Anot jo, kol kas net visiems pastato gyventojams norint priimti tokį sprendimą, tam nėra jokios tvarkos.

„Gyventojai jaučia, kad jie nebegali gyventi, arba jiems pavojinga. Trūksta tvarkos pačio apsisprendimo, kaip jie gali ant to sklypo nusigriovę persistatyti toj pačioj nuosavybėj naują daugiabutį. Tai, visų pirma tokius entuziastingus gyventojus norime įgalinti, kad jie galėtų apsispręsti dėl naujo standarto būsto pasistatymų“, – trečiadienį LRT radijui sakė S. Gentvilas.

Jis negalėjo atsakyti, kur tokiu atveju nugriovus daugiabučius laikinai gyventų žmonės, atsakymus žada turėti iki vasaros.

Jis negalėjo atsakyti, kur tokiu atveju nugriovus daugiabučius laikinai gyventų žmonės, atsakymus žada turėti iki vasaros

„Kol kas nėra dar jokio mechanizmo, kaip mes atsakome į jūsų teisingus klausimus (kur griaunamo pastato savininkai gyventų – BNS) ir mes žinom, kad turim problemą Lietuvoje, yra daug pastatų, kurie yra senstantys ir nebegyvenami, dėl to mes pradedame spręsti ją ir kol kas neturime visų atsakymų, juos turėsime iki vasaros. Rudeniop jau turėsime įstatymo projektus“, – sakė S. Gentvilas.

Ministras pažymėjo, kad kalba ne apie prastesnės būklės namus, o apie avarinės būklės pastatus, kurie yra „beveik landynė“.

„Ne apie sovietmetį kalbam, bet apie prastos priežiūros daugiabučius: tai gali būti ir prieškariniai, tarpukariniai, gali būti ir sovietmečiu, nes pastatas, jis tampa avariniu tada, kai jis neprižiūrimas – kai stogas yra kiauras ir dešimtmečius bėga“, – teigė jis.

The post S. Gentvilas: svarstoma griauti prastos būklės daugiabučius appeared first on LAIKMETIS.

Klaipėdos rajono taryba praėjusią savaitę pritarė sprendimui iš Lietuvos pašto už 274 tūkst. eurų pirkti Kvietinių gatvėje esantį nebenaudojamą pastatą. Rajono meras Bronius Markauskas sako, kad tai pirmas žingsnis aikštės sutvarkymo link.

„Perkame tą paštą, pradedame projektuoti jo griovimą ir aikštės sutvarkymą“, – BNS sakė B. Markauskas.

Tankiai užstatytoje teritorijoje nugriovus dviejų aukštų mūrinį pastatą bus geriau matoma Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Meras sako, kad sovietmečiu paštą šioje vietoje suplanuota statyti sąmoningai – siekiant, kad maldos namai matytųsi kuo mažiau, todėl miestiečiai norėtų, jog jis būtų nugriautas. 

Meras sako, kad sovietmečiu paštą šioje vietoje suplanuota statyti sąmoningai – siekiant, kad maldos namai matytųsi kuo mažiau

„Gargždiškiai seniai kalba apie tokį norą, nes tas paštas ir buvo, senųjų gargždiškių teigimu, pastatytas todėl, kad užstotų bažnyčios vaizdą – sovietiniais laikais buvo stengiamasi daryti, kad religiniai objektai nesimatytų. Noras, kad tas pastatas būtų nugriautas, yra senas“, – aiškino B. Markauskas.

Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė BNS teigė, kad slepiant bažnyčią nuo visuomenės akių senojoje aikštėje sovietai pastatė ne tik paštą, bet ir kitą pastatą, kur dabar veikia muzikos mokykla: „Jie yra pastatyti sovietiniu laikotarpiu, kad pridengtų bažnyčios vaizdą“.

Iki tol, anot jos, rinkos aikštė buvo didesnė, kol Klaipėdos kraštas nebuvo prijungtas prie Lietuvos, čia vyko prekių mainai tarp abiejų šalių prekybininkų.  

„Ten buvo platesnė, didesnė nei šiom dienom. Ten vykdavo turgūs, mugės prie bažnyčios. (...) Kadangi Gargždai buvo pasienio miestelis ilgą laiką, tai atvažiuodavo ūkininkai iš Žemaitijos ir suvažiuodavo iš Klaipėdos krašto prekybininkai, aišku, dauguma atvažiuojančių ir prekiaujančių buvo žydų tautybės prekeivių, čia buvo tokia stotelė iš dviejų kraštų susitikti ir prekes pirkti, parduoti“, – teigė S. Bučnytė.

Mero teigimu, tolesni aikštės tvarkymo darbai bei jos vizija priklausys ir nuo visuomenės nuomonės.

„Norisi įtraukti ir Gargždų visuomenę, kad tai nebūtų kažkieno vieno matymas, nes tai svarbi vieta“, – sakė B. Markauskas.

S. Bučnytė BNS teigė, kad Gargždų krašto muziejus turėtų pasiūlymų, kaip tvarkant aikštę reikėtų priminti miesto istoriją, tačiau susitarimų su istorikais dėl dalyvavimo ją projektuojant kol kas nėra. 

„Yra apskritai dėliojama kultūros strategija, Klaipėdos rajono plėtros strategija, pamąstymų, kaip miesto centre galėtų būti atspindėta miesto istorija. Galbūt turėtume tai aikštei pasiūlymų (...), priemonių, kurios atvykusiam turistui ir gyventojui primintų ar paaiškintų miesto istoriją“, – teigė S. Bučnytė.

B. Markausko manymu, senasis pašto pastatas galėtų būti nugriautas kitais metais.

The post Gargždai ruošiasi atnaujinti istorinę miesto aikštę, atverti vaizdą į bažnyčią appeared first on LAIKMETIS.

Antradienį ryte vyriausybė nusprendė, kad septyni sovietiniai paminklai šiaurės rytiniame Narvos mieste, kuris yra prie sienos su Rusija, turės būti išmontuoti. Darbininkai jau nukėlė šiame mieste stovėjusį memorialinį tanką T-34, kuris bus perkeltas į Estijos karo muziejų.

„Rusija įsitraukusi į informacinį karą su mumis, ir jie nori visus tokius dalykus panaudoti prieš Estiją“, – žurnalistams aiškino K. Kallas. 

Septyni sovietiniai paminklai šiaurės rytiniame Narvos mieste, kuris yra prie sienos su Rusija, turės būti išmontuoti

Ji atkreipė dėmesį, jog Rusija ir jos prezidentas Vladimiras Putinas grasino ne vienai šaliai imtis atsakomųjų veiksmų į sovietinių paminklų šalinimo, bet pabrėžė, kad tai neatgrasys Estijos nuo žingsnių, kuriuos ji laiko būtinais, ypač Maskvos agresijos prieš Ukrainą kontekstu.

„Rusija galvoja mus įbauginti, bet neturime to leisti, nes tai yra mūsų vidaus reikalai, ir mes privalome užtikrinti ramybę šalies viduje“, – sakė K. Kallas 

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu irgi sakė informuosiantis apie padėtį Estijos sąjungininkus.

„Nieko neinformavome iš anksto, nes laikome tai vien Estijos valstybės vidaus reikalu“, – sakė jis.

Diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Rusija yra pradėjusi karą, kuris ją supriešino su visu Vakarų pasauliu, įskaitant Estiją.

U. Reinsalu anksčiau antradienį perspėjo, jog jeigu kokie nors leidimą gyventi Estijoje turintys užsieniečiai imtųsi veiksmų prieš sovietinių paminklų nukėlimą, leidimas gyventi šalyje gali būti iš jų atimtas.

Ministras pažymėjo, kad šalies įstatymai numato galimybę panaikinti leidimą gyventi, jeigu asmuo kelia grėsmę Estijos saugumui ir viešajai tvarkai.

The post Estijos premjerė: sąjungininkams išaiškinta būtinybė pašalinti sovietinius paminklus appeared first on LAIKMETIS.

„Galiu patvirtint, kad iš tikrųjų, kiek girdėjau, demontavimo darbai prasidėjo (...). Kiek jie truks negaliu atsakyti. Ryte pradėtos yra demontuoti, bet tai viskas kaip ir suplanuota, numatyta vyksta, demontavimas ir išvežimas“, – sakė meras.

Demontuojama kompozicija, kurią sudaro du vertikalūs balto betono skydai, tarp jų nuleistas kalavijas bei jo rankeną puošianti ąžuolo lapų girlianda, bei paminklas, kurį sudaro postamentas, bronzinė trijų karių skulptūrinė grupė ir rausvo granito penkiakampės žvaigždės formos amžinosios ugnies įrenginys.

Taip pat bus demontuojamos informacinės lentos su užrašais apie Klaipėdos miesto išvadavimą lietuvių ir rusų kalbomis, akmeninė plokštė su užrašu apie „žuvusių ir mirusių fašistiniuose lageriuose kalinių“ amžinąją atmintį.

Taip pat bus demontuojamos informacinės lentos su užrašais apie Klaipėdos miesto išvadavimą lietuvių ir rusų kalbomis, akmeninė plokštė su užrašu apie „žuvusių ir mirusių fašistiniuose lageriuose kalinių“ amžinąją atmintį

Tuo metu granito plokštės su palaidotųjų pavardėmis paliekamos.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimui nukelti Karių kapinių skulptūrinę grupę, žyminčią Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietą, pritarė birželio 22 dieną.

S. Daukanto gatvėje yra palaidoti Raudonosios armijos kariai, žuvę 1945 metų sausį vykusiuose mūšiuose su nacistinės Vokietijos kariuomene dėl Klaipėdos. 1975 metais karių palaikai į šią palaidojimo vietą perkelti iš Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto buvusios Pergalės aikštės.

Čia įrengtos 47 pilko granito atminimo plokštės su 694 karių pavardėmis.

The post Klaipėdoje pradėti sovietinio memorialo griovimo darbai appeared first on LAIKMETIS.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas sako, kad paties naujojo daugiafunkcio komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu statybos galėtų prasidėti jau po metų.

„Per keturis mėnesius mes turėsime iš esmės visiškai dekonstruotus ir likviduotus stadiono „griaučių“ likučius, turėsime sutvarkytus pamatus, o statybų aikštelė bus paruošta būsimiems darbams“, – žurnalistams antradienį statybvietėje kalbėjo vicemeras.

„Patys statybų darbai turėtų prasidėti arba šių metų pabaigoje, arba kitų metų pradžioje, kai bus paruoštas techninis projektas, kuris paraleliai šiuo metu vyksta“, – sakė jis.

Atliekas panaudos kitur

Griovimo darbus vykdančios bendrovės „Vilniaus BDT“ direktorius Giedrius Masalskas teigė, kad per keturis mėnesius „visiškai realu“ išardyti statybų liekanas ir jas išvežti, darbai paspartės pastačius pylimą. G. Masalsko teigimu, griovimo darbai kainuos apie 300 tūkst. eurų, už jų metu surinktą betoną ir metalo laužą tikimasi gauti dar apie dukart tiek.     

Statybų nuolaužos bus panaudotos kitose statybose, greičiausiai statant prekybos centrus, šaligatvių trinkelėms ar gatvių kelkraščiams stiprinti.

„Pirmas etapas bus tai, kad nuardysime tas konstrukcijas, kurios dabar styro, tą viršutinę dalį, tada formuosime maždaug 5-6 metrų aukščio pylimą nuo „Akropolio“ ir nuo gyventojų pusės, kad sumažintumėme triukšmą, tada atsikasinėsime pamatus, pradėsime juos ardyti“, – sakė G. Masalskas.

Pirmas etapas bus tai, kad nuardysime tas konstrukcijas, kurios dabar styro

Anot jo, šie griovimo darbai yra palyginti nesudėtingi lyginant su tokiais pat darbais senose gamyklų teritorijose. Jis taip pat pridūrė, kad buvusių statybų liekanas teoriškai būtų galima panaudoti ir šioje statybvietėje, tačiau tuomet jas tektų kažkur saugoti bent dvejus metus.

V. Benkunskas taip pat priminė, kad pastatyti stadioną bei kitus numatytus objektus pagal sutartį ketinama iki 2025-ųjų pavasario, bet statybų pabaiga gali būti ir paankstinta.

„Pagal koncesijos sutartį, raktų atidavimas numatytas 2025 metų balandžio mėnesį –  yra tas vadinamasis galutinis terminas. Koncesininkas šneka, kad yra galimybė galbūt pabaigti anksčiau – apie 2024 metų pabaigą. Šiuose laiko rėmuose, matyt, ta pabaiga ir galėtų būti prognozuojama“, – tvirtino V. Benkunskas.

Svarsto didinti vietų skaičių

Jis taip pat užsiminė, kad su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar svarstoma didinti didžiojo stadiono vietų skaičių, o tai galėtų dar padidinti apie 160 mln. eurų vertės projekto kainą. Papildomus 35 mln. eurų savivaldybė ketina investuoti į infrastruktūrą – gatvių, sankryžų tvarkymą ir pan., tai numatoma daryti 2023-2024 metais.

V. Benkunskas neatmetė, kad galutinė projekto suma gali keistis ir dėl augančių statybų kainų. 

„Kaip tik šiuo metu Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto galimybę padidinti vietų skaičių trimis tūkstančiais, iki 18 tūkst. vietų, tada, be jokios abejonės, atitinkamai projekto sąmata keistųsi dėl šitų aplinkybių. Ir, be abejo, (statybų kainų – BNS) indeksavimas irgi yra ta opcija, kuri matant visas infliacijas, gali būti taikoma“, – tvirtino vicemeras.

Anot jo, nieko nekeičiant, projektas būtų įgyvendintas sklandžiau, kitą vertus, 18 tūkst. vietų aikštynas gali būti panaudotas „daug platesne apimtimi“.

Vicemeras pabrėžė, kad tikslios komplekso aikštynų bei statinių ant Šeškinės kalvos vietos turėtų paaiškėti artimiausiu metu, tvirtinant techninio projekto sprendinius, tačiau stadiono vieta neturėtų keistis – jis atsiras vietoje dabartinių „griaučių“.

Komplekse – ir kiti aikštynai

UEFA standartus atitinkantį 15 tūkst. vietų UEFA IV kategorijos futbolo stadioną su daugiafunkciniu sporto kompleksu planuojama pastatyti iki 2024-ųjų pabaigos.

22 hektarų teritorijoje taip pat turėtų atsirasti sporto muziejus, 3 tūkst. vietų IAAF standartus atitinkantis lengvosios atletikos stadionas, krepšinio, tinklinio, rankinio aikštės ir salės, vaikų darželis bei švietimo ir kultūros centras.

Pirmą kartą stadionas teritorijoje šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti 1987 metais

Apie 160 mln. eurų vertės Nacionalinio stadiono koncesijos sutartį spalio mėnesį pasirašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sostinės savivaldybė ir koncesininkas, investicijų bendrovė „BaltCap“. Savivaldybės įsipareigojimai sutartyje siekia apie 100 mln. eurų, valstybės – 53,4 mln. eurų.

Savivaldybė planuoja, kad per metus bus parengtas objekto techninis projektas, o 2022-ųjų pabaigoje prasidėtų ir pačios statybos, kurios galėtų būti baigtos iki 2024-ųjų pabaigos.

Pirmą kartą stadionas teritorijoje šalia Vilniaus „Akropolio“ pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai tuomet nutrūko dėl finansavimo trūkumo.

The post Statybų „griaučius“ Nacionalinio stadiono sklype ketinama išardyti iki gegužės appeared first on LAIKMETIS.