Dirbtinio humanizmo ir perdėto „jautrumo", pseudo intelektualios pozos visur dabar yra, žinoma, bet Lietuvos „elitas” tiesiog spindi.

Tai čia apie viską. Ir apie mitingą Vilniuje tinka. Nes kaimietis (čia irgi „elitas” tą kvailai neigiamą atspalvį suteikė šiandien šiam žodžiui), tai va - tikrasis „kaimietis” iš tiesų yra kompleksuotas miesčionis, bijantis nepritapti: neteisingai išsižioti, nelaiku pritūpti, netinkamą šmutkę nukonsjūminti, netinkamai austrę pakąsti, ir t. t.

Tokio kompleksuoto miesčionio pižonstva yra beribiai kosTminė. Ir koncentruota „inteligencija" telpa į sužeisto bembio pozą priešais foto sienelę, išmetus koją.

Kaip ir noras būti „elitu". Beribis, kaip baimė „prarasti lygį”. Jis ne tik pats chroniškai bijo, bet ir kitiems laisvai kvėpuoti neleidžia: tai jam ne laikas, tai ne vieta, tai per pirmadienis, tai per sekmadienis. Jam labai svarbu, šalia ko atsistoti, su kuo nusifotografuoti, o ypač - šalia ko atsigulti. Netikros meilės su netikrom pagarbom ir draugystėm - iki pirmo suktesnio gyvenimo posūkio.

Toks išdrebėtas ir miesčionio požiūris į mitingus - nelaiku sušuko! Negražiai atsistojo! Nemaloniai pašvilpė! Nedainavo operos solistai! Carui špygą parodė!

Susikompleksavusi Lietuvos „aukštuomenė” bando eiti į Vakarus - jėzusmarija, tik nekritikuokite politikų, tik nešvilpkite nemandagiai jiems kalbant, tik meikapą dieninį pasirinkite mitinguose.

Tegul aiškina prancūzams, ispanams ar belgams. Tegul auklėja JK visuomenes! Kada ir kaip posovietinio „elito" nuomone, turėtų Europos kultūroje būti taikoma teisė į laisvą žodį ir protestą. Kaip neelegantiškai elgiasi ispanai savo protestuose! Kaip negalima jausti, ką jauti ir kalbėti, ką manai. Susirepresuoji lietuviškai ir pavadini tai... kultūra ir laisve! O paskui tik pyst - ir iškrenta paskutinė „Rusijos korta" iš kišenės, tada bandai ją mesti į akis kiekvienam, kuris tai pamatė.

O trumpiau - kokia gali būti didesnė pagarba laisvę gynusiam žmogui, nei pakelti jam žuvus nukritusią vėliavą už kurią jis kovojo?

Ar tikrai jis labiau norėtų politikų choro su dieniniais meikapais ir kalbom, nuo kurių sovietmečiu suko skrandį?

Pakelti ją - tą nukritusią vėliavą, kad vėl pagautų vėją, kad išsiskleistų, ir pažvelgti aukštyn. Taip atrodo pagarba ją nešusiam herojui. Nors aplinkui minia pižonų nosimis ravėtų neužmirštuolių pievelę, šaukdami: „Don't look up!" Kaip tam filme.

Ai, dar būtinai atsiras koks nors rašytojas, kad „nušvilpti šimonytes ir pasikalbėti galima bet kur ir bet kada, kita proga". Ane? Kai, pavyzdžiui, kultūringai atvyko STI atstovai Parlamentan? Ir ponĖ išėjo su visa svita iš salės? O gal buvo atvykusi ponybė į praėjusius mitingus? (Kur irgi buvo „kaimai su šaranais”, be fortepijonų spaudoj nuolat spjaudomi). O gal buvo atviri debatai, nuolatinis dialogas ir susitikimai su rinkėjais?

Tai va. „Jeigu apvogei, nuskriaudei ar nužudei - atpildas ateis pačią netinkamiausią minutę, kad ir per krikštynas", - sako ispanai. Ir neapsirinka.

O Europos svarbiausios datos - dažna aplaistyta krauju. Ar tai reiškia, kad ji turi „jautriai” tylėti, kad nesunepatogintų šiandienos politikų?

The post Jurga Lago. Apie baimę prarasti lygį appeared first on LAIKMETIS.

1. Kodėl tie, kuriais labai tikėjau, kurie man patiko ir žadėjo mane ginti, visi pakliuvę į Seimą atsisuka prieš mane?

2. Kodėl į politiką eina, rodos, vieni psichopatai ir dėmesį mėgstantys maniakai?

3. Kodėl įpylus į supuvusią sriubą cukraus, ji vis tieks dvoks ir nebus „geriau”?

4. Kodėl tas cukrus ištirps ir kodėl „geras Seime tampa blogu”?

5. Kodėl LRT tapo vienašališka propaganda už mūsų pinigus?

6. Kodėl puteikių 2 Eur visada, rodos, bus svarbesni už šimašių du milijardus?

7. Kodėl „jie ten” elgiasi, tarsi katės, turinčios 9 gyvenimus? Kodėl nieko nebijo? Kodėl drąsa virsta tiesiog naglumu? 8. Kodėl atsidūrę valdžioje „jie” ima projektuoti šalies gyvenimą be Konstitucijos?

9. Kodėl kuo labiau kyla mokesčiai, tuo labiau šalis nuvažiuoja nuo bėgių?

10. Kodėl politikai išeis į pensiją normaliai, o tu - 99 metų? Kodėl tu dirbi jiems, o jie - sau? Kodėl lygių galimybių lygintuvai lygina tavo gyvenimą, bet rask nors vieną pasodintą už klaidas ir vogimą politiką?

11. Kodėl savo darbu ir mokamais mokesčiais tu šiandien, rodos, kenki savo ir vaikų ateičiai?

12. Kodėl ir tu, ir tavo šeima, ir tavo vaikai, ir tavo problemos ir pati Lietuva jiems yra paskutinėje vietoje?

13. Ir kodėl visos partijos lemiamais momentais tampa… vienodomis?

14. Kodėl išrinkę Seimo narį, mes jo nebegalim „perrinkti” atgal? Ir kodėl „jie” už nieką neatsako, bet tu atsakai už viską?

15. Ir - ne - „kaip Lenkija, ar Vengrija” irgi ne išeitis, nes kabo ant to paties plauko.

16. Kodėl viskas, rodos, išsigimsta, o ore tvyro dekadanso, absurdo ir beprotybės nuojauta? Kodėl progresu vadinama tai, kas iš tiesų naikina, kenkia ir stabdo? Visi atsakymai šiame vaizdo įraše. Ir net pagrindinis - ką daryti. Tiesa, reikės įjungti protą, decibelų neužteks.

Anonsas.

The post Jurga Lago. Demokratija appeared first on LAIKMETIS.

Tik kapitonas neryžtingas - metasi pirmyn, vėl suka atgal, kol, pagautas srovės, nakčiai išplaukia į atvirus vandenis. Iki tol valgiusi, gėrusi ir žolę rūkiusi laivo įgula pašoka - nepatyrę miesčionys vandenyne: pasipūtę, vidutiniškų talentų, be patirties. Pakliuvę į laivą darbuotis per pažintis - garbėtroškos, miesčionys pindos.

Sutemus bangos jau trijų metrų. Sugedo viena turbina, keleivinę dalį semia vanduo, bet įgula nusprendžia keleivius… užrakinti!

Semia keleiviai vandenį, daužo duris, kviečia pagalbą, bet ant denio niekas nesikalba, niekas negirdi.

Ir vis tik verta bandyti - įsitverti prasmės irklus. Kaip gelbėjimosi valtyse, kur kiekvienas sau, bet visi į tą patį gimtąjį krantą. Išplukdyti į neįmantrią, neturtingą, bet saugią įlanką - bent jau vaikus ir moteris. Juolab, kad esame užgrūdinta, drąsi, išmintinga tauta. Ne pirmas kartas!

Iš skęstančios Vakarų kultūros bangų, ko gero, išplauks tik stipriausi, guviausi ir nebūtinai didžiausi. Todėl pagal savo proporcijas - Lietuvos pasipriešinimas, garsėjantys opozicijos balsai yra stiprūs. Paradoksas - žmonės negali kovoti su „globalia audra", nes pirmiausia reikia išsigelbėti nuo... savų kalėjimo. Bet emigravusi, nukraujavusi, mažytė tauta atkakliai geba lemiamais momentais įtempti raumenis, kad išgyvenimo instinktai pulsuotų kiekviena gysla, kiekvienu nervu.

Neomarksizmo nuodai nutekėjo į Vakarus, paplovė miestų pamatus, bet nepagraužė sveiko proto provincijose. Paradoksas - kas antras „kaimietis" suvokia aplinką ir reiškinius esmingiau, nei mokslus londonuose numynę magistrai. Paprastas, šalį maitinantis mažas verslininkas turi racijos daugiau, nei penkiasdešimt „šiuolaikinių menininkų”! Pirmapradis išgyvenimo instinktas užprogramuotas „nieko nebaigusio" žmogaus kraujyje, kaip žvėries letenose, klausoje, uoslėje - tiesiog ore tvyro pavojus, bet atbukinta ideologijų „bakalaurų" karta jau neįgali nei bėgti, nei išgirsti, nei užuosti. Va, todėl būtent „kaimai su šaranais" pavojingi šiandienos nomenklatūrai.

Traukianti, atvira jūra šiandien yra, matyt, JAV - stipri ir galinga civilizacija, pametusi moralinį išlikimui būtiną kompasą. Ir vėjas pučia nuo Kinijos, ir nuo nedraugiškos mūsų kaimynystės.

Nepaslanki, lyg didžiulis plaustas ES biurokratija blaškosi bangose, byra rąstais. O Lietuva?

Lietuva - suskilusi į dvi dalis, kaip blogai sulipdytas katamaranas - vienas galas į krantą, kitas - į globalius vandenis. Be krypties, be moralinės lygsvaros, kur savi užrakinti skęsta triume, bet iš audros gelbstim svetimus. Kur savi moka už „pabėgėlių" gyvenimus.

Nelogika, neteisė ir cinizmas, rodos, neleidžia atsikvėpti. Dar pernai Lietuvos inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė klūpojo su būriu vaikų ir „Fuck the police” šūkiu. Bet jau šiemet, apsupta tos pačios policijos, įžygiavo į Kauną su LGBT+ vėliava, vadindama tai… laisve. „Kaunas prarado nekaltybę,” - pareiškė ne kalinys, ne serijinis prievartautojas, o Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas. Suprask - norint ko nors pasiekti nuo šiandien - prievarta bus jo modus operandi. „Palaikiau, palaikau ir palaikysiu", - chronišku monologu ištyžta ne kaimo chronio „gėriau, geriu ir gersiu", bet premjerės argumentacija tautai - apie LGBT partnerystės palaikymą. O atėjus Sveikatos teisės instituto profesionalams į Seimą, politikai išsilaksto, lyg tarakonai, įjungus šviesą.

Lietuva - suskilusi į dvi dalis, kaip blogai sulipdytas katamaranas - vienas galas į krantą, kitas - į globalius vandenis.

Audra ant denio. Audra ir už valstybės laivo bortų.

Iš kur tiek vienatvės? Tiek nesikalbėjimo? Tiek tylos, lyg bendrautume visi po vandeniu? O gal žiaurumo ar egoizmo, polinkio smurtauti, sakysite? Neįvykusi liustracija susodino į mūsų laivą psichopatų įgulą. „Konstitucijos dvasioje", po sena vėliava, su prastais įpročiais.

Toks proziškas išmislas, kaip „galimybių pasas”, išduodamas valstybinės įmonės „Registrų centro" tapo tikru laikmečio kompasu. Matant aplinką ir jaučiant vėjo kryptis - neša laivą elektroninio identifikavimo, žmonių sekimo link... Institucijų pūtimosi, biurokratų klestėjimo, ekspertinio valdymo ir partokratinės oligarchijos kryptimi. Kur blaškosi už šturvalo nebevaldomi, už klaidas neatsakantys, globalių vėjų plakami politikai. Pasukome taip skaudžiai mums pažįstamu kursu.

Taip didžiavomės savo „europėjimu”- jau nebeplojam lėktuvuose, jau „kaip Europa”! O gal vietomis net ją pralenkėm: trinkelizacija, greitu internetu ir internetinėmis paslaugomis? Ir uolūs biurokratai dirbo - Pilaitės prospekte užsėdo 18,5 hektarų (taip - hektarų, ne arų!) t. y. didesniame už Vilniaus Akropolio plotą sklype išmetė inkarą Lietuvos Respublikos Valstybinio Saugumo departamento centrinės būstinės rūmai. Ir čia tik centrinė būstinė! Tokio dydžio „laive” užtektų vietos pusės Europos valstybių saugumo departamentams! Kam šaliai su 2,8 mln. gyventojų toks gremėzdas, toks valdiškas plaustas?

Va ir plazda užuolaidos vėl tyliais vakarais virtuvių pokalbiuose - apie masinę gyventojų sekimo kultūrą (surveillance), informacijos kaupimą, cenzūrą ir tamsius juodus vandenis. Pridedu čia tokią juokingą viešą VSD ataskaitą...

Tolimi keliai mūsų laukia, o atramos kaip nėra, taip nėra. Bet ne jėga, ne greitis ir net ne protas kartais lemia išlikimą. O paprastas išgyvenimo instinktas vulgaris, kurio ir palinkėkime vieni kitiems šį rudenį. Lyg per Mišias ramybės.

O čia - desertui, prašau pasižiūrėkite.

The post Jurga Lago. Įsitverti prasmės irklus appeared first on LAIKMETIS.

Pokalbio temos:

0:00 Intro

0:30 Kodėl Jurga Lago nėra nuomonių formuotoja?

3:12 Dideles auditorijas socialiniuose tinkluose buriantys asmenys paprastai politinių temų vengia, Jurga Lago elgiasi priešingai ir daugiausiai apie politines problemas. Kodėl?

6:20 Apokaliptinės nuotaikos?

12:00 Jurga Lago teigia galinti nuspėti, kas mūsų laukia už keletos metų. Kas leidžia jai taip teigti?

17:30 „Europoje nėra jokios valdžios arba partijos, kuri būtų nepaveikta socializmo“

28:00 Kodėl svarbu žinoti apie „Pasaulio perkrovimą“ ir kuo Jurgą neramina projektas Next GenerationEU?

35:08 Jurga Lago ir LGBT. Kodėl Jurga 2013 m. dalyvavo „Baltic Pride“ eitynėse ir kas pasikeitė nuo to laiko?

42:30 Kodėl Jurga Lago ragina nesigėdyti lietuviams savo kaimietiškos kilmės ir kodėl jai tokia svarbi jos žemaitiška „baba“?

50:15 Pasaulyje ir Lietuvoje padėtis atrodo sudėtinga. Į ką galime atsiremti?

The post Vasariški pokalbiai. Dovilas Petkus kalbina Jurgą Lago appeared first on LAIKMETIS.