Pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) baigiančios Lenkijos diplomatijos vadovas penktadienį suabejojo jos ateitimi, tvyrant nesutarimams tarp Rusijos ir kitų valstybių narių.
Šaltojo karo įkarštyje įkurta skatinti Vakarų ir Rytų blokų santykius, ESBO atsidūrė aklavietėje dėl karo Ukrainoje, kuri apribojo jos galimybes veikti.
„Šie metai buvo patys sunkiausi organizacijos istorijoje“, – metinėje ministrų konferencijoje žurnalistams sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau).
„Turime ieškoti sprendimų, kurie leistų išlaikyti organizaciją“, – sakė Z. Rau, kurio šalis šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja šiai organizacijai.
Problema ta, kad visi ESBO sprendimai priimami bendru sutarimu. Tačiau, kadangi tarp 57 organizacijos narių yra ir Rusija, ir Ukraina, jos veiklai trukdo Maskvos veto.
Maskva blokavo ESBO nuolatinės misijos Ukrainoje atnaujinimą ir misijos, stebinčios 2014 metais prasidėjusį karą su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje, pratęsimą.
„Mūsų organizacija grindžiama bendru sutarimu“, – baigdamas dvi dienas trukusias saugumo derybas Lodzėje sakė Z. Rau.
„Radome… būdų, kaip išlaikyti organizaciją, tačiau šios priemonės yra tik laikinos, – kalbėjo jis. – Ir tai mus priveda prie to, kad, norime to ar nenorime, pradedame diskusiją apie organizacijos ateitį.“
Šių metų konferencijoje nepavyko priimti nė vienos rezoliucijos, kuriai būtų pritarusios visos valstybės narės, nes trūko bendro sutarimo, sakė Z. Rau.
1975 metais įsteigta ESBO yra vienas iš nedaugelio tarptautinių forumų – drauge su Jungtinėmis Tautomis – kur Rusija ir Vakarų galios gali susitikti aptarti saugumo reikalų, o renginys Lenkijos Lodzės mieste buvo pirmas tokio pobūdžio aukšto rango susitikimas nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
