Patarime pateikiama nuoroda į vyriausybės tinklalapį, kuriame pabrėžiama, kad kai kurios užsienio jurisdikcijos gali būti nukreiptos prieš asmenis dėl jų kitokios seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

Kanados pasaulinių reikalų interneto svetainėje skelbiama, kad tokie įspėjimai paprastai skiriami šalims, žinomoms dėl LGBTIQ asmenų teisių pažeidimų, pavyzdžiui, Rusijai, Egiptui ir Ugandai.

Kanados kelionių rekomendacijose paprastai atkreipiamas dėmesys į riziką, susijusią su politiniu nestabilumu arba stichinėmis nelaimėmis.

Ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland (Kristija Friland) antradienį spaudos konferencijoje paklausta apie įspėjimą, pabrėžė, kad šis sprendimas nėra politinis.

Kanados statistikos tarnybos duomenimis, iš 40 mln. šalies gyventojų maždaug milijonas priklauso LGBTIQ bendruomenei

„Vyriausybėje turime specialistų, kurių darbas – atidžiai stebėti, ar tam tikroms kanadiečių grupėms visame pasaulyje negresia didelis pavojus“, – sakė ji.

Kanados statistikos tarnybos duomenimis, iš 40 mln. šalies gyventojų maždaug milijonas priklauso LGBTIQ bendruomenei. 

JAV yra pagrindinė kanadiečių kelionių į užsienį kryptis – vien birželį ten lankėsi 2,8 mln. kanadiečių.

Otavos pranešimas pasirodė tuo metu, kai JAV stiprėja prieš LGBTIQ asmenis nukreipta retorika, o kai kuriose valstijose bandoma uždrausti drag pasirodymus ir neleisti translyčiams dalyvauti sporto varžybose.

Be to, tokių apribojimų šalininkai pradėjo tikslingai boikotuoti prekių ženklus, pavyzdžiui, prekybos centrų tinklą „Target“, kurie remia LGBTIQ organizacijas.

Birželį JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad įmonės gali atsisakyti teikti kai kurias paslaugas LGBTIQ klientams dėl religinių priežasčių.

The post Kanada įspėja savo LGBT piliečius dėl kelionių į JAV appeared first on LAIKMETIS.

Tai istorinis susitikimas jauniems žmonėms popiežiaus Pranciškaus iniciatyva, kurio metu popiežius drauge su įvairių konfesijų atstovais bei Taizė bendruomene kvies susiburti bendrai maldai Šv. Petro aikštėje, rašoma kvietime.

Dvi dienas bus organizuojami įvairūs teminiai susitikimai. Likusį kelionės laiką jaunuoliai atras piligrimystę Romoje, palydimi kunigo Artūro Kazlausko.

Dalyvių amžius: 18–35 m.

Daugiau informacijos.

The post Piligrimų centras kviečia jaunimą dalyvauti ypatingame sinodiniame susitikime Romoje appeared first on LAIKMETIS.

700 kilometrų kelionė

Kelionė iki Palangos ir atgal dviračiais, iš viso sudarė 700 kilometrų.

„Pirmą dieną mynėme iki Vilkijos, o po to keliavome pagal Nemuną iki pat Palangos. Grįždami važiavome pro Mažeikius, per Lietuvos šiaurinę dalį. Nenorėjome minti lengviausiais, tiesiausiais keliais – į abi puses rinkomės įdomesnį kelią“, – pasakojo M. Masiulis.

Tuo tarpu Aldas sako, kad tai pirmoji judviejų su draugu kelionė dviračiu.

„Tokio ilgo atstumo kelionė mums buvo pirma. Bet į trumpesnes išvykas leidžiamės dažnai – jau esame apkeliavę Aukštaitiją. Kai jau „išmaišėme“ pažįstamą kraštą, nusprendėme, kad reikia vykti į Palangą“, – kalbėjo A. Barisevičius.

Jokių patogumų

Vos tik sugalvoję, jog reikia minti į Palangą, vaikinai pradėjo ruoštis.

„Susipirkome krepšius, palapines ir kitas priemones. Sumąstėme, kad neverta kažkur patogiai nakvoti, o verčiau išbandyti savo jėgas ir pagyventi gamtos sąlygomis. Važiuodami ieškojome, kur galime stovyklauti ir tuo pačiu ant laužo pasigaminti maisto“, – pasakojo Aldas.

Pasak vaikinų, geriausia vieta pernakvoti tokios kelionės metu – prie vandens telkinio.

„Visada stengdavomės apsistoti prie vandens telkinio – ežero ar upės. Kiekvieną dieną nukeliaudavome maždaug šimtą kilometrų, tad norėdavosi kažkur maloniai nusimaudyti ir pabaigti dieną“, – apie nakvynes gamtoje kalbėjo Mantas.

Noras keliauti ir meilė dviračiams

Abu draugai nėra nutolę nuo sporto, ypač nuo minimo dviračiais.

„Sportuoti mėgstame abu. Pats jau nuo vaikystės žaisdavau futbolą. Prie didelių krūvių esame pripratę jau nuo seno, o ir nuo dviračio vaikystėje niekur nepasislėpsi – tai buvo geriausias būdas nuvykti pas draugus, ar vykti kažkur papramogauti“, – pasakojo Aldas.

„Tiesa, jau į tolimesnes keliones leistis pirmiau pradėjo Mantas. Jam labiau patikdavo keliauti vienam, neturėjo poreikio keliauti su kompanija. Tačiau aš jau irgi pradėjau domėtis išvykomis dviračiu ir įtikinau jį minti kartu. Tada ir pradėjome keliauti kartu, į kitus miestelius, po Aukštaitiją, o dabar ir į Palangą“, – tęsė Aldas.

Mantas patikino, kad pats nenumanė, jog dviese keliauti dviračiu – daug įdomiau.

„O aš jau maždaug penkerius metus kur nors išvykstu dviračiu. Prieš dvejus ar trejus metus pradėjau leistis į tolimesnes išvykas“, – komentavo Mantas.

Planai keliauti toliau

Vaikinai pasiryžę keliauti ir toliau.

„Planuojame apvažiuoti „Camino Lituano“ piligriminius kelius. Čia jau laukia daugiau iššūkių – gali tekti persinešti dviračius per upelius, ilgus atstumus važiuoti žvirkeliais. Norime vis leistis į sunkesnes keliones, išbandyti savo ribas. Tiesa, mes nelenktyniaujame laikui, nesivaržome tarp dviratininkų bendruomenės, bet su kiekviena kelione peržengiame kažkokias savo ribas“, – pasakojo Mantas.

Aldas papasakojo ir apie kitus kelionių planus.

„Kadangi jau nukeliavome į Lietuvos Vakarus, dabar mąstome vykti į Rytus – Ignaliną, Vilnių, Druskininkus, į Alytų ir grįžti atgal į Panevėžį“, – pridūrė Aldas.

Dviračiu – įdomiau

Pasak panevėžiečių, keliavimas dviračiu daug įdomesnis, nei automobiliu.

„Keliaujant dviračiu, daug geriau galima susipažinti su šalimi, atrasti mažų miestelių, kaimelių kur labai daug istorinio paveldo. Kadangi keliaujama lėčiau, daug geriau susitapatinama su supančia aplinka, gamta. Taip pat būna ir daug įvairių nuotykių“, – kalbėjo Mantas.

„Taip, nuotykių būna daug – tai šunys pradeda gaudyti, tai keliautojų iš užsienio susitinki“, – antrino Aldas.

Keliaujant į Palangą dviratininkai susipažino su turistais iš Nyderlandų.

„Jie irgi dviračiais keliavo. Buvo labai įdomu su jais susipažinti – pabendravome, pasidalinome patarimais, patirtimi. Nemanau, kad keliaujant automobiliu pavyktų susidurti su turistais iš užsienio Lietuvos provincijoje. Tokie momentai primena, kodėl verta yra keliauti dviračiu ar nors kokiu kitu alternatyviu būdu“, – prisimindamas šypsojosi Mantas.

The post Panevėžiečiai draugai Mantas ir Aldas: planuojame apvažiuoti ir „Camino Lituano“ piligriminius kelius appeared first on LAIKMETIS.

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė BNS teigė, kad Velykinių kelionių pardavimai jau pasiekė ikipandeminį laikotarpį, tačiau keliautojų skaičius 2019 metams dar neprilygsta. 

„Sumomis arba apyvartomis kelionių organizatorių tai kaip ir prilygsta 2019 metų apyvartom, tačiau įvertinant infliaciją ir kainų kilimą negalime teigti, kad jau grįžo į priešpandeminį periodą. Jeigu skaičiuotume klientų skaičiais, tai tikrai dar negrįžo į priešpandeminį periodą“, – BNS teigė Ž. Gavelienė.

Anot jos, susidomėjimas kelionėmis per Velykų atostogas išauga dukart, o daugiausia keliauja šeimos su vaikais.

„Būna dvigubai didesnis susidomėjimas, negu reguliarią savaitę. Dažniausiai keliauja šeimos arba tie, kurių dalis šeimos arba artimųjų rato yra užsienyje“, – sakė Ž. Gavelienė.

Vis dėl to, anot kelionių organizatorių, keliautojų, ypač su vaikais, skaičius auga.

„Novaturo“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė teigė, kad šventiniu laikotarpiu keliautojų skaičius visuomet išauga dukart. 

„Balandžio kelionėmis lietuviai pasirūpino išankstinių vasaros pardavimų metu – mūsų išankstiniai vasaros pardavimai šių metų sausio-kovo mėnesiais buvo apie 40 proc. didesni nei pernai“, – BNS teigė M. Bielinytė. 

Anot jos, balandį keliautojai dažniausiai renkasi šiltuosius kraštus – Turkiją ir Egiptą, o apie 45 proc. keliaujančių per Velykas yra šeimos su vaikais. 

Tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė BNS teigė, kad Velykoms įmonė daugiausiai kelionių pardavė į Turkiją, Egiptą, Ispaniją ir Portugaliją. 

„Šiais metais Velykas keliautojai dažniausiai leis Turkijoje, Egipte, Tenerifėje, Madeiroje. Daugiausiai jų keliauja su vaikais – tai net 10 proc. daugiau nei praėjusiais metais“, – sakė I. Aukštuolytė.

Ji taip pat teigė, kad „Tez Tour“ šiųmetinei vasarai suplanuotų kelionių skaičius jau viršijo ikipandeminį laikotarpį. 

„Srautai jau sugrįžo į priešpandeminį lygį ir net viršijo – šiai vasarai suplanuota 15 proc. daugiau kelionių nei 2019 metais. Pastebime, kad lietuviai vėl keliones planuoja iš anksto – vos prasideda išankstiniai pardavimai. Ši tendencija yra dvigubai aktyvesnė nei praėjusiais metais“, – BNS teigė I. Aukštuolytė.

Pernai balandį Lietuvoje veiklą pradėjęs Ukrainos kelionių organizatorius „Join UP! Baltic“ BNS pranešė, kad ruošiantis  pavasario švenčių metu išaugusiai kelionių paklausai įmonė 50 proc. padidino skrydžių į Egiptą. 

„Join Up Baltic“ generalinė direktorė Sabina Saikovskaja BNS teigė, kad Egiptas – populiariausia per Velykas atostogaujančiųjų kryptis.

„Daugelis lietuvių šeimų renkasi keliauti į užsienį ir mėgautis vasariškais orais. Šiuo metu populiariausia kryptis yra Šarm aš Šeichas Egipte – keliautojai nori pasinerti į tokias pramogas, kaip nardymas, pamatyti nuostabius koralinius rifus, taip pat užsiimti jėgos aitvarų sportu ar tiesiog mėgautis šiltu oru bei ilsėtis prie baseino ar paplūdimyje“, – BNS teigė „Join Up Baltic“ generalinė direktorė S. Saikovskaja. 

Lietuvos oro uostai (LTOU) BNS pranešė, kad Velykų savaitę skrendančių į užsienį yra 25 proc. daugiau nei pernai ir 8 proc. mažiau nei 2019 metais. 

LTOU teigimu, daugiausia žmonių Velykų šventėms skrenda į Londoną, taip pat Kopenhagą, Rygą ir Oslą, o daugiausia užsakomųjų skrydžių yra į Egiptą, Turkiją ir Kanarų salas.

The post Velykinių kelionių pardavimai pasiekė ikipandeminį laikotarpį appeared first on LAIKMETIS.

„Man gimė mintis, kad mes kaip išdidi, nepriklausoma savarankiška valstybė negalime leisti toliau tokios situacijos neturėti „Aušros“ pilno komplekto, kad mūsų jaunimas galėtų pasimokyti tos besąlygiškos, altruistinės tėvynės meilės, kurią turėjo mūsų protėviai, – knygų mugėje sakė prezidentas. – Šiandien aš be galo džiaugiuosi, kad turime šiuos egzempliorius prieš mus.“

„Tikiu, kad tai taps turbūt įžanga mano kelionėms po Lietuvą pristatinėjant „Aušrą“, – pridūrė jis.

Anot prezidento, kalbant apie patriotiškumo ugdymą, gynimąsi nuo išorės priešų ir istorijos perrašinėjimo, galima remtis savo protėvių pavyzdžiu.

Džiaugiuosi, kad atsirado štai tokie žmonės kaip bičiulis Pranas Kiznis, kuris daro tyliai kultūrinės mecenatysės dalykus, kurie Lietuvai šiandien be galo svarbūs

„Gali paprasčiausiai parodyt pavyzdį tėvų, senelių ir prosenelių, kurie išsaugojo mums lietuvių kalbą, galimybę sukurti valstybę. Prisilietęs prie šitos istorijos aš supratau, kad tai yra darbas, kurį privalome padaryti. Džiaugiuosi, kad atsirado štai tokie žmonės kaip bičiulis Pranas Kiznis, kuris daro tyliai kultūrinės mecenatysės dalykus, kurie Lietuvai šiandien be galo svarbūs“, – kalbėjo prezidentas. 

Nepriklausomybės akto signataro Jono Basanavičius leidinys sutalpintas į keturias knygas, jos išleistos 2,1 tūkst. egzempliorių tiražu: 1,5 tūkst. rinkinių bus perduota šalies mokykloms, bibliotekoms, muziejams, dar 300 – lituanistinėms mokykloms. Likusius 300 rinkinių bus galima įsigyti.

Aiškinamąją knygą tokiu pačiu tiražu planuojama išleisti iki kovo pabaigos, tuomet visos jos ir iškeliaus pas savininkus.

„Ji yra baigiama rengti, mokslinis aparatas yra sudėtingas“, – Vilniaus knygų mugėje sakė instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.

„Aušra“ (Auszra) – pirmasis tautinis lietuvių mėnraštis, ėjęs nuo 1883 metų kovo iki 1886 metų birželio Mažojoje Lietuvoje, Ragainėje ir Tilžėje.

Leidinio iniciatoriai – buvę Marijampolės gimnazijos mokiniai ir Maskvos bei Sankt Peterburgo universitetų lietuvių studentai. Pirmojo numerio leidėju pasirašė Jonas Basanavičius. 

Laikraščio tiražas buvo pasiekęs 1000 egzempliorių, išėjo 40 numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius. 

„Aušra“ buvo perleista 1983 metais Čikagoje, JAV, minint jos šimtmetį.

Svarbiausias „Aušros“ uždavinys buvo telkti lietuvius, kelti tautinę savimonę.

Leidinys daugiausia rūpinosi lietuvių kalbos ugdymu ir jos prestižu, aukštino lietuvių liaudies kultūrą, tautosaką, skelbė originalius grožinės literatūros kūrinius, publikavo XIX amžiaus pirmos pusės rašytojų  kūrybą, supažindino su pasauline literatūra.

The post Perleidus „Aušrą“ prezidentas ketina leidinį pristatinėti kelionėse po Lietuvą appeared first on LAIKMETIS.

„Laikas būtų labiau sureglamentuoti šitą aspektą Seimo darbo, nes dabar tą dviratį mes iš naujo vis išradinėjame ir išradinėjame“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.

Paskutinį kartą abejonių Seime gruodžio pabaigoje buvo sukėlęs parlamentarų vizitas į Taivaną. Kviečiančiajai pusei įsipareigojus apmokėti visas Seimo narių išlaidas. „Valstiečių“ ir „darbiečių“ atstovai tuomet įžvelgė galimą interesų konfliktą ar net papirkimą.

„Man atrodo, reikalingas papildomas aprašas, ko mes išvis norime iš mūsų tarptautinės politikos parlamento prasme, – sakė P. Saudargas. – Aiškios kryptys, kur valstybei mūsų yra svarbios, kur mes savo politiką tarptautinę kreipiame, kokie partneriai svarbūs tarptautiniai ir platformos įvairios“.

„Valstiečių“ ir „darbiečių“ atstovai tuomet įžvelgė galimą interesų konfliktą ar net papirkimą

Pasak jo, finansavimas komandiruotei galėtų būti sprendžiamas pagal Seimo nario vizito programą, vertinant, ar bus susitinkama su aukščiausio lygio politikais, keliami Lietuvai svarbūs klausimai. Tokiais atvejais komandiruotės išlaidos galėtų būti dengiamos visiškai.

Paaiškėjus, jog vykstama mažiau svarbiais reikalais, Seimo narys galėtų dengti išlaidas iš parlamentinės veiklos lėšų arba pasistengti planuoti „turiningą darbotvarkę“.

„Man atrodo, būtų logiška turėti aiškius principus, tam tikrą lentelę vertinimo, ir Seimo narius taip pat paskatintume atidžiau rinktis tas išvykas“, – sakė P. Saudargas.

„Įvedę tam tikrą sistemą, išvengtume ir to neigiamo viešumo, nes kiekvieną kartą neturime ką veikti, žiūrime, kur tie Seimo nariai važiuoja. Neturėtų taip būti“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

The post P. Saudargas siūlo aiškiai reglamentuoti Seimo narių komandiruočių tvarką appeared first on LAIKMETIS.

Lietuvių šv. Kazimiero kolegijoje buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Po pamaldų vyko malonus bendravimas su kolegijoje gyvenančiais ir Romoje studijuojančiais kunigais bei su seserimis vienuolėmis. Ypač daug naujos dvasios kolegijos gyvenime įnešė iš Filipinų atvykusios seserys vienuolės, kurios prieš keletą mėnesių pradėjo savo tarnystę lietuvių kolegijoje.

Pagrindinis Telšių dvasininkų kelionės tikslas – apsilankyti Šventųjų skelbimo dikasterijoje ir susitikti su neseniai paskirtu relatoriumi t. Szczepan T. Praśkiewicz OCD, kuris iš dikasterijos pusės kuruoja Dievo tarno vyskupo Vincento Borisevičiaus beatifikacijos bylą.

Susitikimo metu t. Szczepanas prisiminė keletą kartų buvojęs Lietuvoje ir sprendęs su karmelitų vienuolijos įsikūrimu susijusius klausimus. Kun. Donatas pristatė beatifikacijos byloje atliktus darbus bei sulaukė naudingų patarimų dėl tolimesnės proceso eigos.

Anot relatoriaus, Telšių vyskupijoje surinkta medžiaga yra labai vertinga, tačiau reikia ją pristatyti paruošiant atitinkamas santraukas bei apibendrinimus. Nors procesas dar gali užtrukti keletą metų, tačiau svarbu, kad Dievo tauta nepamirštų savo kankinio – ištikimo vyskupo Vincento Borisevičiaus, apsisprendusio geriau mirti, negu pakenkti kitiems žmonėms. Dievo tarno pavyzdys įkvepia ir šiandien žmones vadovautis savo sąžine, o ne žmogaus prigimčiai priešiškomis ideologijomis.

The post Telšių vyskupas lankėsi Romoje appeared first on LAIKMETIS.

Pirmieji atvykę žmonės išreiškė palengvėjimą, kad jiems nebereikės patirti varginančių karantino procedūrų, kurios buvo įprastos „nulinio COVID“ Kinijoje.

Tuo metu Honkonge, kurio siena su žemynine Kinija buvo vėl atidaryta po kelerius metus trukusio uždarymo, per ateinančias aštuonias savaites į šiaurę ketino keliauti daugiau kaip 400 tūkst. žmonių.

Praėjusį mėnesį Pekinas pradėjo dramatiškai atsisakyti savo griežtos „nulinio COVID“ strategijos, pagal kurią buvo pasitelkiamas privalomas karantinas ir uždarymai, už kurių pažeidimus grėsė bausmės.

Ši politika antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai turėjo didžiulį poveikį ir sukėlė visuomenės pasipiktinimą, prieš pat jos sušvelninimą išprovokavusį protestų bangą visoje šalyje.

Šanchajaus Pudongo tarptautiniame oro uoste moteris, vardu Pang, sekmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad yra sujaudinta keliavimo palengvinimo.

„Manau, kad labai gerai, jog politika dabar pasikeitė, tai tikrai humaniška“, – sakė ji AFP.

„Manau, kad tai būtinas žingsnis. COVID jau normalizavosi ir po šios kliūties viskas bus sklandu“, – pridūrė ji.

Praėjusį mėnesį pareigūnams paskelbus, kad karantinas bus panaikintas, šios Rytų Azijos valstybės gyventojai suskubo planuoti keliones į užsienį, todėl populiariose kelionių interneto svetainėse padaugėjo užklausų.

Tačiau tikėtinas lankytojų antplūdis iš daugiausiai gyventojų pasaulyje turinčios valstybės, kovojančios su didžiausiu visų laikų šio viruso protrūkiu, paskatino daugiau nei tuziną šalių keliautojams iš Kinijos įvesti privalomą COVID testavimą.

Nepaisant to, kad Pekinas ir toliau plačiai riboja užsienio turistų bei studentų atvykimą į šalį, jis pavadino kitų valstybių nustatytus kelionių apribojimus „nepriimtinais“, 

Prognozuojama, kad COVID-19 protrūkis Kinijoje dar labiau sustiprės, nes šį mėnesį vyks Naujųjų Mėnulio metų šventė, per kurią, kaip tikimasi, milijonai žmonių iš smarkiai nukentėjusių didmiesčių keliaus į kaimo vietoves aplankyti pažeidžiamų vyresnio amžiaus giminaičių.

Be to, Pekinas stojo į kovą su savo chaotiško kelio iš „nulinio COVID“ politikos kritikais – kiniškas „Twitter“ platformos atitikmuo „Weibo“ pranešė, kad neseniai uždraudė 1 120 paskyrų už „nusikaltimus prieš ekspertus ir mokslininkus“.

The post Kinija nutraukia karantiną užsieniečiams appeared first on LAIKMETIS.

Ten maltiečius pasitiko monsinjoras dr. Rolandas Makrickas, kuris ne tik supažindino su Santa Maria Maggiore Bazilika, bet ir visą savaitę buvo kartu ir aukojo Šv. Mišias.

Spalio 23 d. maltiečiai piligrimai vyko į Šv. Petro Baziliką Vatikane, Lietuvių koplyčią. Šv. Mišias aukojo maltiečių vyskupas Darius Trijonis ir dvasinis vadovas Vytautas Rapalis. Jose dalyvavo ir naujai paskirta Lietuvos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė prie Šventojo sosto ir Maltos ordinui Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Sveikinimo kalboje ji pasidžiaugė ne tik galimybe būti kartu, bet ir pačia organizacija. Ji pabrėžė, kad yra pasiruošusi prisidėti ir prie iniciatyvų artėjant 2025-iesiems – jubiliejiniams katalikų (ypatingiems malonės ir piligrimystės) metams.

Po Šv. Mišių lietuvių piligrimų laukė staigmena – lydimi monsinjoro dr. Rolando Makricko maltiečiai susitiko su Popiežiumi Pranciškumi. Popiežius pasakojo, kad vis dar prisimena savo vizitą Lietuvoje – labiausiai įsiminęs ir širdyje vis dar gyvas apsilankymas buvusiame KGB kalėjime. Suprasdamas, kiek įtampos ir skirtingų jausmų kelia visai netoliese vykstantis karas, padrąsino ir palinkėjo sėkmės.

Šis susitikimas maltiečių bendruomenei ypatingai svarbus ir vertingas – Popiežiaus Pranciškaus palaikymas suteikė stiprybės, tikėjimo savimi ir daromais darbais.

Daugiau nuotraukų.

The post Maltiečiai piligriminės kelionės metu susitiko su popiežiumi Pranciškumi appeared first on LAIKMETIS.

Keturių šalių ministrų pirmininkų pareiškime pažymima, kad keliavimas Europos Sąjungoje (ES) yra privilegija, o ne žmogaus teisė, ir nepriimtina, kad valstybės agresorės piliečiai gali laisvai keliauti po ES, o tuo metu žmonės Ukrainoje yra kankinami ir žudomi.

„Tarp į ES ir Šengeno erdvę atvykstančių Rusijos piliečių yra asmenų, kurių atvykimo tikslas yra pakenkti mūsų šalių saugumui, nes trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių remia Rusijos agresijos karą Ukrainoje“, – taip pat sakoma premjerų deklaracijoje.

Pasak dokumento, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija sutarė dėl bendro regioninio požiūrio ir išreiškia „politinę valią ir tvirtą ketinimą nustatyti nacionalines laikinąsias priemones ES vizas turintiems Rusijos piliečiams“.

Deklaracijoje nurodoma, kad turizmo, kultūros, sporto ir verslo tikslais keliaujančių Rusijos piliečių atvykimas į Šengeno erdvę bus apribotas kiekvienai valstybei priėmus nacionalines laikinas priemones ir turėtų įsigalioti kiekvienoje iš šalių atskirai iki rugsėjo 19 dienos. 

Deklaracijoje nurodoma, kad turizmo, kultūros, sporto ir verslo tikslais keliaujančių Rusijos piliečių atvykimas į Šengeno erdvę bus apribotas

„Didžioji dalis vizų Rusijos piliečiams buvo išduota prieš Rusijos plataus masto agresiją Ukrainoje esant kitokioms geopolitinėms sąlygoms ir aplinkybėms“, – nurodoma dokumente, kurį pasirašė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė, Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis, Estijos premjerė Kaja Kallas ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis)

Šalys taip pat sako palankiai vertinančios sprendimą sustabdyti ES ir Rusijos vizų režimo supaprastinimo susitarimo galiojimą kaip būtiną pirmąjį žingsnį, tačiau pažymi, kad reikia imtis „dar griežtesnių priemonių“ ir ženkliai sumažinti išduodamų vizų, visų pirma turistinių, skaičių bei Rusijos piliečių srautą į ES ir Šengeno erdvę.

„Pabrėžiame, kad tai nėra visiškas uždraudimas atvykti, toliau galios teisėtos išimtys, dėl kurių bendrai susitarta, disidentams, humanitariniams atvejams, šeimos nariams, leidimų gyventi šalyje turėtojams, išimtys, susijusios su krovinių ir transporto paslaugų teikimo supaprastinimu, diplomatinėmis atstovybėmis, Kaliningrado asmenų tranzito supaprastinimu ir t. t. Mes visiškai palaikome būtinybę toliau remti Putino režimo priešininkus ir sudaryti jiems galimybes išvykti iš Rusijos“, – sakoma pareiškime.

The post Keliavimas ES yra privilegija, o ne žmogaus teisė – Baltijos šalių, Lenkijos premjerai appeared first on LAIKMETIS.