Ilgametę tradiciją Kaune turinti ekumeninė malda šiemet vyko Švč. Trejybės (evangelikų liuteronų) bažnyčioje, kur greta senamiestyje veikia ir nemaža dalis mūsų miesto katalikų bažnyčių.

Evangelikų liuteronų bendruomenė ir jos kunigas, bažnyčios klebonas Saulius Juozaitis draugiškai pasitiko atvykusius katalikus, evangelikus reformatus, Konstantinopolio patriarchato bendruomenės Lietuvoje narius, metodistus bei stačiatikius ir pasiūlė kiekvienam maldos tekstus, tad malda ir giesmė buvo vieninga, iš visų lūpų ir širdžių.

Maldoje dalyvavo Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas, Kristaus Prisikėlimo (katalikų) bazilikos klebonas kunigas Kęstutis Rugevičius, Konstantinopolio patriarchato bendruomenės Lietuvoje kunigas Vitalijus Mockus, Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai (stačiatikių) bažnyčios klebonas kunigas Nikolajus Murašovas, Jungtinės metodistų bažnyčios kunigas Remigijus Matulaitis, Evangelikų reformatų bažnyčios kunigas Jonas Žiauka bei evangelikų liuteronų kunigas Saulius Juozaitis.

Patarnavo katalikų diakonai Martynas Vasiliauskas ir Darius Venčkauskas, stačiatikių giedojimui vadovavo šios bendruomenės diakonas Konstantinas Pankrašovas. Maldoje dalyvavo ir Kauno kunigų seminarijos seminaristai, kiti katalikų diakonai.

Afrikos (Burkina Faso) krikščionys savo parengtuose šių metų maldos tekstuose kviečia susitikti su Meilės Dievu ir pristato didžiausią iš įsakymų – mylėti vieniems kitus, šitaip teigdami, jog tik meilė gali įveikti visokius žmoniją kamuojančius susiskaldymus ir smurtą.

Vyskupas S. Bužauskas linkėjo augti trijose krikščionis vienijančiose srityse: Dievo garbinime, artimo meilėje bei grumtynėse su blogiu (nuodėme).

Tai pamaldose priminė ir paskelbtoji Evangelija pagal Luką – palyginimas apie gailestingąjį samarietį, pasilenkusį aprišti pakeleivio žaizdų... Apie tai – evangelinį meilės ir gailestingumo kelią, kurį parodo Dievo žodis,  – trumpose homilijose kalbėjo skirtingų bendruomenių ganytojai.

Arkivyskupas K. Kėvalas atkreipė dėmesį jog gerojo samariečio palyginimas kalba apie įsijautimą (žodis „įsijausti“ turi kiek kitokią prasmę nei „užjausti“). Pasak arkivyskupo, įsijautimo į kitą meno krikščionys turėtų mokytis ir dovanoti jį savo aplinkai, pasauliui, ir tai būtų gailestingumo pradžia. Vyskupas S. Bužauskas linkėjo augti trijose krikščionis vienijančiose srityse: Dievo garbinime, artimo meilėje bei grumtynėse su blogiu (nuodėme).

Kunigas J. Žiauka pabrėžė viso ko pagrindą – Dievo žodį, kuris teikia viltį, parodo kelią. Prie jo nieko nereikia pridurti, nieko nereikia taisyti. Kristuje krikščionys atranda juos vienijantį tikėjimą. Pasak kunigo R. Matulaičio, šis susirinkimas moko, jog nėra svetimų. Moko nusistatymo, kad krikščionys matytų artimą kiekviename žmoguje, būtų balsu, kurio kiti neturi.

Kunigas V. Mockus atkreipė dėmesį, jog žmogui patarnavęs samarietis buvo tas, kuriam niekas nebūtų padavęs rankos. Tačiau būtent tasai „kitas“, „ne toks“, kai man sunku, tampa tuo samariečiu. Afrikos krikščionys giliai išgyvena šį skausmą. Svarbu būti vieni kitiems samariečiais ir tarpasmeniniu lygiu, ir bendruomeniškai.

Kunigo N. Murašovo mintimi, Evangelija moko ne tik tikėjimo, bet ir gailestingumo. Tikėjimą turi tas, kuris kito bėdoje būna samariečiu. Kun. K. Rugevičius dėkojo, kad Viešpats per savo žodį moko gailestingumo ir meilės.

Kunigo S. Juozaičio žodyje, be kita, buvo pabrėžta, jog ekumenizmas nėra vien Bažnyčios kančių ir vargų pasidalijimas, bet jis atskleidžia ir mūsų dvasinius turtus, dalijimąsi jais Šventojoje Dvasioje. Evangelikų liuteronų kunigas pasidalijo ir šv. Jono Pauliaus II ekumenine įžvalga.

Išklausę ganytojų minčių, susirinkusieji atliko Meilės patvirtinimo gestas, pakaitomis perskaitydami Pirmąjį laišką korintiečiams – Himną meilę (pagal 1 Kor 13).

Užtarimo maldą keitė „Tėve mūsų“ – tradicinė ir bene jautriausia šių pamaldų akimirka, kai skirtingų konfesijų krikščionys, susikabinę už rankų, meldėsi paties Jėzaus malda Tėvui – visų Tėvui, kuriam nesvarbi rasė, tautybė, religija, konfesija, bet meilė, kaip žmogus joje išlieka.

Pamaldos užbaigtos visų ganytojų suteiktu palaiminimu bei malda, kuria ekumeniniu pašaukimu gyvenanti tarptautinė katalikiška Chemin Neuf bendruomenė kasdien meldžiasi už krikščionių vienybę pasaulyje.

Organizuota rinkliava bus skiriama Lietuvos Biblijos draugijai paremti.

The post Dievo svajonė – kad visi būtų viena Kristuje, ekumeninių pamaldų metu priminė K. Kėvalas appeared first on LAIKMETIS.

Kartu su popiežiumi meldėsi Konstantinopolio patriarcho, Kenterberio arkivyskupo ir Pasaulio Bažnyčių tarybos atstovai, taip pat šioms dienomis Romoje viešintys Ukrainos Bažnyčių ir religinių organizacijų tarybos nariai.

„Mokykitės gera daryti, atsidėkite teisingumui“ (Iz 1, 17). Ši jau užbaigiamos šiemetinės maldų už krikščionių vienybę savaitės tema – tai, pasak popiežius, mums skirtas įspėjimas ir raginimais atsiversti.

Tekste, iš kurio yra paimta šiemetinės maldų už krikščionių vienybę savaitės tema, pranašas Izaijas kalba apie Viešpaties  pyktį. Viešpats pyksta, nes jo šventykloje  nedaroma tai, ko jis nori. Viešpačiui reikia ne smilkalų ir aukų, bet kad būtų padedama kenčiantiesiems, kad sulauktų teisingumo našlaitis ir būtų ginama našlės byla. Pranašo laikais vyravo ir mūsų laikais dar neišnykęs paprotys turtinguosius ir tuos, kurie daug aukoja, laikyti Dievo palaimintais, o vargšus niekinti. Tačiau, kas taip mano, visiškai nesupranta Viešpaties.

Jėzus skelbia vargšus palaimintaisiais, o palyginime apie Paskutinįjį teismą jis pats susitapatina su alkanais, ištroškusiais, vargstančiais, ligoniais, kaliniais. Pasak popiežiaus, yra ir dar rimtesnė priežastis, dėl kurio Viešpats gali pykti – tai jį įžeidžiantis šventvagiškas smurtas.

Vis dar yra tokių, kurie jaučiasi tikėjimo skatinami ar įgalioti palaikyti įvairias uždaro ir smurtinio nacionalizmo formas, ksenofobines nuostatas, panieką ir netgi prievartą kitų atžvilgiu. Neturi taip būti, sakė popiežius. Tikėjimas ir jo įkvėptas humanizmas turi mums padėti atmesti tokias tendencijas, ryžtingai reaguoti, kai jos pradeda skverbtis.

Reikia smerkti blogį, tačiau vien smerkimo negana. Reikia blogio atsisakyti ir rinktis gera, atsiversti.

Reikia smerkti blogį, tačiau vien smerkimo negana. Reikia blogio atsisakyti ir rinktis gera, atsiversti. Viešpats pranašo Izaijo lūpomis mus prašo nusiplauti, apsivalyti. Reikia taip pat atsiminti, sakė Pranciškus, kad be Dievo, be jo malonės mes nenusiplausime savo nuodėmių ir neišgysime. Jo malonė yra mūsų pasikeitimo šaltinis. Apie tai mums primena apaštalo Pauliaus, kurį šią dieną minime, gyvenimas.

Su Dievu viskas įmanoma ir pats Viešpats mus prašo atsiversti. Atsiversti turime ir kaip žmonės, ir kaip bendruomenė. Pasak Pranciškaus, ir mūsų ekumeninis atsivertimas vyksta tiek, kiek pripažįstame, kad mums patiems reikia malonės ir gailestingumo.

„Brangieji, – sakė popiežius baigdamas mišparų homiliją, – norėjau broliškai su jumis pasidalyti šiomis mintimis, kurias manyje sužadino Dievo žodis. Jo mokomi ir malonės padedami galime keistis ir augti, melstis, tarnauti, kalbėtis ir kartu siekti visiškos vienybės, kurios trokšta Kristus.“

The post Maldų savaitė už krikščionių vienybę buvo tradiciškai užbaigta mišparais appeared first on LAIKMETIS.

Pristatyti būsimi renginiai

Šį kartą pirmąją susitikimo dalį sudarė vyskupo Algirdo Jurevičiaus pranešimas, kuriame ganytojas kalbėjo apie būsimus sielovadinius renginius, pristatė rekolekcijų kunigams galimybes bei kitas aktualijas.

Per pastaruosius metus nemažai dvasininkų ir pasauliečių dalį savo uždarbio skyrė paremdami konkrečias parapijas ar kitas bažnytines institucijas.

Vyskupas įvardijo konkrečius paramos pavyzdžius, kuomet dvasininkai bei pasauliečiai testamentu palikdavo dalį savo turto parapijoms ir prisidėjo prie Evangelijos skelbimo.

„Šventieji duoda pavyzdį ir savo gyvenimu ir mirtimi“ – kalbėjo ganytojas.

Šventieji duoda pavyzdį ir savo gyvenimu ir mirtimi.

Pristatyta 2022 m. Telšių vyskupijos kurijos pajamų ir išlaidų išklotinė

Pasibaigus finansiniams metams ganytojas pristatė 2022 metų Telšių vyskupijos kurijos pajamų ir išlaidų išklotinę.

Kurijos užduotis – užtikrinti bei koordinuoti visų parapijų, sielovados centrų bei religinių organizacijų veiklą, kas atsispindi ir finansinėje ataskaitoje.

2022 metais Telšių vyskupijos kurija turėjo 1 137 279,36 Eur pajamų ir 1 212 705,47 Eur išlaidų. Išlaidos viršijo pajamas, nes vykstantis karas Ukrainoje pareikalavo nesuplanuotų išlaidų įrengiant bustus karo pabėgėliams iš Ukrainos.

Šiuo metu Telšių vyskupijos globoje gyvena 16 ukrainiečių.

Didžiausios išlaidos - pastatų remontui

Didžiausią išlaidų dalį sudarė pastatų remonto darbai (404 923,17 Eur), finansinė pagalba kitoms religinėms organizacijoms (181 013,81 Eur), parama Telšių kunigų seminarijai (165 836,90 Eur), karitatyvinė ir sielovadinė veikla (59 727,31), pagalba sielovados centrams (48 546,34 Eur), religinės literatūros įsigijimas (45 562,59 Eur), pastatų išlaikymas (34 767,06 Eur), dvasininkų bei personalo išlaikymas (20 925 Eur), ilgalaikio turto įsigijimas (15 634,08 Eur), biuro ir kitos išlaidos.

Nemažą išlaidų dalį sudarė parama misijoms (31 197,30 Eur), „Marijos radijui“ (30 111,65 Eur), Šventajam Sostui – popiežiaus veiklai (24.123,30 Eur), Šventosios Žemės krikščionims (14 552,77 Eur), Caritui (16 060,60 Eur), Bažnyčios komunikacijai (13 050,35 Eur) ir kitoms bažnytinėms veikloms.

Malda už vyskupą J. Borutą SJ

Pavargę nuo pristatytų skaičių dvasininkai skubėjo į katedrą, kurioje meldėsi už prieš trisdešimt dienų mirusį Telšių vyskupijos ganytoją vysk. Joną Borutą SJ. Homilijoje Telšių vyskupas Algirdas vedė paralelę tarp Laiške žydams pristatytos Kristaus kunigystės ir vyskupo J. Borutos pašaukimo kunigystei.

Pogrindyje pradėjęs ruoštis kunigiškai tarnystei J. Boruta siekė kunigystės, kuri nebuvo susijusi nei su pripažinimu nei su kokia išskirtine pagarba, bet atvirkščiai: jis tapo kunigu slapta, tarnavo kunigu pogrindyje ir saugojosi, kad tik kas iš pašalies apie tai nesužinotų. Į kunigystę jis įžengė ne pripažinimo ar garbės ieškodamas, bet tarsi kartodamas psalmės žodžius: „Viešpatie, aš ateinu įvykdyti tavosios valios“.

Baigdamas homiliją vyskupas A. Jurevičius kalbėjo: „Pasitikime Dievo gailestingumu, kuris apglėbia ištikimą savo valios vykdytoją vyskupą Joną, kad jis galėtų įžvengti ne į kokią žemišką katedrą ar baziliką, bet į Dievo paruoštą būstinę danguje, į tą dangišką šventyklą, apie kurią mums taip didingai pasakoja Šventasis Raštas“.

The post Telšiuose - malda už vyskupą J. Borutą SJ, kunigų susitikimas, finansinė ataskaita appeared first on LAIKMETIS.

Popiežiškosios krikščionių vienybės skatinimo tarybos pirmininkas kardinolas Kurtas Kochas sako, kad šią savaitę meldžiasi, jog „galėtume iš naujo atrasti taiką tarp krikščionių Ukrainoje".

Sausio 18 d. interviu EWTN naujienų tarnybai kardinolas aiškino, kad karas Ukrainoje sukūrė „labai sudėtingą situaciją" ekumeniniam dialogui, nes ortodoksų pasaulyje yra „daug įtampos ir susiskaldymo".

„Manau, kad dėl šio karo Ukrainoje turime labai sudėtingą situaciją, nes krikščionys žudo krikščionis, o visų pirma stačiatikiai žudo stačiatikius. Ir tai labai bloga ir liūdna žinia pasauliui, nes krikščionys turi pareigą ir atsakomybę angažuotis už taiką", - sakė Kochas.

„Religija negali būti karo problemos dalimi, ji turi būti susitaikymo ir taikos dalis", - pabrėžė jis.

Kardinolas taip pat Kochas teigia, kad Katalikų Bažnyčia per Katalikų Bažnyčios ir stačiatikių dialogą stengiasi „iš naujo atrasti vienybę" tarp įtampos ir susiskaldymo stačiatikių pasaulyje.

„Ir dabar stačiatikių pasaulyje turime labai daug įtampų ir susiskaldymų, ir tai kelia sunkumų. Pavyzdžiui, turime tarptautinę ir mišrią komisiją tarp Katalikų Bažnyčios ir visų stačiatikių bažnyčių, tačiau Rusijos Ortodoksų Bažnyčia šiame dialoge nedalyvauja", - sakė jis.

Kochas paaiškino, kad ji pasitraukė iš komisijos po to, kai Ukrainos Ortodoksų Bažnyčia 2019 m. paskelbė savo autokefaliją, arba hierarchinę nepriklausomybę.

„Rusijos Ortodoksų Bažnyčios nedalyvauja šiame dialoge kelia iššūkį", - pridūrė jis.

Kardinolas pabrėžia, kad Vatikanas stengiasi išlaikyti atviras duris dialogui su Rusijos ortodoksų patriarchatu, nepaisant sunkumų.

„Visgi mums labai svarbu, kad galėtume tęsti santykius su Rusijos ortodoksų patriarchatu Maskvoje. Tačiau situacija labai sudėtinga, nes susidaro įspūdis, kad Rusijos stačiatikių patriarchatas palaiko šį karą, o mes turime kitą viziją, kaip sakė Šventasis Tėvas… kad šis karas yra nesąmonė. Tačiau turime išlaikyti atviras duris santykiams ir gilinti tai, kas įmanoma", - sakė jis.

Katalikų Bažnyčia kiekvieną sausį vieną savaitę skiria maldai už visų krikščionių vienybę. Šių metų Maldos už krikščionių vienybę savaitės tema paimta iš Izaijo knygos 1, 17: „Mokykitės gera daryti, atsidėkite teisingumui".

56-oji Maldų už krikščionių vienybę savaitė prasidėjo sausio 18 d. ir tęsis kasdienėmis ekumeninėmis maldomis iki šv. apaštalo Pauliaus atsivertimo šventės sausio 25 d., kai popiežius Pranciškus vadovaus ekumeninėms pamaldoms šv. apaštalo Pauliaus bazilikoje.

The post Kardinolas K. Kochas: Maldos už krikščionių vienybę savaitę melskimės už Ukrainą appeared first on LAIKMETIS.

Parapijos, bažnyčios buvo kviečiamos organizuoti ekumenines pamaldas už krikščionių vienybę visos ekumeninės savaitės metu, kad labiau būtų išgyventa vienybės išraiška mažose bendruomenėse.

„Melskimės vieni už kitus ir ypatingai melskime taikos Ukrainoje ir visame pasaulyje", - raginama Vilniaus arkivyskupijos puslapyje. 

Šiais metais pasirinkta savaitės tema: „Mokykitės daryti gera. Atsidėkite teisingumui“ (Iz 1, 17).

The post Pradedama švęsti Maldos už krikščionių vienybę savaitė appeared first on LAIKMETIS.