Oficiali priėmimo rezoliucija buvo paskelbta ložės socialinio tinklo reddit.com paskyroje.

Ložė sukurta juodaodžiams masonams per JAV pilietinį karą.

Organizacija pasižymi aktyvumu, įskaitant dalyvavimą politiniuose renginiuose, pavyzdžiui, protestuose „Black Lives Matter“, o tai pažeidžia tradicinius masonų viešo nesikišimo į politiką principus.

Nepaisant to, „Prince Hall“ tebėra pripažįstama Jungtinės Didžiosios Anglijos ložės ir daugumos baltųjų masonų ložių Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Josephas R. Bidenas jaunesnysis į šios organizacijos gretas priimtas būtent dėl to, kad „jo tarnystė atspindi pagrindines Pietų Karolinos valstijos Laisvųjų ir priimtųjų masonų Didžiosios ložės vertybes“.

Joe Bidenas ne kartą yra deklaravęs savo priklausomybę katalikams.

Tačiau Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodekso 1374 kanone nustatyta: „Asmuo, įsteigęs asociaciją, kovojančią prieš Bažnyčią, turi būti nubaustas teisinga bausme; tas, kuris skatina tokią asociaciją arba jai vadovauja, turi būti nubaustas interdiktu.“

Plačiąja prasme interdiktą galima apibrėžti kaip kanoninę bausmę arba cenzūrą, kuri, nors ir nenutraukia bendrystės su Bažnyčia, kaip ekskomunika, tačiau atima iš asmens galimybę priimti sakramentus ar dalyvauti jų apeigose.

1983 m. patvirtinto Kanonų teisės kodekso formuluotė nuo 1917 m. redakcijos skiriasi dviem aspektais: bausmė nėra automatinė ir joje nėra aiškiai paminėta masonerija.

Reaguodamas į tai, tuometinis kardinolas Josephas Ratzingeris, būdamas Vatikano Tikėjimo mokymo kongregacijos – šiandien dikasterijos – prefektas, 1983 m. paskelbė „Deklaraciją dėl masonerijos“. Šiame būsimojo popiežiaus Benedikto XVI tekste pabrėžiama, kad „Bažnyčios neigiamas vertinimas masonų susivienijimų atžvilgiu išlieka nepakitęs, nes jų principai visada buvo laikomi nesuderinamais su Bažnyčios doktrina“.

Todėl „narystė juose ir toliau lieka draudžiama. Tikintieji, įstoję į masonų asociacijas, yra sunkios nuodėmės būklėje ir negali priimti šventosios Komunijos“, – skelbiama tekste.

2023 m. lapkričio 15 d. Vatikanas dar kartą patvirtino, kad katalikai negali priklausyti masonerijai ir jiems draudžiama stoti į ložes dėl jų „nesuderinamumo“ su katalikų doktrina.

The post Buvęs JAV prezidentas Joe Bidenas oficialiai tapo masonu appeared first on LAIKMETIS.

V. M. Fernandezui pontifikas suteikė arkivyskupo titulą du mėnesius po išrinkimo popiežiumi ir 2018 m. paskyrė La Platos arkivyskupijos ordinaru Argentinoje. Neseniai popiežius jį nominavo ir kardinolu. Kas ši asmenybė netikėtai užkopusi į Bažnyčios hierarchijos viršūnes?

Pranciškaus Ratzingeris

Naujasis Tikėjimo dikasterijos prefektas dar nepradėjo eiti pareigų, bet jau kelia bangas. Argentinietis, ilgą laiką priklausęs kardinolo Bergoglio (popiežiaus Pranciškaus) įtakos ratui, duoda skambius interviu ir tuo pačiu metu kelia klausimus apie Bažnyčios doktriną.

Dar prieš pradėdamas eiti pareigas jis davė daugiau interviu nei kardinolas Ratzingeris per 24 savo darbo metus. Jis neatmeta minčių pakeisti katekizmą, diskutuoja apie celibatą, moterų diakonatą.

Negana to, iš paskirtojo Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefekto lūpų pasigirsta patarimas nevertinti Biblijos pažodžiui. Tai - stiprus teiginys. Žinoma, pabrėžia Fernándezas, egzistuoja hermeneutika, tačiau nedviprasmiškų Šventojo Rašto ištarų, kurių atžvilgiu egzistuoja aiški doktrininė ir interpretacinė tradicija, atveju net ir šiuolaikinės hermeneutinės reliatyvizacijos pasiekia savo ribas, - rašo portalas kath.net.

Paskyrus Fernándezą, kuriam liepos 18 d. sukako 61-eri, doktrinos mokytoju, kai kurie neišvengiamai užsiminė, kad Pranciškus dabar turi „savo Ratzingerį", tačiau Tucho (jo pravardė) tvirtina, kad jis į šį vaidmenį įneš savitą požiūrį.

Viena vertus, jis atsidės užtikrinimui, kad Bažnyčios doktrina tarnautų jos misijai; kitiems dikasterijos darbuotojams jis deleguoja seksualiniu išnaudojimu kaltinamų dvasininkų bylų nagrinėjimą. Interviu „The Tablet“ paskirtasis kardinolas sakė, kad buvimas pirmuoju Lotynų Amerikos ir Argentinos doktrinos prefektu suteiks naujų perspektyvų ir „turtingumo", kurio anksčiau trūko.

Buvo tirtas dėl mokymo grynumo

Suprantamas tam tikras šokas, juk institucija, kuriai jis vadovaus ateityje, dar prieš kelerius metus tyrė jį dėl doktrininių klausimų. Jokių doktrininių nuosprendžių nebuvo paskelbta, tačiau negalima manyti, kad buvo priimtas pirmos klasės išteisinamasis nuosprendis.

Fernándezas Argentinos radijo stočiai „Perfil" sakė, kad praeityje Šventoji Oficija ir jį patį tyrė. „Žmonės ten siuntė mano straipsnius, kuriuos jie laikė eretiškais, ir aš praleidau kelis mėnesius atsakinėdamas į juos."

Naujai paskirto prefekto ir būsimo kardinolo publikacijų sąrašą daugelis apibūdina kaip gana skurdoką savo turiniu. Stebina tai, kad jį paskelbė Vatikanas. Pavyzdžiui, veltui ieškotume analogiško kardinolo Miulerio publikacijų sąrašo.

Knyga apie bučinius pelnė būsimajam prefektui pašaipų pavadinimą Tucho, Besame mucho. Šioje knygoje, kurią parašė 1995 m., būdamas jaunas kunigas, kaip katechezę paaugliams, Fernándezas rašo, kad bučinys simbolizuoja Dievo apkabinimą žmonijai. „Mane įkvėpė Bažnyčios tėvų laikų frazė, kurioje sakoma, kad įsikūnijimas yra tarsi Dievo bučinys žmonijai", - aiškino jis savo „Facebook" puslapyje.

Ne tikėjimo sergėtojo, bet dialogo pozicija

Jo gynėjai jau stilizuoja Fernándezą kaip neapykantos auką, kai ant jo liejasi pašaipos. Jis pats rado savo rėmus, - išpuoliai prieš jį yra išpuoliai prieš popiežių.

Tad net atkaklūs dabartinio pontifiko gynėjai dėl šio paskyrimo atsidūrė aiškinimosi aklavietėje. Paskirtasis prefektas savo pareigas supranta ne klasikine tikėjimo sergėtojo, bet dialogo prasme. Fernándezas paaiškino, kad jis norįs užtikrinti „Bažnyčios doktrininių teiginių nuoseklumą".

Jis ypač mini „Pranciškaus magisteriumą". Tuo būsimasis kardinolas daugiau nei aiškiai nurodo, kad dabartinis pontifikatas patiria tam tikrą įtampą su tradiciniu Bažnyčios mokymo autoritetu.

Bažnyčia moko, kad popiežius, vykdydamas savo pareigas, yra visiškai laisvas ir nevaržomas. Verta į tai žiūrėti rimtai. Juk tai taip pat reiškia, kad popiežius neprivalo laikytis savo paties taisyklių. Tikrai negalima kaltinti popiežiaus Pranciškaus erezijomis. Tačiau jis dažnai dėl pastoracijos apeina tradicinio požiūrio ribas, bet nuo to Bažnyčios mokymas nesikeičia.

Nesvarbu, kiek prieštaringų paskyrimų popiežius padarys per savo kadenciją, Bažnyčios esmės tai nepaveiks. Kadangi Bažnyčia iš esmės egzistuoja viršlaikiškai ir viršpasaulietiškai, tad žmonių sprendimai negali jai padaryti jokios egzistencinės žalos.

Jei rimtai žiūrime į Bažnyčios istoriją, tai analogiški įvykiai yra pasikartojimai, kurie pasireiškia vis naujais variantais. Bažnyčia patiria žydėjimą ir sausrą. O tie, kurie gyvena sausroje, logiškai plėtoja apokaliptines fantazijas. Tačiau Viešpaties žodis galioja ir dabartyje.

The post Tucho - paradoksalusis Tikėjimo dikasterijos prefektas appeared first on LAIKMETIS.

Toks nepriėmimas turi įtakos Bažnyčios patikimumui ir jos misionieriškos veiklos mūsų pasaulyje veiksmingumui, sakė jėzuitų Tikėjimo ir teisingumo centro teologas.

Jis įspėjo, kad atkakliai kartojantys dabartinį mokymą, neatsižvelgdami į pasipriešinimą, išreikštą „tikinčiųjų tikėjimo jausmu", rizikuoja tapti ideologais.

Pripažindamas, kad doktrinos keitimo ar plėtojimo klausimas yra ginčytinas, jis sakė: „Akivaizdu, kad Bažnyčioje vyksta doktrinos plėtojimas".

Istoriškai tokie klausimai kaip pagonių priėmimas, vergija, vyro viršenybė santuokoje, o šiais laikais - popiežiaus Pranciškaus mokymas apie išsiskyrusių ir antrą kartą susituokusių asmenų galimybę priimti Komuniją, akolito, lektoriaus ir katecheto tarnysčių įsteigimas - parodė, kad „yra aiškių įrodymų", jog Bažnyčioje vyksta doktrinos vystymasis per diskusijas, „dažnai tvarkomas per susirinkimus ir sinodus".

Jis sakė, kad sinodas nėra tik sociologinė katalikų nuomonės apklausa tam tikru konkrečiu metu, bet privilegijuota „tikinčiųjų tikėjimo jausmo" instancija.

Kitoje Edinburge sakytoje kalboje daktaras O'Hanlonas minėjo sinodo proceso kritikus, kurie, remdamiesi mažu jame dalyvaujančiųjų skaičiumi, abejoja jo pagrįstumu ir tuo, ar jis iš tiesų gali atspindėti katalikybę.

Permainų baimę dažniausiai išreiškia tradicionalistinės pakraipos balsai, kurie iš pradžių „gana atmestinai žiūrėjo į visą šį procesą ir jame nedalyvavo, tačiau dabar, matydami, kad projektas įgauna pagreitį, stengiasi prisijungti", - sakė jis.

The post Vienas žymiausių airių teologų: akivaizdu, kad Bažnyčios mokymas yra plėtojamas appeared first on LAIKMETIS.

Popiežius Pranciškus, kurio programiniuose dokumentuose šiems klausimams skiriamas itin didelis dėmesys, pasakė keletą įžvalgų, paremtų Bažnyčios socialine doktrina,  kurios, anot jo, galėtų padėti „Policoro projektui“.

Visų pirma, mūsų ekonomikai reikia naujos sielos – ne individualios ir vartotojiškos, o bendruomeniškos ir solidarios. Tokia ekonomika pirmenybę teikia darbui – kad visi turėtų darbą. Darbas yra asmens orumo klausimas. Žmogaus orumas pasireiškia darbu, o ne paprastu pinigų turėjimu. Per darbą asmuo realizuoja save, savo kūrybingumą. Viena iš didžiųjų problemų yra jaunų žmonių bedarbystė, svajonių ir vilčių užgesimas, pasinėrimas į vienatvę ar į virtualų gyvenimą. Susijusi su darbu problema yra vadinamoji demografinė žiema. Atsisakoma tėvystės dėlto, kad dažnai tai reiškia darbo praradimą, tarsi tėvystė būtų kokia gėda. Reikia su tuo kovoti. Tegu tapimas tėvais, vaikų susilaukimas taip pat būna jaunuolių svajonė.

Visų pirma, mūsų ekonomikai reikia naujos sielos – ne individualios ir vartotojiškos, o bendruomeniškos ir solidarios.

Kitas svarbus principas – gyventi tvariai ten, kur esi. Gyventi tvariai reiškia, kad pirmumas teikiamas ne paprastam turėjimui, bet ryšiams su aplinka, su broliais ir su savimi. Kai pirmumas teikiamas tik turėjimui, tie ryšiai trypiami, žemė išnaudojama be saiko ir be skrupulų. 

Trečias principas – būti aistringais, jausti aistrą gyvenimui, aistringai spręsti savo uždavinius, aistringai pasirengti ateičiai. Reikia užsidegusių širdžių, tačiau dėl ko? Pasak popiežiaus, dažnai prarandama daug laiko klausiant – „kas aš esu“. Verta klausti kitaip – „dėl ko aš esu? Kam mano gyvenimas?“ Atskleisime, kad esame Dievui ir kitiems, o ne paprastai karjerai.

Popiežius ragino gyventi užsidegus, rūpintis savo dvasiniu gyvenimu, gilintis į Bažnyčios socialinę doktriną. Aistros gyventi priešprieša yra paviršutinis ir surūgęs gyvenimas.

Ketvirtasis principas – lydėti, eiti su kitais. „Policoro projektas“ yra žmogiškų ir bažnytinių sąsajų tinklas. Kai Jėzus susitiko su mokiniais, einančiais į Emausą, jis išklausė jų neviltį, tačiau po to padėjo į viską pažvelgti kitaip, Velykų šviesoje parodė naują pradžią. Krizė yra proga subręsti ir paaugti. Ir norint išeiti iš krizės labirinto, reikia išeiti kartu.

„Brangus jaunime“, – kreipėsi popiežius į jaunuosius „Policoro projekto“ delegacijos narius, – „Bažnyčios socialinės doktrinos mokykloje jau esate vilties ženklas. Jūsų buvimas vyskupijose gali visiems padėti suprasti, jog evangelizavimo darbas vyksta ir per rūpestį darbu. Tegu 25 „Policoro projekto“ gyvavimo metai ženklina jauną pradžią. Jus drąsinu svajoti kartu, dėl Bažnyčios Italijoje gėrio ir jus raginu kelti triukšmą! Jaunuoliai turi patriukšmauti! Lydžiu jus savo malda ir meldžiu jūsų bendruomenėms bei šeimoms Viešpaties palaiminimo. Nepamirškite, prašau, melstis už mane.“ 

The post Popiežius ragina gyventi užsidegus, rūpintis dvasiniu gyvenimu, gilintis į Bažnyčios doktriną appeared first on LAIKMETIS.