„Siūlomas papildomas būtinas reikalavimas bei sąvoka „aiškiai išreikštas sutikimas“ šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje, prokuratūros manymu, neduos tos naudos, kurios tikisi jo autoriai, tačiau gali sukurti naujų problematiškų situacijų“, – teigiama penktadienį feisbuke prokuratūros paskelbtame komentare.

Pasak prokuratūros, kyla klausimų, kaip, kokia forma – veiksmu, žodžiu, raštu, patvirtintu dokumentu, įrašu, kokiu turiniu, kokiu intymių santykių momentu, kokiu dažnumu tų santykių eigoje, dėl kokių konkrečių lytinių santykių formų, jų ribų ir pan. turi būti gautas nurodytas „aiškiai išreikštas sutikimas“.

Pasak prokuratūros, priėmus siūlomos redakcijos pataisą baudžiamoji atsakomybė kiltų ir tuo atveju, kai nebuvo smurto, grasinimų, bejėgės būklės, tačiau partneriai neturi kaip įrodyti, kad lytiniai santykiai tarp jų vyko esant aiškiai išreikštam kito asmens sutikimui, ir tokiu atveju „auka“ gali tapti tas, kas pirmas kreipiasi su pareiškimu.

Komentare taip pat pastebima, kad nėra retas atvejis, kai laisvanoriškai sutikę ar net inicijavę intymius santykius žmonės vėliau sukonfliktuoja ir praėjus tam tikram laikui buvusius lytinius santykius ima traktuoti jau kaip „vykusius be aiškaus sutikimo“.

„Bet kuriuo atveju prokurorams reiks įrodyti, kad kaltininkas net ir nesant aiškiai išreikšto laisvanoriško asmens sutikimo, visgi privertė jį lytiškai santykiauti. Prievartos samprata tokioje situacijoje tampa visiškai neaiški“, – pažymi prokuratūra.

Bet kuriuo atveju prokurorams reiks įrodyti, kad kaltininkas net ir nesant aiškiai išreikšto laisvanoriško asmens sutikimo, visgi privertė jį lytiškai santykiauti.

Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė su grupe parlamentarų praėjusią savaitę įregistravo Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, jomis norint lytiškai santykiauti turėtų būti aiškiai išreikštas laisvanoriškas sutikimas.

M. Danielės teigimu, pateikto įstatymo projekto tikslas – efektyvesnė seksualinių nusikaltimų aukų apsauga, išplečiant privertimo lytiškai santykiauti sąvoką, į ją įtraukiant sutikimą.

Įstatymo projektu siūloma papildyti straipsnį, numatant, kad privertimas lytiškai santykiauti būtų ir tuomet, kai lytiškai santykiaujama ar kitaip tenkinama lytinė aistra be aiškiai išreikšto laisvanoriško žmogaus sutikimo arba verčiama jį tokius veiksmus atlikti su kitu asmeniu.

Toks pakeitimas reikštų, jog prieš lytinį aktą turėtų būti aiškiai išreikštas sutikimas suprantamas kaip laisvanoriško pasirinkimo dalyvauti lytiniuose santykiuose ar kitokio pobūdžio seksualiniuose veiksmuose išraiška žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu, kuris yra akivaizdus pagal konkrečią situaciją ir kontekstą.

Anot parlamentarės, Baudžiamasis kodeksas gana išsamiai reguliuoja prievartinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau į nei vieno iš jų aprašymus nėra įtraukta sutikimo sąvoka.

BK 151 straipsnio pirma dalis už prievartą lytiškai santykiauti numato areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

The post Pataisos dėl lytinių santykių sukels daug problemų, teigia prokuratūra appeared first on LAIKMETIS.

Už atitinkamas įstatymų pataisas balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 58, septyni susilaikė.

Projekto nepalaikė nė vienas opozicijos atstovas bei keli valdantieji. Penki Liberalų sąjūdžio nariai nedalyvavo balsavime, konservatorius Audronius Ažubalis balsavo prieš, jo kolegos Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas susilaikė, dar penki konservatoriai nebalsavo.

Pataisomis siekta iš Baudžiamojo kodekso išbraukti nuostatą, kad „tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu“.

Administracinį nusižengimų kodeksą norėta papildyti, kad nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo jas platinti užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 350 eurų. Pakartotinis nusižengimas turėjo būti baudžiamas 300–500 eurų bauda.

Taip pat siūlyta, kad be baudos kvaišalus vartojantis asmuo gali būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, o tas, kas savanoriškai būtų atidavęs neteisėtai pasigamintas ar įsigytas narkotines medžiagas, būtų atleistas nuo administracinės atsakomybės.

Dekriminalizavimo iniciatorė Laisvės partijos narė Morgana Danielė po balsavimo Seime sakė, kad tai nėra kelio pabaiga.

Dekriminalizavimo iniciatorė Laisvės partijos narė Morgana Danielė po balsavimo Seime sakė, kad tai nėra kelio pabaiga.

Anot jos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas parengs naują projekto variantą ir jis grįš į Seimo salę.

„Dabartinė drakoniška narkotikų politika luošina žmonių gyvenimus, – sakė M. Danielė. – Jauni žmonės dėl padarytos klaidos netenka galimybės kurtis visavertę ateitį, o priklausomybės ligomis sergančius žmones baudžiamoji sistema įsuka į užburtą ratą, kuris juos likusiam gyvenimui pastato tarp narkotikų vartojimo ir kalėjimo be realios galimybės integruotis į visuomenę.“

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Arūnas Valinskas ragino palaikyti projektą.

„Nekalbame apie narkotikų legalizavimą, kalbame apie efektyviausias narkotinių medžiagų kontrolės priemones. Baudžiamoji atsakomybė tikrai tokia nėra“, – teigė jis.

Pasak Seimo nario, pati priklausomybė jau yra bausmė kvaišalus vartojančiam asmeniui.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras valstietis Aurelijus Veryga tvirtino, kad iš tiesų pataisomis siekta „judėti link narkotinių medžiagų normalizavimo“.

„Tai yra pasakyti, kad vartoti yra normalu“, – sakė jis.

„Darbietis“ Mindaugas Puidokas atkreipė dėmesį, kad baudžiamąją atsakomybę norėta panaikinti ne tik už kanapių, bet ir kitų narkotinių medžiagų vartojimą.

„Tai atvers kelią laisvam heroino, LSD, kokaino vartojimui“, – tvirtino Seimo narys.

„Tai įstatymo projektas, kuriam įsigaliojus jaunimui bus pasiųsta klaidinga žinutė, kad narkotikų vartojimas nėra nieko blogo“, – pridūrė jis.

Tai įstatymo projektas, kuriam įsigaliojus jaunimui bus pasiųsta klaidinga žinutė.

Nedidelio kiekio narkotikų turėjimą be tikslo platinti dekriminalizavimą inicijavo valdančioji Laisvės partija. 

Šios partijos atstovė, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė M. Danielė anksčiau yra atkreipusi dėmesį, kad Lietuvoje iki 2017 metų už nedidelio kiekio narkotikų turėjimą taikyta tik administracinė atsakomybė.

Praėjusios kadencijos Seimas yra patvirtinęs Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metams programą, kurioje įrašytas siekis dekriminalizuoti mažiau pavojingas su narkotikų vartojimu susijusias veikas, už jas numatant administracinę atsakomybę. 

2018 metais Seimas du kartus atmetė pataisas dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo dekriminalizavimo.

Po balsavimo dėl narkotikų koalicija turi kalbėti apie tolesnį darbą – M. Danielė

Daliai valdančiųjų nepritarus mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimui, valdančioji koalicija turės kalbėti, kaip dirbti toliau, žurnalistams sakė projekto iniciatorė M. Danielė.

„Manau, kad apie tai bus kalbama su koalicija. (...) Negaliu dabar atsakyti (ar Laisvės partija gali trauktis iš koalicijos – BNS), bet manau, kad tikrai bus kalbama apie tai, kaip toliau dirbs koalicija“, – ketvirtadienį Seime sakė ji.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad M. Danielės teiginys skamba rimtai, bet pats asmeniškai tokio siūlymo jis tvirtino negirdėjęs.

„Negirdėjau jos taip sakant, bet tai rimtas teiginys, reikės kalbėtis“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.

„Jaučiu, kad kolegos, koalicijos partneriai, kurie dirbo ties šiuo klausimu, telkė palaikymą, dėstė argumentus, iš tikrųjų labai daug ir nuoširdžiai dirbo, ir daugelį žmonių buvo įtikinę ne dėl kokių nors politinių aplinkybių palaikyti, o dėl to, kad tai yra svarbus klausimas. Ir kai jis nepavyksta, visada yra apmaudu“, – teigė jis.

Pasak konservatorių lyderio, pataisius projektą, jį bus galima svarstyti iš naujo.

Atsakomybės už mažo kiekio narkotikų turėjimą išbraukimas iš Baudžiamojo kodekso ir įrašymas į Administracinių nusižengimų kodeksą numatytas Laisvės partijos programoje.

Valdančiąją centro dešinės koaliciją sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija. Konservatoriai turi 50 parlamentarų mandatų, liberalai – 13, Laisvės partija – 11.

The post Seimas nepritarė nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimui appeared first on LAIKMETIS.

Už A. Armonaitės kandidatūrą balsavo 256 suvažiavimo dalyviai, prieš buvo septyni, susilaikė šeši. Ji buvo vienintelė kandidatė į partijos pirmininko pareigas. Politikė Laisvės partijai vadovauja nuo jos įkūrimo 2019 metais. Pareigas ji eis dar dvejus metus. 

A. Armonaitės teigimu, gana natūralu, kad niekas nenorėjo su ja konkuruoti, nes praėjo dar nedaug laiko nuo partijos įsteigimo ir visiems tinka pasirinkta kryptis.

„Galbūt po dvejų metų dar nėra tų, kas nori pasiūlyti alternatyvą. Gal visai natūralu, nes kryptis pasirinkta tinka. Žinoma, tikimės, kad bus daugiau lyderių, nors, atrodo, gana nemažai turime jų Seime ir Vyriausybėje“, – šeštadienį žurnalistams sakė Laisvės partijos pirmininkė.

Pasak A. Armonaitės, per pastaruosius dvejus metus Laisvės partija iš liberaliai mąstančių entuziastų būrio tapo politine organizacija, turinčia realius įrankius įgyvendinti savo programą.

Per šį laikotarpį Laisvės partijos narių skaičius išaugo iki pusketvirto tūkstančio, Seimo rinkimuose partijai atiteko vienuolika mandatų, vieta valdančiojoje koalicijoje bei trys ministrų portfeliai.

Pirmuoju pavaduotoju tapo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, pavaduotojais taip pat paskirti parlamentarė, Neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė, susisiekimo ministro politinis patarėjas Mindaugas Tarnauskas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas ir parlamentaras, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Taip pat suvažiavime patvirtinti nauji Valdybos, Etikos ir skaidrumo komisijos bei Kontrolės komisijos nariai. 

Laisvės partijos valdyboje dirbs R. Šimašius, Morgana Danielė, V. Mitalas, Evelina Dobrovolska, Ieva Pakarklytė, T. V. Raskevičius, M. Ošmianskienė, Marius Matijošaitis, Deimantė Rimkutė, Umberto Masi, Karolis Žemaitis, M. Tarnauskas, Donalda Meiželytė, Vytautas Kukarskas, Daniel Ilkevič, Agnė Vaiciukevičiūtė, Vincas Jurgutis, Nerijus Vitkauskas, Skirmantas Tumelis ir Liucija Daraškaitė

Etikos ir Skaidrumo komisijos nariais tapo Laura Bliujienė, S. Tumelis, Daiva Jankauskaitė, Tadas Kriščiūnas, Andrius Dobrovolskis, Renaldas Vaisbrodas, Agata Aganauskienė, Ligita Šapranavičiūtė, Lina Bagdonaitė.

Kontrolės komisijoje dirbs Marija Balčiūnaitė, Vaidotas Statulevičius, Kasparas Subačius, Renata Jančiauskaitė, Laurynas Kryžauskas, Modestas Skersys, Rokas Budrauskas, Karolis Trečiokas ir Vladislav Ošmianskij.

Partija turi 11 Seimo narių frakciją, dalyvauja koalicinėje Vyriausybėje bei vadovauja Ekonomikos ir inovacijų, Teisingumo bei Susisiekimo ministerijoms.

Pasak A. Armonaitės Laisvės partijos programoje numatyta darbų dešimčiai darbų į priekį. 

A. Armonaitė nesutiko, kad kol kas partijai nesiseka vykdyti duotų pažadų per rinkimus. Anot Laisvės partijos vadovės, ministerijose, kurioms vadovauja partijos deleguoti atstovai, darbų atlikta nemažai.

„Pagaliau visai kitokios investicijos pradeda rinktis Lietuvą. Iš Baltarusijos turime ne tik politinių kalinių, namus Lietuvoje randa ne tik jie, bet ir verslai randa Lietuvoje vietą. Susisiekimo srityje dar niekas nekalbėjo apie susisiekimą kaip aplinkos dalyką“, – vardijo A. Armonaitė.

Kalbėdama apie darbus žmogaus teisių srityje politikė tvirtino, kad laukia sunkus ir ilgas darbas.

„Tikiuosi, įtikinsime kolegas savo argumentais, savo nuoširdžiu darbu, kad tie pokyčiai reikalingi Lietuvai, kad jie reikalingi ne Laisvės partijos politikams, o šimtams ir tūkstančių žmonių“, – tvirtino ji.

Laisvės partija per Seimo rinkimus akcentavo partnerystės įteisinimą, mažo kiekio narkotikų turėjimo dekriminalizavimą, asmenvardžių rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis įteisinimą ir pan.

A. Armonaitė sakė, kad partija jau ieško, kas po dvejų metų galėtų kandidatuoti į Vilniaus miesto mero postą, nes dabartinis meras Remigijus Šimašius pranešė pasitrauksiantis iš aktyvios politikos.

„Ieškome jau dabar, turime kandidatų, apie kuriuos netrukus duosime žinoti“, – žurnalistams sakė Laisvės partijos lyderė.

Tiesioginės transliacijos metu - diskusija apie Partnerystės įstatymą, narkotikų dekriminalizavimą ir LGBT bendruomenės aktyvumą Lietuvoje

Tiesioginės transliacijos metu vyko diskusijos su partijos nariais. Jos metu buvo paliesti Partnerystės įstatymo ir narkotikų dekriminalizavimo klausimai.

Kam yra naudinga, kad Partnerystės įstatymas nebūtų įteisintas, buvo klausiama frakcijos nario Tomo Vytauto Raskevičiaus. „Žmonės bijo, kad įvyks kažkokie pokyčiai, kuriems jie nepritaria. Vienai visuomenės grupei pokyčiai aktualūs, kitai ne. Vertybiškai jautrūs klausimai yra būdingi visoms Vakarų valstybėms, mes nesame išskirtiniai. Sudėtinga paaiškinti, kad nenaudingas Partnerystės įstatymas. Lietuvoje jau yra įvykusi seksualinė revoliucija. Būtina diskutuoti šiais klausimai.

Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė diskutavo apie kanapių ir kitų narkotinių medžiagų legalizavimą šalyje. „Farmacijos susidomėjimas pačia kanape ir jos galimybės yra tikrai didelis. Norisi tikėti, kad Lietuva nebus „paskutiniais pagonys" šioje srityje. Niša atvira ir yra ką nuveikti. Kodėl žmonės ignoruoja mokslą, nežinau. Dar kanapės pritaikymo medicinoje projektas yra neįregistruotas, tačiau Lietuvoje žmonės nepaprastai daug žino apie kanapės atveriamas galimybes. Visuomeninei netrūksta informacijos, trūksta Seimui", - sakė M. Danielė.

„Iš pagrindų reikia keisti visą švietimo sistemą. Yra agresyvumo mitas. Nematom žmonių, nematom poreikio padėti, yra noras bausti, stumti. Narkotikus vartojantis žmogus yra visoks: bet kokiais rūbais apsirengęs, bet kokio išsilavinimo. Yra visokių niuansų. Tačiau tai nėra kažkoks tolimas pasaulis nuo mūsų", - savo mintimis dalinosi M. Danielė.

Kaip LGBT bendruomenė pati gali prisidėti prie partijos veiklos? „Bendruomenė jaučiasi nesaugiai, aš jų atsiprašau, tačiau tai yra kaina, kurią turime sumokėti. Seimo narių dėžutės tiesiog lūžo nuo palaikymo laiškų dėl Partnerystės įstatymo. Geriausia prisidėti savo gyvenimai", - apgailestavo T. V. Raskevičius.

Kokią Lietuvą mato po dešimties metų? M. Danielė teigė, kad sunku kalbėti šia tema, nes visuomeniniai procesai yra lėti. „Šiuo metu kalbame tik apie narkotikų dekriminalizavimą. Kanadietiškas modelis man atrodo labiausiai subalansuotas: ten yra specialios parduotuvės kanapėms, kaip alkoholiui ir tabakui. Labai svarbu kalbėti šiomis temomis savo aplinkoje".

„Tiek jauni LGBT žmonės, tiek kiti žmonės klausia, kaip kalbėti šiomis temomis su vyresniais žmonėmis? Reikia nebijoti išsakyti nuomonės ir diskusijos. Pokalbiai tapo „virtuvės pokalbiai", teisingą kelią pasirinkti pavyks tikrai per šiuos pokalbius", - apie tai, kaip vyksta pokyčiai visuomenei kalbėjo T. V. Raskevičius.

Jis diskusijos metu apgailestavo, kad dabar esame atsidūrę kompromisų kryžkelėje dėl Partnerystės įstatymo. „Civilinis artimo žmogaus statusas turi būti suteiktas partneriams", - pabrėžė T. V. Raskevičius.

Ar kviestumėte Šiemų maršo organizatorius diskusijai, klausė vedėjas. „Ar verta turėti diskusiją su maršo organizatoriais? Pavadinčiau juos oportunistais, kurie ieško politinės galimybės. Norėčiau labiau kalbėti su žmonėmis, kuriuos gąsdina pokyčiai", - teigė T. V. Raskevičius.

M. Danielė sakė, kad kai kurie jos pažįstami žmonės buvo šeimos gynimo marše. „Aš kalbu su jais, jaučiu tuos žmones, kurie yra už mano burbulo ribų. Jie turi daug baimių. Lėtas procesas nuraminti šiuos žmones".

„Žmonės jaučiasi nesaugūs, bet ir mūsų bendruomenės jaučiasi nesaugūs. Stengiamės priimti sprendimus, kurie visiems žmonėms leistų jaustis saugesniems" - pridūrė T. V. Raskevičius.

Klausiama buvo ir apie pokyčius visuomenėje per dešimtmetį, palietusius LGBT bendruomenę. „LGBT pokyčiai Lietuvoje yra akivaizdūs. Dešimt metų valstybės prasme yra mažai, tačiau žmogaus prasme - daug. Pokyčiai vyksta. Po dešimt metų eisime jau į kitas sritis. Matome visuomenės augimą. Po dešimt metų mes būsime daug šviesesni. Mes kaip žmonės ir kaip valstybė išsilaisviname iš sovietizmo, baudžiavos laikų", - kalbėjo M. Danielė.

„Mes turime per mažai moterų Seime, per mažai mažumų, LGBT žmonių jame. Tomai, tu gali, eik ir pabandyk, man buvo sakoma. Pažadu, kad aš pats paimsiu bent penkis žmones už rankos ir pasakysiu: tu gali", - žadėjo T. V. Raskevičius.

Žmogaus teises reikia ginti ne tik kaimynystėje, bet ir Lietuvoje – A. Armonaitė

Žmogaus teises reikia ginti ne tik kaimynystėje, pasaulyje, bet ir Lietuvoje, sako Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Pasak jos, tai ir toliau bus partijos užduotis. 

„Lietuva ekonomikoje, moksle, švietime, tarptautinėse partnerystėse siekia ir tikrai pasieks labai daug. Mes džiaugiamės, kad prisidedame ir kuriame šiuos reikšmingus pokyčius, tačiau yra dalykas, kuris nekainuoja biudžeto lėšų ir, net tiesą sakant, daugeliui Seimo narių nereikia įdėti labai daug darbo, bet, deja, tai sunkiai skinasi kelią. Kalbu apie mūsų vidaus politikos žmogaus teisių darbotvarkę“, – šeštadienį Rotušės aikštėje Vilniuje per Laisvės partijos suvažiavimą teigė A. Armonaitė.

Pasak jos, dažnas dar mano, kad baudžiamieji įstatymai yra vienintelė išeitis ir vienintelis prevencijos kelias.

„Nenorime ir nerandame savyje jėgų priimti kitą, net priešingai, kuriasi organizacijos ir judėjimai, kurie neigia kitą ir kitokį. Ir labai gaila, kad pritrūksta politinės valios ir drąsos net duoti startą parlamentinei diskusijai apie šiuos istorinius žmogaus teisėms sprendimus, kurie padėtų šimtams tūkstančių žmonių“, – teigė A. Armonaitė.

Ji turėjo galvoje gegužę Seimo per pateikimo procedūrą grąžintą tobulinti Partnerystės įstatymo projektą. Juo siūlyta įteisinti ir skirtingų, ir tos paties lyties asmenų partnerystę.

„Aš asmeniškai tai priimu kaip užduotį telkti, argumentuoti, įtikinti, kad šie pokyčiai yra reikalingi ir būtini, kad žmogaus teises gintume ne tik kaimynystėje, ne tik pasaulyje, bet ir tvirtai tą laisvės idėjų vėliavą čia, Lietuvoje, būtume iškėlę“, – sakė Laisvės partijos vadovė.

Anot jos, pirmi dveji Laisvės partijos metai yra tik pradžia, laukia ilgas, įdomus, prasmingas kelias.

Vardydama nuveiktus darbus A. Armonaitė minėjo sudarytas galimybes lietuviams dalyvauti kosmoso programose, pagalbą verslui, inovacijų skatinimą.

„Darome viską, kad Lietuva taptų namais progresyviems verslams iš Baltarusijos. 80 įmonių jau persikėlė ar svarsto galimybę vystyti savo veiklą Lietuvoje, dar šimtus galime pritraukti“, – tvirtino ekonomikos ir inovacijų ministrė.

„Būtent mūsų pastangomis jiems darbuotojų ir investicijų perkėlimas jau kitą savaitę taps ypač paprastas ir automatinis“, – teigė ji.

Diskusijose dalyvavę Laisvės partijos nariai taip pat akcentavo žmogaus teises ir laisvą žmonių pasirinkimą.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pabrėžė, kad kiekvieno žmogaus prigimtinė teisė – siekti asmeninės laimės nevaržomai.

Laisvės partija įkurta 2019 metų birželio 1 dieną. Dalis jos narių ir lyderiai, tarp jų A. Armonaitė, sostinės meras Remigijus Šimašius, prieš tai paliko Liberalų sąjūdį.

Pernai per Seimo rinkimus Laisvės partija iškovojo 11 mandatų, turi tris ministrų portfelius Vyriausybėje.

Laisvės partija įkurta 2019 metų birželio 1 dieną. Dalis jos narių ir lyderiai, tarp jų A. Armonaitė, sostinės meras Remigijus Šimašius, prieš tai paliko Liberalų sąjūdį.

The post Laisvės partijos pirmininke perrinkta A. Armonaitė, suvažiavimo metu vyko diskusijos aktualiomis temomis appeared first on LAIKMETIS.