„Galutinis sprendimas yra nedalyvauti, mes laukėm iki vakar, mano lagaminėlis guli dar paruoštas, kad gal austrai pakeis sprendimą. Jie praneš jį tik šiandien, bet iš anksto neoficialiais kanalais sužinojau, kad duos vizas visiems, kurie jų prašys“, – BNS antradienį sakė A. Aleknaitė-Abramikienė.

„Mes nusprendėme ir esame vieningi, tiek pozicija, tiek opozicija, čia nėra jokių skirtingų požiūrių“, – pažymėjo Seimo delegacijos ESBO PA vadovė.

ESBO Parlamentinės Asamblėjos žiemos sesija Vienoje vyks ketvirtadienį ir penktadienį.

Anksčiau Vilniuje susitikę Šiaurės, Baltijos šalių ir Lenkijos delegacijų ESBO PA atstovai priėmė pareiškimą, kad Rusija turi atsakyti už savo veiksmus Ukrainoje ir būtina sukurti tarptautinį teisinį mechanizmą, įvertinantį agresoriaus nusikaltimus.

„Su dideliu apgailestavimu pažymime faktą, kad Rusijos parlamentarams, kurie yra įtraukti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, buvo išduotos vizos ir leista dalyvauti ESBO Parlamentinės Asamblėjos žiemos sesijoje tą pačią dieną, kai minimos Rusijos agresijos prieš Ukrainą atvirojo karo metinės“, – teigiama pareiškime, kurį praėjusią savaitę patvirtino Šiaurės bei Baltijos šalių ir Lenkijos atstovai.

Su dideliu apgailestavimu pažymime faktą, kad Rusijos parlamentarams, kurie yra įtraukti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą, buvo išduotos vizos ir leista dalyvauti ESBO Parlamentinės Asamblėjos žiemos sesijoje

Jie pažymėjo, kad Rusijos dalyvavimas ESBO sesijoje Vienoje bus panaudotas propagandos tikslams tiek šalyje, tiek užsienyje ir „pasiųs labai nuviliančią žinią tarptautinei bendruomenei“.

Lietuva kvietė Šiaurės, Baltijos šalių bei Lenkijos kolegas prisidėti prie boikoto Rusijos dalyvavimo atveju, tačiau bendras sprendimas nebuvo priimtas.

Seimo delegacijos vadovė po praėjusią savaitę įvykusio susitikimo teigė, kad kitų šalių atstovai apsisprendė „su rusais kovoti vienoje salėje“.

Visi Rusijos delegacijos nariai nuo 2014 metų pradžios yra Europos Sąjungos sankcijų sąrašuose dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimų.

Asamblėjos sesija rengiama vasario 23–24 dienomis, kai bus minimos Rusijos prieš Ukrainą pradėto karo metinės.

Austrijos užsienio reikalų ministerija agentūrai AFP yra teigusi, jog šalį „tarptautinė teisė įpareigoja suteikti galimybę atvykti visų ESBO valstybių narių delegatams“.

The post Lietuvos atstovai dėl rusų dalyvavimo boikotuos ESBO PA sesiją Vienoje appeared first on LAIKMETIS.

Šaltojo karo įkarštyje įkurta skatinti Vakarų ir Rytų blokų santykius, ESBO atsidūrė aklavietėje dėl karo Ukrainoje, kuri apribojo jos galimybes veikti.

„Šie metai buvo patys sunkiausi organizacijos istorijoje“, – metinėje ministrų konferencijoje žurnalistams sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau).

„Turime ieškoti sprendimų, kurie leistų išlaikyti organizaciją“, – sakė Z. Rau, kurio šalis šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja šiai organizacijai.

Problema ta, kad visi ESBO sprendimai priimami bendru sutarimu. Tačiau, kadangi tarp 57 organizacijos narių yra ir Rusija, ir Ukraina, jos veiklai trukdo Maskvos veto.

Maskva blokavo ESBO nuolatinės misijos Ukrainoje atnaujinimą ir misijos, stebinčios 2014 metais prasidėjusį karą su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje, pratęsimą.

„Mūsų organizacija grindžiama bendru sutarimu“, – baigdamas dvi dienas trukusias saugumo derybas Lodzėje sakė Z. Rau.

„Radome... būdų, kaip išlaikyti organizaciją, tačiau šios priemonės yra tik laikinos, – kalbėjo jis. – Ir tai mus priveda prie to, kad, norime to ar nenorime, pradedame diskusiją apie organizacijos ateitį.“

Šių metų konferencijoje nepavyko priimti nė vienos rezoliucijos, kuriai būtų pritarusios visos valstybės narės, nes trūko bendro sutarimo, sakė Z. Rau.

1975 metais įsteigta ESBO yra vienas iš nedaugelio tarptautinių forumų – drauge su Jungtinėmis Tautomis – kur Rusija ir Vakarų galios gali susitikti aptarti saugumo reikalų, o renginys Lenkijos Lodzės mieste buvo pirmas tokio pobūdžio aukšto rango susitikimas nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą.

The post Lenkijos diplomatijos vadovas abejoja ESBO ateitimi appeared first on LAIKMETIS.

Ataskaitoje apie puolimus penktadienį stebėtojai užfiksavo 591 pažeidimą Donecke ir 975 pažeidimus kaimyniniame Luhanske – dviejuose regionuose, kuriuos iš dalies kontroliuoja Rusijos remiami separatistai.

Žemėlapyje, kuriame pažymėti pažeidimai, matyti, kad šiuo metu intensyviausios kovos vyksta Luhansko srities šiaurės vakarinėje dalyje, maždaug už 20 km į pietryčius nuo vyriausybės kontroliuojamo Severodonecko miesto.

Aštuonerius metus trunkančiame konflikte apšaudymų šią savaitę smarkiai padaugėjo, tvyrant būgštavimams, kad Rusija ruošiasi invazijai į Ukrainą, kuria siekiama pakeisti jos provakarietišką kursą.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis, grupė parlamentarų ir užsienio žurnalistai Donbase šeštadienį buvo priversti slėptis nuo minosvaidžių ugnies, kai atvyko prie fronto linijos.

The post Per dieną padaryta daugiau nei 1 500 paliaubų pažeidimų Rytų Ukrainoje - ESBO appeared first on LAIKMETIS.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje kaltina Rusiją pastarosiomis savaitėmis prie karo draskomos rytinės Ukrainos sienos dislokavus tankų, artilerijos pabūklų ir apie 100 tūkst. karių. NATO teigia, kad Maskva ruošiasi invazijai.

Tačiau Maskva tvirtina, kad kariuomenės manevrai yra atsakas į didėjantį NATO dalyvavimą jos įtakos zonoje. Rusija taip pat kategoriškai reikalauja, kad Vakarų šalių karinis aljansas nebūtų plečiamas jos sienų link.

Maskva ir Vašingtonas šią savaitę per įtemptas derybas Ženevoje ir Briuselyje jau išdėstė savo „esminius“ nesutarimus dėl Europos saugumo.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) generalinė sekretorė Helga Schmid (Helga Šmid) sakė, kad padėtis regione yra „pavojinga“, ir pažymėjo, kad „būtina skubiai atgaivinti diskusijas dėl Europos saugumo“.

„Būtina diplomatinėmis priemonėmis rasti būdą deeskaluoti padėtį ir pradėti atkurti pasitikėjimą, skaidrumą bei bendradarbiavimą“, – pabrėžė ji, atidarydama pirmąjį šių metų Vienoje įsikūrusios organizacijos Nuolatinės tarybos posėdį, kuriame dalyvavo visos 57 valstybės narės, įskaitant Rusiją ir JAV.

Tačiau ketvirtadienį optimizmą sumažinto toks Rusijos užsienio reikalų viceministro Sergejaus Riabkovo pareiškimas: „Nematau priežasčių artimiausiomis dienomis susėsti, vėl susirinkti ir pradėti tas pačias diskusijas.“

„Karo pavojus“

Šiemet ESBO pirmininkaujančios Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) pareiškė, kad įtampa kelia „iššūkį“ šiai organizacijai – daugiašaliam Rytų ir Vakarų diskusijų forumui, įkurtam Šaltojo karo įtampos mažinimo etapu.

„Atrodo, kad karo ESBO regione rizika šiuo metu didesnė nei bet kada per pastaruosius 30 metų“, – sakė Z. Rau.

Tuo metu JAV pripažino, kad per ketvirtadienį surengtą ESBO susitikimą nebuvo tikimasi jokio proveržio.

„Turime ryžtingai atmesti šantažą ir niekada neleisti, kad agresija ir grasinimai būtų apdovanojami“, – nurodė amerikiečių ambasadorius ESBO Michaelas Carpenteris (Maiklas Karpenteris).

Anksčiau M. Carpenteris nepriklausomai rusų televizijai „Dožd“ sakė nesitikintis jokių „konkrečių rezultatų šią savaitę“.

„Iš principo, mūsų pagrindinis tikslas – užmegzti dialogą... Taip, mūsų pozicijos yra visiškai priešingos, bet tai nereiškia, kad nėra jokių elementų ir sričių, dėl kurių negalėtume sutarti“, – pridūrė diplomatas.

Pasak jo, sunkiausia bus „nuspręsti, kokiais pavidalais apskritai įmanoma gilinti dialogą šiuo klausimu tolesniais mėnesiais ar net metais“.

„Jokių derybų esant spaudimui“

ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) ketvirtadienį pareiškė, kad neturėtų būti jokių derybų su Rusijos valdžia dėl Ukrainos likimo, kol Maskva telkia karius prie kaimyninės šalies sienos.

„Rusijos manevrai yra viena iš spaudimo priemonių“, – žurnalistams sakė J. Borrellis prieš Europos Sąjungos gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikimą, tvirtindamas, kad „neturėtų būti derybų esant spaudimui“.

Dialogą komplikuoja neaiški padėtis prorusiškų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose, kur ESBO nuo 2014 metų yra pavesta užtikrinti, kad būtų laikomasi taikos susitarimų.

Tačiau tai nenutraukė kovų regione, o sąlygos ESBO stebėtojams separatistų kontroliuojamose teritorijose blogėja. Anot JAV ambasadorius, situacija ten kelia „itin didelį susirūpinimą“.

„Stebėsenos misijos dar neužfiksavo nieko neįprasta“, – sakė M. Carpenteris, bet pripažino, kad neįmanoma sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta prie sienos.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį taip pat išreiškė susirūpinimą. Jis pažymėjo, kad konflikto rizika yra reali, ir paragino Rusiją deeskaluoti padėtį.

The post Vienoje vedamos derybos dėl Ukrainos - padėtis yra „pavojinga“ appeared first on LAIKMETIS.

„Yra dialogo ir diplomatijos kelias, siekiant išspręsti kai kuriuos iš šių nesutarimų ir išvengti konfrontacijos“, – televizijos CNN laidai „State of the Union“ sakė A. Blinkenas.

„Kitas kelias yra konfrontacija ir didžiulės pasekmės Rusijai, jei ji atnaujins savo agresiją prieš Ukrainą. Netrukus pamatysime, kuriuo keliu [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas yra pasirengęs pasukti“, – pridūrė JAV valstybės sekretorius.

Jungtinės Valstijos ir Rusija, kilus didžiulei įtampai dėl Ukrainos, sekmadienį Ženevoje pradeda aukšto rango diplomatų derybas, Maskvai reikalaujant plataus masto saugumo garantijų, o Vakarams smarkiai spaudžiant Rusiją atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienos.

Diskusijomis Ženevoje prasidės intensyvios diplomatijos savaitė. Jos metu Rusijos atstovai taip pat susitiks su NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnais.

Rusija praėjusių metų pabaigoje sutelkė dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos ir pareikalavo garantijų, kad NATO nebesiplės į rytus ir nebesteigs karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose.

JAV, kurioms atstovaus valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman (Vendi Šerman), sutiko su derybomis, nors aiškiai pasakė, kad daugelis Maskvos pasiūlymų yra nediskutuotini. Tuo pačiu JAV siekia patikinti sąjungininkes Europoje, kad jos nebus nušalintos nuo sprendimų.

The post Rusijos lauks didžiulės pasekmės, jei ji atnaujins agresiją prieš Ukrainą - A. Blinkenas appeared first on LAIKMETIS.

Pasak jo, Šventasis Sostas sveikina ir vertina trijų ESBO pirmininko delegatų kovai su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu, netolerancija ir diskriminacija prieš musulmonus, krikščionis ir kitų religijų išpažinėjus paskyrimą, vykdant ESBO įsipareigojimą. Valstybės narės pripažįsta, kad tai yra bendro saugumo dalis.

Deja, įvairūs rodikliai liudija, kad daugėja antisemitizmu ir nusistatymu prieš krikščionis, musulmonus, kitų religijų išpažinėjus motyvuotos netolerancijos ir diskriminacijos. Šventojo Sosto stebėtojas citavo vieną 2020 metų ESBO ataskaitą, kurioje konstatuojama, jog „antikrikščioniški nusikaltimai nebėra retas reiškinys“.

Netolerancijos ir diskriminacijos prieš musulmonus, krikščionis ir kitų religijų išpažinėjus atvejai turėtų būti sprendžiami be išankstinių nusistatymų ir be hierarchinės atrankos. Svarbu atsiminti, kaip pabrėžta ir ESBO valstybių narių ministrų pareiškime, jog neapykantos nusikaltimų aukos gali priklausyti ir mažumų, ir daugumos bendruomenėms.

Pernelyg dažnai „mažumų“ terminas yra naudojamas kaip „aukų“ sinonimas, tarsi aukos gali priklausyti tik mažumų bendruomenėms.

Pernelyg dažnai „mažumų“ terminas yra naudojamas kaip „aukų“ sinonimas.

Šventojo Sosto delegacija apgailestauja, kad dėl šios klaidinančios nuostatos dėmesys kreipiamas į atakas prieš krikščionis ten, kur jie mažuma, nors ESBO (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro surinkti duomenys rodo, kad krikščionys dažnai tampa neapykantos aukomis ir ten, kur sudaro daugumą. Šventasis Sostas labai nerimauja dėl didėjančio išpuolių prieš sinagogas, bažnyčias, mečetes, kapines, kitas religines vietas skaičiaus.

„Šventasis Sostas ypatingai susirūpinęs dėl didėjančios netolerancijos ir diskriminacijos tų žmonių atžvilgiu, kurie nori elgtis ir gyventi pagal sąžinės nurodymus, įkvėptus religinių įsitikinimų“, – sakė kun. J. Urbanczyk, pažymėjęs, jog nuo diskriminacijos nėra apsaugoti nei Vienos, kurioje įsikūrusi ESBO būstinė, vakaruose, nei rytuose gyvenantys krikščionys, kitų religinių bendruomenių nariai.

Netolerancija ir diskriminacija jų atžvilgiu yra maitinama neigiamų stereotipų apie religinius įsitikinimus ir nuostatos, jog tikėjimui sekuliarioje visuomenėje nėra vietos, nors religijos gali būti teigiamas ir stabilizuojantis veiksnys mūsų demokratijoms. Dar kartą reikia pabrėžti, kad tolerancijos ir nediskriminavimo nuostata negali būti atskirta nuo religijos ir įsitikinimų laisvės, kaip pabrėžia žmogaus teisių nedalomumo ir priklausomybės viena nuo kitos principas. 

The post Prieš krikščionis nukreipti nusikaltimai nebėra retenybė - Šventasis Sostas appeared first on LAIKMETIS.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), trečiadienį Rusijos inspektoriai lankysis Lietuvos kariuomenės Mechanizuotojoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ Rukloje, kur susipažins su šio dalinio veikla. Vėliau Rusijos inspektoriai vyks į Gaižiūnų poligoną, čia jiems bus pristatyta tuo metu vykdoma karinė veikla.  

Ketvirtadienį Rusijos inspektoriai vyks į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę Šiauliuose, iš kur sraigtasparniu atliks skrydį virš pasirinkto inspekcijos rajono. Inspektorių grupė Lietuvoje bus iki penktadienio.

Pasak KAM pranešimo, pagal Vienos dokumento nuostatas ir inspekcijos metu gautus duomenis Rusija parengs ir išplatins Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalims ataskaitą, kurioje pateiks išvadas, kaip Lietuva vykdo tarptautinių sutarčių reikalavimus ginklų kontrolės srityje.

Ketvirtadienį Rusijos inspektoriai vyks į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę Šiauliuose, iš kur sraigtasparniu atliks skrydį virš pasirinkto inspekcijos rajono

Tai bus trečia šiais metais užsienio šalių ginklų kontrolės priemonė Lietuvoje pagal 2011 metų Vienos dokumentą. Gegužę kariniai stebėtojai iš Rusijos, Baltarusijos, Suomijos ir Švedijos stebėjo Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ lauko taktines pratybas „Geležinis Vilkas 2021-I“, rugpjūtį Rusijos ginklų kontrolės inspektorių grupė su vertinamuoju vizitu lankėsi  Motorizuotojoje pėstininkų brigadoje „Žemaitija“.

ESBO narės įsipareigoja kasmet pateikti informaciją apie savo karines pajėgas, gynybinių pajėgumų vystymo planus ir karinį biudžetą, taip pat iš anksto informuoti apie planuojamą karinę veiklą.

Valstybės taip pat įsipareigoja priimti savo teritorijoje nustatytą skaičių kitų šalių karinių ekspertų inspekcijų ir vizitų į karinius dalinius. Pagal 2011 metų Vienos dokumento nuostatas, kiekviena ESBO priklausanti šalis turi teisę patikrinti, ar kita šiai organizacijai priklausanti šalis nevykdo stambaus masto karinės veiklos, apie kurią būtina pranešti iš anksto, ir ar neturi nedeklaruotų karinių pajėgumų.

The post Atvykę Rusijos ginklų kontrolės inspektoriai vertins, kaip Lietuva vykdo ginklų kontrolę appeared first on LAIKMETIS.