Vaikai ir paaugliai vis dažniau ir daugiau laiko praleidžia prie skaitmeninių ekranų. Naudojimasis skaitmeninės medijos įrenginiais, ypač išmaniaisias telefonais ir planšetiniais kompiuteriais, auga tarp mažamečių, ikimokyklinio amžiaus ir pradinių klasių moksleivių. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje yra gana didelis (56 proc.) jauniausio amžiaus vaikų grupės (9-11 metų) vaikų, kurie prisijungia prie interneto iš savo išmaniųjų telefonų kiekvieną dieną skaičius, net 11 proc. viršijantis Europos vidurkį. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus grupėje (7-10 metų) naudojimosi ekranais trukmė viršijo dvi valandas ir turėjo tendenciją augti (134 min.  2018 m., 2019 m. – 146 min.).

Ne viename tyrime akcentuojama, jog ikimokyklinio amžiaus vaikų perteklinis buvimas prie ekranų siejasi su įvairiomis fizinės ir psichikos sveikatos problemomis, tokiomis kaip trumpesne miego trukme, dažnesniais somatiniais skundais, nesveiko maisto vartojimu, didesnėmis elgesio ir emocijų problemomis ir kita.

Mokslininkai pastebėjo, kad skaitmeninių technologijų naudojimo įpročiai susiformuoja ikimokykliniame amžiuje, jie yra pastovūs ir tęsiasi vėlesnėje vaikystėje. Mažamečių buvimas prie ekranų jau yra tapęs ritualizuotu elgesiu, kurį tampa vis sunkiau pakeisti. Specialistai akcentuoja, jog reikia daugiau dėmesio skirti probleminio medijų naudojimo prevencijai vaikystėje, nes tai gali padėti sumažinti priklausomybės nuo interneto riziką paauglystėje ir brandžiame amžiuje.

„Tyrimai rodo, jog priklausomybės nuo ekranų, interneto ir kompiuterinių žaidimų rizika yra didesnė tose šeimose, kuriose yra nepalankus socialinis ekonominis kontekstas, vyrauja konfliktiški tėvų – vaikų santykiai, vaikas stokoja individualaus dėmesio.

„Tyrimai rodo, jog priklausomybės nuo ekranų, interneto ir kompiuterinių žaidimų rizika yra didesnė tose šeimose, kuriose yra nepalankus socialinis ekonominis kontekstas, vyrauja konfliktiški tėvų – vaikų santykiai, vaikas stokoja individualaus dėmesio. Paprastai tėvai, stokojantys reikiamų socialinių įgūdžių, nesugeba namuose nustatyti vaikams skaitmeninių technologijų naudojimo taisyklių ar nesugeba užtikrinti jų laikymosi, dažnai nesupranta perteklinio skaitmeninių technologijų naudojimo keliamos žalos vaiko fizinei, psichinei ir emocinei raidai. Šeimose, kuriose nesugebama laikytis taisyklių, vaikai neribotą laiką tiesiog „skęsta“ internete“, – teigia Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas. „Siekdami padėti socialinę riziką patiriančių šeimų tėvams, kur probleminio probleminio medijų naudojimo rizika yra didesnė, ir inicijavome šį projektą“.

Kaip teigia projekto iniciatoriai, „neapsiribojome tik darbu su tėvais, sieksime plėsti ir specialistų, dirbančių su šeimomis, kompetencijas. Bus siekiama atvejo vadybai pasiūlyti inovaciją, t.y. į pagalbos šeimai planą įtraukti naują priemonę – specialistų konsultavimą dėl probleminio medijų naudojimo“.

Tuo tikslu bus bendradarbiaujama su partneriais, Kaišiadorių socialinių paslaugų centru ir Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centru. „Labai tikimės, jog projekto rėmuose išbandytas  metodas „prilips“ ir taps standartine socialinio darbo su šeimomis praktika”.

Projektą „Probleminio medijų naudojimo socialinę riziką patiriančiose šeimose prevencijos projektas „Nepaskęsk internete“ 2024 metų vasarą – žiemą vykdys Rengimo šeimai asociacija.

Įgyvendinant projektą numatoma sukurti metodinį vadovą ir praktinį gidą tėvams bei visuomenės sveikatos specialistams. Parengtos metodikos bus pristatytos tikslinėms auditorijoms bei apmokytos jomis naudotis.

Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.

The post Rengimo šeimai asociacija ragina: neleiskime vaikams „paskęsti" internete appeared first on LAIKMETIS.

„Mūsų ekspertams ištyrus kiekvieną gautą pranešimą, pasitvirtino 570 pranešimų – 71 proc. nuo visų gautų pranešimų. Dėl šių pranešimų ėmėmės veiksmų, pavyzdžiui, persiuntėme 247 pranešimus įvairių šalių interneto paslaugų teikėjams, svetainių savininkams, socialinių tinklų valdytojams su NTD (angl. Notice and Take Down) žyma apie jų svetainėse ar tinkluose esantį draudžiamą skleisti interneto turinį, nurodant, kad jis būtų kuo skubiau pašalintas“, – aiškina Irma Kazlienė, RRT Skaitmeninių paslaugų reguliavimo grupės vadovė.

Pasak jos, dar 70 pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus persiųsti kitų šalių interneto karštosioms linijoms, tarptautinės interneto karštųjų linijų asociacijos INHOPE narėms.

Įtarus draudžiamą skleisti turinį Lietuvos tarnybinėse stotyse, 7 pranešimai persiųsti tolesniam tyrimui Policijos departamentui, o dar 7 pranešimai, įtarus neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją, persiųsti tolesniam tyrimui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.

Iš visų gautų pranešimų 239 pranešimai buvo pasikartojantys, dėl kurių jau buvo imtasi aukščiau nurodytų veiksmų.

Į RRT galima kreiptis aptikus pornografinį, vaikų seksualinio išnaudojimo, patyčias, smurtą, rasinę ar tautinę nesantaiką kurstantį turinį internete.

„Sulaukę pranešimų, juos visus ištiriame ir imamės atitinkamų veiksmų, kad toks turinys būtų kuo greičiau pašalintas. Tokiu būdu visi prisidedame, kad internete būtų švariau ir saugiau“, – pabrėžia I. Kazlienė.

RRT ekspertai taip pat nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. interneto vartotojams suteikė 150 konsultacijų saugumo internete, interneto turinio blokavimo,  socialinių tinklų ir turinio filtravimo priemonių naudojimo klausimais.

The post Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančio turinio internete padaugėjo 64 proc., pranešė RRT appeared first on LAIKMETIS.

LINEŠA (Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros) kuruojamas projektas  „Draugiškas internetas“,  skatina vaikus ir jų tėvus atsižvelgti į kokybišką ir saugų interneto vartojimą. Taipogi, projektu siekiama sukurti patikimą internetinę aplinką ir įtraukti jaunimą į saugesnį interneto erdvės kūrimą.

Siekiant plėsti saugesnio interneto paslaugų sistemą Lietuvoje, buvo įkurtas Saugesnio interneto centras - keturių institucijų konsorciumas (LINEŠA, Vaikų linija, LR Ryšių reguliavimo tarnyba ir asociacija „Langas į ateitį“). Šis Centras teikia tris svarbiausias paslaugas visuomenei: informavimo, pagalbos linijos ir karštosios linijos.

Pasak LINEŠA projektų vadovo Liudo Mikalkevičiaus, vaikų nereikia per daug riboti, mat gudrus paauglys gali rasti savų būdų, kaip pasipriešinti tėvų griežtiems draudimams. Tačiau pokalbiai namuose apie socialinių tinklų naudojimą ir priežiūra – tikrai reikalinga.

– Nuo kelių metų vaikui galima leisti naudotis socialiniais tinklais?

Europos Parlamento bendrai apibrėžtas amžius – 13 metų, panašias rekomendacijas siūlo ir JAV organizacijos. Jaunesniems vaikams galima pradėti susipažinti su socialiniais tinklais, naudojantis tėvų paskyromis, kartu su jų priežiūra.

Kalbant apie laiko praleidimo prie ekranų, – iki 3 metų yra rekomenduojamos kelios minutės per dieną su suaugusiųjų priežiūra, iki 6 metų pusvalandis, o iki 10 metų maždaug apie valandą.

– Kaip elgtis tėvams? Ar reikėtų drausti?

Geriausi veiksmai yra pereinamieji, nuo mažiausio amžiaus, kai vaikai sužino apie socialinius tinklus ir pradeda norėti turėti savo paskyrą. Tai reikia vertinti labai individualiai, kai kurie pradeda domėtis ankstyvame amžiuje, tuo tarpu kitiems  –  gali būti neįdomu net ir peraugus šį 13 metų amžių.

Bendrai žiūrint, galbūt vaikui užtektų naudotis tėvų paskyromis ir tik vėliau susikūrus asmeninę paskyrą, reiktų su vaiku kalbėtis apie tai kaip sekasi naudotis paskyra, kas ten yra naujo. Konkrečiai kalbant apie draudimą, nereikėtų jaunuoliui vienareikšmiškai sakyti „ne“ ar imtis radikalių veiksmų, nors priežiūros reikia.

– Kaip rasti ribą, kiek galima, o kur jau sakyti „stop“?

Kiekvienoje situacijoje reikia vadovautis individualiu požiūriu, nes tų situacijų ir poreikių būna įvairių, bet bendros taisyklės turėtų būti. Jeigu vaikas kelia nuotraukas ar vaizdo įrašus, rekomenduojama tėvams juos prieš tai peržiūrėti.

Galima bendrai namuose apibrėžti taisykles: pavyzdžiui, jeigu tai yra informacija susijusi su šeima, galbūt kažkokie konfidencialūs dalykai, vaikai turėtų pasikonsultuoti su tėvais ir bendrai sutarti, kokia informacija turėtų būti viešinama, o kokia ne.

Taip pat galima susitarti, kas matys tuos pasidalinimus, pavyzdžiui artimiausi draugai.

– Ar turėtų tėvai žinoti vaikų prisijungimo duomenis prie socialinių tinklų?

Čia nuomonės išsiskiria, tiek ekspertų, tiek pačių jaunuolių. Ankstyvame amžiuje tėvai turėtų žinoti prisijungimo duomenis. Paauglystėje tėvai jau neturėtų tiek kontroliuoti, paaugliui reikia erdvės ir privatumo. Tačiau iki 13 metų absoliučiai reiktų žinoti jaunuolio prisijungimo duomenis.

– Kokie didžiausi pavojai vaikui tyko internete?

Reiktų atkreipti dėmesį dalinantis informacija, susidraugaujant su kažkuo, nes dažnai pasitaiko apsimetėlių, tiek dėl turtinių paskatų, tiek dėl kažkokių nuotraukų išviliojimo, pornografijos.

Kitas svarbus dalykas, į ką reiktų atkreipti dėmesį – „internetiniai troliai”, patyčios. Tai yra labai smarkiai susiję su emocine sveikata, su gerbūviu, kuris persikelia taip pat ir į realų gyvenimą. Patyčios gali labai stipriai paveikti emocinę sveikatą.

Tos pačios problemos potemė, gali būti netikra informacija, nes jaunesniems žmonėms, būna sunku ją įvertinti dėl informacijos ar gyvenimo patirties stokos. Visa tai gali būti susiję su kažkokia politine manipuliacija, su pardavimais, bandymais parduoti produktus.

The post Vaikai internete - ką turi žinoti tėvai appeared first on LAIKMETIS.

„Rinkos konsultacija atskleidė, kad tokio technologinio sprendimo modeliai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, išmanaus įskiepio įdiegimas, galimybė prisijungti prie integruotos legalaus turinio platformos, dirbtinio intelekto įgalinimas, tačiau ne visi šie modeliai gali būti vienodai efektyvūs juos įgyvendint Lietuvos audiovizualinio turinio rinkoje. Atsižvelgiant į tai, reikalinga galimybių studija, kurioje būtų išanalizuoti galimi sprendimai pagal jų naudą rinkai ir efektyvumą vartotojui“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai.

Siekiama, kad įgyvendinus nelegalaus turinio identifikavimo ir ribojimo internete technologinį sprendimą, vartotojas būtų įspėjamas apie jo naudojamą nelegalų turinį ir nukreipiamas į legalią prieigą.

Kultūros ministerijos teigimu, vartotoją nukreipti į legalias svetaines reikia, nes, kaip paaiškėjo, maždaug 10–20 proc. žmonių nelegalų turinį vartoja to nesuprasdami.

„Praktikoje neretai susiduriama su atvejais, kai piratinės interneto svetainės stengiasi pateikti save kaip legalaus turinio platintojus, be to, apgaulės būdu renka įmokas iš vartotojų, taip dar labiau padidindamos vartotojų įsitikinimą, kad platinamas turinys yra legalus. Susiklosto situacija, kai dėl nežinojimo piratinį audiovizualinį turinį vartoja ir tie naudotojai, kurie sutiktų sumokėti už legalų turinį, jei turėtų reikiamos informacijos“, – nurodo ministerija.

tai prisidėtų prie legalaus turinio vartojimo kultūros puoselėjimo, leistų sumažinti piratinio turinio vartojimo mastus

Anot jos, įdiegus naująjį technologinį sprendimą, būtų ne tik keliamas vartotojo sąmoningumas, bet ir įvedama aiškesnė skirtis tarp legalaus ir nelegalaus turinio, palengvėtų valstybės institucijų bendradarbiavimas, kovojant su piratavimu.

Be to, tai prisidėtų prie legalaus turinio vartojimo kultūros puoselėjimo, leistų sumažinti piratinio turinio vartojimo mastus, didintų legalaus audiovizualinio turinio plėtrą.

Viešojo pirkimo pasiūlymų laukiama iki sausio 26 dienos.

Europos Sąjungos (ES) intelektinės nuosavybės tarnybos 2021 metų tyrimo duomenimis, pagal nelegalaus autorių teisių turėtojų teises pažeidžiančio turinio vartojimą Lietuva užėmė trečią vietą Bendrijoje.

Vidutiniškai interneto vartotojas Lietuvoje prie nelegalaus turinio jungėsi apie 12 kartų per mėnesį, tuo metu ES vidurkis siekė 5,9 karto.

Lietuvos intelektinės nuosavybės apsaugos centro duomenims, per metus Lietuvos kūrėjams dėl piratavimo žalos padaroma už 360 mln. eurų. 

The post Kultūros ministerija sieks kovoti su piratavimu internete appeared first on LAIKMETIS.

Tačiau netrukus pasirodė išmanieji telefonai ir socialinė žiniasklaida, ir mes greitai supratome, kad skaitmeninis pasaulis gali formuoti ir net pakeisti tikrąjį. Kai kuriems iš mūsų pasisekė, kad priklausomybė atsirado tik nuo prietaisų ar socialinės žiniasklaidos. Dauguma įklimpo į pornografiją.

Interneto optimistų liko nedaug, ir sutariama, kad socialinė žiniasklaida bei išmanieji telefonai mums pakenkė taip, kaip mes dar tik pradedame suprasti. Dabar žinome, kad socialinės žiniasklaidos sumanytojai sukūrė platformas, kurios buvo sukurtos tam, kad paverstų mus beviltiškais narkomanais.

Pirmasis "Facebook" prezidentas Seanas Parkeris pasakė: "Mąstymo procesas, kurio metu buvo kuriamos šios programos, o "Facebook" buvo pirmoji iš jų, buvo susijęs su klausimo: kaip sunaudoti kuo daugiau jūsų laiko ir sąmoningo dėmesio? O tai reiškia, kad turime… retkarčiais suteikti jums nedidelį dopamino pliūpsnį, nes kažkam patiko nuotrauka ar įrašas, arba kažkas jį pakomentavo."

Parkeris pažymėjo, kad didžiosios dalies mūsų skaitmeninio pasaulio kūrėjai sukūrė "socialinio patvirtinimo grįžtamąjį ryšį", kuris prilygsta "naudojimuisi žmogaus psichologijos pažeidžiamumu", ir kad jie tai suprato "sąmoningai", bet vis tiek tai darė.

Kitaip tariant, jei jums kyla klausimas, kodėl susiduriate su priklausomybe nuo išmaniojo telefono ar interneto, taip yra todėl, kad naudojate įrankį taip, kaip jis buvo sukurtas naudoti. Sunku suvokti socialinį to poveikį: beveik visuotinis pornografijos vartojimas, skatinantis prievartavimo kultūros atsiradimą, ir psichikos sveikatos pandemija, dėl kurios Ligų kontrolės ir prevencijos centro ataskaitoje pažymima, kad beveik 60 proc. JAV merginų jaučiasi "nuolat liūdnos ar beviltiškos". Tai karta, kurios protus užvaldė internetas.

Nicholaso Carro revoliucinė knyga "The Shallows" (2011 m.) paskatino diskusijas apie tai, kaip internetas mus keičia, ir nuo to laiko vis daugiau duomenų rodo, kad jo niūri analizė buvo teisinga. Carro darbas tapo pagrindu kitiems intelektualams pradėti abejoti mūsų skaitmeninio pasaulio aspektais. Vienas geriausių yra Samuelis D. Jamesas, amerikiečių evangelikų intelektualas, savo naujienlaiškyje "Skaitmeninės liturgijos" (angl. Digital Liturgies) pateikęs vieną įžvalgiausių analizių, kokią man teko skaityti.

Tai karta, kurios protus užvaldė internetas.

Jamesas, mano nuomone, yra vienas iš nedaugelio kylančių krikščionių intelektualų, galinčių pasakyti kažką būtino ir unikalaus. Jo knygą "Skaitmeninę liturgiją" baigiau per du prisėdimus ir manau, kad šią knygą turėtų perskaityti kiekvienas krikščionis, kuris sprendžia skaitmeninio pasaulio pasekmes, o jei to nedarote, turėtumėte tai padaryti.

Jamesas yra krikščioniškos leidyklos "Crossway" redaktoriaus pavaduotojas ir kartu su žmona bei trimis vaikais gyvena Luisvilyje, Kentukio valstijoje. Jis maloniai sutiko atsakyti į mūsų klausimus.

Pradžioje pastebėjote, kad: "Pati interneto sandara formuoja mūsų protą - ne tik tai, ką mes vartojame, bet ir kaip mes tai vartojame. Kadangi visas mūsų gyvenimas vis labiau grindžiamas internetu, mes iš esmės esame verčiami matyti pasaulį tam tikrais būdais ir gyventi tam tikrais būdais." Man atrodo, kad jūsų knygos išvada yra ta, kad nors negalime pabėgti nuo interneto, turime priešintis tam, kaip jis mus formuoja. Ar tai praktiškai įmanoma, turint omenyje didžiulę priklausomybę sukeliančią platformų ir turinio galią?

Manau, kad taip! Vienas iš Nicholaso Carro knygos "The Shallows" ("Sekluma"), kuri padarė didelę įtaką mano knygai, teiginių yra, kad žmogaus smegenys yra itin "formuojamos". Kalbama apie vadinamąjį kognityvinį plastiškumą. Tai svarbi priežastis, kodėl skaitmeninės technologijos daro tokį poveikį. Tačiau tai galioja ir priešinga kryptimi. Galime imtis priemonių, kad sušvelnintume ir net pasipriešintume interneto poveikiui psichikai, dėl tos pačios priežasties, dėl kurios pirmiausia jaučiame šį poveikį.

Daugeliui žmonių pirmas ir svarbiausias žingsnis, kurį jie žengs, bus paprasčiausiai nustoti naudotis skaitmeninėmis technologijomis, kurios neatitinka jų vertybių. Nesvarbu, ar tai būtų socialinės žiniasklaidos paskyros panaikinimas, ar telefono naudojimo apribojimas, ar tiesiog susilaikymo laikotarpis, kovoti su žalingu skaitmeninės žiniasklaidos poveikiu iš tikrųjų nėra taip sudėtinga, kaip daugeliui gali atrodyti.

Ir manau, kad yra labai didelė tikimybė, jog vyriausybės ir išrinkti lyderiai palengvins šias pastangas paprastam žmogui. Atrodo, kad vis labiau suvokiama, kokią priklausomybę sukelia kai kurios iš šių technologijų. Tai labai realus visuomenės sveikatos krizės elementas. Nesunku įsivaizduoti ateitį, kai išmanieji telefonai bus taip pat stigmatizuojami kaip cigaretės.

Nesunku įsivaizduoti ateitį, kai išmanieji telefonai bus taip pat stigmatizuojami kaip cigaretės.

Vienas iš skaitmeninio amžiaus aspektų, kuriam pradedama skirti daugiau dėmesio, yra tai, kaip jis pakeitė mūsų socialinę vaizduotę. Pažymėjote, kad "keičiantis žmonių kultūrai, keičiasi ir istorijos, kurias pasakojame sau… mus gali sužavėti ir pakeisti ne tik istorijų turinys, bet ir jų forma".

Vienas iš dalykų, kuriuos pastebėjau krikščionių bendruomenėse, yra tai, kaip išmaniųjų telefonų atsiradimas skatina kartų patirties suardymą - kad bendros istorijos, kuriomis grindžiamos šios bendruomenės, yra pakeičiamos, pakertamos arba pamirštamos. Senelių istorijas, bendruomenės istoriją, šiuos dalykus keičia "begalinis skrolinimas", dabarties tironija. Virštikrovė paprasčiausiai yra daug patrauklesnė už kolektyvines įkūnytos bendruomenės patirtis. Ar ir jūs pastebėjote šį iššūkį? Kaip, jūsų nuomone, galėtume jį spręsti?

Šeimoje pažįstami ir mylimi paaugliai ir paauglės internete atranda įtakingų asmenų, kurie jiems sako, kad jų nesaugumo jausmas ir socialinis nerimas kyla dėl to, kad jie tikriausiai turi kitokią lytinę tapatybę. Tai nuotolinio influencerio - kuris gali asmeniškai pelnytis iš tokio turinio - žodis, o ne motinos, tėvo, brolio, sesers, senelio, kurie šį vaiką pažįsta labai asmeniškai. Akivaizdu, kad čia daug kas vyksta, bet viena neabejotina dinamika yra socialinės žiniasklaidos pasaulio žavesys.

Tačiau net ir nesant tokių dalykų kaip lyčių revoliucija, socialinės žiniasklaidos epistemologija radikaliai prieštarauja bendruomenės vertybėms. Internetas mus izoliuoja. Jis suteikia mums dievišką laisvę kurti savo tikrovės pojūtį. Bendruomenė klesti tada, kai žmonės turi pasikliauti ne tik savimi, bet ir vieni kitais, kad įprasmintų gyvenimą.

Atomizuojanti interneto aplinka tai savaime pažeidžia. Manau, kad kovoti su šia dinamika reikia pradėti nuo pripažinimo, kad per daug mūsų šiuolaikinio gyvenimo organizuota remiantis technologiniu efektyvumu ir privatumu. Manau, kad po 20 metų atsigręšime atgal ir visiškai nustebsime, kad kuris nors iš tėvų kada nors įteikė savo mažam vaikui planšetę, telefoną ar nešiojamąjį kompiuterį ir leido jam gyventi vienam savo kambaryje.

Internetas panaikino saugiklius ne tik pagrindinėje žiniasklaidoje ir kitose elitinėse institucijose, bet ir bažnytinėse bendruomenėse. Jei vaikai ir jaunimas yra internete, suaugusieji praranda galimybę pateikti naują informaciją bibliniame kontekste (pavyzdžiui, labai tikėtina, kad jie pamatys Pride mėnesio turinį gerokai anksčiau, nei jų tėvai su jais aptars LGBT klausimus), o alternatyvios istorijos ir pasaulio matymo būdai, sukurti talentingų pasakotojų, jau dabar yra tyrinėjami. Tai matau daugelyje krikščioniškų vidurinių mokyklų - mokytojai apstulbę sužino, kad mokinių socialinę vaizduotę formuoja ne krikščionybė, o socialinė žiniasklaida įvairiais klausimais - nuo įvardžių iki tos pačios lyties asmenų santykių. Kaip galime į tai reaguoti?

Manau, reikia visuotinai pripažinti, kad krikščionys iš esmės nesuprato, kas yra žiniatinklis. Mes tiek daug dėmesio skyrėme akivaizdžiai amoralaus turinio filtravimui, kad nepastebėjome, jog žiniatinklis yra mokytojas, kurio pamokos formuojamos pagal ekspresyvaus individualizmo įvaizdį. Internete visada, visada, visada bus įdomu, jei kas nors prisistatys esąs kitos lyties arba manys, kad du, trys ar keturi žmonės gali būti susituokę. Kodėl? Todėl, kad internetas - tai išsklaidyta buveinė, tikroviška struktūra, leidžianti suvokti, kad tikrovė nėra duotybė, yra tik individuali valia. Štai kas mes visi prisijungę esame.

Esame protinė valia, projektuojama į ekraną. Krikščioniškoji ortodoksija turi tiek pat intuityvios prasmės epistemologiniame žiniatinklio kontekste, kiek įdegio kremo idėja giliavandeniam jūros gyvūnui. Tiesiog tarp internetinės terpės ir krikščioniškos žinios esama gilaus disonanso.

Esame protinė valia, projektuojama į ekraną.

Kalbant apie atsaką, manau, kad bažnyčios turi imtis iniciatyvos ir dar kartą pabrėžti asmeninę mokinystę, ypač mokinystę, kuri leidžia kartoms bendrauti tarpusavyje ir nurodo Dievo duoto plano grožį. Kai kurios bažnyčios to nepastebi, nes nenori įžeisti progresyviųjų bendruomenės narių jautrumo. Kiti to nepastebėjo, nes taip susitelkė į politines krikščioniškojo mokymo pasekmes, kad mano, jog jų nariai mato jo grožį, nors iš tikrųjų nemato.

Pažymėjote, kad internetas "labai panašus į pornografiją". Ką turėjote omenyje?

Pornografijos esmė - tai, kas iš tikrųjų yra dviejų subjektų (vyro ir moters) patirtis, paversti vartojama preke. Seksas nėra prekė. Tai nėra kažkas, ką atskiras individas gali akimirksniu atsisiųsti ir, pasiekęs savo tikslą, išmesti. Seksas yra asmeniškas. Jis žmogiškas. Jis patiriamas. Pornografija, ypač internetinė, sukuria dirbtinį produktą, kuris iš tikrųjų negali patenkinti, nes buvo paimtas iš kažko, kas yra ontologiškai skirtinga.

Vis dėlto tai panašu į viso žiniatinklio veikimo principą. Žiniatinklis yra įrankis, leidžiantis paversti pasaulį - idėjas, santykius, patirtį ir t. t. - kažkuo, ką galime valdyti ir vartoti savo nuožiūra. Kaip pornografija pigiai imituoja intymumą, taip ir žiniatinklis pigiai imituoja tokius dalykus kaip kelionės, draugystė, grožis ar pokalbiai. Tai nereiškia, kad viskas internete yra pornografija. Vartojant Nicholaso Carro terminą, žiniatinklio "intelektualinė etika" yra identiška pornografijos etikai.

Dėl interneto pornografija tapo beveik visur paplitusi. Tačiau vis labiau įsitikinu, kad yra daug socialinių medijų platformų - pavyzdžiui, Instagrame - kurios iš prigimties pavojingos krikščionims vyrams, ypač dėl to, kad jose neįmanoma praleisti jokio laiko, nesusidūrus su tuo, kas anksčiau būtų laikoma švelniąja pornografija. Ar yra platformų, kurių krikščionys turėtų visiškai vengti?

Pirmiausia turėčiau pabrėžti, kad išmintis visada turi asmeninį pobūdį. Žmonės turi žinoti savo silpnybes, polinkius, pagundas ir pan. Tai, kas teisinga man, ne visada gali būti teisinga jums. Tai nėra pigus išsisukinėjimas, tai giliai krikščioniškas ir biblinis būdas mąstyti apie mūsų moralinį gyvenimą.

Manau, kad interneto ekonomikoje akivaizdu, jog seksas visada bus parduodamas, todėl labai pelningos technologijų bendrovės visada links prie seksualinio turinio. Jos gali uždrausti pačius akivaizdžiausius ir ekstremaliausius dalykus, tačiau visada bus labai toleruojamas nepadorumas, nes tai yra dėmesio traukos auksas, o visas interneto verslo modelis yra vartotojo dėmesio išlaikymas.

interneto ekonomikoje akivaizdu, jog seksas visada bus parduodama.s, todėl labai pelningos technologijų bendrovės visada links prie seksualinio turinio

Tačiau kalbame apie nuogybes, kai pokalbį apie geismą ir emocinę neištikimybę galima lengvai išplėsti ir įtraukti kitus dalykus, kurių filtras ar atskaitomybės ataskaita nepažymėtų. Nenoriu perdėtai priekabiauti prie "Instagram", bet mūsų turimi duomenys apie jaunų merginų psichinę sveikatą, kai jos naudojasi "Instagram", yra tokie stulbinantys, kad man kyla klausimas, ar nėra pornografijos emocinio poveikio moterims.

Žiūrėjimas į tobulų žmonių nuotraukas su jų tobulomis šeimomis, tobulomis atostogomis, tobulais kūnais ir tobulu gyvenimo būdu taip pat yra savotiška pornografija. Ji sužadina tą pačią vartotojišką dvasią, tą patį nepasitenkinimą realiu gyvenimu, kaip ir seksualizuoti vaizdai.

Kurį laiką galvojau, ar "transseksualų šėlsmas", kaip jį vadina Abigail Shrier, būtų buvęs įmanomas be interneto, ir mane sužavėjo, kad apie tai kalbama knygoje "Skaitmeninės liturgijos". Ar, jūsų nuomone, transseksualų šėlsmas galėjo įvykti, tarkime, 2001 m.?

Geras klausimas. Lyčių disforija egzistuoja jau labai seniai. Ir visada buvo žmonių (istoriškai daugiausia vyrų), kurie gaudavo tam tikrą seksualinį pasitenkinimą apsimesdami priešingos lyties atstovais. Tikrai unikali mūsų laikams yra idėja, kad tavo tapatybė ir tavo kūnas yra ne tik atskiri dalykai, bet daugeliu atvejų visiškai priešingi. Mūsų žmogiškojo asmens samprata tapo visiškai nežemiška, ir aš tikrai manau, kad tai galima paaiškinti tuo, kad mūsų patirtis su kitais asmenimis tapo skaitmenizuota.

Shrier knygoje pabrėžia, kad beveik visose iki šiol buvusiose kartose daugumą lytį keičiančių žmonių sudarė vyrai. Tačiau dabar atrodo, kad šis užkratas labiausiai plinta tarp merginų. Nemanau, kad tai atsitiktinumas. Manau, kad unikalus socialinio interneto izoliacijos, seksualizavimo ir išsiskyrimo kokteilis ypač stipriai veikia moteris.

The post Jonathon Van Maren. Internetas kaip pornografija appeared first on LAIKMETIS.

Skaitmeninių paslaugų aktas yra vienas ambicingiausių su skaitmeninėmis taisyklėmis susijusių projektų, kurį Europos Sąjunga parengė technologijų srityje.

Jis skirtas užtikrinti vartotojų saugumą internete ir sustabdyti žalingo turinio, kuris yra neteisėtas arba pažeidžia platformos paslaugų teikimo sąlygas, pavyzdžiui, genocido ar anoreksijos propagavimas, plitimą. Taip pat siekiama apsaugoti pagrindines europiečių teises, tokias kaip privatumas ir žodžio laisvė.

Kai kurios interneto platformos, kurioms reikalavimų nesilaikymo atveju gali grėsti milijardinės baudos, jau pradėjo vykdyti pakeitimus.

Apžvelgiame situaciją:

Platformos, kurioms taikomos šios taisyklės

Iki šiol jų yra 19. Tarp jų – aštuoni socialiniai tinklai: „Facebook“, „TikTok“, „X“, „YouTube“, „Instagram“, „LinkedIn“, „Pinterest“ ir „Snapchat“.

Tarp jų patenka ir apsipirkimo platformos „Google Shopping“, „Amazon“, Kinijos „Alibaba AliExpress“ ir Vokietijos „Zalando“, taip pat viešojo apgyvendinimo įstaigų užsakymo internetu platforma „Booking“.

Taisyklės taikomos ir mobiliųjų programėlių parduotuvėms „Google Play“ bei „App Store“, taip pat „Google“ paieškos sistemai ir „Microsoft“ paieškos sistemai „Bing“.

Sąrašą papildo „Google Maps“ ir „Wikipedia“.

Kitų interneto bendrovių likimas

Sąrašas sudarytas remiantis platformų pateiktais skaičiais. Toms, kurios turi 45 mln. ar daugiau vartotojų, arba 10 proc. visų ES gyventojų, bus taikomas aukščiausias reguliavimo lygis.

Vis dėlto ES pareigūnai atkreipė dėmesį, kad bloko sąraše nėra kai kurių didelių įmonių, pavyzdžiui, „eBay“, „Airbnb“, „Netflix“ ir net „PornHub“. Sąrašas nėra galutinis ir tikėtina, kad vėliau į jį bus įtrauktos kitos platformos.

Skaitmeninių paslaugų akto reikalavimų ilgainiui turės laikytis visos skaitmenines paslaugas europiečiams teikiančios bendrovės. Tačiau jos turės mažiau įsipareigojimų nei didžiausios platformos ir prieš reikalavimų laikymosi pradžią turės papildomą pusmetį tam pasirengti.

„Meta Platforms“, motyvuodama neapibrėžtumu dėl naujų taisyklių, atidėjo savo „X“ konkurentės „Threads“ pristatymą ES.

Pokyčiai

Platformos pradėjo diegti naujus būdus, kaip Europos vartotojai gali pranešti apie neteisėtą internetinį turinį ir abejotinus produktus. Įmonės privalės greitai ir objektyviai tai pašalinti.

„Amazon“ atidarė naują kanalą, kuriuo galima pranešti apie įtariamus neteisėtus produktus, ir teikia daugiau informacijos apie trečiųjų šalių prekybininkus.

Savo ruožtu „TikTok“ suteikė vartotojams papildomą galimybę pranešti apie turinį, įskaitant reklamą, kuris, jų manymu, yra neteisėtas. Tokios kategorijos, kaip neapykantos kalba ir priekabiavimas, savižudybės ir savęs žalojimas, dezinformacija arba sukčiavimas ir apgavystės, padės jiems tiksliai įvardyti problemą.

Šios platformos, priklausiančios kinų milžinei „ByteDance“, teigimu, nauja speciali moderatorių ir teisės specialistų komanda tuomet nustatys, ar pažymėtas turinys pažeidžia jos politiką, ar yra neteisėtas ir turėtų būti pašalintas. „TikTok“ nurodo, kad pašalinimo priežastis bus paaiškinta medžiagą paskelbusiam ir ją pažymėjusiam asmenims, o sprendimus bus galima apskųsti.

Programėlės vartotojai gali išjungti sistemas, rekomenduojančias vaizdo įrašus pagal tai, ką vartotojas žiūrėjo anksčiau. Tokios sistemos sulaukia kritikos, teigiant, kad dėl jų socialinių tinklų vartotojai vis dažniau susiduria su radikalia medžiaga.

Išjungus asmenines rekomendacijas, „TikTok“ kanalai Europos vartotojams vietoj to siūlytų vaizdo įrašus pagal tai, kas populiaru jų vietovėje ir visame pasaulyje.

Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą draudžiama į pažeidžiamų kategorijų asmenis, įskaitant vaikus, nukreipti skelbimus.

„Snapchat“ teigimu, reklamuotojai nebegalės nukreipti personalizavimo ir optimizavimo įrankių į ES šalių ir Jungtinės Karalystės paauglius. 18 metų ir vyresniems „Snapchat“ vartotojams taip pat bus užtikrintas didesnis skaidrumas ir jų matomų reklamų kontrolė, įskaitant išsamią informaciją ir įžvalgas apie tai, kodėl jiems rodomos konkrečios reklamos.

„TikTok“ atliko panašius pakeitimus, neleisdama 13–17 metų vartotojams gauti personalizuotų reklamų, pagrįstų jų veikla pačioje programėlėje ar už jos ribų.

Pasipriešinimas

Vokietijos internetinė mados ir gyvenimo būdo prekių mažmenininkė „Zalando“ pateikė teisinį skundą dėl įtraukimo į Skaitmeninių paslaugų akto didžiausių internetinių platformų sąrašą, teigdama, kad su ja elgiamasi nesąžiningai.

Nepaisant to, „Zalando“ savo svetainėje pradeda naudoti turinio žymėjimo sistemas, nors rizika, kad neteisėta medžiaga gali atsidurti tarp itin kruopščiai parinktos drabužių, krepšių ir batų kolekcijos, yra nedidelė.

Aurelie Caulier (Oreli Koljė), „Zalando“ viešųjų reikalų vadovė ES, sakė, kad bendrovė remia Skaitmeninių paslaugų aktą, ir pridūrė, kad vartotojams tai atneš daug teigiamų pokyčių.

Tačiau, anot jos, apskritai „Zalando“ nekelia sisteminės rizikos, todėl įmonė neturėtų priklausyti šiai kategorijai.

Panašią bylą aukščiausios instancijos ES teismui pateikė ir „Amazon“.

Taisyklių nesilaikymo pasekmės

Pareigūnai įspėjo technologijų bendroves, kad už pažeidimus gali būti skirtos baudos, siekiančios iki 6 proc. jų pasaulinių pajamų, o tai gali siekti milijardus eurų, arba net uždrausta vykdyti veiklą ES. Tačiau nereikėtų tikėtis, kad baudos už atskirus pažeidimus, pavyzdžiui, už konkretaus neapykantą skatinančio vaizdo įrašo nepanaikinimą, bus taikomos iš karto.

Skaitmeninių paslaugų aktas labiau skirtas išsiaiškinti, ar technologijų įmonės taiko tinkamus procesus, kad sumažintų žalą, kurią jų algoritmais grindžiamos rekomendacijų sistemos gali padaryti vartotojams. Iš esmės jos turės leisti Europos Komisijai pažvelgti, kaip veikia jų algoritmai.

ES pareigūnams, viena vertus, rūpi vartotojų elgesys, pavyzdžiui, patyčios ir neteisėto turinio skleidimas, tačiau jiems taip pat svarbu, kaip platformos veikia ir kaip jos prisideda prie neigiamo poveikio, sakė Rytų Anglijos universiteto docentė Sally Broughton Micova (Seli Broton Micova).

Jos teigimu, be kita ko, reikia išnagrinėti, kaip platformose integruojamos skaitmeninės reklamos sistemos, kurios gali kategorizuoti vartotojus, nukreipiant į juos kenksmingą medžiagą, pavyzdžiui, dezinformaciją, arba kaip veikia jų gyvų transliacijų sistemos, kurios gali būti naudojamos teroristiniam turiniui skleisti.

Pagal taisykles didžiausios platformos turės nustatyti ir įvertinti galimą sisteminę riziką ir tai, ar jos daro pakankamai, kad ją sumažintų. Šie rizikos vertinimai turi būti atlikti iki rugpjūčio pabaigos, o vėliau bus atliktas nepriklausomas auditas.

Tikimasi, kad auditas bus pagrindinė priemonė atitikčiai tikrinti, nors šis Briuselio planas sulaukė kritikos dėl to, kad jame trūksta išsamios informacijos, todėl neaišku, kaip šis procesas veiks.

Likęs pasaulis

Teigiama, kad pokyčiai Europos mastu gali turėti pasaulinį poveikį. Internetinė enciklopedija „Wikipedia“ koreguoja savo politiką ir paslaugų teikimo sąlygas, kad būtų galima pateikti daugiau informacijos apie probleminius vartotojus ir turinį.

Pasak ne pelno siekiančios organizacijos „Wikimedia Foundation“, prižiūrinčios „Wikipedia“, šie pakeitimai neapsiribos tik Europa.

„Wikimedia“ projektams visame pasaulyje taikomos taisyklės ir procesai, įskaitant bet kokius pakeitimus, susijusius su Skaitmeninių paslaugų aktu, yra kuo universalesni. Tai reiškia, kad mūsų vartojimo sąlygų ir vidaus veiksmų politikos pakeitimai bus įgyvendinami visame pasaulyje“, – teigiama pranešime.

Anot S. Broughton Micovos, technologijų bendrovėms bus sunku apriboti su Skaitmeninių paslaugų aktu susijusius pokyčius. Ji pridūrė, kad skaitmeninės reklamos tinklai nėra izoliuoti Europoje, o socialinių tinklų nuomonės formuotojų turinys gali būti pasiekiamas visame pasaulyje.

„[Naujosios taisyklės] kreipiamos į daugiakanalius tinklus, kurie veikia visame pasaulyje, – sakė ji. – Taigi, kai tik bus imtasi tam tikrų priemonių, jos sukels padarinius.“

The post Technologijų bendrovės ES turi pradėti laikytis Skaitmeninių paslaugų akto appeared first on LAIKMETIS.

Dabar tokio pobūdžio svetainių savininkai savo nuomonę turi ginti teismuose. Jie atsisako nustatyti amžiaus patikrą, nes, anot jų, įstatyme pernelyg neaišku, kaip tai turėtų būti techniškai atliekama.

Paryžiaus teismas liepą priims sprendimą dėl pornografijos blokavimo nepilnamečiams, praneša naujienų portalas. Sausio mėn. teisme nuspręsta, kad „Arcom", Prancūzijos viešosios audiovizualinių ir skaitmeninių ryšių reguliavimo institucijos prašymas dėl svetainių blokavimo nepilnamečiams turėtų būti patenkintas.

Praėjusį ketvirtadienį penkių žymiausių Prancūzijos pornografijos svetainių atstovai gynėsi Paryžiaus teisme. Jie prašė teisėjų panaikinti teisinį įpareigojimą blokuoti svetaines vaikams. Teismas sprendimą turi paskelbti liepos 7 d.

Valstybinė institucija siekia apriboti nepilnamečių prieigą prie pornografijos. Todėl ji bando nustatyti teisinę prievolę interneto svetainėms blokuoti jaunesnių nei 18 metų vaikų galimybę žiūrėti seksualinio pobūdžio vaizdus.

Vis dėlto interneto svetainės teigia, kad „Arcom" tinkamai nepranešė apie savo ketinimą pateikti Europos valdžios institucijoms savo pornografijos blokatorių planą, nors tai yra standartinis Bendrijos direktyvos reikalavimas.

Pasak institucijos advokato, svetainės prisidengia blokavimo procedūra. Jis taip pat pabrėžia, kad pornografijos cenzūravimas nėra „Arcom" tikslas - ši valdžios institucija nori „nutraukti rimtą viešosios tvarkos trikdymą".

The post Pornografinių svetainių savininkai Prancūzijoje siekia, kad jos liktų prieinamos vaikams appeared first on LAIKMETIS.

Įsivaizduokite, kad norite atsispausdinti savo Vatikano vėliavos versiją. Kur eitumėte, kad rastumėte kokybišką jos nuotrauką? Jei esate kaip ir dauguma interneto vartotojų, jūsų pirmasis pasirinkimas tikriausiai nebūtų oficiali Vatikano svetainė - greičiausiai atsiverstumėte „Vikipediją", vieną lankomiausių svetainių pasaulyje ir neišsemiamą nemokamo vaizdo turinio kaupyklą. Atrodo, kad per daugelį metų tai padarė viso pasaulio vėliavų kūrėjai.

Įsivaizduokite, kaip daugelis nustebo sužinoję, kad „Vikipedijoje" pateikiamas „Vatikano miesto vėliavos" atvaizdas kelerius metus buvo klaidingas, paskutinį kartą - nuo 2017 iki 2022 m. (2006-2007 m. jis taip pat buvo klaidingas).

Klausiate, kas šiose vėliavose klaidinga? Tai nedidelė detalė, tačiau ją nesunku pastebėti, kai apie ją sužinote.

Klaidos: raudonas apskritimas popiežiaus tiaros apačioje, taip pat netokio atspalvio geltona spalva herbo dalyse.

Anoniminis „Vikipedijos" redaktorius, 2017 m. pakeitęs vėliavos išvaizdą, rašė, kad tai padarė „spalvų korekcijos" tikslais.

Oficialiame Vatikano vėliavos dizaine herbas pavaizduotas kitaip - apskrita tiaros apačia yra balta.

2022 m. atvaizdas buvo ištaisytas, tačiau žala jau buvo padaryta. Atsitiktinai paieškojus internete galima rasti dešimtis parduodamų Vatikano vėliavų, kuriose aiškiai naudojamas neteisingas atvaizdas, parsisiųstas iš „Vikipedijos".

Neteisinga vėliava netgi pateko į emotikonus.

Praėjusį mėnesį į visą šią situaciją buvo atkreiptas dėmesys, kai „Reddit" vartotojas apie tai parašė žinutę.

The post „Vikipedijoje" daugelį metų Vatikano miesto vėliava buvo pateikiama klaidingai appeared first on LAIKMETIS.

JAV ir Didžiosios Britanijos pilietis buvo sulaikytas Bukarešte po gruodžio 29 d. jo namuose surengto reido, per kurį jis buvo suimtas dėl įtariamo seksualinio smurto ir išnaudojimo.

Jo brolis Tristanas ir dvi rumunės, kurios taip pat buvo sulaikytos Tate'o suėmimo metu, taip pat liko suimti, tačiau antradienį Bukarešto teismas leido abiem moterims skirti namų areštą.

Nė vienam iš šių keturių asmenų nebuvo pareikšti oficialūs kaltinimai, nors jie buvo sulaikyti beveik prieš du mėnesius, ir visi keturi neigia bet kokius pažeidimus.

Tai jau trečias 30 dienų pratęsimas, kurio siekia Rumunijos valdžios institucijos, anksčiau nurodžiusios turtingų brolių Tate'ų "finansinį pajėgumą" kaip susirūpinimą keliančią priežastį, nes tai gali leisti jiems "išvengti tyrimo, išvykti iš Rumunijos ir įsikurti šalyse, kurios neleidžia ekstradicijos".

Andrew Tate'as, prieštaringai vertinamas asmuo, kuriam buvo uždrausta lankytis įvairiose socialinės žiniasklaidos platformose už teiginius, kad kai kurios moterys turi "prisiimti atsakomybę" už tai, kad tapo išžaginimo ar seksualinės prievartos aukomis, yra sukaupęs nemažai turto ir gyvena renovuotame komplekse Bukarešte.

Policija areštavo 10 buvusiam kikbokso čempionui priklausančių Rumunijos nekilnojamojo turto objektų ir konfiskavo kelis prabangius automobilius. Tyrėjai iš jo turto konfiskavo daug ginklų, peilių ir dideles grynųjų pinigų sumas.

Tate'as tvirtina, kad jo suėmimas yra politinis

Tate'as tvirtina, kad jo suėmimas yra politinis, ir anksčiau šį mėnesį prie teismo žurnalistams sakė: Tate: "Paprašykite įrodymų, bet jie jums jų nepateiks, nes jų nėra. Netrukus sužinosite šios bylos tiesą".

Antradienį Andrew Tate'o paskyroje tviteryje gyrė savo teisininkų komandą ir teigė, kad teismui "buvo suteikta galimybė labai išsamiai susipažinti su Tiesa, slypinčia už man pateiktų kaltinimų".

Pagal Rumunijos įstatymus prokurorams leidžiama prašyti sulaikyti asmenis iki 180 dienų nepateikiant kaltinimų, nes jie toliau rengia bylą.

The post Interneto įžymybė Andrew Tate lieka įkalintas už grotų Rumunijoje appeared first on LAIKMETIS.

Šie ir kiti pakeitimai numatyti Policijos departamento parengtame ANK pataisų projekte, kurį derina Vidaus reikalų ministerija.

Pagal dabartinį kodeksą, necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia 30–140 eurų baudą. Projekte numatyta, kad bauda grėstų ir už išvardytus veiksmus internete.

Iniciatoriai argumentuoja, kad pastaruoju metu socialiniai tinklai ar kitos informacinės ir ryšių technologijos įgauna vis didesnę reikšmę, o administraciniai nusižengimai daromi ir virtualioje erdvėje.

„Reaguojant į besikeičiančias aplinkybes būtina ir ANK nustatyti, kad nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas ne tik viešoje vietoje, bet ir socialiniuose tinkluose ar naudojant informacines ir ryšių technologijas“, – rašoma pataisų aiškinamajame rašte.

Jame nurodoma, kad teismų praktikoje vieša interneto erdvė ir yra prilyginama viešajai vietai Administracinių nusižengimų kodekso kontekste, tačiau tiesiogiai įrašytas draudimas atgrasytų nuo tokio elgesio.

„Manytina, kad aiškiai suformuluota ANK norma, draudžianti necenzūrinius žodžius interneto erdvėje, palengvintų ne tik jos taikymą, tačiau turėtų ir prevencinę reikšmę, nes konkrečiai apibrėžta teisės norma leidžia suprasti, kokio elgesio tikimasi, ir tokiu būdu iš anksto atgraso nuo draudžiamos veikos darymo“, – sakoma aiškinamajame rašte.

Tokiu siūlymu suabejojo Teisingumo ministerija, kuri laikosi pozicijos, kad necenzūrinių žodžių ar gestų interneto erdvėje įtraukimas į straipsnį dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo ANK būtų mechaninis.

Taip pat tarp pastabų projektui ministerija nurodo, kad interneto erdvę reguliuoja ne viešąją tvarką nustatantys teisės aktai, o Visuomenės informavimo įstatymas.

VRM atsako, kad nemaža visuomeninio gyvenimo dalis persikelia į internetinę erdvę, pvz., joje vyksta nuotoliniai mokymai, renginiai, tad joje irgi turėtų galioti viešosios tvarkos reikalavimai.

„Viešoji tvarka“ suprantama kaip visuomenėje priimtos, pagarbos vieni kitiems principu pagrįstos bendros viešo elgesio taisyklės, susiformavusios pagal teisės ir moralės normas, papročius. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo“, – VRM rašo projekto derinimo pažymoje.

Kitas siūlymas yra į straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo perkelti neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Tai užtrauktų 30–140 eurų baudą, kai šiuo metu šis pažeidimas yra įrašytas prie alkoholinių gėrimų gėrimo viešosiose vietose ir gresia 20–100 eurų bauda.

Siūlymas aiškinamas tuo, kad vien tik neblaivaus asmens pasirodymas viešojoje vietoje savaime neužtraukia administracinės atsakomybės, o tik kartu su nederamu elgesiu, todėl turi būti įrašytas prie viešosios tvarkos pažeidimo. 

„Žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę įžeidžiančiu elgesiu paprastai laikomas neblaivių asmenų šlitinėjimas, griuvinėjimas viešoje vietoje, nesiorientavimas aplinkoje, negalėjimas savarankiškai paeiti“, – sakoma rašte.

The post VRM siūlo bausti už necenzūrinius žodžius internete, nederamą elgesį išgėrus appeared first on LAIKMETIS.