Bendrą pareiškimą agentūros paskelbė tuo metu, kai Izraelis pranešė, jog rengiasi suintensyvinti smūgius Gazos Ruože, kad padidintų spaudimą „Hamas“, o šalies aukščiausio rango karininkai perspėjo karius būti pasirengusius įžengti į apgultą palestiniečių teritoriją.

JT agentūrų pareiškimas pasirodė po to, kai į Gazos Ruožą iš Egipto atvyko pirmieji pagalbos sunkvežimiai.

„Daugiau kaip 1,6 mln. žmonių Gazos Ruože labai reikalinga humanitarinė pagalba“, – rašoma agentūrų, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) ir UNICEF, pareiškime.

„Vaikai, nėščios moterys ir pagyvenę žmonės tebėra labiausiai pažeidžiami. Beveik pusė Gazos Ruožo gyventojų yra vaikai“, – pabrėžiama pareiškime.

„Humanitarinė padėtis Gazos Ruože buvo beviltiška dar prieš naujausius karo veiksmus“, – pažymėjo agentūros.

„Dabar ji yra katastrofiška. Pasaulis turi padaryti daugiau.“

Pareiškimą taip pat pasirašė Pasaulio maisto programa, JT vystymo agentūra (UNDP) ir Jungtinių Tautų gyventojų fondas (UNFPA).

Spalio 7-ąją islamistų grupuotė „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, paėmė daugiau kaip 200 įkaitų ir nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Nuo to laiko Izraelis pažadėjo sunaikinti „Hamas“ ir teigia, kad per susirėmimus žuvo apie 1,5 tūkst. šios grupuotės kovotojų, kol jo kariuomenė atgavo užpultos teritorijos kontrolę.

Atsakydama į išpuolį, žydų valstybė pradėjo bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, kur su žeme buvo sulyginti ištisi miestų kvartalai ir iki šiol žuvo beveik 4 385 palestiniečiai, daugiausia civiliai gyventojai, skelbia „Hamas“ kontroliuojama Sveikatos apsaugos ministerija.

The post Teigiama, kad humanitarinė padėtis Gazos Ruože - katastrofiška appeared first on LAIKMETIS.

1969 m. brolis įkūrė kapucinų dienos centrą, kuris tarnavo Dublino benamiams ir kitiems pažeidžiamiems miesto žmonėms.

Praėjus daugiau nei 50-čiai metų, vienuolis išeina į pensiją ir grįžta į Vakarų Korką, kur gyvens netoli savo šeimos.

Dabar jau sulaukęs garbaus 87-erių metų amžiaus brolis K. Crowley'is yra pagarbos verta asmenybė - visą savo gyvenimą jis paskyrė vargšams. Per savo dienos centrą jis sugebėjo Dublino benamiams ir kitiems atėjusiems į centrą pažeidžiamiems žmonėms suteikti bazinę pagalbą - maistą ir pastogę.

Kai dienos centras buvo atidarytas, jis suteikdavo 50 porcijų maisto per dieną miesto vargšams.

Šiuo metu, kai brolis K. Crowley'is išeina į pensiją, dienos centras žmonėms suteikia jau daugiau kaip 800 porcijų per dieną. Tačiau, kaip pažymėjo kapucinų vienuolis, centras siekia pasiūlyti daugiau nei lėkštę maisto - jo misija yra kiekvienam besireipiančiam žmogui suteikti orumo ir pagarbos.

Brolio kapucino darbas neliko nepastebėtas. Pavyzdžiui, 2018 m. popiežius Pranciškus aplankė vienuolio centrą per savo popiežišką vizitą Airijoje.

Dublino arkivyskupas Dermotas Farrellas (Dermontas Farelas) taip pat padarė pareiškimą, kuris neseniai buvo paskelbtas socialiniuose tinkluose. Jis teigė: „Sveikinu brolį Keviną, išeinantį į pensiją ir paliekantį kapucinų dienos centrą, kuriame jis visą savo gyvenimą paskyrė tarnystei vargšams. Jo darbas su centro darbuotojais ir savanoriais pakeitė centre teikiamomis paslaugomis besinaudojančiųjų gyvenimus: vargas ir neviltis tapo viltimi ir meile. Galima tik stebėtis, kokiai daugybei žmonių jis asmeniškai tarnavo. Brolis sugebėjo sutiktuose žmonėse įžvelgti Kristų. Jo meilė buvo pasiekiama kitiems."

Broliui K. Crowley'iui rugpjūčio 19 d. išeinant į pensiją, Dublino arkivyskupas pabrėžė, kaip yra svarbu išlaikyti brolio kapucino pastangas: „Turėtume nepamiršti vargšų, kurių vis dar turime, ir jų vis daugėja dėl karų, bado, priklausomybės nuo narkotikų ir alkoholio. Šiandien prašome Viešpatį padėti mums siekti skurdo mažinimo, atjausti tuos, kurie patiria sunkumų ir liūdi dėl nuolaidžiavimo sau."

„Tikimės, kad brolis K. Crowley'is įkvėps mus visus rūpintis tais, kuriems labiausia reikia pagalbos mūsų bendruomenėse. Meldžiamės, kad aštuoniasdešimtmetis brolis dabar galėtų ramiai sėdėti ir mėgautis pensija, leisdamas artimiesiems rūpintis juo taip, kaip jis visada rūpinosi kitais", - rašo „Aleteia".

The post Airių vienuolis, rūpinęsis Dublino vargšais, išeina į jau užtarnautą poilsį appeared first on LAIKMETIS.

Tokios pagalbos paprašyta prieš penktadienį įvyksiantį Afrikos Sąjungos vadovo Macky Sallo (Makio Salo)  ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą Juodosios jūros kurorte Sočyje, per kurį tikimai aptarti ir grūdų tiekimą per besitęsiančią Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Šiais metais nuolat blogėjant maisto ir mitybos padėčiai šalyje, atsižvelgiant į augantį pavojų gyventojams, jei nebus suteikta humanitarinė pagalba, šiuo dekretu šalyje įvedama maisto nepaprastoji padėtis“, – teigiama dokumente, kurį pasirašė šalį valdančios karinės chuntos vadovas – generolas Mahamatas Idrissas Deby Itno (Mahamatas Idrisas Debis Itnas).

Jungtinės Tautos įspėjo, kad šiais metais humanitarinės pagalbos Čade prireiks 5,5 mln. žmonių – daugiau nei trečdaliui šios šalies gyventojų

„Vyriausybė ragina visus nacionalinius veikėjus ir tarptautinius partnerius padėti gyventojams“, – pažymima dekrete.

Jungtinės Tautos įspėjo, kad šiais metais humanitarinės pagalbos Čade prireiks 5,5 mln. žmonių – daugiau nei trečdaliui šios šalies gyventojų.

Rusijos invazija į Ukrainą ir dėl to įvestos Vakarų sankcijos Maskvai sutrikdė kviečių ir kitų prekių tiekimą iš šių dviejų valstybių, todėl smarkiai ir pagrįstai sustiprėjo susirūpinimas dėl bado pavojaus visame pasaulyje.

Maisto produktų kainos Afrikoje jau viršijo lygį, užfiksuotą po 2011 metų vadinamojo „arabų pavasario“.

Jungtinių Tautų duomenimis, Čadas yra trečia pagal skurdo lygį valstybė pasaulyje, o 2021-ųjų „Pasauliniame bado indekse“ - Europos nevyriausybinių organizacijų sudarytame reitinge – jis buvo 113-as iš 116-os valstybių.

The post Čadas skelbia apie šalį galintį ištikti badą ir prašo tarptautinės pagalbos appeared first on LAIKMETIS.

Strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis prie Azovo jūros, kurio dauguma gyventojų rusakalbiai, buvo vienas pagrindinių Maskvos puolimo taikinių. Šiame mieste ir jo apylinkėse iki Rusijos invazijos gyveno apie 100 tūkst. etninių graikų.

Daug dienų rusų pajėgų apsiaustame Mariupolyje nutrauktas elektros ir vandens tiekimas, stinga maisto ir humanitarinė padėtis sparčiai blogėja.

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Dendijas (Nikos Dendias) sakė, kad planuoja vadovauti pagalbos misijai į Mariupolį, kuri būtų rengiama bendradarbiaujant su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu.

Anot ministro, jau buvo išsiųsti oficialūs raštai „Ukrainai – su prašymu padėti, ir Rusijai – su prašymu netrukdyti organizuoti humanitarinės pagalbos misijos į Mariupolį“.

Graikijos vyriausybės prioritetas – apsaugoti mūsų etninę bendruomenę ir civilius

„Graikijos vyriausybės prioritetas – apsaugoti mūsų etninę bendruomenę ir civilius“, – sakė N. Dendijas.

Graikijos generalinis konsulas Mariupolyje buvo įstrigęs šiame mieste, kai padėjo koordinuoti evakuacijos misijas. Praėjusį savaitgalį jis sugrįžo į Atėnus ir buvo sutiktas kaip didvyris.

Praėjusią savaitę Atėnai pasisiūlė atstatyti anksčiau šį mėnesį rusų pajėgų subombarduotus Mariupolio gimdymo namus.

Nuo karo pradžios vasario 24 dieną į Graikiją atvyko apie 13 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, tarp jų daugiau kaip 4 tūkst. vaikų.

The post Graikijos užsienio reikalų ministras planuoja vadovauti pagalbos misijai į Mariupolį appeared first on LAIKMETIS.

Vienas iš svarbiausių programos tikslų-sergančių, neįgaliujų bei vienišų žmonių lankymas namuose. Džiugu, kad mokymuose dalyvauja ne tik Caritas savanoriai iš Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bei Šv. Juozapo Darbininko parapijų, bet ir Šilutės Šv. Kryžiaus, Palangos Švč. Mergelės Ėmimo į Dangų , Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo parapijų koordinatoriai ir savanoriai.

Rūpinimasis, atjauta yra pirmoji mūsų užduotis, o tiksliau pagrindinis pašaukimas. Būti kartu su žmogumi, paimti jo ranką – tai leisti suvokti, kad norime jausti jį esant kartu, kad klausomės jo pasakojimo ne tik norėdami jį suprasti – jo gyvenimo istorija taps mūsų gyvenimo dalimi.

rūpinimasis, atjauta yra pirmoji mūsų užduotis, o tiksliau pagrindinis pašaukimas.

Pirmojo susitikimo metu Klaipėdos dekanato Caritas koordinatorė Sigita Lukošienė pristatė Artumo programą ir supažindino renginio dalyvius su jos ypatumais. Kun. Andrius Vaitkevičius kalbėjo apie Bažnyčios ir krikščionio pašaukimą Caritui.

Antrajame susitikime savanoriai klausėsi psichologės Jūratės Mažonaitės-Pocienės paskaitos apie sergančiųjų, neįgaliųjų bei vyresnio amžiaus žmonių psichologinius ypatumus bei prof. dr. Andriaus Maco liudijimų, kaip pasitarnauti žmogui, kamuojamam ligų ir vienišumo.

Programos dalyvių dar laukia susitikimai gruodžio mėnesį, kuriuose bus kalbama socialinių paslaugų ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo bei vyresnio amžiaus žmonių dvasingumo temomis.

Telšių Vyskupijos Carito informacija

The post Telšių Vyskupijos Caritas: atjauta yra pirmoji mūsų užduotis appeared first on LAIKMETIS.

Nuo gruodžio mėnesio prie žvakelių iniciatyvos šiemet prisijungia ir partneris – didžiausias prekybos tinklas „Maxima“, taip pat visą gruodį bus galima paaukoti ir uždegti virtualią žvakutę virtualiame akcijos „Gerumas mus vienija“ žemėlapyje.

Šalies bažnyčiose šį sekmadienį, minint Pasaulinę vargstančiųjų dieną, buvo pašventintos akcijai skirtos žvakelės – daugiau nei 60 tūkst. vnt. Žvakelės bus dovanojamos už auką, o surinktos lėšos panaudojamos vargstantiems ir susiduriantiems su gyvenimo sunkumais, kuriuos globoja Carito organizacija visoje Lietuvoje.

Tegul šių metų akcijos žvakučių liepsna suteikia jaukumo mūsų namams, stiprina vienybę su vargstančiais ir teikia viltį, kurios taip esame reikalingi šiuo sudėtingu laiku.

Daugiau kaip du dešimtmečius Carito akcija „Gerumas mus vienija“ yra gera galimybė asmeniškai ir bendruomeniškai įsitraukti ir dalintis su vargstančiais savo dėmesiu, savanorystei skirtu laiku ir konkrečia auka, kuri vėliau virsta konkrečia pagalba – trūkstamas maistas namuose ar vargstančiųjų valgyklose, vaistai, kelionių pas gydytojus išlaidos, priemonės ir prekės vaikams, reikalingi daiktai šeimų buityje, pagalba po gaisro ir kita.

„Lietuvoje dėl pandemijos susidarė ypač sudėtinga situacija. Vis dar plintančio viruso grėsmė mūsų tarpe, nežinia, kasdien besikeičianti situacija, didėjantys pagalbos reikalingų žmonių skaičiai, socialinio artumo stoka mus lydi visus metus. Tačiau artėjant metų pabaigai norisi žmones sutelkti ir pakviesti uždegti ar pastiprinti viltį, paskleisti šviesą ir šilumą vieni kitų širdyse. Tamsa yra bejėgė prieš šviesą, o Caritas žvakelė yra simbolinis „įrankis“ įnešti kuo daugiau šviesos vieni kitų gyvenimuose“, – sakė Deimantė Bukeikaitė, Lietuvos Caritas generalinė sekretorė.

Advento žvakės lietuvoje jau tapo tradicija.

Advento žvakelės daliai Lietuvos gyventojų jau tapo tradicija. Uždegę šią žvakelę ant savo šventinio stalo, padovanoję ją savo artimiesiems, draugams ar bendradarbiams, kaimynams žmonės atneša šviesą ne tik į savo ar artimųjų namus, bet ir prisideda prie pagalbos sunkius gyvenimo išbandymus patiriantiems žmonėms. Visos šiųmetės akcijos žvakelės „Gerumas mus vienija“ yra rankų darbo.  Jos su dideliu atsakingumu ir rūpesčiu gaminamos Vilniaus arkivyskupijos Caritas žvakių dirbtuvėse.

Nuo gruodžio 1 dienos startuos virtualus žvakelių žemėlapis, neturintis sienų, apribojimų ir griežtų reikalavimų dėl atstumų išlaikymo, ir atsiras galimybė aukoti bei gauti dovanų žvakelių prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse, kur jas dalins Carito savanoriai, visoje Lietuvoje. Tikimasi, kad virtualiame akcijos „Gerumas mus vienija“ žemėlapyje žvakeles nuo gruodžio 1-osios iki 31 dienos degs ir užsienyje gyvenantys tautiečiai, ir Lietuvos gyventojai.  

Paaukoti pagalbai vargstantiems bei gauti dovanų Caritas žvakelę galima:

Visose šalies bažnyčiose, parapijose bei Caritas centruose (lapkričio 15–gruodžio 24 d.);

Prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse (gruodžio 1–gruodžio 24 d.);

Uždegant žvakelę virtualiame Caritas žvakučių žemėlapyje (gruodžio 1–gruodžio 21 d.).

Lietuvos Caritas informacija

The post Prasideda akcija: Gerumas mus vienija appeared first on LAIKMETIS.

Pasak Lietuvos „Carito“ organizaciją globojančio Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo, „mes, būdami civilizuotos visuomenės ir krikščioniškos bendruomenės nariai, privalome pasirūpinti pavojų gyvybei ir sveikatai patiriančių žmonių, įstrigusių pasienyje, situacija. Todėl sveikintinas Lietuvos atsakingų institucijų sprendimas pradėti teikti skubią sisteminę pagalbą. Malda lydžiu didelius išbandymus patiriančius migrantus, taip pat jiems pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų darbuotojus ir savanorius, pasienio pareigūnus bei valdžios institucijų atstovus, ieškančius šioje krizėje geriausių sprendimų“.

Migrantų krizės klausimą Lietuva sprendžia nuo šių metų birželio mėn. Šiais metais į mūsų šalį pateko 4219 migrantų. Nuo rugpjūčio mėnesio pradžios, dėl Lietuvoje vykdomos migrantų apgręžimo politikos, iš Baltarusijos draudžiamose vietose į Lietuvą neįleista 5 008 migrantai, 156 įleisti dėl humanitarinių priežasčių.

Sienos apsaugos klausimas sprendžiamas ir situacija daugiau mažiau stabilizuota. Didžiosiose stovyklose jau apgyvendinti ir dar užkardose esantys migrantai, nepaisant išliekančių iššūkių, gauna būtiną pagalbą. Vis dėlto, pastaruoju metu didelį nerimą kelia į Lietuvą bandančių patekti, tačiau apgręžiamų ir į Baltarusiją negalinčių sugrįžti migrantų situacija. Šie žmonės yra „įstrigę“ teritorijoje tarp Lietuvos ir Baltarusijos sienų ir, galimai, dėl maisto, vandens stokos ir vis prastėjančių oro sąlygų patiria grėsmę sveikatai ir net gyvybei.

Nerimą sumažino priimtas Vidaus reikalų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų vadovų sprendimas skubiai organizuoti humanitarinių pagalbos paketų dalijimą Lietuvos pasienyje su Baltarusija apgręžiamiems migrantams.

Remiantis Vidaus reikalų ministerijos informacija - „Iki metų pabaigos planuojama paruošti 5 tūkst. tokių paketų iš šiuo metu turimų rezervų ir organizuojant reikalingus viešuosius pirkimus. Humanitariniams paketams sukomplektuoti bus panaudota ir tarptautinė migracijos krizei valdyti gaunama parama.... Įvertinus prastėjančias oro sąlygas ir tai, jog pastaruoju metu vėl padaugėjo bandymų neteisėtai kirsti valstybės sieną, pasienyje migrantams bus dalijami humanitariniai paketai su sausu daviniu, vandeniu ir būtiniausiais daiktais“.

Neteisėtos migracijos krizės metu humanitarinės pagalbos klausimus kassavaitiniuose susitikimuose sprendžia platus valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų ratas – Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Lygių teisių kontrolieriaus tarnyba, Raudonasis Kryžius, Maltos ordino pagalbos tarnyba, Caritas, organizacija „Gelbėkit vaikus“, Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybė Lietuvoje, Pabėgėlių priėmimo centras, Tarptautinė migracijos organizacija.

Daugiau apie Lietuvos „Carito“ veiklą ir pagalbą migrantams galite rasti internete.

Lietuvos Carito informacija

The post Lietuvos Caritas: privalome pasirūpinti įstrigusiais migrantais appeared first on LAIKMETIS.

Caritas Internationalis gimė, kad būtų „rūpestinga ir švelni Bažnyčios ranka“, tarnaujanti ir remianti žmones, ypač vargšus, marginalizuotus, pačius pažeidžiamiausius.

Per 70 metų mūsų konfederacija vadovavosi tokiomis atraminėmis vertybėmis, kaip kad žmogaus orumo, pamatinių teisių ir socialinio teisingumo gynimas. Šios vertybės visada motyvuoja mūsų veiklą, kuri metams bėgant evoliucionavo, atsižvelgdama į laiko ženklus ir siekdama keistis taip, kad geriau tarnautų artimo poreikiams. Mūsų misijos šerdyje visada yra ir visada bus susitikimas su vargšais, kaip priminė ir popiežius Pranciškus 2019 metų susitikime su mūsų generaline asamblėja. Jis mums pasakė: „Neįmanoma praktikuoti artimo meilės be tarpasmeninių ryšių su vargšais. Gyvenant su vargšais yra išmokstama praktikuoti artimo meilę su neturto dvasia, išmokstame, jog artimo meilė yra dalijimasis“ – Vatican News sakė Aloysius John (Aloyzas Džonas), „Caritas Internationalis“ generalinis sekretorius. 

Krikščioniški artimo meilės darbai natūraliai išplaukia iš tikėjimo. Viešpats susitapatino su alkstančiais ir nuogais. Palygininas apie gerąjį  samarietį rodo, kad tas, kuris „nepriekaištingų tikinčiųjų“, kaip kad levito ir kunigo, akyse buvo susitepęs, geriau įvykdė svarbiausią Dievo įsakymą – mylėti Dievą ir artimą kaip save patį. „Kas iš to, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi tikėjimo darbų?! [...] Jei brolis ar sesuo neturi drabužių ir stokoja kasdienio maisto, ir kas nors iš jūsų jiems tartų: „Keliaukite sveiki, sušilkite, pasisotinkite“, o neduotų, ko reikia jų kūnui, – kas iš tų žodžių?!“ – rašo apaštalas Jokūbas, kuris pabrėžia, kad tikėjimas be darbų yra negyvas, kad tikėjimą reikia parodyti darbais (žr. Jok 2). Apaštalų darbuose, aprašančiuose pirmąją krikščionių bendruomenę, daug kartų pabrėžiamas konkretus rūpestis vargstančiais. 

Didžiausiuose krikščioniškos civilizacijos centruose gausu vėlesnių amžių artimo meilės liudijimų, įgijusių organizuotą ir ilgalaikį pavidalą tuo metu, kai valstybė dar neteikė tokių paslaugų, kaip vyskupijų ir vienuolijų administruojamos ligoninės, dažnai skirtos vargšams. Kai kurios iš jų, įsteigtos prieš šimtmečius, tęsia veiklą ir šiandien.

XIX amžiaus pabaigoje radikaliai pasikeitė ekonominė ir socialinė visuomenės struktūra, ankstesnių artimo meilės institucijų nebepakako, reikėjo naujų būdų, naujų formų. 1897 metais vokietis kunigas Lorenz Werthmann (Lorenzas Werthmanas) įsteigė pirmąją „Caritas“ asociaciją. Tokio pobūdžio asociacijos greitai išplito visoje šalyje, tapo nacionaliniu tinklu, įkvėpė panašių asociacijų kūrimą kitose šalyse. 1951 metais „Caritas Internationalis“ federacijos steigime dalyvavo 13 narių steigėjų, asociacija glaudžiai susieta su Šventuoju Sostu. Pirmoji konfederacijos užduotis buvo spręsti humanitarinius iššūkius po II Pasaulinio karo. 

Lietuvos „Caritas“ interneto svetainėje primenama, jog Lietuvoje „Caritas“ veikė nuo 1926 m. ir siejo beveik visas katalikų švietimo ir labdaros organizacijas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 m. „Caritas“ veikla buvo nutraukta. Jos atgaivinimo darbai prasidėjo 1988 metais, paskutiniaisiais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais. Lietuvai vėl tapus nepriklausoma, „Caritas“ buvo atkurta ir nuo 1991 metų yra tikrasis „Caritas Internationalis“ narys.

„Humanitarinio darbo pobūdis nuo 1951 metų reikšmingai pasikeitė. Šiandien susiduriame su ilgalaikėmis ir sudėtingomis krizėmis, gamtinėmis ar sukeltomis žmogaus. Politiniai skilimai, karai, religiniai konfliktai susipina su klimato kaitos pasekmėmis, lemia dramatišką vidaus ir išorės pabėgėlių skaičiaus augimą. Taip pat atsidūrėme prieš didelę nelygybę ir naujas skurdo bei pažeidžiamumo formas. Toliau tarnaudami kenčiantiems ir juos lydėdami, stengiamės šiuolaikinėje visuomenėje žadinti solidarumo jų atžvilgiu nuostatą. Iš kitos pusės, matant dideles žmonių kančias, būtina mobilizuoti pakankamus resursus, kurie leistų toliau vykdyti mūsų misiją“, – Vatican News žinių svetainei kalbėjo „Caritas Internationalis“ generalinis sekretorius A. John. Šiuo metu „Caritas Internationalis“ federacija vykdo tris tarptautines akcijas: Haičio gyventojų, pandemijos aukų Indijoje ir migrantų labui. 

The post Caritas Internationalis ruošiasi 70 metų jubiliejui appeared first on LAIKMETIS.

Kaimyninės šalies siuntą sudaro kelios dešimtys palapinių, 300 lovų, 1,2 tūkst. antklodžių, 100 pagalvių, tiek pat taburečių ir spintelių, 10 stalų, šeši generatoriai ir penkios dyzelinės šildymo sistemos palapinėms.

„Su mūsų partneriais Lenkijoje – Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministerija – santykius užmezgėme pačioje krizės pradžioje. (...) Tas bendradarbiavimas pavirto į paramą, kas yra suprantama“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Ši parama – skubus Lenkijos atsakas į Lietuvos prašymą suteikti pagalbą pagal Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą dėl padidėjusios migracijos iš Baltarusijos.

Lietuvą taip pat pasiekė humanitarinė siunta iš Estijos: 100 miegmaišių,tiek pat lovų ir kėdžių, 30 stalų, 10 šviestuvų, tiek pat palapinių, oro kondicionierių, šildytuvų.

Anot viceministro, humanitarinę pagalbą jau yra suteikusi Švedija ir Kroatija, jos taip pat laukiama iš kaimyninės Latvijos. A. Abramavičiaus teigimu, į Lietuvos prašymą iš viso atsiliepė apie 10 šalių.

Savo ruožtu Lenkijos laikinoji reikalų patikėtinė Lietuvoje Anna Kozlowska-Slupek (Ana Kozlovska-Slupek) teigė, kad tai – pirmoji iš dviejų planuojamų Lenkijos siuntų. Jos vertė – 160 tūkst. eurų.

„Norime parodyti, kad šiandien, kai Lietuva dėl išorinės grėsmės jaučiasi mažiau saugi, mes esame pasiruošę padėti ir siunčiame savo paramą“, – teigė ji.

Pasak A. Kozlowska-Slupek, penktadienį į Lietuvą planuojama atgabenti antrąją humanitarinės pagalbos siuntą iš Lenkijos.

„Ją sudarys panaši parama“, – sakė ji.

Anot Lenkijos laikinosios reikalų patikėtinės, maždaug 30 iš 60 į Lietuvą atvykstančių „Frontex“ pasieniečių turėtų būti lenkai.

Ragino ieškoti sutarimo tarp gyventojų ir valdžios

Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje ruošiantis apgyvendinti neteisėtai Lietuvos sieną kirtusius migrantus, ketvirtadienį prieš šį sprendimą prie pastato protestavo vietos gyventojai.

Dieveniškės įsikūrusios Šalčininkų rajone, kur daugumą gyventojų sudaro lenkų tautinė mažuma.

Reaguodama į esamą situaciją, A. Kozlowska-Slupek sakė pastebinti kylančią įtampą tarp vietos gyventojų ir valdžios, todėl ragino tiek vietos, tiek centrinės valdžios pareigūnus kalbėtis.

„Raginame Lietuvos valdžios pareigūnus leistis į dialogą su žmonėmis, kad būtų pasiektas tinkamiausias sprendimas abiem pusėms“, – kalbėjo ji.

Vis dėlto Lenkijos laikinoji reikalų patikėtinė pabrėžė, kad galutinis sprendimas – Lietuvos valdžios rankose.

Lietuvą pasiekė humanitarinė siunta iš Kroatijos

Lietuvą ketvirtadienį pasiekė humanitarinė siunta ir iš Kroatijos, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Siuntoje – 200 antklodžių, 200 čiužinių, 200 pagalvių, 200 miegmaišių, 10 žieminių palapinių, 100 lovų. Visa tai bus panaudota migrantų apgyvendinimui.

„Pastarosiomis dienomis sulaukiame pagalbos iš kitų šalių. Šį kartą atvyko parama iš Kroatijos. Visi šie daiktai reikalingi tam, kad apgyvendintume migrantus kol vyksta prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūros. Dėkoju visoms šalims, kurios solidarizuojasi su Lietuva šioje sudėtingoje situacijoje“, – pranešime teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuva skyrė pagalbą nuo žemės drebėjimo nukentėjusiai Kroatijai. Tuomet iš valstybės rezervo bus išsiųsta 300 miegmaišių, o Vyriausybė skyrė 100 tūkst. eurų finansinę pagalbą šiai šaliai.

Lietuva šiuo metu susiduria su išaugusiais neteisėtos migracijos srautais per Baltarusiją, dėl to šalyje paskelbta ekstremalioji situacija.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, penktadienį buvusios mokyklos teritorija Dieveniškėse tvora turėtų būti pradėta juosti penktadienį. Vidaus reikalų ministerijos teigimu, pirmieji migrantai čia bus perkelti tik esant tvorai ir užtikrinus vandens tiekimą.

Lietuva pastaraisiais mėnesiais susiduria su ženkliai išaugusia neteisėta migracija. Per Baltarusiją į šalį jau bandė patekti daugiau nei 2,3 tūkst. nelegalių migrantų, didžioji dalis jų sulaikyti liepą. Dauguma sulaikytųjų yra Artimųjų Rytų, Afrikos šalių piliečiai.

Dėl neteisėtų migrantų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją, sustiprinusi sienos su Baltarusija apsaugą pasitelkdama tiek savo, tiek „Frontex“ pasieniečius. 

Lietuvos pareigūnai teigia, kad išaugę migracijos srautai yra organizuota kaimyninės šalies režimo akcija prieš Lietuvą. Įtampa tarp Minsko ir Vilniaus išaugo pernai po ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų.

The post Lenkijos ir Kroatijos humanitarinė pagalba Lietuvai – kelios dešimtys palapinių, šimtai lovų appeared first on LAIKMETIS.