Vasario 22 d. pareiškime Bažnyčia dėl užpuolimo ir nužudymo apkaltino "ginkluotus kovotojus", kurie nusikaltimą įvykdė vasario 20 d.

Vyskupija taip pat pranešė, kad kitas vienuolis liko gyvas, bet buvo sužeistas.

Oromijos regioninis taikos ir saugumo biuras apkaltino įtariamuosius, kad jie nusikaltimus įvykdė būdami OLF Shene (Oromo išlaisvinimo fronto) nariais, ir teigė, kad policija jau ėmėsi veiksmų.

Bažnyčios teigimu, senoviniame vienuolyne saugoma daugybė relikvijų ir kultūros paveldo vertybių, o laikui bėgant jis smarkiai nukentėjo dėl nuolatinių plėšimų ir padegimų.

Etiopijos Bažnyčia paragino federalines ir regionines saugumo tarnybas imtis skubių veiksmų vienuoliams ir vienuolynui apsaugoti, kad būtų užkirstas kelias tolesniems išpuoliams ir žalos paveldo objektui darymui.

The post Etiopijoje nužudyti keturi vienuoliai appeared first on LAIKMETIS.

Suėmimo aplinkybės nėra aiškios, tačiau 17 asmenų suėmimas – kunigų, pašvęstų brolių ir bendradarbių pasauliečių – bendrame chaoso ir nežinios kontekste sukelia didį rūpestį, pranešime iš Adis Abebos rašo Šventojo Sosto naujienų portalas „Fides“.

Turimomis žiniomis, vyriausybės ginkluotųjų pajėgų būrys įsiveržė į Saleziečių misionierių vaikų ugdymo centrą sostinės Gottera rajone. Visi buvo suimti be aiškios priežasties ir išvežti į nežinomą vietą, pranešė „Fides“ šaltiniai Etiopijoje.

Suėmė provincijolą, kunigus, diakonus, virtuvės darbuotojus...

Socialinės pažangos agentūros „Habeisha“ („Habeiša“) vadovas kun. Mussie Zerai (Musis Zerai) Šventojo Sosto portalui pasakė esąs apstulbęs dėl tokios neįtikėtinos žinios.

„Niekaip negalime suprasti kokios priežastys galėjo nulemti tokį rimtą veiksmą. Suėmė provincijolą, kunigus, diakonus, virtuvės darbuotojus. Žinome apie įsiveržimus ir kratas kitų vienuolinių bendruomenių namuose. Tačiau visiems aišku, kad bažnyčios ir vienuolijos nėra politikos centrai“, – patikino kunigas, kartu išreikšdamas viltį, kad suimtieji greitai bus išlaisvinti ir kad tokie absurdiški veiksmai nesukliudys Bažnyčios tarnavimo Etiopijos vargstantiesiems.

The post Etiopijos sostinėje suimti saleziečių bendruomenės nariai appeared first on LAIKMETIS.

Vatikane Šv. Petro aikštėje susirinkusiems tikintiesiems popiežius sakė, jog „su nerimu seka“ naujienas iš Etiopijos, kur „konfliktas tęsiasi daugiau kaip metus, pareikalavo daug aukų ir sukėlė rimtą humanitarinę krizę“.

Pontifikas paprašė visų melstis už kenčiančius gyventojus ir išreiškė viltį, kad įsigalės „broliška santarvė ir taikingas dialogas“.

Devynios sukilėlių grupuotės penktadienį pareiškė suvienysiančios jėgas į aljansą. Jo centrine ašimi taps Tigrėjaus liaudies išlaisvinimo frontas (TPLF), įsitraukęs į metus trunkantį karą su Etiopijos vyriausybe.

Konfliktas jau nusinešė tūkstančius gyvybių, o dar daug daugiau žmonių privertė gyventi į badą panašiomis sąlygomis.

Auganti įtampa

Šalies ministras pirmininkas Abiy Ahmedas (Abijus Ahmedas), 2019 metų Nobelio taikos premijos laureatas, pernai lapkritį pasiuntė į Tigrėjų kariuomenę, siekdamas išardyti ir nuginkluoti TPLF, kurį kaltino išpuoliais prieš federalinės kariuomenės stovyklas.

Praėjusį savaitgalį TPLF pranešė užėmęs du strateginės reikšmės miestus Amharos regione. Čia sukilėliai žengė po to, kai birželį atkovojo Tigrėjų.

Jie taip pat nurodė, kad vykdo „bendras operacijas“ su kita sukilėlių grupe – Oromo išvadavimo frontu. Pastaroji prognozuoja, kad sostinė Adis Abeba gali būti užimta per kelias savaites.

Etiopijos vyriausybė neigė bet kokį didelį sukilėlių veržimąsi į sostinę ar grėsmę sostinei, bet antradienį paskelbė nepaprastąją padėtį visoje šalyje, o vietos valdžia paprašė gyventojų organizuotis ginti miestą.

Sukilėliai neteikia didelės reikšmės pranešimams, kad jie susidurs su priešiškai nusiteikusiais gyventojais ar sukels „skerdynes“ Adis Abeboje, nors sekmadienį sostinėje į paramos kariuomenei mitingą susirinko dešimtys tūkstančių žmonių.

„Istorija, kad gyventojai Adis (Abeboje) griežtai nepritaria mums, yra absoliučiai išpūsta“, – šeštadienį vakare naujienų agentūrai AFP sakė TPLF atstovas Getachew Reda (Getačiu Reda).

Pasak jo, nors sukilėliai įžengs į Adis Abebą nuversti Abiy Ahmedo, sostinės užėmimas „nėra tikslas“.

Sekmadienį dešimtys tūkstančių žmonių mitinge išreiškė paramą kariuomenei ir atmetė diplomatines pastangas konfliktui užbaigti. Šioms pastangoms vadovauja JAV pareigūnas Jeffrey Feltmanas (Džefris Feltmanas); ketvirtadienį jis atvyko į Etiopiją.

Mitingo dalyviai kritikavo Vakarų žiniasklaidą dėl „melagingų naujienų“, pervertinančių sukilėlių laimėjimus, ir ragino JAV „liautis siurbus mūsų kraują“.

Per pastarąją savaitę JAV, Saudo Arabija, Norvegija, Švedija, Danija bei kitos šalys paragino nebūtinus diplomatus ir jų šeimų narius išvykti iš Etiopijos.

The post Popiežius ragina derėtis dėl taikos Etiopijoje appeared first on LAIKMETIS.

Įkurtas XII amžiaus pabaigoje, Lalibelos miestas yra piligrimystės vieta milijonams Etiopijos krikščionių. Tačiau tuo pačiu tai ir svarbus strateginis taškas ginkluotoje konfrontacijoje tarp Etiopijos vyriausybės ir nepriklausomybės siekiančio Tigray autonominio regiono valdžios.

Lalibela, esanti Šiaurės Etiopijos Amharos regiono Semen Wollo rajone, yra visame pasaulyje žinoma dėl savo XII – XIII a. uolose iškirstų krikščionių bažnyčių, 1978 m. Paskelbtų UNESCO pasaulio paveldo objektu.

Nepaisant UNESCO statuso, tikimybė, kad unikalios šventovės nukentės – labai reali. Konflikte dalyvaujančios šalys jau suniokojo ne vieną kultūrinį objektą.

The post Senovės bažnyčioms, iškaltoms uolose Etiopijoje, kilo sunaikinimo pavojus appeared first on LAIKMETIS.

„Karas yra baisus, karas sukelia neapsakomas kančias, jo kainos nekaltiems žmonėms neįmanoma apskaičiuoti“, –  parašė Etiopijos katalikų vyskupai.

Pakvietę kovojančias puses kalbėtis, Etiopijos ganytojai patikino, jog „niekada nevėlu sustabdyti smurtavimą“ ir kad „vienintelis įmanomas ir tautos gerovei tarnaujantis kelias yra taikos ir susitaikinimo kelias, jis gali patenkinti tiesos ir teisingumo reikalavimus, atkurti pasitikėjimą vienų kitais, visuose matyti brolius ir seseris, nesvarbu, kas jie ir kokie gilūs tarpusavio nesutarimai, gali užglaistyti galimus skirtingumus per dialogą ir derybas“.

Vyskupai išsakė ypatingą susirūpinimą dėl daugybės žuvusių civilių, benamiais paverstų Tigrajų regiono gyventojų. Pagalbos laukiančių žmonių sąrašas labai ilgas, daugėja skaičius negalinčių išsimaitinti žmonių. Daugiau kaip 400 000 Tigrajaus regiono gyventojų kenčia nuo bado, tačiau daugiau kaip 4 000 000 žmonių trijose valstijose – Tigrajų, Amherų ir Aferų – neturi pakankamai maisto. Etiopijos vyskupai padėkojo visiems, kurie nepaliaujamai darbuojasi mažindami gyventojų kančias, taip pat paprašė toliau tiekti pagalbą, kad neliktų užmirštų ar atmestų.

Etiopijos katalikų vyskupų asamblėjoje dalyvavo visų vyskupijų ganytojai, išskyrus vyskupą Tesfassilasie Medhin, Adigrato vyskupą, kuris yra karo zonoje Tigrajų regione. Ganytojai asamblėjoje meldėsi už jį ir jo Bažnyčios dvasininkus, pašvęstuosius ir pasauliečius bei visus dėl karo kenčiančius Etiopijos gyventojus.

The post Karas yra baisus, jis sukelia neapsakomas kančias - Etiopijos katalikų vyskupai appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Per parą nustatyti vos 28 nauji COVID-19 atvejai, mirė vienas žmogus. Mažėja ir pacientų skaičiai ligoninėse – jų šiuo metu yra 267, reanimacijoje – 37. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 66.

* Prezidentas Gitanas Nausėda paragino Vyriausybę pasinaudoti palankia epidemiologine situacija ir pradėti ruoštis rudeniui bei užtikrinti spartų žmonių vakcinavimą. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog bus siekiama vakcinas žmonėms pasiūlyti kuo patogesnėse vietose, tokiose kaip pajūris ar parduotuvės.

* Vyriausybė nusprendė Moldovai, Sakartvelui ir Ukrainai skirti 126 tūkst. dozių „AstraZeneca“ vakcinos dozių humanitarinę pagalbą.

* Rengiamasi atlaisvinti karantino reikalavimus Joninėms: nereikėtų pirkti į juos elektroninių bilietų bei nebūtų privaloma sėdėti. Kilus diskusijų, ar leisti jų metu prekybą maistu, sprendimą Vyriausybė atidėjo iki antradienio.

* Tokijo olimpiados organizatoriai pranešė, kad jos renginiuose galės dalyvauti iki 10 tūkst. žiūrovų, tačiau jei daugės koronaviruso atvejų, varžybas dar gali būti nuspręsta rengti už uždarų durų.

Valstybės gynimo taryba. Surengtame Valstybės gynimo tarybos posėdyje aptarta situacija Baltarusijos pasienyje ir planai statyti sieną, kuri apribotų tiek neteisėtą migraciją, tiek cigarečių kontrabandą. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad svarstomi trys galimi nelegalios migracijos scenarijai, apimantys nuo 500 iki 10 tūkst. migrantų per dieną.

Šilčiausia naktis. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį pasiektas birželio šilumos rekordas – ši naktis buvo šilčiausia per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje. Tikėtina, kad birželio 21-oji diena taip pat bus karščiausia: beveik visose stebėjimo stotyse fiksuoti dienos karščio rekordai.

Švedijos vyriausybė. Švedijoje žlugo vyriausybė – premjeras Stefanas Lofvenas tapo pirmuoju premjeru, pralaimėjusiu balsavimą dėl nepasitikėjimo. Pralaimėtas balsavimas reiškia, kad S. Lofvenas dabar gali arba atsistatydinti, arba inicijuoti pirmalaikius rinkimus. Nepasitikėjimas premjeru 349 vietų parlamente buvo pareikštas 181 balsu.

Pašiniano pergalė. Armėnijos premjero Nikolo Pašiniano partija „Pilietinis susitarimas“ laimėjo pirmalaikius parlamento rinkimus, sušauktus siekiant išspręsti politinę krizę po karo su Azerbaidžanu. Vyriausybės vadovo partija gavo gavo 53,92 proc. balsų, tuo metu buvusio prezidento Roberto Kočariano rinkimų blokas „Armėnija“ gavo 21,04 proc. balsų ir liko antroje vietoje.

Rinkimai Etiopijoje. Etiopijos rinkėjai balsavo atidėtuose nacionaliniuose rinkimuose, vykstančiuose konfliktą išgyvenančiam šiauriniam Tigrėjaus regionui kenčiant nuo maisto stygiaus bei kylant klausimų dėl rinkimų rezultatų patikimumo. Šie rinkimai laikomi ministro pirmininko Abiy Ahmedo, apdovanoto Nobelio taikos premija, demokratinių reformų išbandymu.

Žmogaus teisės. Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė pareiškė, jog įvyko didžiausias per kelis dešimtmečius žmogaus teisių padėties pablogėjimas pasaulyje, atkreipdama dėmesį į padėtį Kinijoje, Rusijoje bei Etiopijoje.

Irano elektrinė. Irano pietuose esanti Bušehro atominė elektrinė buvo laikinai sustabdyta dėl techninio gedimo, galimi elektros tiekimo sutrikimai. Tai pirmas kartas, kai Iranas pranešė apie neplanuotą šios elektrinės sustabdymą.

„Apple“ tyrimas. Vokietija pradėjo tyrimą „Apple“ atžvilgiu dėl antikonkurencinės praktikos. Ji tapo jau ketvirta JAV technologijų milžine, sulaukusia panašių tyrimų.

The post Svarbiausi birželio 21 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.

„Jaučiuosi ypatingai artimas Tigrajaus regiono Etiopijoje gyventojams, kuriuos yra ištikusi rimta humanitarinė krizė, dėl kurios skurdžiausiai gyvenantieji badauja, – per sekmadieninę „Viešpaties angelo“ maldą sakė pontifikas. – Šiandien siaučia badas. Pasimelskime, kad kuo greičiau baigtųsi smurtas, kad visiems būtų užtikrintas maisto tiekimas ir suteikta medicininė pagalba, kad kuo greičiau sugrįžtų socialinė harmonija.“

Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, daugiau nei 90 proc. iš daugiau nei 5 mln. Tigrajaus regiono gyventojų reikia skubios pagalbos maisto produktais. Organizacija teigia, kad tam skubiai reikia daugiau nei 200 mln. JAV dolerių.

2019 metais Nobelio taikos premiją gavęs Etiopijos ministras pirmininkas Abiy Ahmedas (Abijus Achmedas) lapkritį į minėtą šiaurinį regioną pasiuntė karių, kad sulaikytų ir nuginkluotų anksčiau regioną valdžiusios partijos – Tigrajaus liaudies išlaisvinimo fronto – lyderius. Toks sprendimas buvo priimtas reaguojant į šios partijos išpuolius prieš federalinės kariuomenės stovyklas.

Kovos šiame regione verda jau daugiau nei šešis mėnesius.

The post Popiežius Pranciškus meldėsi už badaujančius Etiopijos regiono gyventojus appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 155 nauji COVID-19 atvejai, mirė trys žmonės. 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 143 – Lietuva įžengė į vadinamąją C1 zoną, kuri yra per vidurį tarp septynių epidemiologinių scenarijų. Praėjusią parą paskiepyta beveik 24,6 tūkst. žmonių, 8807 iš jų – pirmąja doze.

* Naujausiais duomenimis, šešiose Lietuvos savivaldybėse jau paskiepyta pusė ir daugiau gyventojų. Sveikatos apsaugos ministerijai nerimą kelia sulėtėję skiepijimo tempai, žmonėms vangiau registruojantis skiepui. „Tie, kurie norėjo gauti vakciną, ją gavo, dabar laukia sunkiausia dalis – įtikinti tuos, kurie dvejoja“, – sakė ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.

* Lietuvoje nustatytas dar vienas braziliškosios, 13 Anykščiuose ir kitur aptiktos COVID-19 mutacijos, taip pat dar 222 britiškosios atmainos atvejai.

* Rusijoje per pastarąją parą nustatyta daugiausia nuo vasario pabaigos naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų – 11 699.

* Vokietija nuo liepos atsisakys perspėjimo nevykti į daugumą šalių. Rizikingomis bus nebelaikomis šalys, kuriose pastarųjų 14-os dienų naujų užsikrėtimų rodiklis 100 tūkst. žmonių nesieks 200.

Siena su Baltarusija. Pasienyje su Baltarusija Lietuvos pasieniečiai sulaikė dar 32 neteisėtus migrantus, bendras jų skaičius šiemet viršijo 300. Tikslinant šių metų valstybės biudžetą, Vidaus reikalų ministerija prašo šios sienos apsaugai papildomai numatyti papildomus 11,5 mln. eurų.

Ministerijos prognozės. Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 4,1 proc., prognozuoja Finansų ministerija. Kovą šiems metams prognozuotas 2,6 proc. Anot ministerijos, kitąmet Lietuvos BVP turėtų ūgtelėti 4,4 proc., o 2023-2024 metais ūkio augimas sulėtės iki maždaug 3,5 proc.

Navalno kolegos paieška. Rusijoje paskelbta kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo direktoriaus, Lietuvoje gyvenančio Ivano Ždanovo paieška. 32-ejų I. Ždanovas sakė nežinąs, dėl kokios priežasties jo pavardė atsidūrė tame sąraše, bet tai, tai veikiausiai susiję su „dešimtimis baudžiamųjų bylų“, pradėtų jo atžvilgiu.

Didysis septynetas. Pirmą kartą per beveik dvejus metus gyvai susitiko Didžiojo septyneto šalių lyderiai. Susitikimo darbotvarkėje – sutarimas dėl dovanojamų milijono COVID-19 vakcinos dozių neturtingoms šalims. Anksčiau apie iniciatyvą nupirkti ir paaukoti 500 mln. vakcinų pranešė Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas. Lyderiai taip pat tarsis, kaip padėti užbaigti pandemiją, o ekonomikos atsigavimą orientuoti į klimatą.

Britanija ir JAV. Įvyko pirmasis Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono gyvas susitikimas su J. Bidenu. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas gyrė „nesugriaunamus“ Britanijos ir Amerikos santykius ir teigė, kad aptarta pora dešimčių klausimų, įskaitant „Brexito“ sukeltus sutrikimus Šiaurės Airijoje.

Padėtis Etiopijoje. Konflikto nualintame Etiopijos Tigrajaus regione per 30 tūkst. vaikų gresia mirtis iš bado, pranešė Jungtinės Tautos. Organizacijos atstovams spręsti krizę trukdo sudėtingas patekimas į kai kurias regiono teritorijas.

Cenzūra Honkonge. Pranešta, jog Honkonge visi filmai bus vertinami iš grėsmės nacionaliniam saugumui perspektyvos. Ši žinia sukėlė nerimą, kad pusiau autonominiame regione įsigalios likusiai Kinijai būdinga griežta filmų cenzūra.

The post Svarbiausi birželio 11 - osios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.