J. Šiugždinienės svorį liudija ir tai, kad net po po to, kai paaiškėjo, jog ši įsivėlė į čekiukų skandalą ir netylant triukšmui dėl to įteikė atsistatydinimo pareiškimą, premjerė sakė, kad ji ir toliau pasitikinti J. Šiugždiniene.

Gi G. Jakšto atveju, po pirmo prašymo dar kovą atsistatydinti, premjerė nieko panašaus nepasakė. Priešingai, ji pasakė, kad atsistatydinimas yra nukeliamas į laiką „iki po tarpinių“.

G. Jakštas yra nepartinis, be jokio politinio užnugario. Jis yra puikus technokratas ir puikus švietimo bei aukštojo mokslo sistemos išmanytojas, bet politikos užkulisiai jam iki šiol buvo svetimi.

Iš visos J. Šiugždinienės komandos G. Jakštas realiai buvo vienintelis, kuris giluminiškai pažinojo švietimo ir aukštojo mokslo sistemą.

Bet vakarykštis verksmingas jo pareiškimas dėl premjerės komandos kišimosi, viena vertus, skamba kiek vaikiškai - „egzamino neišlaikiau, nes dėstytojas blogas“. Kita vertus, tai priverčia suklusti – ministras vairavo švietimo sistemą su antrankiais ant riešų, o ant galinės sėdynės sėdėjo tikrasis vairuotojas, kuris ir sukiojo vairą. Tad vairuoti tokiomis sąlygomis ir posūkyje, kokiu tapo tarpiniai, neišlėkti vargiai buvo įmanoma.

Kas tas vairininkas(-ė) buvo sužinosime galbūt kada nors ateityje.

Beje, šiandieninis premjerės ironiškas atsišaudymas ministrui per socialinį tinklą irgi neatrodo solidžiai. Hašekas čia nepadėjo.

ministras vairavo švietimo sistemą su antrankiais ant riešų, o ant galinės sėdynės sėdėjo tikrasis vairuotojas, kuris ir sukiojo vairą.

Tuo pačiu netiesiogiai, tarp eilučių, galime įskaityti, kad pirminė vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų rezultatų indeksavimo idėja atėjo ne iš ministro… Bet po to, kai aukščiausius rezultatus - 17-20 balų - surinkusių įtakingi vienuoliktokų tėvai pagrasino teismu, o ir matyt, pravėrė Vyriausybės ar ir pačios ministrės pirmininkės kabineto duris, ekonomistė premjerė suprato, kad su indeksacija buvo prašauta. Tad, ko gero, buvo pasakyta indeksuoti jau visiems.

Bet labai neįtikinamai skamba esą ministras pasitraukė tik dėl šio epizodo. Tikrai G. Jakštas, kuris daug metų dirbo Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA, prieš tai MOSTA) analitiku ir, kuris yra matęs visokių politinių kvailysčių, nėra verktinis, kokiu bandoma jį parodyti šiandien.

Panašu, kad dėl įtakingųjų parlamentiniame komitete vairavimo jis traukiasi, o ne dėl savo silpnumo, neryžtingumo, ambicijų stygiaus ar juolab nekompetencijos.

Priešingai, jis greta Dariaus Kuolio ir Dainiaus Pavalkio yra vienas stipresnių švietimo ministrų. Tik be savo komandos ir be politinio užnugario.

Neabejoju, kad jei G. Jakštas būtų tapęs ministru kadencijos prdažioje ir turėjęs politinį palaikymą bei savo komandą, jis būtų ne tik neužviręs tokios košės švietime, o būtų iškuopęs košelieną, kurios privirė visos ligšiolinės Vyriausybės ir jų ministrai, kuriems švietimo ministro portfelis dažniausiai nukrisdavo ne dėl jų kompetencijų, o kaip paguodos prizas, kurio niekas neimdavo.

Antra vertus, įdomu, kas toliau? Ar po šio „demaršo“ G. Jakštas pasuks į politiką, ar vis dėlto ne? O ir klausimas, jei taip, tai su kokia politine jėga?

Dar vienas momentas svarbus, kalbant apie ministrą, kuris gaus šį portfelį jau po rinkimų ir, kuris bandys išvesti ketvirtą dešimtį po dykumą klaidžiojančią bendruomenę iš krizės – gilus švietimo finansų panaudojimo auditas bei jo rezultatų (iki smulkmenų) paviešinimas. Sužinojus, kas, kaip ir už kiek pasipelnė iš visų projektinių reformų galėtume ne tik užduoti tikslingus klausimus slaptųjų grupių ir komisijų specialistams, o ir pradėti sveikti.

The post Jonė Kučinskaitė. Ar G. Jakštas tikrai yra verktinis? appeared first on LAIKMETIS.

„Pristačiau prezidentui dekreto projektą dėl švietimo ministro atleidimo ir laikinai einančios pareigas ministro paskyrimo“, – trečiadienį po susitikimo su G. Nausėda kalbėjo premjerė.

Ji informavo, kad ministrą pareigose laikinai pakeis socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

I. Šimonytė su šalies vadovu taip pat sakė aptarusi lūkesčius, kas galėtų vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tačiau patikino susitikime nesvarsčiusi konkrečių pavardžių.

„Kandidatų tikrai turiu, bet šiandien jokių pavardžių tikrai neįvardysiu“, – sakė ministrė pirmininkė.

Prezidentui pareiškus, kad neskubės tvirtinti naujojo švietimo ministro, I. Šimonytė taip pat tvirtino neskubėsianti teikti kandidatūros.

Prezidentui pareiškus, kad neskubės tvirtinti naujojo švietimo ministro, I. Šimonytė taip pat tvirtino neskubėsianti teikti kandidatūros

Paklausta, ar naujasis švietimo ministras galėtų būti ne konservatorius, premjerė sakė, kad pozicijų perskirstymas likus pusei metų iki kadencijos pabaigos būtų „keistas sprendimo būdas“.

Vis tik ji pridūrė, kad toks variantas galėtų būti svarstomas, jei koalicijos partneriai parodytų ambiciją.

G. Jakštas apie atsistatydinimą pranešė antradienį per spaudos konferenciją. Ministras teigė, kad jo pasitraukimą lėmė premjerės aplinkos asmenų duodami nurodymai.

Ministro teigimu, paskutinis pavedimas buvo susijęs su tarpinių patikrinimų vertinimo skale, kad tie, kas yra surinkę daugiau taškų, gautų daugiau nei maksimalų balų skaičių. Anot jo, toks pavedimas duotas „be galimybės diskutuoti“.

Tuo metu premjerė sakė G. Jakšto paprašiusi pasiūlyti, kaip įvertinti gerai tarpinių patikrinimų užduotis išsprendusius vienuoliktokus, kad būtų ištaisytas „neteisingumo jausmas“. Ji sakė apgailestaujanti, kad prašymas atkreipti dėmesį į problemą sukėlė „tokią stiprią reakciją“.

The post I. Šimonytė patenkino G. Jakšto atsistatydinimo prašymą, įteikė jį prezidentui appeared first on LAIKMETIS.

Tuo pačiu G. Jakštas pranešė, kad sudarys galimybę neįskaityti šiemet vykusių patikrinimų rezultatų.

„Šiandien viešai prašau premjerės priimti mano atsistatydinimą iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų“, – žurnalistams antradienį sakė G. Jakštas.

Atsistatydinantis ministras tvirtino, kad jo netenkina ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės komandos darbo kultūra, sprendžiant problemas švietimo srityje.

„Tokiomis sąlygomis mums dirbti yra nelabai įmanoma, kadangi premjerės komanda labiau trukdo, nei padeda“, – teigė politikas.

„Iš pastarųjų dienų bendravimo su premjerės komanda matome, kad neturime pakankamos laisvės spręsti ir įgyvendinti sprendimus, kuriais patys tikime“, – kalbėjo G. Jakštas.

„Jau ne kartą teko priimti atsakomybę už sprendimus, kurių pats nepriėmiau, daugiau to daryti nenoriu“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, iš pareigų taip pat traukiasi viceministras Ramūnas Skaudžius.

„Vakar priėmiau viceministro R. Skaudžiaus, kuris buvo nuo pat pradžių atsakingas už tarpinių patikrinimų modelį ir jų įgyvendinimą, atsistatydinimo prašymą“, – kalbėjo besitraukiantis ministras.

„Gerbiu jo sprendimą ir poziciją, kad klausimas turi būti sprendžiamas su nauju požiūriu ir energija bei dėkoju jam už darbą“, – sakė jis.

Pasirinkimas moksleiviams

G. Jakštas tvirtino, kad tarpinių patikrinimų sesija „nebuvo sklandi“, o numatyti saugikliai „nebuvo pakankami“.

„Tai buvo pirmoji pilnos apimties patikrinimų sesija ir ji išryškino modelio trūkumus, kurie nepriartino mūsų prie patikrinimų tikslo. Pirmiausia, patikrinimų užduotys buvo parengtos nepakankamai kokybiškai, nors prie jų dirbo autoritetingi švietimo bendruomenės nariai“, – kalbėjo ministras.

„Taip pat tarpinių patikrinimų kalendorius ir grafikas daliai bendruomenės pasirodė per sunkus organizaciškai“, – pridūrė jis.

Dėl to, pasak G. Jakšto, tarpinių patikrinimų rezultatai galės būti neįskaityti, jei to norės moksleiviai. Tokiu atveju kitąmet jiems tektų laikyti ilgesnius brandos egzaminus.

Mūsų siūlomas sprendimas toks, kad visi, kuriuos tenkina gautas balas, juos įskaitome. Visi, kurie galvoja, kad galėtų surinkti už šią dalį geriau, ateina dvyliktoje klasėje į pilną egzaminą

„Mūsų siūlomas sprendimas toks, kad visi, kuriuos tenkina gautas balas, juos įskaitome. Visi, kurie galvoja, kad galėtų surinkti už šią dalį geriau, ateina dvyliktoje klasėje į pilną egzaminą. Tas egzaminas jau bus su tušinuku, pieštuku, – aiškino ministras. – Klausimas, kas laikys pilna apimtimi, kas po dalies egzamino galės išeiti.“

„Šių metų tarpinių patikrinimų sesiją laikysime pilotine“, – pridūrė jis.

Kaip nurodo Švietimo ministerija, trys tarpiniai patikrinimai – inžinerinių technologijų, istorijos ir chemijos – vyks gegužę, siekiant užbaigti sesiją.

„Matematikos ir lietuvių kalbos tarpiniai patikrinimai, kurie numatyti dvyliktoje klasėje, nevyks“, – sakė ministro patarėja Agnė Liucilė Grickevičė.

Siūlomi pokyčiai

Reaguodama į kilusį pasipiktinimą dėl tarpinių patikrinimų, ministerija ketina „iš pagrindų“ atnaujinti išskaidyto egzamino modelį. Sprendimą dėl jo ketinama priimti iki birželio, pasitarus su švietimo bendruomene.

„Tokio modelio panaikinimas būtų žingsnis atgal“, – sakė G. Jakštas.

Pasak A. l. Grickevičės, egzaminai, kurie yra valstybinių brandos egzaminų dalis, siūloma vykdyti ne ugdymo proceso metu.

„Vienuoliktokai turės galimybę už dalį turinio atsiskaityti baigdami vienuoliktą klasę ir turėti mažesnės apimties atsiskaitymą dvyliktoje klasėje arba dvyliktoje klasėje atsiskaityti visa apimtimi“, – sakė ji.

Patarėja taip pat teigė, kad planuojama persvarstyti lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimo kalbėjimo dalį, taip pat sukurti tris užduočių rengimo pakopas.

„Visų pirma, mažiausiai du rengėjai parengs daugiau užduočių nei reikalinga tais metais, iš jų bus sudaromos egzaminų užduotys“, – teigė A. l. Grickevičė.

Nepanaudotos užduotys turėtų keliauti į užduočių banką. 

„Parengtas užduotis tikrins mažiausiai du recenzentai, kurie turės būti dalyko praktikai ir mokslininkai“, – sakė patarėja.

Anot jos, užduotys turės būti peržiūros dar iki egzaminų.

Paklaustas, kaip šie pokyčiai bus įgyvendinami, kai ministeriją palieka tiek ministras, tiek viceministras, G. Jakštas teigė, jog „ministerija, švietimo sistema nėra pastatyta ant vieno ar dviejų žmonių“.

„Manau, kad ministerija, kaip aparatas, galės sėkmingai veikti“, – sakė G. Jakštas.

Ministrus Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

The post G. Jakštas atsistatydina: dirbti su I. Šimonyte yra neįmanoma appeared first on LAIKMETIS.

„Nėra baudžiavos Vyriausybėje. Mes jau apie tai su ministru kalbėjome prieš turbūt mėnesį, kai prasidėjo nesklandumai su tarpiniais atsiskaitymais, bet mano primygtinis prašymas ministrui buvo išspręsti tas praktines problemas, kurių kyla geram procesui“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė I. Šimonytė.

„Jeigu ministrui atrodo, kad jis padarė viską, ką galėjo, tą situacija taip reikės ir vertinti“, – pridūrė ji.

Premjerės teigimu, ji prašymo iš G. Jakšto dar nesulaukė ir nenorinti, kad situacija būtų „kaip su ministru Anušausku“.

„Kiekvienas turi pats įsivertinti, ar jis mato galimybę ir prasmę toliau tas problemas spręsti. Jeigu ne, tada tas problemas turės išspręsti kažkas kitas“, – sakė I. Šimonytė.

Nekomentavo ministro pasisakymų apie savo komandą

Švietimo ministras G. Jakštas antradienį paskelbė apie atsistatydinimą iš pareigų, aiškindamas jį nesutarimais Vyriausybėje dėl to, kaip turėtų būti sprendžiamos per tarpinius vienuoliktokų patikrinimus kilusios problemos.

Atsistatydinantis ministras tvirtino, kad jo netenkina I. Šimonytės komandos darbo kultūra sprendžiant problemas švietimo srityje.

Premjerė sakė negalinti pakomentuoti šių ministro žodžių.

„Paprašiau savo komandos padėti ministrui, ministras ir pats tos pagalbos pageidavo. Kiek žinau, buvo aptarimai, kokiu eiliškumu kokius klausimus spręsti ir ministras man neindikavo jokių savo nusivylimų, nepasitenkinimų ar skirtingų matymų“, – teigė I. Šimonytė.

Sprendimas dėl patikrinimų – bendras darbas

G. Jakštas teigė, kad tarpiniai atsiskaitymai galės būti neįskaityti, jei to panorės juos laikę mokiniai.

Tokiu atveju kitąmet moksleiviai laikytų ilgesnius brandos egzaminus, o tie, kur yra patenkinti savo rezultatu, laikys trumpesnius egzaminus.

ministras spaudos konferencijos metu užsiminė, kad priimdama sprendimus dėl tarpinių patikrinimų jo komanda „neturėjo pakankamos laisvės spręsti ir įgyvendinti sprendimus“

Visgi ministras spaudos konferencijos metu užsiminė, kad priimdama sprendimus dėl tarpinių patikrinimų jo komanda „neturėjo pakankamos laisvės spręsti ir įgyvendinti sprendimus“.

I. Šimonytės teigimu, priimtas sprendimas dėl patikrinimų yra bendras jos ir ministerijos komandų darbas.

„Tas planas pasiūlytas, man atrodo, bendru darbu. Detalių negaliu pasakyti, gal atskirų niuansų ir yra“, – sakė premjerė.

Pasak Vyriausybės vadovės, iš jos komandos ministerijai galėjo ateiti pageidavimas atsakingai atrinkti naująjį Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovą. Šiuo metu agentūrai laikinai vadovauja Aidas Aldakauskas.

„Jeigu tu nori kokybinio pokyčio, jeigu tu nori, kad konkurse dalyvautų kvalifikuoti žmonės, reikia į tai įdėti papildomų pastangų“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Galbūt buvo prašymas šiek tiek daugiau įdirbio į gerą rezultatą įdėti“, – pridūrė ji.

G. Jakštas antradienį taip pat paskelbė, kad atsistatydina ir tiesiogiai už tarpinius patikrinimus atsakingas viceministras Ramūnas Skaudžius.

Ministras kovą jau buvo atnešęs I. Šimonytei atsistatydinimo prašymą, tačiau premjerė tuomet teigė, kad prie G. Jakšto ateities bus grįžtama ateityje, vertinant, kaip bus sprendžiami su tarpiniais patikrinimais susiję nesklandumai.

Ministrus Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.

The post I. Šimonytė apie G. Jakšto atsistatydinimą: nėra baudžiavos Vyriausybėje appeared first on LAIKMETIS.

Kovą atliktos apklausos duomenimis, neigiamas G. Jakšto vertinimas kovą siekė 39,5 proc., kai vasarį – 27,9 procento.

G. Jakštas pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų. Dėl susidariusios situacijos prieš kelias savaites jis premjerei Ingridai Šimonytei buvo atnešęs atsistatydinimo prašymą, tačiau pastarojo ministrė pirmininkė tąkart netenkino.

„Vilmorus“ vadovas Valdas Gaidys BNS sakė tikėjęsis, kad kilus pasipiktinimui dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų, pablogės pasitikėjimas švietimu, tačiau apklausa to neparodė.

„Ministro labai pablogėjo reitingas, bet pačios (švietimo – BNS) sistemos lyg ir nieko“, – kalbėjo jis.

G. Nausėdą palankiai vertina 64,9 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 15,4 proc., vasario mėnesį šalies vadovas sulaukė 66,6 proc. palankių ir 15,1 proc. nepalankių vertinimų.

Antrąją vietą užima Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Ją palankiai vertina 50,4 proc. šalies gyventojų, o nepalankiai 27,3 proc. apklaustųjų. Vasarį šie skaičiai atitinkamai buvo 48,7 ir 29,5 procento.

Trečioje vietoje yra buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, turintis 44 proc. teigiamų ir 28,3 proc. neigiamų vertinimų, kai vasario mėnesį palankiai jį vertino 48,4 proc. apklaustųjų, neigiamai – 26 procentai.

Toliau populiariausių politikų sąraše rikiuojasi opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis parlamentaras Saulius Skvernelis, sulaukęs 39,3 proc. palankių vertinimų ir 35,9 proc. nepalankių. Vasario mėnesi šie skaičiai atitinkamai buvo 39,2 ir 36 procentai.

Po jo – opozicinės Darbo partijos vadovas, Seimo narys Andrius Mazuronis, sulaukęs 36,9 proc. teigiamų vertinimų ir 29,8 proc. neigiamų vertinimų (37,6 ir 29,8 procento vasarį).

Seimo pirmininkę, Liberalų sąjūdžio vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen teigiamai įvertino 34,2 proc. apklaustųjų, neigiamai – 42 proc. respondentų. Vasario mėnesį šie skaičiai atitinkamai buvo 36,9 ir 39 procentai.

Toliau sąraše eina opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis su 33,7 proc. apklaustųjų palaikymu (38,1 proc. vasarį). 42,8 proc. šalies gyventojų jį vertina nepalankiai (39,4 proc. vasarį).

Regionų partijos pirmininką, parlamentarą Joną Pinskų palankiai vertina 27,2 proc. lietuvių, o nepalankiai vertina 27,6 proc. šalies gyventojų (30,2 ir 27,2 proc. vasarį).

Kauno merą Visvaldą Matijošaitį palankiai vertina 26,5 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 47,8 proc., kai vasario mėnesį jis sulaukė 26,7 proc. palankių ir 46 proc. nepalankių vertinimų.

„Turbūt čia blogiausias jo rezultatas yra, bet Kaune jis yra su pliuso ženklu“, – sakė V. Gaidys.

Populiariausiųjų dešimtuką užbaigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ją teigiamai vertina 22,1 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 35 procentai (24,3 ir 30,5 proc. vasarį).

Daugiausiai neigiamų vertinimų (69,8 proc.) sulaukė užsienio reikalų ministras, valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, vasarį tokių buvo 66,5 procento. Premjerę I. Šimonytę nepalankiai vertina 63,5 proc. šalies gyventojų, kai vasarį – 56,1 procento.

Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininką Waldemarą Tomaszewskį (Valdemarą Tomaševskį) nepalankiai vertina 62 proc. apklaustųjų (59,7 proc. vasarį), Laisvės partijos vadovę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę – 61,7 proc. respondentų (60,3 proc. vasarį).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko kovo 15–23 dienomis. Apklaustas 1001 šalies gyventojas, maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 proc. punkto.

The post Ženkliai pablogėjo švietimo, mokslo ir sporto ministro G. Jakšto vertinimas - apklausa appeared first on LAIKMETIS.

Tai ministras tvirtino penktadienį feisbuke pateikęs dešimt ministerijos pasiūlymų, kaip ketinama tobulinti tarpinių patikrinimų organizavimą, tarp jų – ir kai kurių patikrinimų laiko vėlinimas, atidesnis užduočių ir pačių patikrinimų vertinimas.

„Netrukus pradėsime diskusiją dėl to kada ir kokiu formatu vyks antras bandymas. Variantai, kuriuos diskutuosime su bendruomene: iki Šv. Kalėdų (prie kompiuterių); kartu su kitų metų 11-okais (prie kompiuterių); Kartu su pagrindine valstybinių brandos egzaminų sesija (įprasta tvarka - popierius ir tušinukas)“, – rašė ministras.

Pasak jo, taip pat bus sudaryta galimybė „turėti du bandymus“ ir dabartiniams 10-okams, t.y. būsimiems vienuoliktokams kitais mokslo metais.

Ministras įrašu pasidalino penktadienį prie ministerijos apie šimtui moksleivių protestuojant dėl tarpinių patikrinimų, jau anksčiau kilus bendruomenės pasipiktinimui dėl painių ir sudėtingų fizikos bei matematikos B lygio užduočių.

„Šiuo metu prie ministerijos renkasi mokiniai, išreikšti savo pilietinę poziciją dėl tarpinių patikrinimų. Esame gavę Lietuvos moksleivių sąjungos rezoliuciją. Jau dabar galiu pasakyti, kad didžioji dalis punktų galės būti įgyvendinti. Padiskutuoti daugiau gal tik reikės dėl mokinių reikalavimo, kad egzaminas būtų vertinamas išlaikytu net jei surinkti taškai nesiekia 35 iš 100 galimų“, – teigė G. Jakštas.

„Mokinius, mokytojus ir tėvus galiu užtikrinti, kad jų balsas girdimas, pasiūlymai sisteminami, susitikimai ir vieša diskusija bus, apibendrinimai ir korekcijos ateičiai – formuluojamos. O dabar einu susitikti su mokiniais“, – pridūrė jis.

Anot ministro, užbaigus beveik du trečdalius tarpinių patikrinimų, matoma, kad būtent užduotys yra „silpnoji proceso grandis“. Problemos, anot jo, nesprendžia ir tai, kad jas rengia kompetentingi mokytojai, nes bendruomenėje nesutariama dėl užduočių standartų.

Jis priminė, kad šiuo metu peržiūrimos užduočių vertinimo instrukcijos, koreguojami principai, kurie leido mokinių žinias vertinti subjektyviai griežčiau. Kartu papildomai peržiūrimos likusio trečdalio tarpinių patikrinimų užduotys, tikrinant, ar jose nėra palikta neatitikimų.

G. Jakštas taip pat atkreipė dėmesį, jog daliai mokinių ir mokyklų tarpinių patikrinimų grafikas „yra per sunkus“, todėl ministerija ketina jį peržiūrėti: ketinama teikti rekomendacijas neskirti vienuoliktokams kontrolinių darbų, projektinių ar kitokių atsiskaitymų prieš tarpinius patikrinimus, po jų ar tuo labiau tą pačią dieną. 

Taip pat rekomenduojama mokykloms valanda pavėlinti lietuvių kalbos ir literatūros tarpinio patikrinimo kalbėjimo dalies laiką balandžio 2–5 dienomis, jei bendruomenė dėl to sutaria, ir tai daryti ne anksčiau nei nuo 9 val. ryto.

Anot G. Jakšto, visiems tarpiniams patikrinimams būtų formuojama antra užduočių vertinimo grandis – komisijos, be jau esančios pirmosios grandies – recenzentų. 

Išlaikiusiems tarpinius patikrinimus, anot jo, būtų pateikiamas tik preliminarus vertinimas – jis galėtų keistis, priklausomai nuo komisijos išvadų, ir pakeitimai būtų galimi tik moksleivio naudai.

Ministras taip pat priminė jau ankstesnį siūlymą, jog neatvykusieji į tarpinį patikrinimą turėtų galimybę atvykti į antrą bandymą – per kitų metų tarpinį patikrinimą arba per valstybinį brandos egzaminą.

Kalbėdamas per mokinių protestą, G. Jakštas pabrėžė, kad jei patikrinimo metu sutriko elektroninė sistema, mokinių vertinimai nuo to nenukentės.

„Dėl visų sistemos strigimų negali nukentėti mokiniai“, – teigė ministras.

Anot jo, jei per tarpinį patikrinimą užstrigo užduočių sistema, tą turėjo registruoti vykdytojai-prižiūrėtojai.

„Jei kažkas padarė klaidą, to neregistravo ir nepratęsė laiko, tai tuos atskirus atvejus vertina atskirųjų atvejų komisija ir su kiekvienu bus susisiekta atskirai, jeigu to nebuvo, ir kiekvienas atvejis išaiškintas“, – teigė G. Jakštas.

Šiemet pirmą kartą pradėjus taikyti privalomą vienuoliktokų žinių patikrinimą, kurio vertinimai bus sudėtinė brandos egzaminų rezultatų dalis, viešumoje kilo pasipiktinimas dėl per klampių ir sudėtingų fizikos bei matematikos B lygio užduočių, pedagogai anksčiau skundėsi, kad nespėta pasiruošti pačiam procesui.

Dėl to kritikos sulaukęs G. Jakštas prieš savaitę pateikė atsistatydinimo pareiškimą premjerei Ingridai Šimonytei – apie tai viešai pranešusi Vyriausybės vadovė tvirtino atsistatydinimo nepriėmusi ir ketinanti laukti, kol ministras išspręs situaciją dėl tarpinių patikrinimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pareiškė padaręs klaidą, kai G. Jakštą paskyrė ministru, vėliau paragino jį pateikti konkrečius sprendimus dėl minėtų vienuoliktokų patikrinimų.

The post Dabartiniams vienuoliktokams norima sudaryti galimybę perlaikyti tarpinius patikrinimus appeared first on LAIKMETIS.

„Čia viena iš skaudesnių temų, ypatingai prisimenant, kas pastaruoju metu įvyko. Nesiseka mums su ministrais, pasakysiu atvirai. Manau, kad padariau klaidą patvirtindamas šitą ministrą. Ir kad labai sunku (...), kai priimi kažkokius valinius sprendimus ir matai, kad situacija nesikeičia“, – susitikdamas su už jo kandidatūrą siekiant perrinkimo pasirašiusiais rinkėjais Kaune sakė G. Nausėda.

Taip jis kalbėjo paklaustas apie švietimo sektoriaus aktualijas.

„Švietimas yra būtent toks sektorius, kuriame tie valiniai sprendimai ir duoda rezultatą, jokiu būdu ne iš karto. Aš buvau labai įsitraukęs į švietimo reikalus lygaus starto galimybių kampu ir tikrai padėjome daug pastangų, kad įstatymų paketai atsirastų reikalingi, lygaus starto buvo mūsų inicijuotas, įtraukaus ugdymo mūsų paremtas ir dar su ankstesne Vyriausybe, Seimu paskutiniais mėnesiais priimtas“, – teigė šalies vadovas.

„Net ir šitoje situacijoje, kuomet turime visą teisėkūrą, kuri yra reikalinga, pinigai įtraukiajam ugdymui nebuvo skirti adekvatūs, ir dabar matau, kad visa tai klimpsta dėl labai gyvenimiškų priežasčių. Trūksta padėjėjų, psichologų, mokytojai nusivilia, vargsta, negali susitvarkyti su tais mokiniais – graži ir naudinga idėja išsigimsta, komplikuojasi, ir neįmanoma ją sklandžiai įgyvendinti“, – pridūrė jis.

Trūksta padėjėjų, psichologų, mokytojai nusivilia, vargsta, negali susitvarkyti su tais mokiniais – graži ir naudinga idėja išsigimsta, komplikuojasi, ir neįmanoma ją sklandžiai įgyvendinti.

Prezidentas tvirtino, kad Švietimo ministerijoje turime „tam tikrą sukaulėjusį sluoksnį“, kuris praktiškai apsunkina bet kokių teigiamų pokyčių įgyvendinimą.

„Aš priėjau tokios išvados. Ministrai ateina, kaip širma pasikeičia, bet situacijos iš esmės pakeisti negali nepakeitęs viso mechanizmo ministerijos viduje“, – sakė valstybės vadovas.

G. Jakštas švietimo ministru buvo paskirtas pernai liepą, politikas iki tol ėjo viceministro pareigas.

Ministro pareigose jis pakeitė Jurgitą Šiugždinienę, atsistatydinusią kilus abejonių dėl jos kancelarinių išlaidų dirbant Kauno miesto savivaldybės taryboje.

G. Jakštas ir pats šią savaitę užsiminė apie galimą pasitraukimą iš posto, tačiau teigė, jog apie tai bus galima kalbėti tik tada, kai bus išspręstos problemos dėl kritikos sulaukusių vienuoliktokų tarpinių patikrinimų.

The post Nesiseka mums su ministrais, pasakysiu atvirai - G. Nausėda appeared first on LAIKMETIS.

Matematiko išsilavinimą turintis ministras trečiadienį feisbuke paskelbė pats sprendęs tarpinio patikrinimo uždavinius ir nurodė, kad jo lūkestis šio tarpinio patikrinimo užduočiai „buvo kitoks“.

„Jei fizikos užduotis atliepė šiuos tikslus nors ir su tam tikrais niuansais, kurie bus ištaisyti, tai matematikos B lygio tarpiniai patikrinimai kelia gerokai daugiau klausimų. Klausimai kyla ne tik dėl užduoties atitikimo programai, bet ir dėl uždavinių sudėtingumo lygio ir apskritai jų tikslingumo praktiniame gyvenime, ko ir reikia B lygį pasirinkusiems mokiniams“, – teigė G. Jakštas.

Jis taip pat patvirtino trečiadienį įpareigojęs sukviesti komisiją užduotims įvertinti ir taip užtikrinti maksimalų vertinimo objektyvumą, nes „mums visiems svarbi mokinių ateitis“, bet kartu sakė, kad tai esanti normali praktika.

„Komisijos terminą šių tarpinių patikrinimų metu girdėsite ne kartą. Manau, tai yra normalu, suprantant, kad sistema diegiama pirmą kartą, tad aiškėjant naujoms aplinkybėms reikia pasitelkti papildomus ekspertinius resursus objektyvumui užtikrinti. Jei reikės, komisijas kviesime ir matematikos A lygio bei kitų mokomųjų dalykų tarpiniams patikrinimams vertinti bei pasiūlymams teikti“, – pažymėjo ministras.

Viešumoje kilus pasipiktinimui dėl fizikos tarpinio atsiskaitymo, švietimo, mokslo ir sporto ministras antradienį jau sudarė komisiją, kuri įvertins užduotis ir pateiks siūlymus

Viešumoje kilus pasipiktinimui dėl fizikos tarpinio atsiskaitymo, švietimo, mokslo ir sporto ministras antradienį jau sudarė komisiją, kuri įvertins užduotis ir pateiks siūlymus dėl jų vertinimo.

Vienuoliktokai nuo šių metų laiko tarpinius patikrinimus, kurie sudarys dalį brandos egzamino įvertinimo. 

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo – to užtenka, kad egzaminas būtų išlaikytas. Mokinys, surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, ateis į valstybinį egzaminą žinodamas, kad egzaminas jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį gaus.  

Šių metų III klasės gimnazistams tarpinius patikrinimus, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo dalį, bus galima perlaikyti ir pasirinkti geresnį vertinimą. 

The post Kilus skandalui dėl matematikos patikrinimo, ministras kviečia komisiją appeared first on LAIKMETIS.

„Manau, kad čia visi girdėdami šitą įrašą darželyje jaučiame tiek pasipiktinimo, tiek pasibjaurėjimo jausmą ir net žmogiškai trūksta žodžių. Labai viliuosi, kad tai visiškai išskirtinis atvejis pačia blogiausia prasme ir kad tokių daugiau nėra, bet pats išviešinimo atvejis, manau, ir prisidės prie to, kad panašūs atvejai nepasikartotų“, – LRT radijui penktadienį sakė G. Jakštas. 

LRT naujienų portalas skelbė, kad tėvai, kilus įtarimams dėl vienos „Žvangučio“ grupės darbuotojų elgesio su vaikais, išsiuntė juos į darželį su pasiklausymo įranga. 

Pasak naujienų portalo, įrašuose girdėti darbuotojų šaukimas ant dviejų metų vaikų, grasinama juos išmesti per langą.

Tėvai pasakojo, jog toks elgesys lėmė vaikų raidos regresą, jie ėmė bijoti eiti tualetą, atkartoti agresyvų auklėtojų elgesį namuose. Taip pat tėvai išsiaiškino, jog vaikams buvo duodama mažiau valgyti, kad jie neitų į tualetą, dėl to iš darželio jie grįždavo alkani.

Pasak ministro, tėvai, turėdami saugų ir tvirtą ryšį su vaiku, iš jo elgesio sugebėjo suprasti, kas vyksta darželyje, o darželio administracija „nesuprato, kas vyksta jų panosėje“.

G. Jakštas teigė turintis norą susitikti su darželio administracija, tačiau ši įstaiga pavaldi savivaldybei, tad kol kas tikslių planų nesama.

„(...) progos susitikti su darželio administracija dar neturėjau, bet tarsimės ir su Vilniaus savivaldybe, būtų įdomu pabendrauti su administracija. Suprantame, kad tai ne ministerijos įstaiga, steigėjas yra savivaldybė, norisi, kad savivaldybė turėtų progos pasikalbėti, išsiaiškinti, o ne pulti ministrui bėgti į patį darželį“, – teigė G. Jakštas. 

Jis teigė ketinantis pasitarti su kolegomis, ar jo apsilankymas nepakenktų tyrimui ir „nebūtų traktuota kaip sprendimas“.  

Vilniaus apskrities policija šią savaitę pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš vaikus Vilniaus lopšelyje-darželyje „Žvangutis“.

The post G. Jakštas teigia norintis susitikti su į skandalą įsivėlusio darželio administracija appeared first on LAIKMETIS.

„Valstybė nėra sumokėjusi nė vieno euro stadiono statybai. Dabartiniame projekte sutartis yra tokia, kad valstybė pradės mokėti tada, kai stadionas bus pastatytas ir sužaistos oficialios varžybos“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Jakštas. 

Jis kartojo neturintis informacijos, kad projektas gali vėluoti. 

„Tai, kad gal nusikels terminas, tokių signalų neturiu – vadovaujuosi ne tuo, kas kažkur kalbama, o sutartimi. Jeigu savo įsipareigojimų nevykdytų „BaltCap“, tai yra numatytos jų atsakomybės dėl įsipareigojimų nevykdymo. Jeigu jie susidūrė su kažkokiomis kliūtimis ir ieško, kaip jas įveikti, tai suprantama, bet tai nereiškia, kad galės kažkaip kitaip vykdyti sutartį ar jos nevykdyti. O jeigu atsisakys vykdyti, turės pasekmes“, – kalbėjo ministras. 

Anot jo, svarbu, jog stadionas būtų pastatytas: „Prie datos, kažkokio mėnesio nesu prisirišęs“. 

„Suprantu kad nacionalinio stadiono tema gerokai pajautrinta, bet kol kas anksti kalbėti apie tai, kad jis nebus laiku ar kažkokios įvyks problemos. Aišku, tie skandalai nepadeda, bet tikiu, kad bus rasti sprendimai“, – pridūrė G. Jakštas. 

„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis „Verslo žinių“ portalui patvirtino projektui ieškantis investuotojo. Pasak jo, Nacionalinį stadioną toliau galėtų statyti ir vystyti kiti žmonės, tačiau dar anksti pasakyti, ar projektas bus perleistas kitiems investuotojams, ar bus rastas finansinis partneris. 

Projektas ėmė strigti paaiškėjus, kad jis gerokai pabrango ir „BaltCap“ kreipėsi į partnerius prašydamas indeksuoti statybų kainą. Fondas ne kartą tikino, kad buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis, kuris įtariamas pralošęs milijonus eurų fondo lėšų, nepadarė žalos stadiono projektą įgyvendinančiai įmonei „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“. 

G. Jakštas teigė nesiejantis Nacionalinio stadiono statybų su buvusio „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ vadovo Š. Stepukonio galimai kazino praloštomis fondo lėšomis

G. Jakštas teigė nesiejantis Nacionalinio stadiono statybų su buvusio „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ vadovo Š. Stepukonio galimai kazino praloštomis fondo lėšomis.  

„Man atrodo, nereikėtų sieti vieno asmens istorijos su Nacionaliniu stadionu. (...) Tai, aišku, neprideda pozityvo pačiam projektui, bet su projektu tai niekaip nesusiję“, – trečiadienį žurnalistams teigė ministras.

„BaltCap“ įsteigta įmonė „Vilniaus daugiafunkcinis kompleksas“ su Vilniaus savivaldybe bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija koncesijos sutartį pasirašė 2021-ųjų spalį, ji įsigaliojo 2022 metų liepą – pagal ją užsakovai įmonei turėtų sumokėti 156 mln. eurų, numatyta ir kainos indeksavimo galimybė.

Ikiteisminį tyrimą dėl Š. Stepukonio galimai pasisavinto turto atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), jam vadovauja Europos prokuratūra.

The post Švietimo ministras: tikiu, kad sprendimai dėl Nacionalinio stadiono bus rasti appeared first on LAIKMETIS.