Prieš prasidedant Eucharistijai, maldingoje atmosferoje skambėjo šlovinimo giesmės, kurias tikintiesiems dovanojo Rugilė Daujotaitė ir Milda GYVAI. Po šlovinimo maldininkai, nepaisydami svilinančios kaitros, susitelkė eucharistinei maldai prie to pačio altoriaus, už kurio Šv. Mišias 1993 m. aukojo šv. Popiežius Jonas Paulius II.

Šv. Mišioms vadovavo Šiaulių vyskupas Darius Trijonis, kartu koncelebravo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, Panevėžio ordinaras Linas Vodopjanovas OFM, kiti Lietuvos vyskupai, apaštalinės nunciatūros atstovai, Šiaulių vyskupijos kunigai bei dvasininkai svečiai.

Dvasinį pakilumą stiprino Šiaulių katedros choras „Džiaugsmas“ (vadovas Romualdas Juzukonis), kuris liturgijai suteikė iškilmingumo atspalvį.

Vyskupo D. Trijonio homilijoje nuskambėjo gili maldos prasmės refleksija, įkvėpta šio sekmadienio liturginių skaitinių ir pačios Kryžių kalno vietos, kuri nuo seno liudija tikinčiųjų prašymus, dėkojimus ir atgailos intencijas.

„Kiekvienas kryželis esantis čia liudija apie konkrečias žmogiškas istorijas ir tuos veidus, kurie čia apsilankė. Vis tik labiausiai juose išryškėja pats svarbiausias Veidas – tai ant kryžiaus pasiaukojančio Kristaus veidas“, – kalbėjo vyskupas, pabrėždamas Dievo gailestingumo gelmę.

Homilijoje jis gilinosi į Abraomo ir Jėzaus mokinių maldos patirtį, akcentuodamas, kad malda – tai ne formulė, o gyvenimo būdas, įžanga į dvasinį virsmą. Abraomo derybos su Dievu, pasak ganytojo, liudija ne tik drąsą ir atkaklumą, bet ir kvietimą mums visiems melstis visa širdimi, net jei iš pradžių nesulaukiame atsako.

„Dievo gailestingumas neturi ribų, kokias turi žmogaus kantrybė“, – teigė vyskupas D. Trijonis, pabrėždamas, kad per maldą keičiamės mes patys, o ne Dievas.

Homilijos pabaigoje jis pasidalijo šmaikščia istorija apie moterį, ieškančią vietos automobiliui, kuri maldoje bandė tartis su Dievu kaip su sandėrininku – žadėdama maldas ir aukas mainais už parkavimo vietą. Tačiau, radusi vietą, ji viską priskyrė sau. Ši istorija tapo pamokymu apie tikrosios maldos esmę – pasitikėjimą Dievo valia ir kvietimu maldoje išmokti ne tik prašyti, bet ir išgirsti.

„Malda – tai mūsų santykis su Dievu, kuriame visų pirma tampame Jo vaikais. Tai ryšys, kuris keičia mus ir padeda pamatyti brolius ir seseris aplinkui“, – sakė ganytojas.

Atlaiduose dalyvavo Seimo, Vyriausybės, Šiaulių savivaldybės, visuomeninių organizacijų atstovai.

Kryžių kalno atlaidai ir piligriminis žygis – tai ne tik gili religinė patirtis, bet ir gyvas liudijimas apie tikėjimo bendrystę, augančią kartų po kartos. Tūkstančiai maldininkų, susirinkę maldai ir dvasiniam susitelkimui, patvirtino, kad ši šventa vieta ir toliau išlieka gyvu Lietuvos tikėjimo simboliu.

The post Šiaulių vyskupas Darius Trijonis Kryžių kalne: čia išryškėja pasiaukojančio Kristaus veidas appeared first on LAIKMETIS.

Lenkų karius palydėjo jų kapelionas kun. dr. Pawelas Saucas.

Apeigose dalyvavo ir s. Michaela Rak, kuri rūpinasi pal. M. Sopočko hospisu Vilniuje.

Neseniai ji gavo specialų apdovanojimą - „Gloria caritas“ medalį skirtą hospiso darbuotojams ir savanoriams už jų kantrybę ir pasiaukojimą, teikiant pagalbą ligoniams ir jų šeimoms.

Sesuo Michaela Rak jau daugelį metų vadovauja šiai įstaigai su ypatingu atsidavimu.

The post Kryžių kalne Lenkijos kariai pastatė kryžių appeared first on LAIKMETIS.

Stebuklai

Janina atveria duris vilkėdama tautiniais rūbais – pati juos pasisiuvo, tiksliau, kai piligriminiuose žygiuose sudėvėjo vienus, teko siūdintis antrus. Juokiasi, džiaugiasi svečiais, glosto žvilgsniu, kviečia prie stalo ir neša, neša patiekalus. Nuo ryto gamino, zujo virtuvėje, nes ji tiki: svečias į namus – Jėzus į namus.

Tada rodo fotografijas, kuriose ją su Motinos diena sveikina dvi jau suaugusios dukros Jurgita ir Teresėlė, kunigu tapęs sūnus Algimantas.

Kaip Janina džiaugiasi savo vaikais. Apskritai, ji džiaugiasi kiekvienu žmogumi, įvykiu, net tuo, kuris sukrėtė, žeidė iki gelmės. Nes būtent ten ji galėjo pamatyti Dievo veikimą, patirti Jo malonę.

O į Gvadelupę Meksikoje Janina iškeliavo net pusei metų 2013-ųjų gegužės 19 d. iš Kryžių kalno. Kartu su būreliu maldininkų, giedodami giesmes ir nešdami ant pečių masyvų kryžių, vėliavas, vienas kitą vis pakeisdami, pirmiausia žygiavo Šiaulių gatvėmis, o tada pasuko Šiluvos link. Vėliau kirto Lietuvos–Lenkijos sieną, keliavo per Čekiją, Vokietiją, Šveicariją, Prancūziją, Ispaniją, Portugaliją ir Meksiką. Gvadalupę, kurią išgarsino stebuklingas švč. Mergelės Marijos paveikslas, jie pasiekė spalio pabaigoje.

Janina sako visiškai nebijojusi – savo jėgas ji buvo išbandžiusi jau prieš kelerius metus, kai pėsčiomis 2 700 km ėjo į Medžiugorję (Bosnija ir Hercogovina), žygiavo ir žygiuose Paryžius–Šartras. Bet ką reiškia pasitikėti savo jėgomis? „Kai pasitiki Dievu, viskas pavyksta“, – šypsosi moteris.

Janina juokiasi, prisipažindama, kad, keliaujant į Gvadalupę, sudėvėjo 4 poras sportinių basučių, tautinio sijono apačia nubrizgo. Bet ji nė kiek nepavargo, nieko jai neskaudėjo, nė pūslelė ant pėdų neiškilo. O buvo moterų, kurioms ant pėdų tokios pūslės susitrynė, kad kelionę joms teko tęsti autobusu.

Piligriminių žygių dalyviai, pamatę smulkutę Janiną, žingsniuojant tautiniais rūbais, o jei dar ir jos amžių sužino, prieina pačiupinėti, stebisi, grožisi. „Tikrai. Skruzdėlytė gi tokia. Skruzdėlytė per pasaulį keliauja. Ačiū Dievui“, – šypsosi moteris, neslėpdama, kad, net po 40 km per dieną nužingsniavusi, ji nepavargsta: „Tik tikėkite, ir viskas bus gerai. Juk visi skubame kasdien, Jo mylimieji, į amžinybę.“

Ir dabar, kai pėsčiomis žingsniuoja į Kryžių kalną, sako niekada nepavargstanti, prisėsti jai neprireikia. „Jei kam liga, jei bėda kokia, pasimeldžiu eidama. Kiekvienas galime padaryt kažkokį gerą darbą kitam. Stebuklų būna tikrai. Kiekvieną dieną“, – šypsosi moteris, pasakodama, kad, keliaujant į Gvadaupę, viena moteris iš Klaipėdos pasveiko nuo vėžio.

„Išsikalbėjau su ta moteriškute išbalusia per poilsio valandėlę. Skausmai jai užeidavo. Panešdavo jis vis 60 kg svorio kryžių, su kitais pasikeisdama. Daktarai jai uždraudė į tokį žygį leistis, bet ji apsisprendė. Pasakiau, kad jai Dievas tikrai padės. Taip ir buvo. Po pusmečio gydytojams akys išsprogo – krūties vėžio jai neberado“, – sako Janina, parodydama ir stebuklingai pasveikusios moters fotografiją.

„Žiburėlis toks“

Piligriminio žygio į Meksiką pradžia simboliškai susijusi su kita žymia istorine data. Prieš 50 metų, 1973-iųjų gegužės 19 d. vakarą, devyniolika maldininkų, vadovaujamų Mečislovo Jurevičiaus (1927–1999), buvusio politinio kalinio, disidento, vieno „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ platintojų, nešė kryžių į tuomet nė vieno kryžiaus nebeturėjusį, saugumiečių nusiaubtą, Kryžių kalną. Pavojus buvo didelis, apie žygį buvo pranešta, bet maldininkai neišsigando.

Janinai tuomet buvo 37-eri, kartu ėjo ir jos vyras Vytautas Žibėnas, visada savo moterį palaikęs Lietuvos patriotas. Kryžių kalne pastatytą kryžių moterys apsodino gėlėmis, uždegė žvakę.

„Nė vieno kryžiaus ten nebuvo – kaip nuskustas… Ėjome pievomis, tyliai besimelsdami, ženklais parodydami, kas ką pakeičia, kryžių nešant. Bet tokia buvo rami naktis, kad vėliau iš tolo matėsi, kaip dega mūsų uždegta žvakutė. Žiburėlis toks. Stebėjomės. Juk meldėmės, kad Lietuva būtų laisva, kad neskriaustų mūsų žmonių“, – mena ji.

Pastatytas maldininkų kryžius stovėjo vos tris valandas – saugumiečiai jį nugriovė, bet vis atsirasdavo drąsuolių, kurie kryžius slapta statė.

Todėl Janina sako, kad Kryžių kalnas jai – brangenybė. Ten ji jaučiasi kaip bažnyčioje, bet supranta, kad kalnas – šventa vieta.

Janina sako, kad Kryžių kalnas jai – brangenybė. Ten ji jaučiasi kaip bažnyčioje, bet supranta, kad kalnas – šventa vieta.

Tačiau ir šiandien ji labai jaudinasi dėl kalno likimo, nes kryžiai vis labiau apauga žolėmis, o iš vienos pusės kalnui grasina užaugantis miškas. Kadaise moteris su visais savo vaikais ir bendraminčiais tris kartus per metus vykdavo ravėti žolių, tvarkyti kalno, bet dabar stebisi, kad valdžios vyrai nelabai rūpinasi jo priežiūra.

„Ašaros rieda. Sena žolė ten kaip mėšlas atrodo, miškas užaugs. Rašiau ne vienam valdininkui, bet niekam nerūpi“, – atsidūsta ji.

Persekiojimas

Kaip tikintys žmonės, akylai sekami, tuomet susitikdavo, susitardavo?

Janina sako, kad sovietmečiu vienuolės nuolat organizuodavo žygius iš Tytuvėnų, Raseinių į Šiluvą, iš Šiluvos į Kryžių kalną su rožančiais, gėlėmis. Tuo metu labai aktyvios pasipriešinimo kovoje buvo vienuolė Gema (Stanelytė Jadvyga), garsioji vienuolė Nijolė Sadūnaitė ir kt.

„Jos mus suburdavo, susižinodavome slapta vienas per kitą apie žygius. Kai po Lietuvos nepriklausomybės buvo rasti KGB archyvai, nuotraukose mes visi buvome sužymėti. Ir aš buvau pažymėta, mano nuotrauka buvo. Kiek mūsų buvo? Nemažai. Bet pagrindinės buvo vienuolės, M. Jurevičius, Juozas Šileikis darydavo kryžius geležinius. Kokie šeši jo kryžiai Kryžių kalne yra iki šiol“, – sako moteris, prisimenanti ir sesės Gemos teismą Kelmėje.

Tada Janina su N. Sadūnaite garsiai rožančių, susikabinusios rankomis, prie teismo pastato meldėsi. „Saugumietis, eidamas pro šalį, trenkė ir nutraukė rožančių, pabiro karoliukai. O mes nesustojome, vis tiek toliau meldėmės“, – mena ji, besidžiaugdama, kad jos saugumas niekada netardė. „Dievulis saugojo. Jie norėjo, kad žmonės prarastų tikėjimą. Mes laimėjome“, – sako moteris.

Beje, Janina prisidėjo ir prie „Katalikų bažnyčios kronikos“ platinimo. Daug apie tai nepasakoja, sako leidinius, kuriuos gaudavo iš patikimų žmonių, slėpusi rūsyje. O kartą jos namuose net apsilankė Juozas Zdebskis – kunigas, vienas žymiausių XX a. pokario disidentų ir kovotojų už tikinčiųjų teises. Archyvų duomenimis, jį sekė per 115 agentų, ne kartą bandyta jį sukompromituoti – KGB vertė gydytojus jų padarytas žaizdas nurodyti esant venerinių ligų kilmės. 1980 m. kunigas buvo nudegintas cheminėmis medžiagomis, o galiausiai 1986 m. įvyko keista avarija ir kunigas žuvo.

„Su mašinėle pas mane atvažiavo, užkando. Raudonomis akimis buvo apsilankęs, apipurkštas tada kažkuo buvo“, – sako Janina.

Dievas atvedė žmogų

J. Žibėnienė savo gyvenime ko tik nepatyrė. Gyvenant Salake (Zarasų r.), būnant vos 7-erių, liko našlaite su 4-erių broliu ir 9-erių sesute. Tą pačią dieną kaip politinį kalinį (brolis buvo kunigas Musteikis), ištrėmė jos tėtį į Karagandą (Kazachstanas). Vaikus auginti apsiėmė beveik nepažįstami giminės. Visi buvo išskirstyti, kas pas kuriuos.

Janina mena, kad kartą labai susirgo. Kosėjo labai, sunkiai kvėpavo ir tik kaimynas į tai atkreipė dėmesį, paragino gimines gelbėti vaiką, gydyti. „Būčiau gal ir ryto nesulaukusi. Va, kaip Dievas mane saugojo, atvedė žmogų, kad mane išgelbėtų“, – šypsosi ji.

O kai Janinos tėtis po 7 m. grįžo namo, visus vaikus susirinko. „Kaip buvo gera“, – prisimena moteris, paaiškindama, kad tėtis dėl tremtinio etiketės darbą gavo remontuoti senus namus tik Šiauliuose, todėl čia su vaikais ir įsikūrė. Būdama paauglė, Janina jau dirbo šlavėja, sesuo gavo darbą miesto parke kontroliere. „Jau ir mėsytės galėjome nusipirkti, bet labiausiai džiaugėmės, kad tėvelis kartu“, – šypsosi moteris.

Tiesa, Janina prisimena, kad mamytė, ją palaiminusi, mirė su žodžiais lūpose: „Tik eik išpažinties kas antrą mėnesį.“ Septynmetė mamai tada ranką pabučiavo ir liko šiems priešmirtiniams žodžiams ištikima iki šiol.

„Žinote, Dievas man dovanojo viską, apie ką ji svajojau. Ne tokiu būdu viską gavau, ko norėjau, bet gavau viską, apie ką svajojau“, – šypsosi piligrimė spindinčiomis akimis.

The post Man Kryžių kalnas – stebuklingas, sako šiaulietė Janina Žibėnienė appeared first on LAIKMETIS.

Patheos.com yra viena didžiausių ir svarbiausių pasaulinė religinė internetinė bendruomenė, skirta dalyvauti visuotiniame dialoge apie religiją ir dvasingumą, tyrinėti ir patirti pasaulio įsitikinimus, skelbia jos aprašymas anglų kalba.

„Kryžių kalno įtraukimas į šį prestižinį sąrašą liudija jo didelę reikšmę ir istorinę svarbą. Buvo svarstoma tūkstančiai vietų ir tik 100 buvo pasirinktos po religijos tyrinėtojų ir rašytojų balsavimo", - rašoma pranešime.

The post Kryžių kalnas pripažintas viena iš švenčiausių vietų pasaulyje appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės (eFP) atstovai, ceremonijoje kariai ir karės iš septynių valstybių pratęsė nusistovėjusią tradiciją: ankstesnės šių pajėgų ir kitų NATO misijų rotacijos taip pat atlikdavo šį iškilmingą veiksmą.

Kovinės grupės karės ir kariai patys suprojektavo ir iš lietuviško ąžuolo pagamino kiek didesnį nei žmogaus ūgio kryžių su puošyba ir užrašais.

Tarptautinio bataliono vadovas Marco Maulbeckeris (Markas Maulbekeris) pabrėžė Kryžių kalno, kaip Lietuvos nepriklausomybės simbolio, reikšmingumą, sakydamas, kad jau prieš šimtmečius čia stovėjo „pylimais ir palisadais (gynybinėmis tvoromis – BNS) apsaugota pilis, kurioje lietuviai gynėsi nuo kryžiuočių“.

„Nors daugelis iš mūsų neišpažįsta krikščionybės, mes esame čia ir dabar Kryžių kalne. Mes esame čia dėl mums visiems būdingo taikos troškimo, kuris visuotinai vienija įvairių tikėjimų žmones“, – vėlesnėje ceremonijos dalyje Pranciškonų vienuolyno bažnyčioje sakė M. Maulbeckeris.

„Nors daugelis iš mūsų neišpažįsta krikščionybės, mes esame čia ir dabar Kryžių kalne."

Iškilmėse dalyvavo Norvegijos, Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Čekijos ir Vokietijos kariai iš NATO priešakinių pajėgų bei Lietuvoje dislokuojamos vokiečių brigados kariai.

Pasak M. Maulbeckerio, karių kryžius „nėra vienos tautos kryžius, tai yra valstybių sienas peržengiančios draugystės simbolis“.

„Todėl šalia kiekvienos daugiatautėje kovinėje grupėje atstovaujamos šalies vėliavos tos šalies kalba ant kryžiaus išgraviruotas užrašas „Taika“. Įspūdingas ir lotyniškas užrašas ant kryžiaus: „Tikrą draugą pažinsi nelaimėje!", – sakė karininkas.

Kryžių kalną Šiauliuose kasmet aplanko piligrimai ir turistai iš daugelio šalių. Čia pastatyta daugiau kaip 100 tūkst. kryžių mirusiesiems atminti, užtarimo maldoms įtvirtinti ir įvairiausioms kitoms progoms – nuo mažiausio kryželio iki didžiausio stovinčio kryžiaus.

2017 metais dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui vadovauja Vokietija, šiuo metu kovinę grupę sudaro apie 1600 karių.

The post NATO Vokietijos brigados kariai Kryžių kalne pastatė kryžių appeared first on LAIKMETIS.

Pasaulinio garso sakralinėje vietoje tradiciniai Kryžių kalno atlaidai atgaivinti 1997 m. liepą, įkūrus Šiaulių vyskupiją.

Liepos 30 d., šeštadienio, vakarą vyko vigilija Kryžių kalne – Kryžiaus kelias, o liepos 31-oji – atlaidų diena – prasidėjo piligriminiu žygiu nuo Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros į Kryžių kalną. Piligriminiam žygiui vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Šiaulių vyskupijos ganytojas aukojo ir  jubiliejines Kryžių kalno šv. Mišias, kuriose dalyvavo apaštalinio nuncijaus – arkivyskupo dr. Petaro Antuno Rajičiaus sekretorius – kun. dr. Da Woonas Cheongas, Lietuvos vyskupai, Šiaulių vyskupijos kunigai, pašvęstojo gyvenimo institutų atstovai, tikintieji iš visos Lietuvos.

Dvasingą pamokslą apie Kryžių kalno istoriją, jo šventumą, žmonių dvasingumą pasakė kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. Šv. Mišiose giedojo Šiaulių katedros choras „Džiaugsmas", vadovaujamas Romualdo Juzukonio, grojo Šiaulių pučiamųjų orkestras, diriguojamas meno vadovo ir dirigento Sigito Vaičiulionio.

Liepos 31 d., sekmadienį, vyko piligriminis žygis nuo Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros į Kryžių kalną. Nuo 14 val. Kryžių kalne vyko Susitaikinimo pamaldos ir buvo klausoma išpažinčių. 15 val. Šv. Mišios buvo aukojamos šv. Kryžių kalne, vietoje, kur lankėsi Jonas Paulius II.

Kryžių kalno šv. Mišios buvo transliuojamos tiesiogiai per nacionalinę televiziją LRT bei Marijos radiją.

Naujas Kryžių kalno istorijos, liudijančios tikėjimo stiprybę, puslapis atverstas įkūrus Šiaulių vyskupiją. Kryžių kalnas tapo tarsi Šiaulių vyskupijos širdimi, pagrindine po Katedros šventove.

Tauragė Švč. Trejybės parapija savo feisbuko paskyroje dalinosi savo įspūdžiais iš atlaidų: „Jau išvykę meldėmės už mūsų kunigus, Marių Venskų, Tadą Šeputį, Sigitą Valauskį), visas grupeles ir visą parapiją. Tą intenciją išsinešėme ir į piligriminį žygį nuo Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros į Kryžių kalną. Prieš iškeliaujant iš katedros išgirdome, kad svarbiausia intencija pirmiausia turi eiti iš meilės Dievui".

Džiaugiamasi, kad Dievas tądien dovanojo „puikų orą, šaunius bendrakeleivius, maldos laiką". Kelias piligrimams iš Tauragės neprailgo ir su giesme jie pasiekė Kryžių kalną.

Pamokslo metu buvo iškeltas klausimas „Kas žmogaus gyvenime yra svarbiausia, kas tik rūkų rūkas?" lydėjo piligrimus iki pat namų.

„Ir visko buvo apsčiai, tiek maisto, tiek pasidalinimų. Įdomu klausytis kaip toje pačioje kelionėje kiekvienas išgyveno skirtingas patirtis, Dievo dovanas ir malones. Buvome iš skirtingų maldos grupių ir džiugiausia, kad žvelgiant iš šalies matosi, kokia brangi mums ši bendruomenė ir parapija. Net žygio metu sustojus, kai buvo kviečiama prisistatyti iš kur kas atvyko, mes su dideliu džiaugsmu skelbėm, kad esam iš šios parapijos", - dalinosi parapija.

„Tai mūsų namai, mūsų broliai ir sesės Kristuje. Ir apaštalas Paulius ragina: ,Broliai, Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu maldauju jus, kad visi vienaip sutartumėte ir pas jus nebūtų susiskaldymų, kad būtumėte vienos dvasios ir vienos minties' (1 Kor 1, 10). Juk gyventi vienybėj, taikoj ir meilėj yra gera. Pilnam žmogaus išsiskleidimui reikia daugiau. Vykdydami Meilės įsakymą, mes padedam vienas kitam nešti kryžių. Taip ir apaštalas Paulius sako: ,Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą", - sakoma parapijos pranešime.

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis atnaujino Kryžių kalno atlaidų šventimą.

Kryžių kalnas liudija pagarbą ir ištikimybę kryžiaus aukai, per kurią Kristus išgelbėjo visų laikų ir kartų žmones.

The post Paskutinį liepos sekmadienį vyko Kryžių kalno atlaidai appeared first on LAIKMETIS.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė BNS sakė, kad ketvirtadienį, 14.57 val., buvo gautas pranešimas, jog dega sausa žolė, pušys ir kryžiai Kryžių kalne.

Domantų kaime kilusio gaisro gesinimui buvo sutelktos gausios ugniagesių pajėgos.

„Atvykus gelbėtojams atvira ugnimi degė kryžiai, pagal pirminę informaciją ugnis degė 200 kvadratinių metrų plote“, – BNS sakė E. Zdanevičienė.

15.40 val. ugniagesiams pavyko sustabdyti gaisro plitimą, netrukus jis buvo likviduotas, vyksta baigiamieji darbai.

The post Degė Kryžių kalnas appeared first on LAIKMETIS.

Šiaulių rajone, Kryžių kalne ir kitose apylinkių vietose buvo filmuojamas Belgijos meninių kino filmų kompanijos, prodiuserio Sebastieno Brumagne (Sebastjeno Briumanjė) kuriamas filmas „Paskutinė vakarienė-Dieviška pranašystė“. Kryžių kalne filmuota Judo siurrealistiška košmaro scena. Scenos taip pat filmuotos Talkšos kapinėse. 

Šis įvykis sulaukė Seimo nario Aido Gedvilo dėmesio, kuris kreipėsi į atitinkamas institucijas. Savo ruožtu Laikmetis.lt pasidomėjo, ką apie šią situaciją mano Šiaulių vyskupijos kurija ir Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras (toliau ŠRTVIC), kuris teikia paslaugas Kryžių kalne besilankantiems piligrimams.

Šiaulių vyskupas E. Bartulis neigiamai vertina susidariusią situaciją

Laikmetis.lt pasiteiravo, kas yra atsakingas už tvarką, renginius ir apsilankymus Kryžių kalne, kokios yra tai reglamentuojančios taisyklės.

Šiaulių vyskupijos kurija atsakė, kad Kryžių kalno priežiūra rūpinasi Šiaulių raj. Meškuičių seniūnija, o leidimus renginiams reikia derinti su Šiaulių rajono savivaldybės administracija. Taip pat buvo paminėta, kad tvarką reglamentuojančios taisyklės yra pakabintos prie Kryžių kalno. Apie jas galima sužinoti Meškuičių seniūnijoje arba Šiaulių rajono savivaldybės administracijoje.

Filmo prodiuseriai nesusisiekė su bažnytinėmis struktūromis prieš filmavimus. ŠRTVIC informavo, kad filmo kūrėjai susisiekė su Šiaulių rajono savivaldybės administracijos specialistais. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos specialistų jie gavo informaciją, kad bus vykdomi filmavimai Kryžių kalne.

ŠRTVIC funkcijas įeina rinkliavos surinkimas už automobilių stovėjimą aikštelėje bei viešojo tualeto paslaugos. Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centras populiarina ir skleidžia informaciją apie Šiaulių rajono turizmo objektus, tame tarpe ir apie Kryžių kalną.

Šis centras taip pat nukreipė pasidomėti Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimais dėl renginių organizavimo šio rajono savivaldybės teritorijoje. Juose aiškiai parašyta, kad leidimas organizuoti renginį nėra išduodamas, jei renginio metu gali būti pažeista žmonių garbė ir orumas arba bet kokiomis formomis, metodais ir būdais gali būti reiškiama nepagarba Lietuvos valstybės tautiniams ir religiniams jausmams, simboliams.

Šiaulių vyskupijos kurija informavo, kad vyskupas Eugenijus Bartulis neigiamai vertina susidariusią situaciją, taip pat pastebi, kad „tai gera pamoka visiems. Tikimės ir viliamės visų sąmoningumo ir atsakingumo“.

Tėvų skundų negavo

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė BNS informavo, jog vaiko teisių gynėjai apie šį atvejį sužinojo iš viešosios erdvės ir kol kas nėra gavę jokio pranešimo dėl minimos situacijos. 

„Labai kviečiame tėvelius rūpintis savo vaikais, domėtis, kokiose veiklose jie dalyvauja ir kas kartą kilus įtarimams, kad gali būti pažeistos jų vaikų teisės, netylėti ir kreiptis pagalbos. Jeigu tėveliai pastebėtų, kad po šio filmavimo pasikeitė vaiko elgesys, jis tapo neramus, prastai miega, sutriko mityba, kviečiame kreiptis į vaiko teisių gynėjus, tikrai padėsime šeimoms“,  – sakė I. Skuodienė. 

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė BNS taip pat patikino, jog kol kas jokių tėvų skundų nebuvo sulaukta.

„Antradienį vakare po darbo valandų gavome Seimo nario kreipimąsi. Pagal jį pradėjome tyrimą. Kol kas nieko negalime komentuoti“, – atsakė E. Žiobienė. 

Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS informavo, jog minimas kreipimasis yra gautas, jį pavesta įvertinti Šiaulių apygardos prokuratūrai. 

„Bus įvertintos pareiškime nurodytos aplinkybės, prireikus duomenys bus tikslinami. Tai atlikus bus priimtas procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, – sakė atstovė. 

Savivaldybė teigia, kad A. Gedvilas meluoja

Primename, kad naujienų agentūra BNS paskelbė, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Jurgaitienė, Šiaulių rajono savivaldybė buvo informuota apie planuojamą filmavimą Kryžių klane ir nieko nusikalstamo, žeminančio, pašiepiančio ar neteisėto filmavimo metu nebuvo įvykdyta.

Specialistės teigimu, filmavimo organizatoriai supažindino ir detaliai pristatė filmuojamos scenos scenarijų. Raštiškų leidimų savivaldybė neišduota, tačiau supažindina su Kryžių kalno, Jurgaičių piliakalnio bei gyvenvietės lankymosi taisyklėmis.

Kūrėjams pabrėžta, jog Kryžių kalnas yra nacionalinės reikšmės archeologinis ir sakralinis objektas, jie turėjo patvirtinti, jog laikysis visų numatytų taisyklių.

„Ką skelbia gerbiamas Seimo narys, visiškai neatitinka realybės! Organizatoriai turėjo raštiškus visų tėvelių sutikimus, buvo informuoti apie scenarijų. Aktorius nėjo prieš vaikus nuogas. Vaikų tėveliai ir studijos vadovė dalyvavo filmavimo metu kartu su vaikais“, – patikino J. Jurgaitienė. 

Tačiau Seimo narys žiniasklaidai pateikė įrodymus, kad aktorius buvo visiškai nuogas.

Kyla klausimas, ar Šiaulių rajono savivaldybė nebando slėpti savo klaidų. Tikėkimės, kad savo žodį tars prokuratūra ir kitos institucijos, į kurias kreipėsi A. Gedvilas.

The post Kryžių kalno situacija buvo gera pamoka visiems - Šiaulių vyskupijos kurija appeared first on LAIKMETIS.

Reaguodamas į šį įvykį, Seimo narys kreipėsi į teisėsaugos ir vaiko teises užtikrinančias institucijas.

„Kryžių kalnas yra šventa vieta tiek šimtams tūkstančių tikinčiųjų Lietuvos gyventojų, tiek užsieniečiams, kurie kasmet čia atvažiuoja. Nuogo vyro pasirodymas ir filmavimas tikrai nedera tokioje svarbioje vietoje. Tačiau net ne tai yra svarbiausia. Akivaizdu, kad filmavime dalyvavę vaikai patyrė didžiulį šoką, kurio, neabejoju, jie nepamirš visą likusį gyvenimą“, – sako  Seimo narys.

Jis taip pat pridūrė, kad „viešai labai džiaugiamės iš užsienio į Lietuvą priviliotais režisieriais, tačiau kas iš tikrųjų vyksta filmavimo aikštelėse ir kaip jose yra žalojami vaikai, panašu, mažai kam rūpi". Seimo narys išsiaiškino, kad filmavimas buvo suderintas su Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėmis, tačiau „niekam nekilo minčių įsigilinti į scenarijaus turinį".

Vaizdo įraše, kurį gavo Seimo narys, matomas nuo Kryžių kalno nusileidžiančių baltais kostiumais aprengtų 130–150 cm ūgio vaikų būrys. Scenoje, kurioje vaikai turėjo vaidinti angelus, prieš juos eina nuogas vyras su gyvūno kauke, nešinas kryžiumi ir išsipiešęs raudonus ženklus ant krūtinės.

„Lietuvoje yra daug tarnybų, kurių funkcija – rūpintis vaikų teisėmis, jų psichine sveikata, gerove ir saugoti nuo neigiamo aplinkos poveikio. Visi buvome liudininkais, kai vaikai yra net atimami iš tėvų, ir tuomet jiems tenka nueiti kryžiaus kelius, kad per teismus sugebėtų įrodyti savo nekaltumą", - pranešime pasakoja A. Gedvilas.

„Ši istorija yra gyvas įrodymas, kad tikras pavojus vaikams gali tykoti bet kur, ir tarnybos tam neužkerta kelio. Aš tikiuosi, kad atitinkamos institucijos tinkamai atliks savo darbą, išsiaiškins šio įvykio aplinkybes ir pateiks savo išvadas, o tėvelius noriu įspėti labai atidžiai stebėti, ką veikia ir kur dalyvauja jų vaikai“, – nuogąstavimus išreiškė Seimo narys.

Sausio 25 d. A. Gedvilas dėl šio įvykio išsiuntė raštus Generalinei prokuratūrai, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

The post Seimo narys A. Gedvilas: kas vyksta ant Kryžių kalno? appeared first on LAIKMETIS.

2021 - 2024 m. kadencijai išrinkta Nacionalinė taryba: ministrė ir CIOFS narė Virginija Mickutė OFS, viceministras diakonas Nerijus Čapas OFS, ugdymo magistrė Jogilė Teresa Ramonaitė OFS, sekretorė ir pakaitinė CIOFS narė Kristina Petrutytė OFS, ekonomė Nijolė Raudytė OFS, broliška vadovė Rita Budvytytė OFS.

„Dėkojame už Jūsų maldas ir prašome toliau lydėti malda besitęsiančią Kapitulą", - kviečiama maldai ordino feisbuko paskyroje.

Pasauliečių pranciškonų ordinas Lietuvoje atkurtas 1991 m. rugpjūčio 3 d., Tarptautinės pasauliečių pranciškonų ordino tarybos oficialiai pripažintas 2001 m. rugsėjo 29 dieną. 

Šiandien Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordinas skaičiuoja apie 500 narių, susideda iš 5 regionų (Vilniaus, Kauno, Telšių, Šiaulių-Panevėžio, Vilkaviškio) ir 27 vietinių brolijų.

The post Lietuvos pasauliečių pranciškonų ordinas išsirinko naują Nacionalinę tarybą appeared first on LAIKMETIS.