keliones į Medžiugorję. Tad dabar tikinčiųjų grupes gali oficialiai lydėti kunigai ir vyskupai, kurių Vatikanas tik prašo nekurti įspūdžio, kad „piligrimystės patvirtina apsireiškimus“.

The post Vyksta Didžioji lietuvių piligrimystė į Medžiugorję appeared first on LAIKMETIS.

Tai piligrimų lankomas miestas Bosnijoje ir Hercegovinoje dėl Dievo Motinos apsireiškimo.

Krokuvos arkivyskupas emeritas, lenkų kardinolas Stanisławas Dziwiszas (Stanislavas Dzivišas) , daugiau kaip 40 metų buvęs popiežiaus Jono Pauliaus II asmeniniu sekretoriumi, su privačiu vizitu lankėsi Medžiugorjėje.

Kaip pranešė „Radio Mir Medjugorje", kardinolas atvyko į miestą liepos 11 d.

Jį priėmė apaštališkasis vizitatorius, ypatingai atsakingas už Medžiugorjės parapiją, arkivyskupas Aldo Cavalli (Aldas Kavalis), jos klebonas tėvas Zvonimiras Pavičičius ir A. Cavalli sekretorius tėvas Antonio Primoracas (Antonijus Promorakas).

S. Dziwiszas aplankė Medžiugorjės maldos vietas ir Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią, kurioje meldėsi. Po to abu arkivyskupai kalbėjosi privačiai.

Prie Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios lenkų kardinolas susitiko su piligrimais iš Ukrainos, su kuriais meldėsi ir kuriuos palaimino.

Per 2021 m. vizitą, skirtą tariamų apsireiškimų 40-osioms metinėms, S. Dziwiszas, kalbėdamas Lenkijos žiniasklaidai, komentavo, kad dirbdamas Vatikane atidžiai sekė, kas vyksta Medžiugorjėje, vietoje, kuri „buvo labai svarbi Jono Pauliaus II gyvenime".

„Medjugorjė - tai didžios maldos ir atsivertimo per maldą, išpažintį ir atgailą vieta. Apsireiškimai nėra tokie svarbūs kaip tai, jog tai yra susitikimo su Dievo Motina ir galimybės prašyti gailestingumo per jos užtarimą vieta. Žmonių, kurie čia atvyksta, skaičius yra neįtikėtinas", - ta proga kalbėjo S. Dziwiszas.

Vatikanas 2021 m. birželį pranešė atliekantis tyrimą dėl įtakingo velionio popiežiaus Jono Pauliaus II patarėjo dėl įtariamo išnaudojimo atvejų dangstymo.

Vatikano atstovybė Lenkijoje tuomet nurodė, kad Šventasis Sostas į Lenkiją nusiuntė italų kardinolą Angelo Bagnasco (Andželą Banjaską), kuris birželio 17–26 dienomis domėjosi šiuo klausimu.

Vizito „tikslas buvo patikrinti viešumoje pasirodžiusius pranešimus apie kardinolo Stanislawo Dziwiszo aplaidumą, kai jis ėjo Krokuvos arkivyskupo pareigas 2005–2016 metais“, buvo nurodoma apaštališkojo nunciato pranešime.

S. Dziwiszas dirbo su velioniu pontifiku Jonu Pauliu II Vatikane, o vėliau iki 2016 metų, kuomet išėjo į pensiją, ėjo Krokuvos arkivyskupo pareigas.

„A. Bagnasco peržiūrėjo dokumentus ir surengė nemažai susitikimų ir apie vizitą raportuos Šventajam Sostui“, – tuome nurodė nunciatas.

2020 lapkritį Lenkijos vyskupai paragino Vatikaną paaiškinti S. Dziwiszo vaidmenį po to, kai Lenkijos televizijos kanalas TVN24 parodė dokumentinį filmą, sukėlusį klausimų dėl Jono Pauliau II draugo ir sekretoriaus.

Tuomet Lenkijos valstybinis komitetas, tiriantis pedofilijos nusikaltimus, kovą pateikė prokuratūrai skundą, kuriame teigiama, kad S. Dziwiszas nuslėpė dvasininkų vykdytą lytinį vaikų išnaudojimą pietinėje Bielsko Bialos ir Žyveco vyskupijoje.

Kardinolas taip pat buvo įtariamas nuo popiežiaus nuslėpęs ir kitų dvasininkų vykdyto vaikų lytinio išnaudojimo atvejų, įskaitant ir buvusio JAV kardinolo Theodore'o McCarricko (Teodoro Makeriko) atvejį.

Popiežius Pranciškus 2021 metų gegužės mėnesį „priėmė atsistatydinimo prašymą“ iš Bydgoščiaus vyskupo Jano Tyrawos dėl įtariamo „aplaidumo... nepilnamečių lytinio išnaudojimo atvejais“, buvo skelbiama viešos žiniasklaidos išplatintame Vatikano nuncijaus Varšuvoje pranešime.

Politiškai įtakinga Lenkijos Katalikų Bažnyčia tuo metu susidūrė su didelio atgarsio sulaukusių lytinio išnaudojimo atvejų banga. Nuo 2020 metų Vatikanas už pedofilijos atvejų tarp dvasininkų slėpimą nustatė sankcijų keturiems lenkų vyskupams.

Popiežius Pranciškus paskyrė kardinolą S.Dziwiszą savo specialiuoju pasiuntiniu Palenkės Dievo Motinos paveikslo karūnavimo 300-ųjų metinių iškilmėms, kurios per Žolinę, rugpjūčio 15 d., vyks Kodenio šventovėje Lenkijoje.

The post Popiežiaus Jono Pauliaus II asmeninis sekretorius lankėsi Medžiugorjėje appeared first on LAIKMETIS.

Medžiugorjė – kaimelis, įsikūręs vakarų Hercegovinoje, kalnuotoje vietovėje netoli nuo sienos su Kroatija.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai privačiam Lenkijos transliuotojui TVN24 sakė, kad visos aukos buvo suaugę Lenkijos piliečiai.

Popiežius Pranciškus sekmadienį po „Viešpaties Angelo" maldos pamąstymo sakė, kad meldžiasi už aukas.

„Sužinojau liūdną žinią apie vakar rytą Kroatijoje įvykusią eismo avariją: keliolika lenkų piligrimų, vykstančių į Medžiugorję, žuvo, kiti buvo sužeisti. Tegul Dievo Motina užtaria juos visus ir jų šeimas.“

Nelaimė įvyko apie 5.40 val. vietos laiku, kai autobusas nuvažiavo nuo kelio į šiaurės rytus nuo Zagrebo.

Tarp piligrimų buvo trys kunigai ir šešios vienuolės, pranešė BBC.

Naujienų agentūra teigė, kad kelionę į tariamų Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimų vietą Bosnijoje ir Hercegovinoje organizavo katalikiška grupė „Šventojo Juozapo brolija".

Lenkijos teisingumo ministras ir generalinis prokuroras nurodė Varšuvos prokuratūrai ištirti nelaimės priežastis, pranešė „Vatican News".

The post Per autobuso avariją žuvo 12 lenkų piligrimų appeared first on LAIKMETIS.