Penktadienį išplatintame vaizdo įraše koptų ortodoksų atstovas spaudai teigė, kad iš devynių Bažnyčios metinio Šventojo sinodo, kuris praėjusią savaitę įvyko Vadi El-Natrūno mieste Egipte, nutarimų svarbiausias buvo „teologinį dialogo su Katalikų Bažnyčia sustabdymas po to, kai ji pakeitė savo poziciją homoseksualumo klausimu".

Vaizdo žinutė buvo paskelbta po prieš dieną pasibaigusio Šventojo sinodo ir jį lydinčio pareiškimo, kuriame koptų ortodoksų lyderiai teigė nutraukiantys dialogą su Roma.

„Pasitarus su Rytų ortodoksų šeimos seserimis Bažnyčiomis, - rašė jie, - buvo nuspręsta sustabdyti teologinį dialogą su Katalikų Bažnyčia, iš naujo įvertinti rezultatus, pasiektus nuo dialogo pradžios prieš dvidešimt metų, ir nustatyti naujus standartus bei mechanizmus, pagal kuriuos dialogas galėtų vykti ateityje."

Vadovai taip pat dar kartą patvirtino savo nepritarimą tos pačios lyties asmenų santykiams, pareikšdami savo „tvirtą poziciją atmesti visas homoseksualių santykių formas, nes jos pažeidžia šventąją Bibliją ir įstatymą, pagal kurį Dievas sukūrė žmogų kaip vyrą ir moterį, o Bažnyčia mano, kad bet koks palaiminimas tokiems santykiams, kad ir kokie jie būtų, yra palaiminimas nuodėmei, ir tai yra nepriimtina".

Aleksandrijos Koptų Ortodoksų Bažnyčia, kuriai vadovauja popiežius Tavadrosas II (Teodoras II), yra viena seniausių krikščioniškų konfesijų pasaulyje, kurios įkūrimo pradžia siekia šv. apaštalo Morkaus laikus. Pagrindinė krikščionių bažnyčia Egipte (žodis „koptas" kilęs iš graikiško žodžio „Aigyptos", reiškiančio Egiptą), tikslus jos narių skaičius nežinomas, tačiau manoma, kad jų yra nuo 10 iki 20 mln. iš 260 mln. ortodoksų.

Nors ji save vadina stačiatikių bažnyčia, ji nėra visiškoje bendrystėje su ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi ir Rytų stačiatikybe, bet lieka vienybėje su Etiopijos, Armėnijos, Eritrėjos, Malankara ir Sirijos stačiatikių bažnyčiomis, bendrai vadinamomis Rytų stačiatikių bažnyčiomis. Nė viena iš šių bažnyčių nepripažįsta 451 m. Chalkedono Susirinkimo ir jame pateikto Kristaus „dviejų prigimčių" apibrėžimo. Nuo XX a. pabaigos Rytų stačiatikių bažnyčios siekia dialogo su Roma ir Rytų ortodoksija, kuri šimtmečius jas laikė eretiškomis.

Praėjusiais metais dialogas, regis, taip pasistūmėjo į priekį, kad Vatikanas leido koptų ortodoksams švęsti savo dieviškąją liturgiją Šv. Jono Laterano arkikatedroje Romoje. Kitą mėnesį popiežius Pranciškus neįprastu žingsniu įtraukė 21 koptų ortodoksų tikintįjį, 2015 m. Libijoje nukankintą teroristinės organizacijos "Islamo valstybė", į Romos martirologiją - oficialų kankinių, šventųjų ir palaimintųjų sąrašą.

Koptų ortodoksų lyderių pareiškime nebuvo jokios aiškios nuorodos į „Fiducia Supplicans", tačiau šiame tekste dar kartą patvirtintas jų Bažnyčios mokymas apie homoseksualumą, tvirtai pagrįstas Šventuoju Raštu, kartu su Ibrahimo vaizdo pranešimu padarė dialogo sustabdymo priežastį neginčijamą.

The post Koptų Ortodoksų Bažnyčia patvirtino: dialogas su Katalikų Bažnyčia nutrauktas appeared first on LAIKMETIS.

Ideologija – tai idėjų sistema. Bet kuri sisteminė pasaulėžiūra gali būti vadinama ideologija. LGBT+ reiškinys yra grynai pasaulėžiūrinis ir ideologinis. Jis remiasi idėjų sistema, pagal kurią lytis ir lyties vaidmuo gali būti pasirenkami be jokių ribų, o lytinio gyvenimo paskirtis – vien tiktai malonumas. Pati ideologijos sąvoka nėra nei teigiama, nei neigiama: viskas priklauso nuo konkrečios ideologijos krypties.

Prigimtinės lyties modelį taip pat galima vadinti ideologiniu. Pagal šią ideologiją lytiškumas turi dvi funkcijas: skirtybių vienybės ir gyvybės tąsos. Antroji funkcija – pati svarbiausia, bet ne vienintelė.

LGBT+ ideologijos poveikis jos oponentų dažnai supaprastinamas. Girdi, kuo daugiau homoseksualų ir translyčių, tuo mažiau gims vaikų ir tuo greičiau išmirs tauta. Tai – naivus požiūris. Pagal jį reiktų smerkti ir viengungius, ir bevaises heteroseksualias šeimas. LGBT+ ideologijos grėsmė glūdi visai kitur. Ji tėra ledkalnio viršūnėlė, o povandeninis ledkalnis – daug bendresnė problema, kurios vardas – hedonizmas.

LGBT+ asmenys suteikia tam tikrą toną bendrai kultūrai. Siek malonumo be pasekmių ir be pareigų. Siek karjeros, kalk pinigus ir lėbauk. Šeima ir vaikai palauks. Kol bus per vėlu. Iš hedonistinio požiūrio kyla praktiškai visas blogis, pradedant ištvirkavimu ir godumu, baigiant žiaurumu ir išnaudojimu.

Žmogus žmogui hedonistiniu požiūriu tėra įrankis savam ego tenkinti. Tuo galima aiškinti ir LGBT+ apeliacijas į santuoką bei vaikus. Daugelis šių žmonių pasąmoningai jaučia, jog tarp visuomenės ir jų trūksta darnos. Bet dėl šio trūkumo kaltina ne save, o visuomenę. Todėl jie siekia kryžiaus žygio prieš konservatyvią visuomenę, uzurpuodami švenčiausią jos institutą – šeimą, ir jos brangiausią turtą – vaikus. Kokias vertybes ir pažiūras jie skiepija savo vaikams ar įvaikiams – vargu, ar reikia daug vaizduotės.

Nors LGBT+ ideologai be jokių apeliacijų teigia, kad jų lytinė tapatybė – prigimtinė, statistika rodo ką kita. Išplitus LGBT+ ideologijai vis daugiau Vakarų jaunuolių save priskiria LGBT+ kohortai. Tai rodo, jog LGBT+ fenomenas yra pasaulėžiūrinis, o ne prigimtinis, ir jis gali būti kontroliuojamas kultūrinėmis bei politinėmis priemonėmis. Ar valstybė tikrai suinteresuota LGBT+ gretų plėtra?

Žinoma, tarp LGBT+ oponentų gausu veidmainių. Jie smerkia homoseksualią ar biseksualią paleistuvystę, o patys ištvirkauja heteroseksualiai. Tokie veikėjai tiktai kompromituoja prigimtinės šeimos ideologiją. Verčiau jie tiesiog patylėtų, palikdami auditoriją tikriesiems doros kultūros atstovams.

LGBT+ fenomeną galima skirti į tris lygius. Pirmas lygmuo – tai žmonės, turintys deviantinių lytinių polinkių, bet kovojantys su jais ir gyvenantys skaisčiai. Tokie ne tik nėra smerktini: jie yra didvyriai, nes svarbiausia kova už dorą yra kova su pačiu savimi. Antras lygmuo – tie, kurie praktikuoja LGBT+ santykius, bet palieka juos privačiame lygmenyje. Trečias lygmuo – tie, kurie tai verčia norma.

Kaip tarp praktikuojančių ne visi tai propaguoja, taip tarp propaguojančių ne visi praktikuoja. Heteroseksuali Aušra Maldeikienė, siekianti LGBT+ paversti norma, daug pavojingesnė už velionį Roką Žilinską, kuris pats buvo praktikuojantis homoseksualas, bet puikiai suprato, kuo skiriasi tėtis nuo mamos, ir gynė kiekvieno vaiko teisę tai žinoti.

Didžioji problema nėra pavieniai sutrikusios tapatybės žmonės. Problema – ideologija, nešanti mirtiną hedonizmo virusą. Ši ideologija tiek pat apgaulinga, kiek ir prieštaringa. Tarkime, siekiant įteisinti homoseksualias partnerystes ir santuokas diskriminuojami poligamijos ir incesto šalininkai, kurie gamtiniu požiūriu gal net adekvatesni. O Marko Regneruso (Mark Regnerus), Kurto Froindo (Kurt Freund) ir Robino Votsono (Robin Watson) tyrimai rodo, kad homoseksualizmas sėkmingai koreliuoja su pedofilija.

LGBT+ ideologija nėra atskiras ar savarankiškas reiškinys. Tai – tik liberaliosios kairės dalis. Dalis ideologijos, jungiančios destruktyviausias liberalizmo, froidizmo ir marksizmo formas. Ideologijos, griaunančios tautinę valstybę per transnacionalines ir supranacionalines struktūras, naikinančios tautas – per migraciją ir asimiliaciją, žlugdančios prigimtinę lytį ir šeimą – per genderizmą.

Kairieji liberalai veikia kompleksiškai. Tad ir kova su jais turi būti kompleksinė. Jungiant nacionalizmą valstybės lygiu, konservatizmą doros lygiu ir socialinį solidarumą ūkio lygiu. Nors šiandien politinės jėgos, galinčios ir siekiančios priešintis kairiajam liberalizmui, yra išsisklaidžiusios, įmanoma suburti jas visuomeniniu-šviečiamuoju lygiu. Vienas tokių telkiančių projektų – puslapis www.stoplgbtideologijai.lt.

Jame rasite vertingos informacijos, atskleidžiančios, kaip LGBT+ ideologija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kaip jai nepasiduoti, kur ieškoti papildomos informacijos. Puslapis pasitarnaus ne tik kiekvienam atsakingam piliečiui, bet ypač – mokytojams, studentams, politikams, nevyriausybinėms organizacijoms.

Lietuva šiandien gyvena itin sudėtingame geopolitiniame kontekste. Iš vienos pusės grasina rusiškasis fašizmas, iš kitos – liberalusis Vakarų komunizmas. Geopolitiškai pasirinkę Vakarus turime spręsti bendras problemas bendrai. O tai reiškia – stiprinti tautines, konservatyvias ir krikščioniškas vertybes tiek savo šalyje, tiek bendrai Europoje. Būtent šios vertybės iškėlė Europą į aukštumas, tik jos gali ją ir atgaivinti.

Visos vertybės išplaukia iš doros. Ja viskas prasideda ir ja baigiasi. Liberalioji kairė stengiasi doros klausimus suvesti iki naivių sentimentų. Mūsų užduotis apmąstyti dorą sveiku protu. Garbingai pasitinkant klausimus ir ieškant į juos pagrįstų atsakymų. Kai liberalioji kairė liepia aklai tikėti, mūsų reikalas – sveikai abejoti. Abejoti – reiškia mąstyti, mąstyti – reiškia gyventi.

The post Marius Kundrotas. LGBT+ ideologija: kur ji veda? appeared first on LAIKMETIS.

Netrukus bus galima registruoti partnerystę

Partnerystę Latvijoje bus galima įregistruoti nuo 2024 metų vidurio.

Partnerystę galės sudaryti du artimus santykius palaikantys pilnamečiai asmenys, jei nėra kliūčių jos sudarymui, pavyzdžiui, artimos giminystės.

Pagal fizinių asmenų registro įstatymo pataisas duomenys apie partnerystės sudarymą ir nutraukimą bus įtraukiami į fizinių asmenų registrą.

Įregistravus partnerystę vienas iš partnerių turės teisę priimti sprendimus, susijusius su kito partnerio gydymu, jei šis nepajėgus pasirūpinti savimi arba laisvai išreikšti savo valios. Partneriai turės teisę į socialines garantijas ir lengvatas.

G. Landsbergis tikisi, kad Lietuva seks Latvijos pavyzdžiu

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau sakė besitikintis, kad Latvijos sprendimas įteisinti tos pačios lyties žmonių partnerystę turės įtakos ir Lietuvos Seime. „Noriu tikėti, kad tai leis ar bent jau iškels papildomų klausimų kolegoms Seime pasvarstyti apie tai, kad tai yra žmogaus teisių klausimas“, – žurnalistams tuomet sakė valdančiųjų konservatorių lyderis.

„Lietuva yra ginanti žmogaus teises valstybė, savo pačios valstybės atkūrimą kildinanti iš teisės viršenybės, žmogaus teisių principų. Todėl tie principai turi būti taikomi visiems vienodai, nepaisant lytinės orientacijos ar kitų aspektų“, – kalbėjo jis, Latvijos parlamentui priėmus su partnerystės instituto įkūrimu susijusių įstatymų paketą.

Estijos parlamentas 2023 m. taip pat priėmė įstatymą, kuris nuo šių metų sausio suteikia galimybę dviem pilnamečiams sudaryti santuoką, nepriklausomai nuo jų lyties. „Akivaizdu, kad mes liekame vieninteliai iš Baltijos šalių, Estija ir Latvija žengia į Šiaurės valstybių bloką, palikdami Lietuvą kitoje pusėje“, – komentavo kaimynų spendrimą G. Landsbergis.

Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Teisingumo ministrės Inesės Libinos-Egnerės iniciatyva

Pernai lapkritį Latvijos parlamente buvo priimtas su partnerystės instituto įkūrimu susijusių įstatymų paketas, pasiūlytas teisingumo ministrės Inesės Libinos-Egnerės (Inesės Lybinios-Egnerės). Be kita ko, naujasis teisinis partnerystės institutas galės būti taikomas ir tos pačios lyties asmenims – jie galės įteisinti ir įregistruoti savo santykius. 

Tačiau netrukus po paketo priėmimo opozicijai priklausantys įstatymų leidėjai pranešė surinkę 34 įstatymų leidėjų parašus, kad galėtų inicijuoti procedūrą, kurią įgyvendinus būtų buvęs surengtas referendumas dėl Notariato įstatymo pakeitimų.

Pasiūlymą pasirašė „Jungtinio sąrašo“, „Pirmiausia Latvija“ ir „Nacionalinio susivienijimo“ įstatymų leidėjai. Parašai buvo pateikti prezidentui.

Pagal Konstituciją, pateikus pasiūlymą, kurį pasirašė ne mažiau kaip 34 įstatymų leidėjai, naujo įstatymo paskelbimas gali būti sustabdytas mažiausiai dviem mėnesiams. Centrinė rinkimų komisija turėjo per mėnesį organizuoti parašų rinkimo kampaniją, kad gautų referendumui surengti reikalingą gyventojų paramą.

Kad būtų galima inicijuoti referendumą, per parašų rinkimo kampaniją reikėjo surinkti ne mažiau kaip 10 proc. teisę balsuoti turinčių rinkėjų, arba 155 tūkst. piliečių, parašus.

Tačiau per sausio 5 dieną pasibaigusią parašų rinkimo kampaniją buvo surinkti tik 35 089 parašai – mažiau nei 23 proc. reikalingų, pranešė Latvijos Vyriausioji rinkimų komisija.

Tai sudarė sąlygas prezidentui pasirašyti Notariato įstatymo pataisas. Jos įsigalios liepos 1-ąją.

Niekada neslėpė savo homoseksualumo

E. Rinkevičius 2023 m. gegužės pabaigoje tapo pirmuoju atvirai homoseksualiu Europos Sąjungos valstybės vadovu. 49-erių metų kandidato išrinkimą sveikino visos Europos gėjų teisių aktyvistai.

Nuo 2011 m. Latvijoje užsienio reikalų ministro pareigas ėjęs E. Rinkevičius dar 2014 m. prisipažino esantis gėjumi ir nuo to laiko yra aktyvus LGBT teisių gynėjas. Centro dešiniųjų politikas, daugiau nei dešimtmetį ėjęs užsienio reikalų ministro pareigas tuomet tviterio pranešimu paskelbė, kad „didžiuojasi, jog yra gėjus". Tuo metu jis pažadėjo kovoti už tos pačios lyties asmenų santuokų teisinį reglamentavimą.

ES ir anksčiau yra buvę atvirai homoseksualių vyriausybių vadovų, bet niekada nebuvo homoseksualaus valstybės vadovo.

Buvęs Belgijos ministras pirmininkas Elio di Rupo (Elijas Di Rupas) buvo pirmasis atviras ES vyriausybės vadovas gėjus, skelbė BBC.

Latvijoje 2022 m. šalies Konstitucinis Teismas pripažino tos pačios lyties asmenų sąjungas.

Sakydamas inauguracinę kalbą E. Rinkevičius sakė, kad Latvijos užsienio politikoje „nėra laiko klaidoms", ir pridūrė, kad veiks „greitai, ryžtingai ir išmintingai". Taip pat savo kalboje jis paragino jaunus latvius „pramušti stiklines lubas", o nelygybę pavadino „didele problema". „Socialinė atskirtis mūsų visuomenėje yra per didelė", - kalbėjo tuomet prezidentas.

„Vadovaudamas pasisakysiu už modernios ir stiprios Latvijos kūrimą, už teisinę ir teisingą Latviją, už žmonių gerovę, už įtraukią ir pagarbią visuomenę. Ir mums visiems tai įmanoma pasiekti dirbant kartu".

The post Latvijos prezidentas, pirmasis atvirai homoseksualus ES valstybės vadovas, pasirašė civilinės partnerystės įstatymą appeared first on LAIKMETIS.

Kilus diskusijoms dėl 2023 m. rugsėjo 1 d. startavusios Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos (GĮUP) lytiškumo ugdymo dalies turinio, Laisvos visuomenės instituto užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktame tyrime pateikti keturi klausimai šia tema. Siekiant išsiaiškinti gyventojų požiūrio dinamiką, du iš jų atkartojo 2018 m. Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) užsakymu „Vilmorus“ vykdyto tyrimo (N=1000) klausimus. Gilintasi į visuomenės: a) požiūrį į tėvų galimybę parinkti savo vaikams lytiškumo ugdymo turinį pagal savo įsitikinimus; b) pritarimą ar nepritarimą nepilnamečiams ugdomai nuostatai atidėti lytinius santykius vėlesniam amžiui, siejant juos su meile, ilgalaikiais santykiais, šeimos kūrimu; c) pritarimą ar nepritarimą mokinių nuo 7 klasės supažindinimui su kontracepcija; d) pritarimą ar nepritarimą tam, kad mokyklose būtų ugdoma nuostata, jog homoseksualūs santykiai yra lygiaverčiai vyro ir moters santykiams, siekiant identifikuoti poziciją lytiškumo ugdymo turinio klausimais ir atsekant, kurią tokio ugdymo koncepciją linkstama remti.

Trumpai apibendrinant, tyrimas parodė, kad visuomenė a) linkusi rinktis jos įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymo turinį (59,8 proc.); tikimasi, kad jis bus b) orientuotas į brandžios asmenybės ugdymą, atsakingo požiūrio į lytinius santykius formavimą, ugdant jaunuoliams nuostatą atidėti juos brandesniam gyvenimo tarpsniui (75,1 proc.). Atsiskleidžia ir c) lūkestis prigimtinės šeimos samprata grindžiamo lytiškumo ugdymui, kuriame pripažįstamas vyro ir moters skirtingumas ir papildomumas kaip šeimos kūrimo ir jos sampratos pagrindas (68,2 proc. nepritaria, kad mokyklose nepilnamečiams būtų formuojama nuostata apie homoseksualių santykių lygiavertiškumą vyro ir moters santykiams). Taigi, stebima tendencija, kad visuomenė: a) neprieštarauja lytiškumo ugdymui mokyklose; b) reikalauja užtikrinti tėvų teisę parinkti vaikams šeimos įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymo turinį; c) tikisi brandžios asmenybės ugdymo; d) remia pilnutinio lytiškumo ugdymo koncepciją, grindžiamą prigimtinės šeimos samprata ir holistiniu požiūriu į lytiškumą, pripažįstant prigimtinį vyro ir moters skirtingumą bei papildomumą kaip pamatinę vertybę ir visuomenės gėrį.

Mokykla turi atsižvelgti į tėvų nuomonę lytinio ugdymo klausimais

Visuomenė neneigia ir neatmeta lytiškumo ugdymo reikšmės ir svarbos nepilnamečiams, tačiau daro aiškią skirtį tarp to, kokio ugdymo ji nori ir to, kas jai siūloma. Be to, tikimasi teisėto ir pagarbaus požiūrio į tėvų pasirinkimo teisę ir jų vertybinę-pasaulėžiūrinę poziciją. Tą atskleidžia tiek bendrieji tyrimo rezultatai, tiek pjūviai pagal atskiras socio-demografines charakteristikas ir politines preferencijas – nepriklausomai nuo jų, aiškiai pasisakoma už tėvų galimybę rinktis lytiškumo ugdymo turinį pagal pasaulėžiūrinius įsitikinimus: didžioji dalis (59,8 proc.) tam pritaria, tik kiek daugiau nei dešimtadalis (13,8 proc.) nepalaiko, ketvirtadalis (26,4 proc.) neturi nuomonės. Pagal visus socio-demografinius pjūvius šios pozicijos palaikymas viršija 50 proc. ir svyruoja nuo 53,7 proc. (jaunimas iki 29 m.) iki 71,1 proc. (verslininkai, įmonės savininkai). Lytiškumo ugdymo turinio pasirinkimo pagal tėvų įsitikinimus reikšmę ypač pabrėžia vilniečiai (65,6 proc.) ir vaikus auginantys tėvai (68 proc.).

1 pav. Požiūris į tėvų teisę turėti galimybę savo vaikams parinkti lytiškumo ugdymo turinį pagal savo įsitikinimus, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Pagal politines preferencijas visų partijų rėmėjai aiškiai palaiko tėvų teisę parinkti savo vaikams jų įsitikinimus atitinkantį lytiškumo ugdymo turinį. Pritarimas daugumoje atvejų viršija bendrąjį palaikymo vidurkį (59,8 proc.) ir svyruoja nuo 62,5 proc. (Lietuvos regionų partijos; Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos) iki 83,3 proc. (Laisvės partijos) rėmėjai. Ryškiausiai tėvų pasirinkimo teisę pabrėžia remiantieji Laisvės partiją (83,3 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungą (70,4 proc.), kiek mažiau – Lietuvos socialdemokratų (64,4 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (63,0 proc.), Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ (62,7 proc.) šalininkai. Mažiausiai, žemiau už bendrąjį vidurkį paramą tokiai pozicijai išsako remiantieji LR liberalų sąjūdį (42,6 proc.), partiją Laisvė ir teisingumas (52,4 proc.), TS-LKD (54,8 proc.), Darbo partiją (58,6 proc., 3 pav.). Įdomi Liberalų sąjūdžio rėmėjų laikysena (mažiausias, 42,6 proc. pritarimas tėvų teisei rinktis), kuri, remiantis liberalizmo tradicija, sąlyginai prieštarauja jos nuostatoms.

Lytinio ugdymo turinys: neįpareigojantys malonumo santykiai ar meilė ir įsipareigojimas šeimai?

2018 m. ir 2023 m. „Vilmorus“ reprezentatyvūs tyrimai atskleidė, jog per penkerius metus tik dar labiau išryškėjo visuomenės lūkestis nepilnamečių ugdymui pagal pilnutinio lytiškumo ugdymo koncepciją, skatinant atidėti lytinius santykius vėlesniam amžiui, siejant juos su meile, ilgalaikiais santykiais ir šeimos kūrimu: jei 2018 m. tam pritarė 68,5 proc., tai 2023 m. – 75,1 proc., nepritariančiųjų daliai nekintant (atitinkamai 10,1 proc. ir 10,0 proc.) ir ženkliai mažėjant neapsisprendimui (nuo 24 proc. iki 14,9 proc.).

2 pav. Požiūris į nuostatos vengti lytinių santykių be ilgalaikių įsipareigojimų ugdymą nepilnamečiams 2018 m. ir 2023 m., proc. (2018 11 9-18 d., N-1000, Vilmorus; 2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Visuomenė tvirtai laikosi pozicijos, kad nepilnamečiams taikomo lytiškumo ugdymo turinyje svarbu ugdyti jų sąmoningumą atidėti lytinius santykius ir sieti juos su branda. Nuo 2018 m. iki 2023 m. pastebimai išaugęs tokios pozicijos prisiėmimas leidžia teigti, kad visuomenė ne tik palaiko konservatyvios krypties lytiškumo ugdymo koncepciją, bet ir aiškiau ją išreiškia: per penkis metus parama jai išaugo 6,6 proc. procentiniais punktais, tad visuomenei daromas spaudimas lytiškumo klausimais, panašu, iššaukė priešingą jos reakciją: lauktos ir tikėtinos liberalios laikysenos konservatyvėjimą. Tokios pozicijos vienodai tvirtai laikomasi nepriklausomai nuo lyties (79,5 proc. moterų ir 70,4 proc. vyrų), amžiaus (nuo 66,0 proc. tarp asmenų iki 29 m. iki 81,3 proc. tarp 40–49 m. amžiaus), tad ne tik vyresnioji karta, bet ir du trečdaliai jaunimo iki 29 m. remia pilnutiniu lytiškumo ugdymu grindžiamos pozicijos formavimą nepilnamečiams.

Panašiai ir išsimokslinimo atveju: ją remia nuo 74,3 proc. iki 77,1 proc., ir parama ryškiausiai matoma tarp įgijusių aukštąjį išsimokslinimą, kurių tarpe yra ir mažiausiai neapsisprendusių šiuo klausimu (13,2 proc.). Pagal socialinę padėtį šią poziciją nuo 66,7 proc. (moksleiviai/studentai) iki 87,2 proc. (aptarnaujantys, techniniai darbuotojai), o net ir mažiausią palaikymą išreiškiantys žemesnės kvalifikacijos asmenys (bedarbiai (67,9 proc.), darbininkai (69,5 proc.), moksleiviai/studentai (66,7 proc.)) net dviem trečdaliais palaiko nuostatą formuoti nepilnamečiams atsakingą lytinį elgesį, siejant lytinius santykius su vyresniu amžiumi, ilgalaikiais santykiais ir šeimos kūrimu. Analogiška pozicija palaikoma nepriklausomai pagal pajamas (nuo 73,1–73,2 proc. tarp žemiausių pajamų gavėjų iki 77,8–79,2 aukščiausių pajamų grupėje), augant pajamoms mažiau abejojama dėl savo pozicijos (nuo 11,3 proc. iki 14,4 proc.). Pagal gyvenamąją vietą šią poziciją remia nuo 74 proc. iki 75,9 proc., ryškiausiai Vilniuje (75,9 proc.), kur daugiausia esama ir neturinčių nuomonės (17,4 proc.) bei mažiausiai nepritariančių tokiam ugdymui (vos 6,7 proc., kitose grupėse nuo 8 proc. iki 14,3 proc.). Į lytinių santykių atidėjimą orientuotas lytiškumo ugdymas remiamas ir nepriklausomai nuo to, turima (77 proc.) ar neturima vaikų (74,5 proc.).

Lyginant 2018 m. ir 2023 m. duomenis, susilaikymo nuo lytinių santykių (jų atidėjimo) nuostatą palaiko aiški dauguma, nepriklausomai nuo socio-demografinių kriterijų, ir šis palaikymas per penkis metus tik augo: padaugėjo pritariančių vyrų ir moterų (nuo 64,5 proc. iki 70,4 proc. vyrų, nuo 72,3 proc. iki 79,5 proc. moterų), palaikymas augo visose amžiaus grupėse (2018 m. nuo 67,6 proc. iki 73,4 proc.; 2023 m. nuo 66,0 iki 81,3 proc.), ryškiausiai tarp 40–69 m. amžiaus žmonių, tikėtina, auginančių paauglius vaikus ar anūkus (76,5–81,3 proc. 2023 m.), žemiausias tarp jauniausiųjų, stebint ryškų jų pozicijos pokytį: 2018 m. aptariamai nuostatai pritarė 56,7 proc., 2023 m. – 66,0 proc.; nuo 22,4 proc. iki 17 proc. sumažėjo nepritariančiųjų dalis. Taigi, nors jauniausiajai amžiumi tiriamųjų grupei ir būdingas kiek liberalesnis požiūris tiriamu klausimu, vis tik net du trečdaliai jų remia nuostatos vengti lytinių santykių be ilgalaikių įsipareigojimų ugdymą.

Taip pat paaiškėjo, kad nėra nei vienos politinės partijos, kurios šalininkai palaikytų programą, kuri formuotų lytiškumo ugdymo nuostatą, siejamą ne su šeima, o su trumpalaikiais, neįpareigojančiais santykiais. Priešingai, remiamas lytiškumo ugdymas, orientuotas į atsakingų santykių kūrimą ir susilaikymo nuostatos formavimą: nuo 63,8 proc. (Liberalų sąjūdžio) iki 91,7 proc. (Regionų partijos) rėmėjų. Ypač šią poziciją remia Tautos ir teisingumo sąjungos (88,9 proc.), Laisvės ir teisingumo (81,0 proc.), TS-LKD (80,6 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (80,0 proc.), Socialdemokratų partijos (78,9 proc.) šalininkai. Svarbus tyrimo radinys yra tai, kad šiai nuostatai pritaria dauguma (75 proc.) Laisvės partijos, Darbo partijos (72,4 proc.) rėmėjų, kiek rečiau paramą išsako LR liberalų sąjūdžio (63,8 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (68,5 proc.) rėmėjai.

Kontracepcijos klausimas

Gvildenant visuomenės požiūrį šiuo klausimu pirmiausia svarbu tai, kad nei viena lytiškumo ugdymo koncepcija neatmeta poreikio kalbėti apie kontraceptines priemones, tačiau skirtumų esama pozicijoje, kokio pobūdžio ir turinio informacija, kada, kaip, kokiomis aplinkybėmis ir kokiai auditorijai yra pateikiama, kokių tikslų ja siekiama (informuojant apie jų veikimą ir šalutinius poveikius, skatinant lytinių santykių atidėjimą; skatinant kontracepcijos naudojimą ir lytinį aktyvumą jauname amžiuje ir pan.). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kiek daugiau nei pusė (59,3 proc.) gyventojų pritaria tokiai lytiškumo ugdymo turinio sudedamajai daliai, beveik ketvirtadalis (23,3 proc.) ją vertina neigiamai, mažiau nei penktadalis (17,4 proc.) neturi nuomonės. Tai rodo, kad: a) kiek daugiau nei pusė gyventojų pritaria septintokų supažindinimui su kontracepcija; b) lieka nežinomas ir tik numanomas tokio palaikymo motyvas ir turinys; c) prisiimama daugiau nei du kartus tvirtesnė ir aiškesnė nepritarimo ankstyvam nepilnamečių supažindinimui su kontracepcija pozicija, nei vertinant lytinių santykių atidėjimo vėlesniam laikui nuostatos formavimą. 

3 pav. Požiūris į mokinių nuo 7 klasės supažindinimą su kontracepcija, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Šis klausimas atskleidė ryškesnę takoskyrą tarp visuomenės pozicijos keliais socio-demografiniais kriterijais. Nustatyta, kad įtakos požiūriui šiuo klausimu turi amžius: pritarimą septintokų supažindinimui su kontracepcija labiausiai remia jaunimas (81 proc.), mažiausiai – asmenys nuo 50 m. (51,9 proc. tarp 50–59 m., 52,8 proc. tarp 60–69 m.) ir ypač vyresni nei 70 m. (38,9 proc.); pastarieji ir ženkliai dažniau nepritaria (31,1 proc. tarp 50–59 m., 34,4 proc. tarp vyresnių nei 70 m.) ar neturi nuomonės (nuo 22,3 proc. iki 26,8 proc.). Taigi, matoma ženkli požiūrio į ankstyvą nepilnamečių supažindinimą su kontracepcija takoskyra tarp kartų.

Pagal išsilavinimą matoma tendencija, kad aukštesnis išsimokslinimas sąlygoja aiškesnį pozicijos prisiėmimą šiuo klausimu: lyginant su kitomis išsilavinimo grupėmis dažniau jam pritariama (63,5 proc. su aukštuoju išsilavinimu), tačiau dažniausiai ir nepritariama (24,1 proc.), mažiausiai dvejojama (12,4 proc.). Pagal pajamas dažniausiai pritarimą septintokų supažindinimui su kontracepcija išsako gaunantieji aukščiausias (68,3 proc.) ir žemiausias pajamas (60,4 proc.), ką pirmu atveju būtų galima paaiškinti galimu daliniu nesaugumu dėl menkesnių pajamų, antru atveju potencialaus gero pasiturinčios šeimos įvaizdžio griuvimo, jei lytinius santykius turintys su kontracepcija mokykloje nesupažindinti nepilnamečiai susilauks vaikų. Atskiro dėmesio reikalauja vilniečiai: gyvenamosios vietos požiūriu pritarimas septintokų supažindinimui su kontracepcija tarp jų mažiausias (49,7 proc., kituose miestuose 55,8–66,7 proc.), daugiausia jų nepritaria (29,2 proc.) ar neturi nuomonės (21 proc.) šiuo klausimu. Taip pat turintieji vaikų kur kas dažniau (68,9 proc.) nei neturintieji (56,3 proc.) pasisako už septintokų supažindinimą su kontracepcija, beveik dvigubai mažiau auginančių vaikus (10,7 proc.) nei jų neturinčių (19,6 proc.) neturi nuomonės šiuo klausimu.

Pagal politines preferencijas matoma tendencija, kad liberaliąsias pažiūras atstovaujančių politinių partijų (Laisvės partijos, 95,8 proc.), Liberalų sąjūdžio (74,5 proc.) rėmėjai, kaip ir tikėtasi dėl jų politinės darbotvarkės pagrindinių siekių, labiausiai remia ankstyvą nepilnamečių supažindinimą su kontracepcija, tuo tarpu menkiausią pritarimą tokiai pozicijai išreiškia opozicinių partijų šalininkai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (44,6 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungos (48,1 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (43,8 proc.), Regionų partijos (54,2 proc.), Darbo partijos (55,2 proc.) rėmėjai. Pastebėtina, kad tarp TS-LKD rėmėjų pritariančiųjų tokiai nuostatai dalis yra didesnė, nei tarp dalies opozicinių partijų šalininkų, kas rodo besikeičiančias šios partijos rinkėjų vertybines-pasaulėžiūrines ir/ar politines nuostatas, besilygiuojančias į liberalėjantį šios partijos politinės darbotvarkės turinį.

Ar mokyti apie homoseksualius santykius?

Tiek 2018 m.,  tiek 2023 m. tyrimuose teiraujantis apie požiūrį į tokios nuostatos formavimo galimybę nepilnamečiams visuomenėje išlieka aiški negatyvi laikysena: 2018 m. teigiamai tokią galimybę vertino 11,3 proc., neigiamai 63,8 proc., 24,9 proc. neturėjo nuomonės; 2023 m. palankiai ją vertinančių nežymiai padaugėjo (iki 15,9 proc.), tačiau tokios nuostatos formavimo nepalaikančiųjų dalis išaugo iki 68,2 proc., neturinčiųjų nuomonės sumažėjo 10 proc. (nuo 24,9 proc. iki 15,9 proc.). Taigi, matome tendenciją, kad tokia nuostata visuomenės paramos nesulaukia: tiek 2018 m., tiek 2023 m. tyrimai atskleidė, kad nenorima, jog mokykloje nepilnamečiai būtų mokomi apie homoseksualių santykių lygiavertiškumą heteroseksualiems santykiams.

4 pav. Požiūris į galimybę mokyklose ugdyti nuostatą apie homoseksualių santykių tapatumą vyro ir moters santykiams 2018 m. ir 2023 m., proc. (2018 11 9-18 d., N-1000, Vilmorus; 2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Jei 2018 m. kuo didesnėje vietovėje gyventa, tuo pozityviau žvelgta į tai, kad mokyklose nepilnamečiams galėtų būti formuojama nuostata apie homoseksualių santykių lygiavertiškumą hereroseksualiems (23,3 proc. vilniečių, 14,4 proc. didmiesčių, 6,4 proc. kaimų gyventojų), tai 2023 m. ši pozicija ženkliai kito: Vilniuje tokios nuostatos formavimui pritarė mažiau, tik 19,5 proc. (sumažėjo 3,8 proc.), nepritarimas pagal gyvenamąją vietą išaugo nuo 62,1 proc. iki 72,4 proc. ir ypač ryškus kaime (72,4 proc.) bei mažesniuose miestuose (70,5 proc.). Per 5 metus ženkliai išaugo nepritariančių homoseksualių santykių lygiavertiškumo nuostatos formavimui dalis žemiausių pajamų grupėje (nuo 52,7 proc. iki 81,3 proc.), mažėjo neapsisprendusiųjų dalis (nuo 33,9 proc. iki 11,2 proc.), o nepritarimas aptariamai nuostatai pagal pajamas visose grupėse viršijo 60 proc. (nuo 63 proc. žemiausių pajamų iki 81,3 proc. aukščiausių pajamų grupėse). Stebima tendencija, kad augant pajamoms nežymiai mažėja nepritarimas tokios nuostatos formavimui (nuo 81,3 proc. iki 63,0 proc.), auga pritarimas (nuo 7,5 proc. iki 21,8 proc.), tačiau didėjant pajamoms stebima ir sąlyginė nežinojimo augimo tendencija nuo 11,2 proc. (tarp gaunančių mažiausias pajamas) iki 15,1 proc. (aukščiausioje pajamų grupėje).

Taigi, tiriant gyventojų pritarimą ar nepritarimą tam, kad mokyklose būtų ugdoma nuostata, jog homoseksualūs santykiai yra lygiaverčiai vyro ir moters santykiams, lyginant 2018 m. ir 2023 m. tyrimų duomenis stebima nežymaus augimo pritariant tokios nuostatos formavimui nepilnamečiams tendencija (4,6 proc. augimas nuo 11,3 proc. 2018 m. iki 15,9 proc. 2023 m.), tačiau paraleliai augo ir nepritarimas jai (4,4 proc., nuo 63,8 proc. 2018 m. iki 68,2 proc. 2023 m.) ir ženkliai (nuo 24,9 proc. iki 15,9 proc.) mažėjo neturinčių pozicijos šiuo klausimu. Tai rodo, kad viešojoje erdvėje plėtojamas tokios nuostatos formavimas ir siekis ją diegti mokyklose skatina visuomenę prisiimti aiškesnę poziciją (mažėja neturinčių pozicijos) ir ją priešina vertybiškai – stebimas bene identiškas augimas tiek pritarimo, tiek nepritarimo pozicijoje.

Analizuojant požiūrį tiriamu klausimu pagal politines preferencijas stebima įdomi tendencija: siekį mokyklose nepilnamečiams formuoti nuostatą apie homoseksualių santykių lygiavertiškumą vyro ir moters santykiams mažiausiai palaiko Darbo partijų rėmėjai (vos 3,4 proc.), ir tai yra žemiausias tokios nuostatos palaikymo rodiklis ne tik pagal politines preferencijas, bet ir pagal visus be išimties socio-demografinius pjūvius. Netikėtumo efektą suponuoja tai, kad nepaisant nemažos dalies (62,5 proc.) Laisvės partijos rėmėjų pritarimo pozicijai, jog mokyklose nepilnamečiams būtų formuojama nuostata apie homoseksualių santykių tapatumą vyro ir moters santykiams, vis tik beveik du penktadaliai šiuo klausimu laikosi priešingos pozicijos partijos plėtojamai politinei darbotvarkei ir siekiams, ko pasėkoje latentiškai atpažįstama netiesioginė dalies Laisvės partijos šalininkų parama prigimtinei šeimai. Ryškiausią nepritarimą išreiškia aiški dauguma Lietuvos socialdemokratų (81,7 proc.), Darbo (79,3 proc.), Lietuvos regionų partijos (79,2 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (77,3 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungos (74,1 proc.) rėmėjų, tuo tarpu palankiausiai homoseksualių santykių tapatumo vyro ir moters santykiams nuostatos formavimą nepilnamečiams greta Laisvės partijos šalininkų (62,5 proc.) vertina remiantieji Liberalų sąjūdį (40,4 proc.) ir TS-LKD (32,3 proc.). Pastarųjų mažiausiai pasisako ir prieš tokios nuostatos nepilnamečiams formavimą (atitinkamai 20,8 proc., 38,3 proc. ir 60,2 proc.).

5 pav. Požiūris į galimybę mokyklose ugdyti nuostatą apie homoseksualių santykių tapatumą vyro ir moters santykiams, pagal politines partijas, proc. (2023 10 12-21, N-1001, Vilmorus)

Taigi, stebima įdomi tendencija, kad Laisvės partiją ir TS-LKD remiantieji savo pozicija kardinaliai prasilenkia su programiniais minėtų partijų programose keliamais siekiais, o tai kelia klausimą, kiek jos atstovauja savo rinkėjus.

Išsamiai su LVI tyrimu „Visuomenė remia rizikos valdymu grindžiamą pilnutinį lytiškumo ugdymą ir sako NE fragmentuotam lytiniam švietimui mokyklose“ galite susipažinti čia.

Su apklausos „Lytiškumo ugdymo turinys mokyklose“ duomenimis galite susipažinti čia.

The post Apklausa rodo, kad visuomenė sako „ne“ vaikų lytiškumo ugdymui, prieštaraujančiam tėvų įsitikinimams appeared first on LAIKMETIS.

Spalio 27 d. paaiškėjo žinia, kuri, atsižvelgiant į jos mastą, gali sukelti žemės drebėjimą, kurio pasekmės Ispanijos istorijai bus nepaskaičiuojamos. Tačiau dėl įvairių abiejų pusių priežasčių ji taip pat gali labai gerai nueiti perniek.

Ombudsmenas pateikė beveik 800 puslapių ataskaitą, kurioje teigė, kad 1,13 proc. suaugusių gyventojų, būdami nepilnamečiai, patyrė seksualinę prievartą Katalikų Bažnyčioje, t. y. 400tūkst. žmonių, iš kurių praktiškai visi nukentėjo nuo kunigų ir religinių vadovų.

Ataskaita parengta gavus Deputatų kongreso prašymą (2022 m. kovo 10 d.) ir turės būti pateikta Kongresui dar kol kas nenustatytą dieną. Ji parengta remiantis 8 tūkst. žmonių demoskopine apklausa, prie kurios pridėti 487 žmonių asmeniniai liudijimai.

Kaip teigia J. Ruizas Ortizas, ataskaita buvo absoliuti staigmena visai šaliai ir, žinoma, taip pat Katalikų Bažnyčiai. Jos Vyskupų konferencija susirinko iš karto po to, kai išgirdo šią žinią. Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje Barselonos arkivyskupas ir Vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Juanas Jose Omella (Chuanas Chosė Omeja), atsiprašydamas nukentėjusiųjų, iš pat pradžių suabejojo ataskaita, atkreipdamas dėmesį į tai, kad joje nėra realių atvejų ir kad ji pagrįsta apklausos imties ekstrapoliacija. „Šis skaičius yra melas", - tiesiog pareiškė jis.

Katalikų bažnyčia nusprendė aktyviai nedalyvauti rengiant ombudsmeno ataskaitą, nors pažadėjo pateikti prašomą informaciją.

Tačiau šį Vyskupų konferencijos diskvalifikavimą dėl ataskaitos, kaip rašo J. Ruizas Ortizas, būtų galima rimtai užginčyti remiantis pačios Ispanijos Katalikų Bažnyčios duomenimis. 2019 m. buvo įsteigti nepilnamečių apsaugos ir piktnaudžiavimo prevencijos Bažnyčioje biurai. Jie turėjo tirti galimus piktnaudžiavimo atvejus Bažnyčioje. Nuo įsteigimo iki 2022 m. gruodžio 31 d. šie biurai gavo 728 liudijimus apie seksualinį nepilnamečių išnaudojimą. Su jais buvo susijusios mažiausiai 927 aukos. Ir šis skaičius atsirado tik per trejus metus, o tarp jų įvyko pandemija. Be to, tai tik tie atvejai, apie kuriuos pranešta arba kurie iškilo į viešumą.

Skirtingai nei anksčiau, dėsto J. Ruizas Ortizas, smurtautojai už savo nusikaltimus gali lengvai atsidurti kalėjime. Jei tai yra oficialus atvejų, kurie įvyko tik per pastaruosius trejus metus, skaičius, ar tikrai nepagrįsta manyti, kad nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio iki dabar Ispanijoje buvo išnaudojami 400 tūkst.nepilnamečių?

Neatrodo labai išmintinga šiame argumente „neigti pagrindinį". Neturėtume neigti pirmosios iš dviejų argumento prielaidų, sakydami, kad neįmanoma, jog Ispanijoje buvo 400 tūkst. prievartos prieš vaikus aukų, nes neturime atitinkamų 400 tūkst. skundų.

Viską neigti šiuo pagrindu reikštų kvestionuoti vieną iš šiuolaikinės valstybės, kuri, vykdydama savo politiką, nuolat remiasi statistiniais duomenimis visose srityse, pagrindų. Iš tikrųjų žodis „statistika" etimologiškai kilęs iš žodžio „valstybė", ir ne veltui šia etimologine prasme „statistika" pirmiausia reiškia „susijusią su valstybe". Kaip klausia J. Ruizas Ortizas, ar šalies vyskupų konferencija ketina atsisakyti bet kokio statistikos naudojimo valstybės reikmėms, ar tai darys tik dėl nepilnamečių seksualinio išnaudojimo institucijoje, kuriai ji vadovauja?

Seksualinio išnaudojimo ataskaitoje iškelta problema yra tokio masto, kad, jei ji būtų priimta, Katalikų Bažnyčia Ispanijoje praktiškai išnyktų. Pirmiausia, tai būtų paprasčiausias jos reputacijos ir bet kokio moralinio autoriteto, kuris dar gali būti likęs tarp žmonių, pabaiga.

Tačiau, anot J. Ruizo Ortizo, problema yra ir materialinė. Valstybė, reaguodama į šią ataskaitą, galėtų nuspręsti skirti finansinę kompensaciją visiems, kurie prisistato kaip seksualinio išnaudojimo Katalikų Bažnyčioje aukos. Jei Katalikų Bažnyčia turės sumokėti šias kompensacijas, galime kalbėti apie Katalikų Bažnyčios Ispanijoje pabaigą, taip pat ir materialiąja prasme.

Tačiau, kaip mano J. Ruizas Ortizas, esant dabartinei moralinei ir dvasinei padėčiai yra ir priežasčių, dėl kurių šios ataskaitos pasmerkimas gali nueiti perniek arba būti labai nežymus. Pirmiausia, labiau katalikiška žiniasklaida prisijungė prie vyskupų hierarchijoje argumentų. Tačiau apskritai reikia pasakyti, kad žiniasklaidos elgesys toli gražu nesukėlė kuo didesnio skandalo.

Pastarosiomis dienomis nacionalinėse naujienose daugiau kalbama apie Socialistų partijos ir Katalonijos nepriklausomybę remiančių partijų susitarimą dėl amnestijos asmenims, nuteistiems už 2017 m. rudens įvykius. Šią savaitę šis informacijos fokusas staiga pasikeitė.

Tačiau vis dėlto reikia atsižvelgti į vieną veiksnį, kuris gali net nutildyti progresyviąją spaudą šiuo klausimu: 82 proc. ataskaitoje nurodytų aukų yra vyrai, nukentėję nuo vyrų rankų. Kitaip tariant, kalbant apie Katalikų Bažnyčią, etiketė „seksualinis išnaudojimas" yra savotiškas eufemizmas, leidžiantis nekalbėti apie tikrąją, milžinišką ir endeminę problemą, su kuria susiduriama jos gretose - tai ne kas kita, o homoseksualumas, tradiciškai vadinamas sodomija.

Tai tikrai ne visiškai atitinka beveik visos šiuolaikinės Ispanijos spaudos išraiškingai pro-LGTBI diskursą. Ar šis homoseksualumo ir pederastijos ryšys yra atsitiktinis tik Katalikų Bažnyčioje, ar, statistiškai vertinant, jis taikytinas visose visuomenės srityse?

Paskutinis svarbus dalykas, pasak J. Ruizo Ortizo, - lapkričio 28 d. popiežius Pranciškus nepaprastai skubiai sukvietė visus Ispanijos vyskupus į Romą. Šis pakvietimas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo paskelbta Ispanijos ombudsmeno ataskaita. Paskutinį kartą kažkas panašaus įvyko 2018 m., taip pat seksualinio išnaudojimo skandalų Čilėje kontekste, o susitikimo rezultatas buvo ne kas kita, kaip visų Čilės vyskupų atsistatydinimas (arba atleidimas, priklausomai nuo to, kaip žiūrėsite).

The post Ispanijos Bažnyčios laukia pabaiga? appeared first on LAIKMETIS.

Danijos Liuteronų Bažnyčioje santuokos laiminimas galėtų būti šiuolaikiškesnis ir teologiškai gražesnis. Tokios nuomonės laikosi Birgitte Kragh Engholm. Ji yra Kopenhagos liuteronų dvasininkė, kuri jau daug metų naudoja homoseksualioms poroms skirtą formą, kuria Liuteronų Bažnyčia dar 2012 m. suteikė galimybę tuoktis.

„Kai turiu poras pokalbiams dėl santuokos, paprastai klausiu, ar jos jau anksčiau matė šią apeigą, ir maždaug viena pora iš 50 jį būna mačiusi. Ir tada pasiūlau naudoti šį [šiuolaikinį, red. past.] ritualą, kuris yra toks teologiškai nepaprastai nuostabus, artimas gyvenimui ir poetiškas", - pasakoja ji.

B. K. Engholm ne vienintelė taip mano. Antradienį „Kristeligt Dagblad" pranešė, kad Danijos liuteronų vyskupai nori leisti visiems įvesti lyčiai neutralias santuokos apeigas, kurios naudojamos sutuokti homoseksualias poras.

Pasakojama, kad apeigos „keliais aspektais skiriasi nuo tradicinių apeigų". Vietoj skaitinių apie tai, kad Dievas sukūrė žmogų „kaip vyrą ir moterį", ir iš Naujojo Testamento, kur Jėzus aiškina, kad vyras turi „palikti savo tėvą ir motiną ir glaustis prie savo žmonos, ir jie taps vienu kūnu", siūlomi įvairūs alternatyvūs skaitiniai.

Danijos liuteronų vyskupai nori leisti visiems įvesti lyčiai neutralias santuokos apeigas, kurios naudojamos sutuokti homoseksualias poras.

Tačiau, visgi, ne visi kunigai tuo džiaugiasi. „Kristeligt Dagblad" laikraštyje paskelbtame straipsnyje parapijos kunigas Kristofferis Garne atkreipia dėmesį į kitus trūkstamus elementus.

Pasak jo, tai - pagrindiniai elementai. Jis rašo, kad lyčiai neutraliame tekste trūksta rankų uždėjimo jaunavedžiams ir Viešpaties maldos.

„Nėra abejonių, kad rankų uždėjimas su užtarimu yra pagrindinė tradicinių tuoktuvių apeigų dalis, kaip ir Krikšto, Sutvirtinimo ir Sutaikinimo. Čia žodžiais ir veiksmais patvirtinama, kad Dievo malonė ir palaiminimas yra įtraukti į apeiginį veiksmą ir susitarimą, kuriuo yra santuoka."

"Jei rankų uždėjimas ir Biblijos tekstai taps neprivalomi, - rašo šis dvasininkas, - galime likti su vestuvių apeigomis, kuriose nebus aiškiai pasakyta ir parodyta, kad santuoka remiasi Dievo susitarimu ir neša Dievo Žodį. Tada vestuvės nebėra bažnytinis aktas, o tik civilinis susitarimas, vykdomas bažnyčios patalpoje, apsuptas giesmių ir maldų."

Tačiau liuteronų dvasininkė B. K. Engholm mano, kad senųjų apeigų būtų galima atsisakyti. Ji teigia, kad daugelis Danijos Liuteronų Bažnyčioje naudojamų apeigų jau šiek tiek pasenusios. „Jos tiesiog tęsiasi, ir jūs nepastebite, kas sakoma. Kai naudoju šią [lyčiai neutralų, red. past.] apeigą, poros akyse jau nuo įžanginių žodžių pasirodo ašaros. Ne todėl, kad jausmai būtų itin svarbūs. Bet tai jiems byloja, kad apeigos paruošia dirvą ir suformuoja pagrindą, kuriame poros meilė yra centre."

Tačiau vyskupas Peteris Skovas-Jakobsenas įspėja, kad Liuteronų Bažnyčia neturėtų tiesiog atsisakyti apeigų. „Turime aptarti dabartinių apeigų statusą, nes negalima tiesiog atšaukti jų. Todėl tie, kurie mano, kad dabar bus kitos apeigos ir pakeis senąsias, neturėtų nerimauti", - sako jis laikraščiui „Kristeligt Dagblad". Pasak jo, kitas Danijos Liuteronų Bažnyčios žingsnis bus aptarti, kaip geriausiai įtraukti abi apeigas į santuokos ceremonijas. „Paprastai kunigas sprendžia, kurią apeigą naudoti, o jei nesutinkate, visada galite susirasti kitą kunigą ar bažnyčią, kuri geriau atitiktų jūsų vestuvių norus."

Kad šiuo klausimu dar nėra vieningos nuomonės, atrodo, aišku. Juolab kad kita liuteronų dvasininkė, Kristine Krarup Ravn, vėl perspėja dėl P. Skovo-Jakobseno žodžių. Jos teigimu, liturginė įvairovė nebūtinai yra geras dalykas. „Kyla pavojus, kad visuomeninė bažnyčia vis mažiau funkcionuoja kaip vienas atpažįstamas vienetas. Esu visiškai įsitikinusi, kad didžioji dauguma jos bažnyčios narių yra patenkinti vestuvių apeigomis, kuris yra apeigyne, ir jei staiga pradės sklisti pasakojimai, kad galima rinktis kitas, tuomet gali tapti sunku valdyti (situaciją, - red. past.) ir orientuotis."

Tai ne pirmas kartas, kai Danijoje diskutuojama apie tradicinės santuokos elementus. Kaip „CNE News" pranešė anksčiau, klasikinis „Kol mirtis mus išskirs" buvo kvestionuojamas anksčiau praėjusią vasarą. Būta siūlymų pakeisti šią formuluotę, taip parodant, kad „pora suvokia, jog meilė mus užvaldo iš išorės ir yra nekontroliuojama".

The post Danijos liuteronų vyskupai nori lyčiai neutralių santuokos apeigų appeared first on LAIKMETIS.

Laiške vyskupijos dvasininkams ir pastoraciniams darbuotojams vyskupas Wisemannas rėmėsi Vokietijos sinodo keliu, pagal kurį 93 proc. balsavusiųjų pasisakė už homoseksualių porų "palaiminimą". 

Be to, jis priminė popiežiaus Pranciškaus posakį: "Kas aš toks, kad galėčiau teisti?", ir jo žingsnius, kad tokius "palaiminimus" Bažnyčia priimtų per Sinodą.

Vyskupas mano, kad "palaiminti" homoseksualius asmenis reikia "skubiai". "Dabar neatidėliotinas metas, ypač ilgos gilių žaizdų istorijos fone, rasti kitokią Evangelijos įkvėptą pastoracinę nuostatą, kurią daugelis jūsų jau seniai praktikuoja."  

Jis taip pat pasisakė už "homoseksualumo persvarstymą Bažnyčios mokyme, taip pat už galimybę palaiminti tos pačios lyties poras". 

Kalbėdamas apie homoseksualius santykius užmezgusius žmones, siekiančius "palaiminimų", Wisemannas paprašė savo vyskupijos ganytojų "bendradarbiauti su jais ieškant tinkamų būdų, kad jie galėtų patirti Dievo palaiminimą bendroje gyvenimo kelionėje".

The post Vokietijos vyskupas paragino savo kunigus skubiai laiminti homoseksualias poras appeared first on LAIKMETIS.

Ketvirtadienį, rugsėjo 21 d., nenustatytas asmuo ar asmenys padegė medines Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bazilikos duris nedideliame pietvakarių Lenkijos mieste Dombrova Gurniča (Dąbrowa Górnicza). Padegimas įvyko kitą dieną po to, kai nacionaliniame kairiųjų laikraštyje „Gazeta Wyborcza" pasirodė straipsnis, kuriame teigiama, kad bazilikoje tarnaujančio vieno iš kunigų kambariuose vyko homoseksualų orgijos.

Sosnoveco vyskupijos ordinaras Grzegorzas Kaszakas (Gžegožas Kašakas) sakė, kad bažnyčios padegimas - tai tas pats, kas „suduoti smūgį žmogui, kai jis krenta".

Ugniagesiai užgesino gaisrą, o pastatas daugiau žalos nepatyrė.

Pasak laikraščio „Wyborcza", dažnai griežtai kritikuojančio Romos Katalikų Bažnyčią, parapijos pastate, kuriame gyveno kunigas, neseniai vyko vakarėlis. Teigiama, kad tarp svečių buvo kitų kunigų ir savo kūną parduodančių vyrų. Vakarėlio metu, kaip pranešė „Wyborcza", sekso paslaugų teikėjas, vartojęs cheminius narkotikus, prarado sąmonę. Vienas iš svečių esą iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau atvykus pirmiesiems gelbėtojams jie nebuvo įleisti į pastatą. Buvo iškviesta policija, medikai sugebėjo padėti sąmonės netekusiam vyrui. Dabar manoma, kad kaltinimai dėl atsisakymo suteikti pagalbą gali būti pateikti vienam ar keliems dalyviams.

Vyskupijos atstovas spaudai pareiškė, kad pradėtas tyrimas nustatyti, kas dalyvavo vakarėlyje, ypač ar iš tiesų buvo kitų Sosnoveco vyskupijos kunigų. Patvirtindama, kad kunigo Tomaszo Z. (Tomašo Z.) „dalyvavimas tame, kas įvyko naktį iš rugpjūčio 30 į 31 d. Dombrova Gurniča, nekelia abejonių", vyskupija nepatvirtino, kad dalyvavo ir kiti kunigai.

„Pastate gyvenęs kunigas tvirtina, kad įvykio metu jokių kitų dvasininkų ten nebuvo. Kiti du [ten gyvenantys] dvasininkai paliudijo, kad neturi jokių žinių apie įvykio dalyvius", - sakė vyskupijos atstovas spaudai kun. Przemysławas Lechas (Pšemysłavas Lechas).

Patvirtindama, kad kunigo Tomaszo Z. (Tomašo Z.) „dalyvavimas tame, kas įvyko naktį iš rugpjūčio 30 į 31 d. Dombrova Gurniča, nekelia abejonių", vyskupija nepatvirtino, kad dalyvavo ir kiti kunigai.

Vyskupija taip pat nurodė, kad kunigas Tomaszas Z., kurio negalima visiškai įvardyti dėl Lenkijos privatumo įstatymų, rugsėjo 21 d. buvo nušalintas nuo pareigų. Tai reiškia, kad jam „buvo atimtos visos bažnytinės pareigos ir funkcijos, kol bus išsiaiškintas šis klausimas, ir nurodyta gyventi už parapijos ribų".

Šiandien Lenkijos spaudoje pranešama, kad t. Tomaszas Z. buvo populiaraus katalikiško savaitraščio „Niedziela" („Sekmadienis") Sosnoveco vyskupijos redaktorius, o dabar iš šių pareigų atleistas. Taip pat pranešta, kad jam yra 48 metai.

Vyskupas G. Kaszakas padarė du oficialius pareiškimus, kuriuose patvirtino, kad dėl „pastarųjų įvykių" atliekamas civilinis ir kanoninis tyrimas. Rugsėjo 22 d. jis raštu kreipėsi į Sosnoveco vyskupijos kunigus, išreikšdamas savo liūdesį ir prašydamas atgailos pamaldų, kad būtų atlyginta už „nesenus įvykius".

„Pastarieji įvykiai Dombrova Gurničoje pripildė mus didžiulio skausmo, gėdos ir pykčio", - rašė G. Kaszakas.

„Mes tiksliai nežinome visko, kas [įvyko]. Prokuratūra tiria bylą kaip civilinės teisės pažeidimą, o mūsų komisija - kaip dieviškosios ir kanonų teisės pažeidimą", - tęsė jis.

„Kai rašau šiuos žodžius, darbas vis dar vyksta, todėl sunku tiksliai pasakyti, kas įvyko."

G. Kaszakas taip pat pareiškė, kad būtų nesąžininga visiems miestelio kunigams „prikabinti etiketę".

Vyskupas atsiprašė tų, kuriuos „paveikė ir labai nuliūdino ir net taip pat papiktino Dombrova Gurniča mieste vykstanti situacija". Jis taip pat pasmerkė bazilikos durų padegimą, pareikšdamas, kad jis to „nelinkėtų [savo] didžiausiam priešui".

Kitą dieną vyskupas laišku kreipėsi į Sosnoveco vyskupijos tikinčiuosius, prašydamas jų pačių dvasinių aukų kaip atsako į skandalą:

„Po labai skaudžių įvykių Dombrova Gurničoje paprašiau Sosnoveco vyskupijos kunigų atlikti atgailą ir rengti pamaldas, kad būtų atlyginta žala Viešpačiui Dievui ir palaikyta tikinčiųjų, kurie labai kenčia dėl to, kas įvyko, dvasia. Šiandien kreipiuosi į jus, mylimi Kristuje Viešpatyje, prašydamas maldos ir pasninko - pergalės prieš ypač galingą žmogų naikinantį blogį priemonių, kurias mums parodė mūsų Išganytojas."

Laiške jis prašė tikinčiųjų „melstis už įskaudintus ir sugėdintus kunigus" - spėjama, įsivėlusius į dvasininkų seksualinius nusižengimus - „taip pat už tuos, kurie nieko blogo nepadarė, bet labai kenčia, ir jiems labai sunku". Jis pakvietė juos palaikyti. Vyskupas pabrėžė, kad čia „ypatingai" galvoja apie moteris vienuoles ir katechetes.

Prašydamas melstis, Kaszakas patvirtino, kad bent vienas iš kunigų „įvykdė skandalingą poelgį".

„Galbūt pasaulis to nesupranta, bet Viešpats Jėzus nenori nusidėjėlio mirties. Taigi melskimės už mūsų brolio, kuris padarė skandalingą poelgį, atsivertimą", - rašė jis.

„Kaip jau rašiau, noriu kuo griežčiausiai pabrėžti, kad nėra jokio pritarimo moraliniam blogiui, - tęsė jis. - Kiekvienas, pripažintas kaltu, bus nubaustas pagal kanonų teisę, nepaisant civilinio teismo nuosprendžio."

Krokuvoje gyvenantis amerikietis žurnalistas ir vertėjas iš lenkų kalbos Filipas Mazurczakas (Filipas Mazurčakas), reaguodamas į šią istoriją, portalui „LifeSiteNews" sakė, kad praeityje daug vyrų Lenkijoje ir kitur įstojo į kunigų seminariją „dėl netinkamų priežasčių".

„Vieni tapo kunigais siekdami socialinės ir politinės pažangos, kiti - norėdami nuslėpti savo homoseksualumą, - sakė jis. - Suprantama, ne visi kunigai praeityje stojo į seminariją dėl šių priežasčių, tačiau tai buvo paplitusios priežastys. Manau, kad dabar kunigais tampa tik tikrą pašaukimą turintys vyrai."

Mazurczakas pridūrė, kad „nors daug žmonių pasipiktino, kai Benediktas XVI uždraudė į seminarijas stoti giliai įsišaknijusiems homoseksualių polinkių turintiems vyrams, tokios istorijos kaip ši rodo, kodėl jis buvo teisus".

Jau kelerius metus Lenkijoje nerimaujama dėl „levandų mafijos" egzistavimo. Krokuvos arkivyskupijos kunigas t. Dariuszas Oko (Dariušas Oko), dėstantis Popiežiškajame Jono Pauliaus II universitete šiame mieste ir parašęs keletą darbų apie homoseksualius dvasininkus, ragino surengti sinodą šiai problemai aptarti.

„Beveik visus didžiuosius pastarųjų dešimtmečių Bažnyčios skandalus ir tuos, kurie labiausiai diskredituoja, sukėlė dvasininkai, pasidavę savo homoseksualiems polinkiams", - 2021 m. rašė jis.

The post Po homoseksualių dvasininkų orgijų skandalo padegta Lenkijos bazilika appeared first on LAIKMETIS.

Bulgarijoje tos pačios lyties poros niekaip nepripažįstamos. Dabar Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ragina Bulgariją apsaugoti jų privatų ir šeimos gyvenimą.

Strasbūre įsikūręs EŽTT pareiškė, kad šalis privalo reglamentuoti tos pačios lyties asmenų santykius savo nacionaliniuose teisės aktuose, nors ir neįpareigoja šalies įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas. Apie tai praneša „Euractiv".

Byla prasidėjo nuo Bulgarijos tos pačios lyties asmenų poros Darinos Koilovos ir Lilijos Babulkovos. Jos susituokė 2016 m. Jungtinėje Karalystėje, tačiau vėliau persikėlė į Bulgariją. Tačiau jų gimtoji šalis nepripažįsta moterų santuokos.

Koilova ir Babulkova kreipėsi į teismą, remdamosi Europos konvencija, kurioje įtvirtinta teisė į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui bei diskriminacijos draudimas. Jos teigia, kad joms atsisakoma suteikti teisinę apsaugą ir kad negalėjimas teisiškai pripažinti jų santuokinio statuso yra diskriminacija.

EŽTT nusprendė, kad Bulgarija turi imtis kokių nors veiksmų dėl šio teisinio vakuumo, nors ir neįpareigojo šalies kaip prievolės. Be to, jis nusprendė, kad Bulgarijos vyriausybė turi sumokėti 3000 eurų porai už teismo išlaidas .

„Šis sprendimas yra labai svarbus Bulgarijos teisės aktų lygybės ir LGBT teisių srityje plėtrai", - sako poros advokatas. „Daugelis Bulgarijos porų atsiduria teisiniame vakuume, nes vienoje sienos pusėje jie yra sutuoktiniai, o kitoje pusėje, Bulgarijos Respublikos teritorijoje, jie neturi jokių teisinių santykių."

Nors teismo sprendimas yra privalomas, Bulgarija neketina jo įgyvendinti, rašo „Euractiv". Šalyje žinomos dvi bendro gyvenimo formos: civilinė santuoka ir de facto šeimos susijungimas. Kai kuriose teisės aktų dalyse rašoma, kad intymius santykius gali turėti tik vyras ir moteris. Pavyzdžiui, Konstitucijoje santuoka apibrėžiama kaip „laisva vyro ir moters sąjunga".

Pasak dviejų moterų advokato, dėl to atimamos paveldėjimo, mokesčių draudimo ir giminystės teisės į galimus vaikus.

Šių metų pradžioje EŽTT tą patį pasakė Ukrainai ir Rumunijai.

The post EŽTT spaudžia Bulgariją pripažinti homoseksualius santykius appeared first on LAIKMETIS.

Alžyras yra viena iš daugelio arabų šalių, uždraudusių rodyti šį pasaulinio kino hitu tapusį filmą.

Filmas, kurio pasaulinės pajamos viršijo 1,2 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) Alžyre buvo išleistas liepos 19 dieną, o sekmadienį kino teatrai jį be jokio paaiškinimo išbraukė iš savo programos.

Filmo platintojas Šiaurės Afrikos šalyje taip pat pranešė apie jo pašalinimą, tačiau neįvardijo jokių priežasčių.

Internetinė naujienų svetainė „24H Algerie“, remdamasi gerai informuotais šaltiniais, teigė, kad šis filmas buvo pašalintas dėl moralės pažeidimo.

„Alžyras įsitraukė į ginčus dėl „Barbės“ dėl scenų, skirtų suaugusiųjų auditorijai, ir užuominų apie homoseksualumą“, – pareiškė naujienų svetainė TSA. 

„Alžyras įsitraukė į ginčus dėl „Barbės“ dėl scenų, skirtų suaugusiųjų auditorijai, ir užuominų apie homoseksualumą“

Anot TSA, filmas buvo nepastebimai pašalintas iš kino teatro repertuaro.

Nors LGBTQI bendruomenės visame pasaulyje nekantriai laukė šio filmo, bet jame nėra jokių atvirų nuorodų į tos pačios lyties asmenų santykius ar queer temas.

Alžyro kultūros ministerija šio veiksmo nekomentavo.

Sprendimas sustabdyti filmo „Barbė“ rodymą šalyje buvo priimtas po panašių žingsnių šiame regione.

Pareigūnai teigė, kad praėjusią savaitę šis filmas uždraustas Kuveite dėl visuomenės etikos sumetimų.

Libano kultūros ministras dieną prieš tai pareiškė, kad paprašė valdžios institucijų uždrausti „Barbę“ dėl galimo homoseksualumo propagavimo. 

Filmas vis dar nerodytas Katare, nors oficialaus pranešimo apie tai nebuvo.

The post Alžyras pašalino „Barbę“ iš kino teatro repertuaro dėl moralės normų pažeidimo  appeared first on LAIKMETIS.