Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lankėsi Vašingtone, kad padėtų pagrindus kitą mėnesį vyksiančiam NATO 75-mečio aukščiausiojo lygio susitikimui.

Liepą vyksiančio susitikimo tikslas – pasiųsti ryžtingą žinią dėl ilgalaikės paramos Ukrainai, nes prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) laukia sunki kova dėl perrinkimo su Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), kuris skeptiškai vertina Vakarų paramą Kyjivui.

Kalbėdamas prieš susitikimą su J. Bidenu, J. Stoltenbergas apkaltino Kiniją gilinant konfliktą, nes Pekinas, kaip teigia JAV pareigūnai, labai skatina eksportą, padėdamas atkurti Rusijos gynybos pramonę.

Prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) „stengėsi sudaryti įspūdį, kad šiame konflikte yra ant galinės sėdynės, kad išvengtų sankcijų ir išlaikytų prekybos srautą“, Vašingtone veikiančiame Wilsono (Vilsono) centre sakė J. Stoltenbergas.

„Tačiau iš tikrųjų Kinija kursto didžiausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir kartu nori palaikyti gerus santykius su Vakarais“, – sakė jis.

„Pekinas negali turėti abiejų dalykų. Tam tikru momentu – ir jei Kinija nepakeis savo kurso – sąjungininkai turi nustatyti kainą. Turėtų būti pasekmių.“

Kinija tvirtina, kad nesiunčia mirtinos pagalbos nė vienai iš konflikto pusių – kitaip nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės.

Pekinas nedalyvavo savaitgalį Šveicarijoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl taikos Ukrainoje, kuriame buvo dar kartą patvirtinti Kyjivo reikalavimai Rusijai palikti Ukrainos teritoriją, kad būtų sudaryta taika.

Rusija tvirtino, kad yra suinteresuota derybomis, tačiau reikalavo, kad Ukrainos pajėgos pasitrauktų iš Maskvos užgrobtos teritorijos.

D. Trumpas, kuris praeityje sakė, jog žavisi Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, gyrėsi, kad gali greitai užbaigti karą, greičiausiai spausdamas Ukrainą priimti reikalavimus.

J. Stoltenbergas nori, kad Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime NATO taptų pagrindine koordinatore dėl Ukrainos ir būtų nustatytas būdas teikti ilgalaikę karinę paramą – jis to siekia galbūt tam, kad D. Trumpas negalėtų sutrukdyti būsimoms pastangoms padėti Ukrainai.

„Kuo patikimesnė bus mūsų ilgalaikė parama, tuo greičiau Maskva supras, kad negali mūsų perlaukti“, – sakė jis.

„Gali atrodyti paradoksalu, bet kelias į taiką – tai daugiau ginklų Ukrainai.“

JAV Kongresas balandį patvirtino maždaug 60 mlrd. JAV dolerių naują karinį finansavimą Ukrainai, tačiau tik po kelis mėnesius trukusio delsimo dėl politinių kovų ir kai kurių D. Trumpo sąjungininkų respublikonų pasipriešinimo.

The post NATO vadovas sako, kad Kinija turės sumokėti už Rusijos rėmimą appeared first on LAIKMETIS.

„Dauguma karų trunka ilgiau, nei tikėtasi jiems prasidėjus“, – interviu Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ teigė jis. 

„Todėl turime ruoštis ilgam karui Ukrainoje“, – pridūrė J. Stoltenbergas. 

Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo praėjusių metų vasarį, kai Maskva į šalį pasiuntė savo karius ir pirmą kartą per kelis dešimtmečius į Europą sugrąžino karą.

Ukraina birželį pradėjo kontrpuolimą prieš įsitvirtinusias Rusijos pozicijas, tačiau pažanga yra ribota.

Kyjivas ne kartą kreipėsi į Vakarų sąjungininkus prašydamas naikintuvų ir raketų, galinčių smogti taikiniams giliau Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

„Visi norime greitos taikos“, – sakė J. Stoltenbergas. 

„Tačiau kartu turime pripažinti: jei prezidentas (Volodymyras) Zelenskis ir ukrainiečiai nustos kovoti, jų šalies nebeliks“, – nurodė jis. 

„Jei prezidentas (Vladimiras) Putinas ir Rusija padės ginklus, bus taika“, – pridūrė J. Stoltenbergas. 

Paklaustas apie Kyjivo siekį įstoti į NATO, J. Stoltenbergas atsakė, kad nėra abejonių, jog Ukraina vieną dieną prisijungs prie Aljanso.

Anot jo, liepą įvykęs NATO aukščiausiojo lygio susitikimas priartino Ukrainą prie NATO.

„Kai šis karas baigsis, mums reikia saugumo garantijų Ukrainai. Priešingu atveju istorija gali pasikartoti“, – sakė NATO vadovas. 

Liepą Vilniuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO vadovai susitarė, kad Ukraina galėtų prisijungti prie Aljanso, kai bus įvykdytos tam tikros sąlygos, o JAV ir Vokietijos pareigūnai aiškiai nurodė, kad Kyjivas turės įgyvendinti reformas, skirtas demokratijai ir teisinei valstybei apsaugoti.

The post NATO vadovas patvirtino: karas Ukrainoje greitai nesibaigs appeared first on LAIKMETIS.

„Tai niekada nebuvo sprintas, tai – maratonas, o dabar jau matome jo pabaigą“, – per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Osle sakė Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas).

Kiek anksčiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas tame pačiame susitikime sakė, kad netrukus nuvyks į Ankarą spausti dėl Švedijos narystės Aljanse.

The post Švedija teigia, kad įvykdė visus įsipareigojimus dėl stojimo į NATO appeared first on LAIKMETIS.

2014 metais Maskvai užgrobus Krymo pusiasalį, 30 NATO narių įsipareigojo iki 2024 metų pabandyti padidinti savo išlaidas iki dviejų procentų bendrojo vidaus produkto (BVP).

Metinėje Aljanso ataskaitoje, paskelbtoje antradienį, teigiama, kad 2022 metais šį lygį pasiekė tik septynios šalys – Graikija, Jungtinės Valstijos, Lietuva, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Estija ir Latvija.

Šis skaičius sumažėjo nuo aštuonių Aljanso narių 2021 metais ir 11 narių 2020 metais.

„Po Rusijos invazijos daugybė sąjungininkių paskelbė gerokai padidinusios išlaidas gynybai“, – spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.

„Dabar šie pažadai privalo virsti realiais pinigais, sutartimis ir konkrečia įranga, nes išlaidos gynybai yra visko, ką darome, pagrindas“, – pridūrė jis.

Jis teigė, kad įsipareigojimą vykdančių šalių skaičius sumažėjo dėl to, kad kai kurių sąjungininkių ekonomikos rezultatai buvo geresni, nei tikėtasi, todėl jų gynybos biudžetai atrodė proporcingai mažesni.

Jungtinės Valstijos skiria daugiausiai karinių išlaidų – 2022 metais jos sudarė apie 70 proc. daugiau nei 1 trilijoną JAV dolerių (apie 929 mlrd. eurų) siekiančių Aljanso išlaidų gynybai.

Vašingtonas jau daugelį metų spaudžia savo sąjungininkes Europoje skirti daugiau pinigų savo kariuomenėms, todėl visame Aljanse išlaidos padidėjo.

Bendros Europos narių ir Kanados išlaidos 2022 metais padidėjo 2,2 proc., o per pastaruosius aštuonerius metus padidėjo 350 mlrd. dolerių (apie 327 mlrd. eurų).

„Nuo 2014 metų sąjungininkės padidino gynybos išlaidas ir judame teisinga kryptimi. Tačiau judame ne taip greitai, kaip reikalauja pavojingas pasaulis, kuriame gyvename“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Nors džiaugiuosi padaryta pažanga, akivaizdu, kad turime padaryti daugiau ir greičiau“, – pridūrė jis. 

Dėl prieš metus prasidėjusios Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą daugybė Europos sąjungininkių įsipareigojo skirti daugiau milijardų savo ginkluotosioms pajėgoms.

Liepą Vilniuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO ketina nustatyti naują išlaidų tikslą, o dauguma sąjungininkių sutinka, kad du procentai turėtų tapti nacionalinių išlaidų apatine, o ne viršutine riba.

Tačiau kai kurios valstybės, kurios stengiasi pasiekti šį lygį, nenori, kad tikslas būtų pernelyg ambicingas, o įsipareigojimai – pernelyg konkretūs.

„Šiame naujame ir labiau kovojančiame pasaulyje savo saugumo negalime laikyti savaime suprantamu dalyku, – sakė J. Stoltenbergas. – Mūsų saugumas yra mūsų klestėjimo ir gyvenimo būdo pagrindas.“ 

NATO diplomatų teigimu, buvo tikimasi, kad ginčai dėl naujojo įsipareigojimo investuoti į gynybą, dėl kurio turi sutarti visos sąjungininkės, tęsis iki pat viršūnių susitikimo liepos viduryje.

The post NATO vadovas: sąjungininkės nepakankamai sparčiai didina gynybos išlaidas appeared first on LAIKMETIS.

Be to, Rusijai liepus savo pajėgoms pasitraukti iš Chersono, jis pažadėjo, kad aljansas „ir toliau rems [Ukrainą] aplink“ šį Pietų Ukrainos miestą.

NATO generalinis sekretorius pareiškė negalįs išsamiai komentuoti antradienį įvykusių JAV Kongreso vidurio kadencijos rinkimų, kurių rezultatai tebeskaičiuojami.

„Tačiau yra visiškai aišku, kad tolesnę paramą Ukrainai Jungtinėse Valstijose tvirtai remia abi partijos“, – pareiškė jis žurnalistams.

„Dėl Jungtinėse Valstijose įvykusių rinkimų tai nesikeičia.“

Gegužę JAV Kongresas pritarė 40 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai paketui

Gegužę JAV Kongresas pritarė 40 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai paketui, kurį palaikė abiejų partijų atstovai.

Tačiau į Atstovų Rūmų pirmininko postą pretenduojantis respublikonas Kevinas McCarthy (Kevinas Makartis) praėjusį mėnesį įspėjo, kad Ukrainai nebus išrašyta „tuščio čekio“, jei jo partijai per vidurio kadencijos rinkimus pavyks atgauti Atstovų Rūmų kontrolę.

Ukrainą remia didelė dalis respublikonų įstatymų leidėjų, nors kai kurie buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) artimi griežtų dešiniųjų pažiūrų kongresmenai yra kritikavę JAV paramą Ukrainai.

J. Stoltenbergas pažymėjo, jog „visada yra kažkiek balsų, turinčių kitokią nuomonę“.

Tačiau NATO valstybėse narėse atliktos visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad „mes esame pasirengę paramą teikti tiek, kiek reikės“, pareiškė jis.

The post NATO vadovas: Ukrainą „tvirtai palaiko abi“ JAV partijos appeared first on LAIKMETIS.

„Turime būti pasirengę tam, kad tai gali tęstis metų metus“, – pareiškė Jensas Stoltenbergas interviu, kurį sekmadienį paskelbė vokiečių dienraštis „Bild“.

„Negalime silpninti savo paramos Ukrainai, net jei to kaina yra didelė – ne tik karinės paramos, bet taip pat ir dėl kylančių energijos bei maisto kainų“, – pažymėjo jis.

J. Stoltenbergas leidiniui pareiškė, jog maisto ir degalų kainos yra niekas, palyginti su kaina, kurią ukrainiečiai kasdien moka fronto linijoje.

Jis įspėjo, kad „mums teks sumokėti dar didesnę kainą“, jeigu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įgyvendins Maskvos tikslus Ukrainoje.

NATO vadovas pastarąją savaitę ėmė dar aktyviau raginti aljanso narius remti Ukrainą jos kovoje prieš Rusijos invaziją.

J. Stoltenbergas pakartotinai paragino NATO valstybes nares toliau tiekti ginklus Kyjivui, nes tokia parama, anot jo, gali padidinti „tikimybę, jog Ukraina sugebės išstumti Putino pajėgas iš Donbaso regiono“.

Rusijos pajėgos šiuo metu kontroliuoja dalį Donbaso regiono Ukrainos rytinėje dalyje.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir kiti šalies pareigūnai šią savaitę NATO būstinėje susitiko su maždaug penkiasdešimties Ukrainos gynybos kontaktinės grupės šalių atstovais, kurių paprašė tiekti daugiau ginklų ir šaudmenų.

The post Maisto ir degalų kainos yra niekas, palyginti su kaina, kurią moka ukrainiečiai - NATO vadovas appeared first on LAIKMETIS.