Vieningų tėvų grupėje jos narė taip pakomentavo šią naujieną: „Vieni saulę nešė iš rytų (Maskvos), kiti vaivorykštę kiša iš vakarų (Briuselio). Prie Vilniaus artėja uraganas Lietuva, gali nušluoti Seimą".

Žinomas žurnalistas Kristupas Krivickas savo feisbuko paskyroje kvietė savo sekėjus diskusijai apie vieną iš LGBT plakatų: „Lietuvoje vykusios LGBTQI plius eisenos dalyviai pasigamino plakatą, kuriame sako: „Jėzus Kristus turėjo du tėčius, kodėl negali kiti”. Klausimas fb skaitytojams: 1) viskas čia gerai, tai nuomonės laisvės išraiška. 2) tai akivaizdus tikinčiųjų įžeidimas. 3) kultūriniam kare visos priemonės pateisinamos“ (kalba netaisyta).

Savo įraše jis dalinosi vienos iš feisbuko narių mintimis. Moteris išreiškė savo susirūpinimą : „Nesuprantu ar tikrai patys su savo tolerancija ir nesmerkimu pasirinkom žaidimą, to ir neįtardami.....ir tik ups, po velnių jie turi viską ir dar daugiau, bet neee, savo sekantį ėjimą išnaudoja ir garsiai rėkia žaidžiam toliau ... absurdiška tragikomedija, kažkieno sumanipuliuota iliuzija, beprotiškas žaidimas...“ (kalba netaisyta).

Moteris stebėjosi radusi plakatą vieno portalo reklamoje ir įvardijo tai kaip žaidimą, kuriame nėra jokių protu suvokiamų taisyklių. „Tu net nesupranti ar tikrai pats pasirinkai šitą žaidimą, ir kam po velnių jį reikia žaisti? Tokiu momentu, po tokio suvokimo, gali apimti netikėtai gilus isteriškas juokas, nes protas paprasčiausiai gauna „infarktą", arba - gilus liūdesys - nes staiga suvoki, jog tavo visos milžiniškos pastangos tolerancijai yra paprasčiausiai bevaisės. Staiga pamatai, kad gyvenai „atrodymuose" - tau tik atrodė, jog jie „nuskriausti". O pasirodo viskas buvo šnipštas. Supranti, kad tas žodis „mažuma", kurį taip baisiai užjautei dėl „kitoks", net saugojai, yra niekas kitas kaip aktorius, prožektorių apšviestoj scenoje. Kam tas žaidimas? Kam tas vaidinimas? Kur aš patekau? Besigilinant į šiuos gan logiškus klausimus, vėl gali apimti isteriškas juokas sumišęs su isterišku liūdesiu. Atsisėdi ir tolerancija šiuo atžvilgiu atrodo, kaip baisiai netikęs eksperimentas. Tie visi metų įvykiai gali gan rimtai „rauti stogą", nes jausmas, kad esi ant beprotybės ribos tampa gan tikroviškas“ (kalba netaisyta).

Paskutiniu metu socialiniuose tinkluose jaučiamas didžiulis žmonių nuovargis dėl informacijos ir diskusijų pertekliaus LGBT ir Stambulo konvencijos temomis. Uždarose grupėse žmonės taip pat reiškia savo nuosgąstavimus dėl Lietuvos ir jos vertybinio pagrindo ateities. Kai kurie jų teigia net nutraukę naujienos portalų prenumeratas ir atsisakę profilių sekimo.

The post „Kultūrinis karas be taisyklių" išvargino žmones appeared first on LAIKMETIS.

Dauguma dalyvių buvo iškėlę Lietuvos bei istorines vėliavas, renginį sergėjo keletas policijos ekipažų. Nemaža dalis atvyko šeimomis, su vaikais. Kai kurie dalyviai važiavo keturračiais, taip pat – motociklais.

Anot „važiuotynių“ organizatorių, panašūs renginiai ketvirtadienį vyko ir kituose Lietuvos miestuose.

Organizatoriai feisbuke paskelbtame renginyje teigė, kad „važiuotynėse“ nebus tiesioginio kontaktavimo bei būriavimosi, dalyviai viso renginio metu privalės likti automobiliuose, jų galės būti tik po du, o jei daugiau – tik tos pačios šeimos nariai, vakar pranešė naujienų agentūra BNS.

Nors akcija visoje šalyje sutraukė tūkstančius dalyvių, tačiau informacija apie ją neatsispindėjo didžiojoje šalies žiniasklaidoje, o kaip visuomet, tik žmonių feisbuko sienose. Nieko nuostabaus, kad pasipylė pasipiktinimą išreiškiantys įrašai. „Aš negaliu patikėti. Atsiverskite šios dienos, Kovo 11 d. mūsų delfi, lryto, lrt portalo pirmus puslapius - nieko nėra“, – savo feisbuko sienoje piktinosi mokytoja iš Kretingos Reda Čičiūnienė. Ji reiškė savo nusistebėjimą, kad tokia akcija liko ignoruota: „Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną žmonės susiorganizavo pilietiškas važiuotynes per visą Lietuvą. Turėtų būti pirmoji antraštė kaip Lietuvos tauta vertina savo laisvę. Reikia gerai paieškoti, kad atrastum šios dienos puikų Nepriklausomybės paminėjimą. Nieko nebesuprantu, kažkaip šiurpas nukratė“.

Savo feisbuko sienoje apie važiuotynes atsiliepė ir žinomas žurnalistas Kristupas Krivickas: „Tautininkų važiuotynės. Tas laisvės nevertas, kas negina jos. Džiugu matyti, kad vis daugiau Lietuvos žmonių ir vėl drąsiai stoja į tautinės, patriotinės, konstitucinės Lietuvos vertybių gynėjų gretas! Šiandien visoje Lietuvoje žygiavo/važiavo tūkstančiai! Pabudome ir keliamės!“

Taip pat savo įspūdžiais pasidalino ir žinomas Kaune visuomenininkas Algimantas Rusteika: „Pro langą atrodė - geras oras, bet nuo šalto vėjo stingo ausys ir skruostai. Sušildė žvilgsniai ir šypsenos. Žmonės, prieidavo paspaust rankos, persimest žodžiu - pasirodo, visus pažįstu, tik pirmąkart matausi. Dauguma su žmonomis, vaikais ir šuniukais, draugais ir draugėmis. Movėm už žmonių suaukotus pinigus nupirktas naujas vėliavas iš dėžės ant kotų, dalinom kam trūko, užsirašant mašinų numerius. Nors ir šiaip grąžino visas. Ir visi vis klausinėjo - kiek čia mūsų? Atsakiau - valdžia padalins iš 10, tai taip ir skaičiuokit, kai perskaitysit.

Buvo džiaugsmas ir bundanti galia.

Kai važiavom Marvelės gatve, aiškiai mačiau veidrodėlyje, toli toli kolonos pabaigą su mirkčiojančiu policijos švyturėliu. Ir toli priekyje, kitoj pusėj Nemuno, ties posūkiu į Birštono gatvę - pradžią. Grįžęs pamatuoju žemėlapy - kolona mažiausiai 3 km. Jei į 10 metrų telpa maždaug 1 - 2 mašinos, reiškia 300 - 600, nors vietomis važiavo dviem eilėmis. Įsukant į autostradą, prie degalinės stovi jaunas kunigas su sutana ir visus važiuotojus laimina. Vairuotojai prasilenkdami ir lenkdami pypina, signalizuoja šviesomis. Gatvėse žmonės sustoja, mojuoja prie perėjų visi. Fotografuoja, šypsosi, kai kur stovi ant šaligatvių eilėmis. Prie senosios Prezidentūros sustojam, motina ant šaligatvio pritūpusi, apkabinusi mažą mergytę. Abi mojuoja - atmojuoju, mergytė ima juoktis ir šokinėti, kažką mamai sako į ausį.

Donelaičio pradžioj Saulius Dambrauskas stovi su visa šeima prie tėvų ir savo senųjų namų. Su didžiuliu ginkmedžiu sode, po kuriuo karštą vasarą gėrėm šaltą alų. Žilas, vienplaukis mojuoja vėliava. Jolanta šalia, daugiau šalia veidų, persisvėrusių per tvorą. Atsidarau langą, bet važiuoju antrąja eile, pirmąja sustojęs griaudėja BMW su didžiule vėliava ir mane uždengia. Pasisveikint nepavyksta. Suvažiuojam prie Vyčio, vėjas dar stipresnis, grumba skruostai ir rankos. Policininkai su kaukėm, mandagūs. Nurodo kur sustoti ir perėjas, taktiškai perspėja „nesibūriuoti, kad po to nebūtų problemų". Taktiškai ir mandagiai padėkojam.

Daug jaunimo. Himnas skamba ne taip nykiai, kaip laidotuvių giesmė valdžios salėse - iš širdies, su pasididžiavimu, iškilmingai. Ir visi pajunta jėgą. Susirenkam vėliavas, foto atminimui. Aras filmuoja, prieina su mikrofonu, klausia kaip pavyko. Atsakau - kad žmonės ką nors padarytų, reikia atsibusti. Tai tikslas ir problema, nes miegoti gera, o prižadintas būna piktas. Bet čia šventė. Čia tikrumas ir pykčio nebuvo, buvo džiaugsmas ir bundanti galia. Džiaugsmas ir bundanti Kauno galia - kaip seniai ir neseniai tai buvo" – baigia savo įspūdžius apie Kaune vykusias važiuotynes pasakoti visuomenininkas A. Rusteika.

The post Žmones papiktino, kad tautinės „važiuotynės“ liko nepastebėtos žiniasklaidos appeared first on LAIKMETIS.