„Suprantu, kad nė viena bendruomenė niekur niekada nenorėtų kaimynystės su socialiai pažeidžiamomis grupėmis. Girdžiu ir tikiu, kad sutarti, kaip įgyvendinti projektą, atsižvelgiant į bendruomenės nuogąstavimus darant tam tikrus pokyčius, o neįtikinėjant, įmanoma“, – pirmadienį po susitikimo su Domeikavos gyventojais žurnalistams sakė Ewelina Dobrowolska.

Jos teigimu, Lietuvos kalėjimų tarnybai Domeikavoje ketinant steigti pusiaukelės namus ir Kauno regiono probacijos tarnybos padalinį, padaryta šiurkščių komunikacijos klaidų.

Ministrė pabrėžė, kad gyventojai kelia pagrįstus klausimus ir negavo jiems būtinų atsakymų.

Pasak E. Dobrowolskos, bendruomenė negavo atsakymų, kiek vienas probacijos pareigūnas prižiūri nuteistųjų, kokios kategorijos nuteistieji gyvens pusiaukelės namuose ir pan.

„Nežinia kelia baimę ir nerimą“, – tvirtino ji.

Ministrė taip pat pripažino, kad kai kuri informacija bendruomenei buvo pateikta netiksli, netinkamai.

„Neatvažiavau įtikinti bendruomenės, atvažiavau išgirsti, kas yra blogai, kas buvo netinkamai iškomunikuota, koks yra lūkestis, kas kelia nerimą ir nežinią – ar dėl probacijos, ar dėl saugumo, ar dėl kategorijų, ir rasti atsakymus į tuos klausimus. Tai pirmas žingsnis, kuris buvo praleistas, neišgirdus bendruomenės“, – aiškino ji.

E. Dobrowolska pranešė antradienį susitiksianti su Kalėjimų ir Probacijos tarnybų vadovais, kad šie atsakytų į gyventojų keliamus klausimus, pristatytų pusiaukelės namų steigimo procesą, pasiūlytų konstruktyvius sprendimus.

Kauno rajone esančios Domeikavos gyventojai prieštarauja, jog jų kaimynystėje būtų įsteigti pusiaukelės namai

Kauno rajone esančios Domeikavos gyventojai prieštarauja, jog jų kaimynystėje būtų įsteigti pusiaukelės namai – įstaiga, kur gyvena laisvės atėmimo bausmes bebaigiantys atlikti nuteistieji. 

Tame pačiame pastate turėtų įsikurti ir Kauno apskrities probacijos tarnybos pareigūnai.

Peticiją dėl to iniciavę žmonės pusiaukelės namus vadina atviro tipo kalėjimu. Jų teigimu, ši įstaiga, kur nuolat gyventų iki 25 nuteistųjų, veiktų netoli daugiabučių, mokyklos, darželių.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas prašo teisingumo ministrės užtikrinti Domeikavos gyventojų saugumą. Jo teigimu, bendruomenei nerimą kelia didelis probuojamų asmenų skaičius – per mėnesį jų esą gali būti iki tūkstančio.

Vyriausybė iš privačių asmenų Šakių kaime Domeikavos seniūnijoje įsigijo pastatą ir perdavė jį valdyti Lietuvos kalėjimų tarnybai. Šį projektą finansuoja Norvegijos vyriausybė.

The post E. Dobrowolska: pusiaukelės namus Domeikavoje galima steigti appeared first on LAIKMETIS.

„Toliau tęs nagrinėjimą rašytine tvarka, spalio 17 dieną, šalių nebekvies, kažkada priims sprendimą. Gaila, kad neužbaigė proceso. Daugiau kaip metai tęsiasi, turiu vilties, kad baigsis spalio pabaigoje“, – BNS sakė I. Vėgėlė.

„Kadangi šalys visos jau pasisakė, išklausytos, dabar teismas nusprendė rašytinio proceso tvarka nagrinėti, gaus iš šalių dokumentus ir tada nuspręs“, – teigė jis. 

Antradienį, anot jo, uždaruose posėdžiuose buvo tęsiamas klausimo svarstymas, I. Vėgėlė teigė į detales leistis negalintis, nes nebuvo „nieko kažko, kas tikrai būtų svarbu visuomenei žinoti, kas leistina“. 

Svarstymų nekomentuoja ir Lietuvos advokatūra, BNS ji taip pat tik informavo, kad byla bus toliau nagrinėjama spalio viduryje.

Advokatas I. Vėgėlė šią bylą vadina gėdingiausia advokatūros istorijoje ir žeminančia tiek jį patį, tiek kolegas. 

„Jau esu Išdėstęs lūkesčius. Sakiau, kad mano supratimu, tai gėdingiausias procesas advokatūros istorijoje, kad už straipsnį, kur nėra konstatuota jokio melo, ar tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo būtų teisiamas advokatas. To nėra buvę istorijoje, juolab, kad viešai kritikuojama vadžia, už valdžios kritiką, žeminantis procesas ir man, ir visai advokatūrai“, – kalbėjo I. Vėgėlė. 

mano supratimu, tai gėdingiausias procesas advokatūros istorijoje, kad už straipsnį, kur nėra konstatuota jokio melo, ar tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo būtų teisiamas advokatas

Praėjusiame posėdyje rugpjūčio pabaigoje drausmės byloje nusišalino jos pranešėjas Andrius Iškauskas, drausmės bylą antradienį nagrinėjo trys teismo nariai. 

Apie tai socialiniuose tinkluose paskelbė tiek visuomenininkas Andrius Tapinas, kurio prašymu bylą iškėlė teisingumo ministrė E. Dobrowolska, tiek pats I. Vėgėlė, tvirtinęs, kad A. Iškauskas nusišalino dėl atstovavimo A. Tapino įkurtai viešajai įstaigai „Laisvės TV“

I. Vėgėlė posėdžio metu suabejojo jo nešališkumu, teigdamas, jog A. Iškauskas esą nutylėjo, kad anksčiau yra atstovavęs minėtai įstaigai.

Pats A. Iškauskas BNS tuomet teigė negalintis atskleisti detalių, nes posėdžiai vyksta už uždarų durų. Anot jo, nė vienas garbės teismo dalyvis neturėtų atskleisti informacijos, kuri buvo sužinota posėdžio metu.

Drausmės byla advokatui pernai rugsėjį iškelta dėl to, kad jis viešojoje erdvėje pasisakydamas apie asmenų, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos metu ir karo Ukrainoje metu, veiklą galėjo suklaidinti visuomenę, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti nurodytų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu.

Viešame komentare pernai liepos viduryje I. Vėgėlė kėlė abejones dėl paramos medikams per koronaviruso pandemiją ir Rusijos užpultiems ukrainiečiams rinkimo skaidrumo.

„Atskleidžiu paslaptį – nė vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, šios pareigos laiku (iki gegužės 1 dienos) neatliko. Gal nebuvo jokios paramos? Tas pats ir su pagalba Ukrainai? Atviras ir viešas klausimas: ar VMI nubaudė kokią įstaigą ar įmonę, gal girdėjome apie patikrinimus? Ne, baikit, kam? Gavai labdaros ir – į užsienį pokerio žaisti. Žiūrėk ir išloši labdaringus pinigus...“ – naujienų portale „Delfi“ paskelbtame komentare teigė I. Vėgėlė.

Nors I. Vėgėlės komentare A, Tapinas nėra minimas, būtent jis organizavo lėšų rinkimo akciją pirkti kovinį droną „Bayraktar“ Ukrainos kariuomenei ir vėliau vyko į JAV žaisti pokerio.

Dėl šio komentaro visuomenininkas parašė skundą teisingumo ministrei. 

The post Advokato I. Vėgėlės drausmės byla toliau bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka appeared first on LAIKMETIS.

Diskusijų viešojoje erdvėje sukėlė prezidento komentaras jam antradienį kalbant apie tai, kad abiejų lyčių partnerystę turintis reglamentuoti įstatymo projektas turėtų atitikti Konstituciją.

„Konstitucija yra pats svarbiausias valstybės teisinis dokumentas, ir jo turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“, – Seime po susitikimo su parlamento vadovybe žurnalistams sakė Gitanas Nausėda.

Šis šalies vadovo komentaras sulaukė kritikos ir viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose.

„Nes tikrai, alegorija į analinį seksą yra vaizdžiausia ir išsamiausia, ką šalies vadovas gali pasakyti diskutuojant apie homoseksualių asmenų santykių reguliavimą“, – savo paskyroje „Facebook“ rašė ministrė.

Paklausta, ką šalies vadovas turėjo omenyje, Prezidento komunikacijos grupė BNS nurodė nekomentuosianti „kritikų, įskaitant teisingumo ministrę, fantazijų“.

nurodė nekomentuosianti „kritikų, įskaitant teisingumo ministrę, fantazijų“.

Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė, BNS apie G. Nausėdos pasisakymą teigė, jog „prezidentas yra tiek kartų neaiškiai, panaudodamas kartais ir kiek keistus posakius, komunikavęs, kad atrodo tik dar vienas ne iki galo apgalvotas ir dalį visuomenės žeidžiantis išsireiškimas“.

Savo ruožtu Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko paragino „diskutuojant apie galimas tos pačios lyties šeimų teisinės apsaugos priemones susilaikyti nuo dviprasmiškų, tolesnę LGBT asmenų marginalizaciją visuomenėje skatinančių replikų“.

„Norėtųsi, kad pašaipios replikos LGBT asmenų atžvilgiu nebetaptų priemone įsiteikti visuomenės daugumos nuomonei ir kad LGBT žmonės galėtų būti lygūs savo orumu“, – BNS sakė jis.

Seimas gegužę po svarstymo kelių balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo.  

Iki šiol G. Nausėda nėra išreiškęs pozicijos, ar pritartų tokiam įstatymui, ar jį vis dėlto vetuotų. Savo vertinimą šalies vadovas žada pateikti po galutinio balsavimo.

The post Teisingumo ministrė pasipiktino G. Nausėdos komentaru apie gėjų partnerystes appeared first on LAIKMETIS.

Prezidentui antradienį patenkinus iki šiol šias pareigas ėjusios Jurgitos Šiugždinienės atsistatydinimo pareiškimą, jos suburta politinė komanda tęs darbą ministerijoje.

„Pasibaigus ministrės įgaliojimams, vakar nutrūko ir politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbas, – BNS sakė ministerijos atstovas Dainoras Lukas. – Iki Vyriausybės įgaliojimų pabaigos šias pareigas laikinai eina teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Ji šiandien priėmė į darbą visus buvusios ministrės komandos narius.“

Pasak jo, toks sprendimas „užtikrins pradėtų darbų tęstinumą“.

J. Šiugždinienė pareigas paliko po to, kai visuomenėje kilo abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas, gautas dirbant Kauno savivaldybės taryboje

J. Šiugždinienė pareigas paliko po to, kai visuomenėje kilo abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas, gautas dirbant Kauno savivaldybės taryboje.

Prezidentas Gitanas Nausėda atsistatydinti ragino ir dar du Vyriausybės narius, sulaukusius klausimų dėl gautų išmokų – finansų ministrę Gintarę Skaistę ir kultūros ministrą Simoną Kairį.

G. Skaistė pirmadienio vakarą pranešė Kauno savivaldybei atgal pervedusi beveik 14 tūkst. eurų – dalį sumos, kurią išmokomis gavo dirbdama miesto taryboje. Ji sako, kad darbo savivaldybėje metu visas lėšas naudojo skaidriai, tačiau už minėtą sumą savo išlaidų čekiais pagrįsti nebegali.

Tuo metu S. Kairys sako, kad jo gautas išmokas būtų įmanoma grąžinti, bet jis nesijaučia padaręs pažeidimus, o sumos buvo sąlyginai nedidelės ir pagrįstos logika.

Dėl susidariusios situacijos valdantieji ėmėsi iniciatyvos skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jeigu to padaryti nepavyktų, iš posto pasitraukti žada premjerė Ingrida Šimonytė.

The post Vadovavimą švietimo ministerijai perima „Laisvės" partija appeared first on LAIKMETIS.

Už Teisingumo ministerijos (TM) parengtas Baudžiamojo kodekso pataisas balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo du, iš viso balsavime registravosi 71 parlamentaras  lygiai tiek, kiek reikia kvorumui. Pataisos turėtų įsigalioti nuo birželio.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska tvirtino, kad pataisos visų pirma reikalingos subalansuoti kodekse numatytas sankcijas, suderinti esančius prieštaravimus.

„Per 20 metų mes nesugebėjome priimti BK specialiosios dalies tokia apimtimi, kad būtų proporcinga, peržiūrėti tas dalis, kurios tarpusavyje nederėjo arba buvo neracionalios dėl sankcijų prasmės“, – sakė ministrė.

Ji taip pat atmetė opozicijos kritiką dėl kontrabandos dalies, pažymėdama, kad riba, nuo kada už tokią veiką taikoma atsakomybė, nesikeičia, tik pakeičiamos nusikaltimo sunkumą nustatančios ribos.

„Aš galiu užtikrinti, kad šis pakeitimas atitinka visų lūkesčius, ir ne, kontrabandos dalis, nuo kada taikoma atsakomybė, nėra keičiama, tik yra graduojama“, – kalbėjo E. Dobrowolska.

Opozicijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, kad dėl šių pakeitimų kontrabandininkai „turės didesnę garantiją negauti aštuonerių metų įkalinimo bausmės“, nes griežčiausiai baudžiamos kontrabandos vertė kyla nuo 12,5 tūkst. iki 45 tūkst. eurų.

Teisingumo ministrė E. Dobrowolska yra pripažinusi, kad priėmus šias pataisas keliolika už stambaus mastą kontrabandą nuteistų asmenų galės prašyti sušvelninti jiems bausmę

„Panašiai yra ir su kitomis veikomis, kurios nėra panašios į  vištos vagystę, o apima ekonominius nusikaltimus prieš valstybę, pvz., muitinės apgaulė, neteisėtas disponavimas akcizinėmis prekėmis, nusikalstamas bankrotas“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Teisingumo ministrė E. Dobrowolska yra pripažinusi, kad priėmus šias pataisas keliolika už stambaus mastą kontrabandą nuteistų asmenų galės prašyti sušvelninti jiems bausmę.

Minėtomis Baudžiamojo kodekso pataisomis pakeistas nusikaltimų sunkumo lygis, į kurį atsižvelgiant skiriamos skirtingos bausmės.

Iki šiol švelniausia bausmė – bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų – galėjo būti skiriama už 150–250 minimalaus gyvenimo lygio (MGL), tai yra už 7,5 tūkst.–12,5 tūkst. eurų, vertės kontrabandą.

Dabar jos viršutinė vertė pakelta iki 400 MGL, tad švelniausia bausmė galės būti skiriama už 7,5 tūkst.–20 tūkst. eurų vertės kontrabandą. 

Taip pat labiau diferencijuojama atsakomybė: už 400–900 MGL (20–45 tūkst. eurų) vertės kontrabandą bus skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, o už viršijančią 900 MGL liks galioti laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, tie, kas gabeno stambesnę kontrabandą, tai yra virš 250 MGL, baudžiami bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Atitinkamai atsakomybė keičiama ir už sukčiavimą, turto pasisavinimą, muitinei nedeklaruotus daiktus, neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą iš Lietuvos ir kt.

Dalis opozicijos atstovų kritikavo pataisas, teigdami, kad bausmės per daug švelninamos. Teisingumo ministrė savo ruožtu tvirtino, kad dabar kodekse nustatyti MGL dydžiai neatitinka realybės, pastarąjį kartą jie keisti beveik prieš du dešimtmečius. Anot jos, tai daryti siūlė ir teisėsaugos institucijos, ir nepriklausomi teisininkai.

Projektu griežtinama atsakomybė už nusikalstamą bankrotą – iki septynerių metų nelaisvės bus galima bausti tuos, kas sąmoningai blogai valdydami įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė labai didelę turtinę žalą kreditoriams.

Baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą numatyta taikyti, kai slepiama suma viršija nebe 100, o 400 MGL, tai yra nebe 5 tūkst., o 20 tūkst. eurų. Tarp papildomų bausmių už šią veiką numatyta skirti laisvės apribojimą ir areštą. 

Taip pat Baudžiamasis kodeksas papildytas atskirais straipsniais dėl atsakomybės už šaunamųjų ginklų, sprogmenų, strateginių prekių, branduolinių ar radioaktyviųjų medžiagų arba kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių kontrabandą.

Atskiru straipsnių nustatyta atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą. Už nedidelio kiekio neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą, siuntimą neturint tikslo jų parduoti būtų baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o už didesnio – iki ketverių metų.

Platintojams jau būtų galima skirti tik laisvės atėmimą nuo dvejų iki dešimties metų, už didelio kiekio kvaišalų kontrabandą grėstų nuo ketverių iki 12 metų, už labai didelio kiekio – nuo dešimties iki 18 metų kalėjimo.

Jeigu asmuo, turėjęs narkotikų savo reikmėms, įkliūtų ir pats kreiptųsi dėl medicinos pagalbos ar savanoriškai atiduotų kvaišalus, jis būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kontrabandos.

Taip pat numatyta baudžiamosios atsakomybės nebetaikyti už naminukės virimui naudojamų aparatų turėjimą, gamybą.

The post Seimas sumažino bausmes kontrabandininkams appeared first on LAIKMETIS.

Ji priminė, kad ministerija prašymą panaikinti komiteto pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paminklams sostinės Antakalnio kapinėse pateikė antradienį.

„Įprastai, tikimės, kad tai gali užtrukti iki mėnesio, esame tikri, kad komitetas išgirs tuos argumentus, nes jie – iš kelių lygmenų: visų pirma, pareiškėjų atstovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis priemonėmis, puikiai žinome, kad kitose tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, jei kalbėtumėme apie Europos Žmogaus Teisių Teismą, atstovui Stanislovui Tomui yra uždrausta atstovauti“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

Ministerija taip pat nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių skulptūroms prašę pareiškėjai klaidina komitetą, nes neišnaudojo teisinių priemonių šalies viduje ir dėl to teisiškai negalėjo kreiptis į jį. Be to, anot E. Dobrovolskos, Lietuva nekalba apie „antkapių pašalinimą ar palaikų perkėlimą“.

„Mes kalbame apie tai, kad stelos, kurios iš esmės yra nebūdingos kapinėms, galėtų būti nuimtos. Peticijoje yra nurodoma daug klaidinamų duomenų – menamai yra planuojama perlaidoti, menamai – sugriauti, sunaikinti. Akivaizdu – komitetas yra suklaidintas“, – pabrėžė ministrė.

Mes kalbame apie tai, kad stelos, kurios iš esmės yra nebūdingos kapinėms, galėtų būti nuimtos. Peticijoje yra nurodoma daug klaidinamų duomenų – menamai yra planuojama perlaidoti, menamai – sugriauti, sunaikinti

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad taip pat tikisi komiteto įsiklausymo į Lietuvos argumentus.

„Mes manome, kad žmogaus teises ginančios organizacijos pirmiausia turėtų rūpintis žmogaus teisių gynyba ten, kur jos ir pažeidžiamos, tai – Ukrainoje, kuri šiuo metu kenčia nuo Rusijos agresijos, bando atkovoti okupuotas teritorijas, o ne senų rusų sovietinių kareivių atminimą menančių paminklų apsauga“, – teigė jis.

Kaip antradienį BNS informavo Teisingumo ministerija, JT Žmogaus teisių komiteto rašto ji sulaukė po to, kai į komitetą kreipėsi save „etniniais rusais“ pavadinę asmenys: su Baltarusijos valdžia susitikti šių metų pradžioje važiavęs Kazimieras Juraitis, taip pat viešosios įstaigos „Tėvynės konduktoriai“, valdančios portalą pressjazz.tv, steigėjas Dmitrijus Glazkovas, Tatjana Brandt ir Anastasija Brandt. 

Vilniaus meras Remigijus Šimašius BNS informavo, kad iš komiteto tikisi „racionalaus sprendimo“, tačiau pripažino, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iki lapkričio 1-osios, kaip planuota, skulptūros nebus nukeltos. Trečiadienį sostinės politikai turėtų apsispręsti dėl jų perėmimo iš valstybės į savivaldybės rankas.

Nukelti šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias figūrines pilko granito stelas sostinės savivaldybės politikai vienbalsiai nusprendė dar birželio pradžioje. Taip sekama kitų savivaldybių pavyzdžiu, kurios po Rusijos invazijos į Ukrainą siekia atsikratyti kapinėse likusio sovietinio totalitarinio režimo paveldo.

The post E. Dobrovolska: JT komiteto atsakymų dėl sovietinių skulptūrų tikimasi per mėnesį appeared first on LAIKMETIS.

Ar valdantieji slepia tikruosius migracijos iš Rusijos į Lietuvą skaičius? Kas konservatoriams svarbiau nei karas ir elektros kainos?

Šimonytė vs. Prezidentas. Ar Lietuvoje pradedama persekioti už pažiūras? Kokios reakcijos Europoje sulaukė Italijos rinkimus laimėjusi G. Meloni?

Apie visą tai savaitės apžvalgoje.

The post Dovilas Petkus. Svarbiausių savaitės įvykių apžvalga. appeared first on LAIKMETIS.

„Pati Vyriausybės išvada neatneš kardinalių pokyčių tam, dėl ko susitarė politinės partijos Seime, nors ir yra pakankamai ilga“, – per Vyriausybės posėdį sakė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Teisingumo ministerijos parengtoje išvadoje pažymima, kad Rinkimų kodeksas bus konstitucinis įstatymas, o tokiais įstatymais turi būti reguliuojami tik ypač reikšmingi valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimai. 

Procedūrinius klausimus, tokius kaip rinkimų komisijų sudarymas, politinių kampanijų finansavimas siūloma perkelti į kitus įstatymus, nes rinkimų organizavimo taisykles įtvirtinus konstituciniame įstatyme vėliau galima susidurti su keblumais siekiant jas pakeisti reaguojant į besikeičiančią situaciją.

Konstituciniai įstatymai bei jų pataisos Seime svarstomi ir priimami pagal specialias procedūras, numatyti ilgesni laiko tarpai tarp balsavimų, reikia daugiau balsų priimti. Konstituciniam įstatymui priimti Seime reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“, o norint pakeisti – 85 balsų.

Vyriausybė išvadoje pažymi, kad „nei Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų komisijų sudarymo ir jų veiklos procedūrinių klausimų, nei politinių kampanijų finansavimo klausimų detaliai ir smulkmeniškai reglamentuoti būtent konstituciniu įstatymu nėra būtinybės ir iš Konstitucijos kylančio pagrindo“.

Rinkimų kodekse siūloma palikti tik pagrindinius, t. y. konstituciškai svarbius, rinkimų klausimus, o procedūrinius, tokius kaip komisijų sudarymas, darbo organizavimas, apmokėjimas, rinkėjų sąrašų, politinės kampanijos dalyvių ir kandidatų registravimas palikti šiuo metu galiojančiuose įstatymuose.

Teisingumo ministerijos siūlymu, būtų atsisakyta Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Politinių kampanijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymų nuostatų perkėlimo į Rinkimų kodeksą.

Seimas kovą pradėjo svarstyti darbo grupės parengtą Rinkimų kodekso projektą, kuriame į konstitucinį įstatymą sujungiami Seimo, Prezidento, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai. 

Drauge teikiamas ir į kodeksą neįeinantis Politinių organizacijų įstatymo projektas, jis turėtų pakeisti Politinių partijų įstatymą.

Darbo grupės parengtame projekte bene didžiausios naujovės yra susijusios su rinkimų komitetų veikla.

Rinkimų kodeksą planuojama priimti pavasario sesijoje, nes šių metų rugsėjį bus likęs pusmetis iki savivaldos rinkimų, kai nebegalima keisti rinkimų taisyklių.

The post Vyriausybė pritarė Seime svarstomam Rinkimų kodekso projektui appeared first on LAIKMETIS.

Pasak ministrės, tai yra svarbus žingsnis, padėsiantis Lietuvai užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo daugiau nei prieš dešimtmetį priimto sprendimo dalinį įgyvendinimą, taip pat žmogaus teisių standartų įtvirtinimą.

„Privalome įsiklausyti į tarptautinių įstaigų raginimus, atsižvelgti į mūsų šalies teismų praktiką ir pagaliau imtis realių veiksmų socialiai jautrios visuomenės grupės – translyčių asmenų, geresnės teisinės padėties užtikrinimui, kadangi šios visuomenės grupės poreikiai negali ir neturi likti teisinio reguliavimo paraštėse“, – akcentuoja E. Dobrovolska.

Pranešime teigiama, kad pagal naują reglamentavimą, translyčiai asmenys galėtų pasikeisti savo asmenvardžius ir iš jų nebūtų reikalaujama medicininio lyties pakeitimo patvirtinimo, tačiau tik esant Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos išduotai pažymai arba Europos Sąjungos valstybės narės sveikatos priežiūros įstaigos išduotam medicinos dokumentui apie diagnozuotą transseksualumą. Tam dar reiktų Teisingumo ministerijos leidimo. Tokiu atveju, būtų keičiamas tiek asmens vardas, tiek pavardė, išskyrus atvejus, kai turima pavardė tinkama abiem lytims.

Taip pat pranešime sakoma: „Svarbu akcentuoti, kad asmenvardžiai nesikeistų tokio asmens nepilnamečių vaikų gimimo įrašuose. Šia teise galėtų pasinaudoti tik pilnamečiai, nesusituokę Lietuvos piliečiai".

Nauji pakeitimai inicijuoti atsižvelgiant ir į Lietuvoje nuosekliai formuojamą teismų praktiką, rašoma jame.

„Lietuvos teismai, atsižvelgdami į prigimtines žmogaus teises, įskaitant teisę pilnamečiui asmeniui nuspręsti dėl lyties, oriai gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, pačiam spręsti dėl savo privataus gyvenimo ir jo neliečiamumo, įpareigoja civilinės būklės aktų įrašuose pakeisti asmenvardžius asmenims, kuriems diagnozuotas transseksualumas", - tęsiama toliau.

Be to pranešime teigiama, kad, teismai konstatuoja, kad sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, taip siaurinant „medicininio būdo“ sąvoką, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinamas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai psichologijos, psichiatrijos, laboratorinių tyrimų duomenys (konstatuotas transseksualumas, sėkmingas hormonų terapijos taikymas, ir pan.).

Ministerija sako, kad šiuo metu Lietuvos piliečiui pasikeitus vardą ir pavardę užsienio valstybėje, kurioje jis nuolat gyvena ar yra jos pilietis, Lietuva pripažįsta užsienio valstybėje pakeistus asmenvardžius, neatsižvelgdama, ar jie atitinka lytį. Atsižvelgiant į tai, jau dabar Gyventojų registre yra įregistruotų asmenvardžių, kurie būdingi kitai lyčiai. Todėl, siekiant objektyviai pagrįsto teisinio reglamentavimo, kuris būtų taikomas visiems piliečiams vienodai, nauju reguliavimu sudaromos galimybės ir translyčiams asmenims turėti asmenvardžius, atitinkančius jų lytinę tapatybę.

Atsižvelgiant į tai, jau dabar Gyventojų registre yra įregistruotų asmenvardžių, kurie būdingi kitai lyčiai.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo byloje L. prieš Lietuvą vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas yra primygtinai paraginęs kompetentingas Lietuvos institucijas siekti, kad būtų priimti translyčių asmenų teises užtikrinantys teisės aktai, suderinami su EŽTT praktikoje bei Rekomendacijoje ir Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijoje (2015) įtvirtintais principais.

Todėl teisingumo ministerijai siekiant „veiksmingai užtikrinti translyčių asmenų teisių apsaugą, o kartu imtis bylos L. prieš Lietuvą vykdymo priemonių, yra itin svarbu užtikrinti galimybę translyčiams asmenims pasirinkti lytinę tapatybę atitinkančius vardą ir pavardę. Ši priemonė būtų itin reikšminga ir bylos vykdymo kontekste, kadangi prisidėtų prie translyčių asmenų situacijos teisinio tikrumo pagerinimo ir padėtų pasiekti Europos Tarybos Ministrų Komiteto reikalaujamų praktinių rezultatų".

Gruodį Teisingumo ministerijoje vykusiame susitikime, skirtame teisinei ir praktinei translyčių padėčiai aptarti, aptarta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo pažanga.

Renginyje taip pat pristatyta Europos Tarybos užsakymu atliekamos asmens lytinės tapatybės pripažinimo padėties Lietuvoje analizės preliminari ataskaita. Jame pritarta ir administracinės procedūros dėl asmenvardžių keitimo įgyvendinimui, tokiu būdu užtikrinant translyčių asmenų teisių apsaugą.

Susitikime dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi translyčių asmenų bendruomenės nariai, Europos Tarybos ekspertai, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, Seimo Žmogaus teisių komiteto, ministerijų, kitų institucijų atstovai.

The post Gerės translyčių asmenų teisinė padėtis, žada teisingumo ministrė appeared first on LAIKMETIS.

Pagal teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teikimą, baudžiamoji atsakomybė grėstų ne tik už diskriminavimą amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, bet ir dėl odos spalvos, etninės kilmės.

„Pro­jek­to tiks­las yra pa­ša­lin­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos iden­ti­fik­tuo­tas bū­tent per­kė­li­mo į na­cio­na­li­nę tei­sę spra­gas“, – šią savaitę Seime pateikdama projektą sakė ministrė.

Jam Seimas po pateikimo pritarė bendru sutarimu ir nutarė toliau svarstyti pavasario sesijoje.

Šiuo metu galiojančiame Baudžiamajame kodekse „odos spalvos“ ir „etninės kilmės“ kriterijai nėra tiesiogiai įtraukti tarp priežasčių, dėl kurių veika laikoma neapykantos ir smurto kurstymu.

Europos Komisijos vertinimu, „odos spalva“ ir „etninė kilmė“ ES Tarybos pamatiniame sprendime yra aiškiai įtvirtinti kaip atskiri kriterijai, atsieti nuo tokių kriterijų kaip rasė, kilmė ar tautybė, todėl jie turėtų būti išskirti ir nacionalinėje teisėje.

Anksčiau E. Dobrovolska yra sakiusi, kad pakeitimai leis „efektyviau kovoti su homofobija, rasizmu, ksenofobija ar religiniu nepakantumu ir užkirsti kelią priešiškumo bei smurto apraiškoms“.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, dabar neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais laikomi tie atvejai, kai neapykanta yra nukreipta į asmenį dėl jo amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Už tai baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

The post Baudžiamajame kodekse – daugiau kriterijų atpažinti „neapykantos ir smurto kurstymą" appeared first on LAIKMETIS.