D. Sirijos Giraitė įvertinta „už meistriškus vertimus iš estų ir suomių kalbų, virtuozišką naudojimąsi lietuvių kalbos lobiais, nuoseklų siekį vesti skaitytoją į estų literatūros viršukalnes“. 

Ji Tartu universitete Estijoje studijavo estų kalbą ir literatūrą, 1979 metais baigė Vilniaus universitetą rusų kalbos ir literatūros specialybę su lenkų kalbos mokymu.

Nuo 1983 metų D. Sirijos Giraitė – profesionali vertėja, už vertimus iš estų į lietuvių kalbą apdovanota Estijos respublikine literatūros premija, Estijos Marijos žemės kryžiaus V laipsnio ordinu, Metų vertėjo krėslo premija už Antono Hanseno Tammsaarės romano „Tiesa ir teisingumas“ I dalies vertimą, Estijos kultūros kapitalo fondo literatūros premija.

C. Caro Dugo Šv. Jeronimo premija įvertinta „už talentingai, žodingu ir skambiu stiliumi perteiktą sudėtingą įvairių laikotarpių ir raiškų poezijos ir prozos kūrinių kalbą“. 

C. Caro į ispanų kalbą yra išvertusi Kristijono Donelaičio „Metus“, Antano Baranausko „Anykščių šilelį“, XX amžiaus lietuvių poezijos antologiją „Sinfonía de primavera“ ir Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“

Ji 1986 metais Sevilijos universitete baigė anglų ir ispanų filologiją, kitąmet Dublino universitete – humanitarinių mokslų magistrantūrą. 1998–1999 metais C. Caro Dugo studijavo lietuvių kalbą Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedroje, nuo 2000 metų dėsto ispanų kalbą Vilniaus universitete, šiuo metu yra Filologijos fakulteto Romanų kalbotyros katedros docentė. 

C. Caro į ispanų kalbą yra išvertusi Kristijono Donelaičio „Metus“, Antano Baranausko „Anykščių šilelį“, XX amžiaus lietuvių poezijos antologiją „Sinfonía de primavera“ ir Dalios Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (kartu su Margarita Sanos Cuesta).

„Carmen Caro Dugo vertimai – tiltas tarp lietuvių literatūros ir ispanakalbės auditorijos. Jų dėka ispanakalbiai skaitytojai supažindinami tiek su kokybiškai išversta lietuvių literatūros klasika, tiek šiuolaikinių rašytojų kūryba“, – teigiama Kultūros ministerijos pranešime,

Šv. Jeronimo premija kasmet teikiama rugsėjo 30-ąją, Tarptautinę vertėjų dieną.

The post Šv. Jeronimo premijos – vertėjoms D. Sirijos Giraitei ir C. Caro Dugo appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jos, Vilnius nuo seno garsėjo kaip literatūros miestas, kuriame įvairiomis kalbomis kūrė žymūs literatai, įamžindami jį iškiliausiuose savo kūriniuose, čia vystėsi literatūros žanrai, o visas miestas yra paženklintas literatūros simboliais.

Tikimasi, kad toks statusas padės plačiau skleisti žinią Europai ir visam pasauliui apie Vilniaus nuopelnus literatūrai.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius primena, kad Lietuvos sostinėje kūrė ir filomatų draugijos susitikimus rengė pasaulyje pripažintas poetas Adomas Mickevičius, čia pirmąjį poezijos rinkinį išleido Nobelio literatūros premijos laureatas Česlavas Milošas, vaikystę praleido rašytojas Romainas Gary (Romanas Gari) ir daugelis kitų iškilių literatūros atstovų.

„Vilniuje visada buvo stipri žodžio galia. Gavęs UNESCO literatūros miesto statusą, Vilnius neabejotinai taps dar labiau atviru ir mylimu miestu Europoje ir pasaulyje. Džiaugiuosi galėdamas palaikyti paraiškos teikimą, kurioje atsiskleidžia seniausios Vilniaus miesto literatūros tradicijos“, - sako R. Šimašius.

Savivaldybė pabrėžia, kad UNESCO pasaulio paveldo saugomame Vilniaus senamiestyje yra yra literatų gatvė, Č. Milošo laiptai, visame mieste yra skverų, gatvių, pavadintų žymių literatūros atstovų pavardėmis, čia šiuo metu kuria daugybė žymiausių Lietuvos literatų, veikia literatūrinės organizacijos, draugijos, vyksta įvairūs tarptautiniai literatūros renginiai.

Paraiškai ruoštasi nuo 2018 metų, bendradarbiaujant su partneriais – Lietuvos nacionaline UNESCO komisija, Lietuvos leidėjų asociacija ir Vilniaus miesto savivaldybės centrine biblioteka.

Literatūros miesto statusą yra gavę šie miestai: Lvovas (Ukraina), Tartu (Estija), Krokuva (Lenkija), Praha (Čekija). Taip pat – Reikjavijkas (Islandija), Barselona ir Granada (Ispanija), Dublinas (Airija), Liubliana (Slovėnija), Utrechtas (Nyderlandai), Lilehameris (Norvegija), Milanas (Italija), Mančesteris, Noridžas, Edimburgas ir Notingemas (Jungtinė Karalystė), Haidelbergas (Vokietija), Obidos (Portugalija), Uljanovas (Rusija), Sietlas ir Ajova Sitis (JAV), Kvebekas (Kanada). 

The post Vilnius pretenduoja tapti UNESCO literatūros miestu, skleisti žinią Europai appeared first on LAIKMETIS.

Pastabas parengtam projektui pareiškė Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas bei grupė Vilniaus universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrologų.

Savo siūlymuose jie ragina atsisakyti informacijos atkartojimo ir orientuotis į „kompetencijomis grįstą ugdymą, kuris suteiktų galimybę mokiniams savarankiškai veikti tikrovėje“.

Literatūros ekspertai pažymi, kad NŠA pateiktas programos projektas „neatitinka šiuolaikinės kultūros tendencijų, stokoja įtraukių ir mokiniams aktualių temų, kurios būtų susijusios su jų patirtimis, leistų savarankiškai ir kritiškai reikšti mintis aktualiais klausimais“.

Jie pastebi, jog į mokinį, jo poreikius bei prigimtį orientuota programa negali būti smulkmeniškai reglamentuojama, todėl 5–8 klasių programos projekte siūloma atsisakyti privalomų kūrinių, paliekant tik kompetencijų aprašus, bendrąsias temas ir konkrečiai amžiaus grupei rekomenduojamos literatūros sąrašus.

„Iš jų vadovėlių autoriai ir mokytojai galės pasirinkti tekstus, taikydamiesi prie konkretaus regiono, mokyklos specifikos, klasės ir individualių mokinių gebėjimų“, – tvirtinama specialistų pareiškime.

Taip pat siūloma, jog 9–10 klasių programoje greta rekomenduojamų jaunimo literatūros tekstų jau galėtų atsirasti ir klasikos kūrinių sąrašas, iš kurio mokytojai taip pat galėtų laisvai rinktis nustatytą privalomų kūrinių kiekį.

Ekspertas: dabartinė programa – per plati, fragmentuota

Vienas rengusiųjų pasiūlymus, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas, Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojas ekspertas Mindaugas Grigaitis BNS teigė, jog NŠA projektas nieko nekeičia.

„Šitas projektas nieko neatnaujina, jis iš esmės perrašo nuo 2016-ųjų galiojančią programą. Jei kalbama apie kompetencijomis grįstą ugdymą, vadinasi, mes ugdome tai, ko reikės žmogui gyvenime, kad jis galėtų tas savo žinias pritaikyti. Bet realiai į klausimą, kaip tas įgytas žinias vaikas pritaikys gyvenime, yra neatsakoma“, – tvirtino M. Grigaitis.

Anot jo, rašytojai, akademikai ir pačių tėvų organizacijos jau ir anksčiau reiškė susirūpinimą, kad mokyklinės literatūros programos yra „utopinės“ ir neatitinkančios realybės. 

„Mokytojai mato, kad dirbant pagal šitas programas reikia veidmainiauti, pusė programos faktiškai yra neišeinama, reikia tiesiog praleisti. Kodėl – nes apimtys yra milžiniškos, kūrinių per daug, taip pat per mažai pilnų tekstų, per daug fragmentų, nes fragmentuojasi skaitymas. Be to, tikrai yra per ankstyvi tam tikri klasikos tekstai jaunesnėse klasėse. Tai rodo, kad į vaiko poreikius, kontekstą neatsižvelgiama ir tiesiog norima buldozeriu prastumti projektą, kuris kažkokiai mažai grupei biurokratų ar lituanistų tinka ir patinka“, – sakė M. Grigaitis.

Ekspertai siūlo parenkant tekstus moksleiviams suteikti daugiau laisvės patiems mokytojams. Pasak M. Grigaičio, atsisakius privalomojo literatūros sąrašo 5-8 klasėse, mokytojas galėtų pats „pagal mokinių poreikius ir lygį“ pasirinkti tekstus, kurie leistų formuoti gebėjimus, kurių jam reiks gyvenime: kritinį mąstymą,  teksto kūrimą, kūrybišką minčių raišką, daugiakultūriškumo suvokimą.

„Šiems dalykams lavinti reikia mažesnės apimties turinio, ilgesnių tekstų skaitymo, atidaus, lėto skaitymo. Dabartinis projektas su savo didelėmis apimtimis, fragmentacija ir amžiaus tarpsnio neatitinkančiais tekstais tikrai nerealizuos šių tikslų“, – tvirtino ekspertas. 

9-10 klasėje, M. Grigaičio nuomone, jau galėtų atsirasti „šiek tiek privalomų literatūros klasikos kūrinių“, bet taip pat turėtų būti palikta didelė pasirinkimo laisvė mokytojui.

„Jei mokytojui reikia, jis ima vadovėlį, jei mokytojas nori, jis moko pats. Tai yra XXI amžiaus mokykla ir XXI amžiaus mokytojas. Dabartinė valdžia – Laisvės partija ir konservatoriai – ėjo su šiais lozungais: išlaisvinti mokytoją, sukurti aktualų turinį. Kur dingo šie lozungai, neįsivaizduoju. Bet tai būtų laisvė mokytojui, kuris su savo mokiniais matys, ko jiems konkrečiai reikia, o ne tai, kai iš kažkokio centro nurodoma ką skaityti ir kaip skaityti“, – kalbėjo jis.

Siūlymus rengė M. Grigaitis, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė Inga Mitunevičiūtė, Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) mokslininkė Aistė Kučinskienė, LLTI mokslininkė Viktorija Šeina-Vasiliauskienė. Siūlymams taip pat pritarė kiti VU, LLTI mokslininkai – Paulius Subačius, Paulius Javsejevas, Jurgita Katkuvienė, Solveiga Daugirdaitė, Dalia Sattkauskytė, Rimantas Kmita,  Akvilė Rėklaitytė.

The post Literatūros specialistai ragina atsisakyti privalomų kūrinių sąrašo 5-8 klasėms appeared first on LAIKMETIS.