KT konstatavo, kad straipsniu, pagal kurį ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į tokios žalos atlyginimą, Seimas „nepaisė iš konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų kylančio reikalavimo sudaryti visas reikiamas teisines prielaidas padarytą žalą ją patyrusiems asmenims atlyginti teisingai“.

Pasak nutarimo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas tiek, kiek pagal jį ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į tokios žalos atlyginimą, prieštarauja Konstitucijai.

KT nagrinėjo į vieną bylą sujungtus kelis Vilniaus apygardos teismo prašymus.

Šis teismas prašė ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo straipsnis, nurodantis asmenis, turinčius teisę gauti kompensacijas dėl medikų padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

teismas prašė ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo straipsnis

Vilniaus apygardos teismo teigimu, minėtas įstatymas įtvirtina baigtinį tokių asmenų sąrašą, todėl ne visi patyrusieji žalą turi teisę į jos atlyginimą.

Teismo teigimu, pavyzdžiui, įstatyme nenumatyta, kad dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis paciento broliai ar seserys.

Pagal galiojančią tvarką, teisę į žalos atlyginimą turi pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Tai yra nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti nedarbingi išlaikytiniai, taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties.

Be to, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai), pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys.

Įstatyme nenurodyti asmenys žalos atlyginimo gali reikalauti pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra kreiptis į teismą atsakovu nurodydami sveikatos priežiūros įstaigą. Žala tokiu atveju atlyginama iš tos įstaigos lėšų, o ne iš specialios sąskaitos, į kurią lėšas perveda visos sveikatos įstaigos.

Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymas įtvirtina dualistinę žalos atlyginimo sistemą, kai jame nurodyti asmenys gali tiesiai kreiptis į įgaliotą instituciją ir gauti kompensaciją, o jame nenurodyti asmenys dėl žalos atlyginimo turi bylinėtis.

Anot skundo, tokiu būdu pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas. Be to, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti padarytą žalą.

The post KT: tvarka dėl atlyginimo už medikų padarytą žalą prieštarauja Konstitucijai appeared first on LAIKMETIS.

Ji bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešė KT.

Į vieną bylą buvo sujungti keli Vilniaus apygardos teismo prašymai.

Šis teismas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo straipsnis, nurodantis asmenis, turinčius teisę gauti kompensacijas dėl medikų padarytos turtinės ir neturtinės žalos.

Vilniaus apygardos teismo teigimu, minėtas įstatymas įtvirtina baigtinį tokių asmenų sąrašą, todėl ne visi, patyrę žalą, turi teisę į jos atlyginimą.

Teismo teigimu, pavyzdžiui, įstatyme nenumatyta, kad dėl žalos atlyginimo galėtų kreiptis paciento broliai ar seserys.

Pagal galiojančią tvarką, teisę į žalos atlyginimą turi pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą. Tai yra nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti nedarbingi išlaikytiniai, taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties.

Be to, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai), pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys.

Pagal galiojančią tvarką, teisę į žalos atlyginimą turi pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą

Įstatyme nenurodyti asmenys žalos atlyginimo gali reikalauti pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra kreiptis į teismą atsakovu nurodydami sveikatos priežiūros įstaigą. Žala tokiu atveju atlyginama iš tos įstaigos lėšų, o ne iš specialios sąskaitos, į kurią lėšas perveda visos sveikatos įstaigos.

Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad įstatymas įtvirtina dualistinę žalos atlyginimo sistemą, kai jame nurodyti asmenys gali tiesiai kreiptis į įgaliotą instituciją ir gauti kompensaciją, o jame nenurodyti asmenys dėl žalos atlyginimo turi bylinėtis.

Anot skundo, tokiu būdu pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas. Be to, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti padarytą žalą.

The post KT pradės nagrinėti bylą dėl medikų padarytos žalos atlyginimo appeared first on LAIKMETIS.

Tokie balsavimai surengti parlamentui priimant kitų metų valstybės biudžetą.

Prieš biudžeto priėmimą, Seimo nariai balsuoja dėl atskirų parlamentarų pasiūlymų, kuriems priėmimo išvakarėse nepritarė Ministrų kabinetas.

Per šiuos balsavimus buvo atmesti socialdemokratų, Darbo partijos ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovės Laimos Nagienės siūlymai dėl mokytojų algų didinimo.

Vyriausybė siūlo, kad kitąmet mokytojų algos augtų dviem etapais – po 10 proc. nuo sausio ir nuo rugsėjo.

Argumentuodami savo siūlymą šiais dviem etapais numatyti po 15 proc. padidinimą, socialdemokratai teigė, jog švietimo sistema yra agonijoje.

„Siūlau ne žodžiais, o balsavimu parodyti, kad švietimo sistema yra prioritetas“, – sakė parlamentaras Tomas Bičiūnas.

„Darbiečiai“ pagrasino trauktis iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo, jeigu pedagogų darbo užmokesčiui nebus numatyta daugiau lėšų nei siūlo Vyriausybė.

Susitarimai, kuriuose numatytų nuostatų politinės partijos nesilaiko, yra negyvybingi, deklaratyvūs, politikuojantys ir nenešantys jokios pridėtinės vertės

„Susitarimai, kuriuose numatytų nuostatų politinės partijos nesilaiko, yra negyvybingi, deklaratyvūs, politikuojantys ir nenešantys jokios pridėtinės vertės, todėl toliau dalyvauti nebematome prasmės“, – tvirtino Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.

L. Nagienė Seime tvirtino, kad „ne ministerijų miestelis yra svarbiau, o pedagogai“.

Opozicijos siūlymai atmesti daugumai valdančiosios koalicijos politikų nedalyvavus balsavimuose.

Vyriausybė pabrėžia, kad kitais metais švietimui papildomai ir taip numato beveik 400 mln. eurų, iš jų didžioji dauguma bus skirta mokytojų atlyginimams.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seime pabrėžė, kad Vyriausybės numatyti pinigai leis pasiekti, jog 2024 metų rudenį vidutinis mokytojų darbo užmokestis pasieks 130 Proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šalyje.

Ji sakė, kad VDU augant sparčiau nei numatyta, būtų galimybė skirti papildomai lėšų kitąmet rugsėjį. 

Tuo metu socialdemokratų frakcijos narė Vilija Targamadzė piktinosi tokiais ministrės pažadais. 

„Negalima su mokytojais šitaip elgtis. Jūs puikiai suprantate, kad geopolitinė situacija ir įvairūs vidaus ir išorės veiksniai tikriausiai neleis pasiskolinti. Tai kodėl reikia sukelti lūkesčius ir apgaudinėti?“ – klausė Seimo narė.

G. Skaistė atmetė parlamentarų kaltinimus, kad didinti mokytojų algas būtų galima pristabdžius investicijas į „ministerijų miestelį“.  

„Pirmiausia ministerijų miestelis, nepaisant to, kad bandoma šį projektą įvardinti kaip galimą šaltinį, tai nėra šaltinis, kadangi tai tiesiog yra apyvartinės lėšos, kurios neturi poveikio balansui. Ministerijų miestelis yra atsiperkantis projektas, kadangi bus parduoti esami pastatai ir įgyvendintas projektas per keletą metų, tačiau jisai poveikių balansui neturi, todėl tai nėra šaltinis, kurį būtų galima panaudoti“, – kalbėjo ministrė.  

Streikuojanti Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga, kurios dalis narių antradienį Seimo plenarinių posėdžių salės balkone stebėjo biudžeto priėmimą, prašė pritarti socialdemokratų siūlymui dėl algų.

Prieš Seimo posėdį A. Navickas žurnalistams sakė, kad Seimui priėmus biudžetą, nuo rugsėjo pabaigos su pertraukomis streikuojantiems mokytojams nebebus prasmės tęsti protesto.

The post Seimas atmetė siūlymus kitąmet didinti algas mokytojams  appeared first on LAIKMETIS.

Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje penktadienį apie 8 valandą neįprastai tylu, nors jau turėtų prasidėti pamokos, vaikų – vos vienas kitas. 

Streikuojančios mokytojos ant savo kabineto durų kabina užrašus „Streikas“.

Mokytojų kambaryje renkasi mokytojos, profsąjungos pirmininkei pranešama, kad į mokyklą ateis švietimo ministras Gintautas Jakštas, ji šią žinią perduoda mokytojoms.

Spręs dėl tikrojo streiko

Fizikos mokytoja, mokyklos profsąjungos pirmininkė Liuda Ščensnovičienė sako, kad streikuoja 51 iš 64 įstaigos pedagogų. Pedagogai sako nekantriai laukiantys, ką pasakys ministras, ir tuomet spręs, ar rugsėjo pabaigoje rengti ir tikrąjį streiką.

„Šiandien iki penktos valandos mes turime nuspręsti, ar streikuosime. Galimas ir toks variantas. Žiūrėsime, ką dar ministras pasakys, įdomu. Pasišnekėsim, pakalbėsim, surašysim protokolą ir nuspręsime“, – BNS sakė mokytoja.

„Mes tikimės vieno dalyko, kad mes pradėtume šnekėti viena kalba, kad nebūtų manipuliacijų“, – tvirtino ji.

Pedagogai įspėjamąjį streiką reikalaudami didesnių atlyginimų jau šiemet, mažesnių klasių, vykdys dvi valandas, dalyje įstaigų nevyks pirmosios dvi pamokos, kai kur šią dieną ugdymo procesas bus rengiamas nuotoliniu būdu.

LŠDPS duomenimis, įspėjamajame streike ketina dalyvauti apie 5 tūkst. pedagogų 228 ugdymo įstaigose – tiek mokyklose, tiek darželiuose ar ugdymo centruose. 

Gausiausiai protestuoja Klaipėda

Masiškiausiai pedagogai protestuoja Klaipėdoje – 44-iose arba maždaug pusėje savivaldybės įstaigų, streikas taip pat vyksta 33-ose arba ketvirtadalyje Vilniaus, 17-oje Alytaus, 20-yje Panevėžio švietimo ir ugdymo įstaigų.

Pasyviausiai streikas vyksta Kaune – trijose įstaigose protestuoja apie 60 pedagogų, vienoje jų, Vytauto Didžiojo universiteto klasikinio ugdymo mokykloje, streikuoja tik viena mokytoja.

Ant Klaipėdos „Vydūno“ gimnazijos langų penktadienį matyti iškabos „Streikas“. Jos pasitinka ir įėjusius į vestibiulį, visai greta Vydūno skulptūros. Pirmosios dvi pamokos čia taip pat nevyksta – pedagogų teigimu, į mokyklą kol kas atėjo vos keli moksleiviai, jų užimtumu yra pasirūpinta, keli vaikai žaidžia stadione futbolą.

Šioje gimnazijoje streikuoja 53 pedagogai iš maždaug 70.

„Ir Vydūnas streikuoja“, – BNS sakė apie 30 metų lietuvių kalbos mokytoja dirbanti Lilija Bručkienė, einanti ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pavaduotojos pareigas.

Jos kolegė, pradinių klasių mokytoja Aurelija Macijauskienė su kolegėmis ketvirtadienį sako sugaišusios kelias valandas, per kurias spausdino, karpė ir klijavo iškabas. Ant mokytojų palaidinių šį rytą taip pat kabo kortelės su žinute „streikuoju“.

 Mažesnių klasių siekia penkerius metus

Anot L. Ščensnovičienės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateikiami duomenys apie pedagogų atlyginimus „neatitinka tiesos“.

„Nėra taip, kad mokytojo atlyginimas siektų 1400. Mes galime paimti atsiskaitymo lapelius ir pasižiūrėti. Tam, kad turėtume tokį atlyginimą, tai lietuvių kalbos mokytojas turi turėti 24 pamokas, klasę ir turėti 1,4 etato. Čia gi neįmanoma tokio krūvio pavežti“, – BNS sakė mokytoja.

Ji taip pat primena, kad mokytojai nuo 2018 metų prašo ministerijos sumažinti moksleivių skaičių klasėse, taip pat įvardija problemą, jog nuo rugsėjo atnaujinus mokymo programas, mokytojams tenka patiems kurti metodinę medžiagą skirtingų gebėjimų moksleiviams, kurių kai kuriose klasėse – ir 30.

„Aš fizikos mokytoja - septintos, aštuntos klasės pradeda pagal atnaujintas programas. Gerai, septintokams gavau vadovėlius, (..) bet ką daryti su aštuntokais? Aš visą dieną galvoju tik apie tai - ką dėstyti, ko ne dėstyti, kaip išaiškinsiu“, – sakė ji.

G. Jakštas: siūlymus teiksime kitą savaitę

Į susitikimą su pedagogais atvykęs G. Jakštas teigė sieksiantis išgirsti mokytojų reikalavimus.

„Pagrindinis tikslas išgirsti mokytojus, kodėl pasirinkta būtent šita forma, kokie yra lūkesčiai. Kitą savaitę teiksime pasiūlymus, norisi išgirsti iš pačių mokytojų, kokius lūkesčius jie tiems pasiūlymams turi“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Jakštas.

„Planas mums yra laikytis susitarimų, tų, kas yra sutartyse su profesinėmis sąjungomis ir nacionaliniame įsipareigojime, susitarime tarp politinių partijų“, – pridūrė jis.

G. Jakštas sakė, kad „dėl streikavimo lėšų daugiau neatsiranda, tai yra aišku.“

„Yra įsipareigojimai padaryti ir jų laikomasi“, – kalbėjo ministras.

Didinti atlyginimus prašo dar šiemet

LŠDPS reikalauja atlyginimus nuo rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse mažinti mokinių skaičių ir kita. Nepavykus sutarti dėl reikalavimų iki rugsėjo pabaigos LŠDPS ketina surengti ir didesnės apimties streiką. 

Reikalavimus dėl mokytojų algų, mokinių skaičiaus klasėse bei kitų dalykų kelia ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji taip pat neatmeta galimybės streikuoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad atlyginimai pedagogams iki 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio bus keliami kitąmet, kaip įsipareigota partijų susitarime, dviem etapais – nuo sausio ir nuo rugsėjo, o dalis profesinės sąjungos reikalavimų, anot jos, yra neįgyvendinami.

The post Šalyje prasidėjo mokytojų streikas appeared first on LAIKMETIS.

„Užfiksuotos šešios vietos, kuriose matyti pakitimai po reaktoriaus vežimo – nustatyti salelių bortelių pažeidimai, vienoje vietoje – Tilžės gatvėje, kur krovinys stovėjo ilgesnį laiką, fiksuotos įspaudos kelio dangoje“, – antradienį pranešė uostamiesčio savivaldybė. 

Pasak jos, „Orlen Lietuva“ kompensuos patirtą žalą, jos rangovas artimiausiu metu išasfaltuos apgadintą dangą Tilžės gatvėje. 

Gabenant krovinį gatvėse buvo klojami specialūs lakštai, kuriais siekta amortizuoti apkrovą, apsaugoti komunikacijas. Prieš ir po kelionės gatvės nuskenuotos ir palyginta buvusi ir esama būklė. Klaipėdos savivaldybė yra užsitikrinusi 1 mln. eurų nenumatytiems atvejams, iš šių lėšų bus kompensuotas remontas. 

Pasak Klaipėdos vicemero Algirdo Kamarausko, bus panaudota tik nedidelė rezervuotų lėšų dalis. 

„Kol kas didelių problemų, kurias būtų sukėlęs krovinio gabenimas, nefiksuojame, iš rezervuotų lėšų bus panaudota tik dalis. Tačiau negalime atmesti tikimybės, kad poveikis infrastruktūrai gali išryškėti ir vėliau, galbūt net po metų ar kelių. Tikimės, kad ir ateityje su „Orlen Lietuva“ bei krovinio vežėjais „Mammoet“ pavyks rasti sprendimus, jei tik išryškės naujų pažeidimų“, – pranešime sakė A. Kamarauskas. 

negalime atmesti tikimybės, kad poveikis infrastruktūrai gali išryškėti ir vėliau, galbūt net po metų ar kelių

Tuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) tik rugsėjo pabaigoje žinos, ar reaktoriaus pervežimas padarė žalos valstybiniams keliams – direkcijos vadovo patarėjas Remigijus Lipkevičius BNS antradienį sakė, kad duomenys apie kelių būklę jau surinkti, juos išanalizavus bus sprendžiama, ar iš krovinio pervežėjų reikalauti atsakomybės.

„Mūsų 138 kilometrus kelių duomenys buvo surinkti, dabar jie analizuojami, maždaug rugsėjo pabaigoje žinosime rezultatus“, – sakė R. Lipkevičius.

LAKD anksčiau BNS teigė, jog planuojant reaktoriaus pervežimą buvo platinamos kai kurios sankryžos, nuovažos ir keliai, sustiprinta jų važiuojamoji dalis, sutvirtintos sankasos, rekonstruoti tiltai. Šie darbai atlikti užsakovo lėšomis.

Italijoje pagamintas 2,5 tūkst. tonų sveriantis 100 metrų ilgio, 6,5 metro pločio ir 10 metrų aukščio reaktorius specialiu laivu į Klaipėdos uostą buvo atgabentas rugpjūčio 1-ąją ir iškrautas bendrovėje „Bega“, iš ten įrenginys išvežtas rugpjūčio 6-osios naktį, per naktį laikytas Tilžės gatvėje ir kitą naktį tęsė kelionę. 

Iš Klaipėdos uosto į bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklą Mažeikiuose išvežtas krovinys kelionės tikslą pasiekė rugpjūčio 21-ąją.

The post „Orlen Lietuva“ atlygins žalą, kurią sukėlė rekordinis krovinys, Klaipėdos miestui appeared first on LAIKMETIS.

Seimas antradienį priėmė tokias Vietos savivaldos įstatymo pataisas, už jas balsavus 116 Seimo narių, prieš buvus dviem ir devyniems susilaikius. Jei pataisas pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda, jos įsigalios nuo šių metų liepos.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) narys konservatorius Audrius Petrošius sakė, kad įsigaliojus pataisoms tarybų nariai gaus nuo 640 iki 805 eurų į rankas.

„Jei projektas bus patvirtintas toks, koks pasiekė Seimo salę, būtų 20 proc. mero atlygio, mero atlygiai sureglamentuoti pagal savivaldybės gyventojų skaičių ir susieti su vidutinio darbo užmokesčio tam tikru koeficientu, skaičiais siektų nuo nuo 640 eurų mažiausiose savivaldybėse iki 805 eurų Vilniuje. Kalbame apie skaičių į rankas, atskaičius mokesčius“, – antradienį žurnalistams prieš balsavimą sakė komiteto narys.

Jis patvirtino, kad savivaldybių tarybų narių atlygis būtų apmokestinamas tiek gyventojų pajamų, tiek socialiniais mokesčiais, nors anksčiau kai kurie politikai skelbė, kad būtų taikomas tik gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

„Visai šitai bazei būtų taikomas, kaip paaiškėjo, 35,7 proc, tarifas, t. y. 20 proc. GPM, taip pat būtų mokamas sveikatos ir pensijų draudimas“, – sakė A. Petrošius.

Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma teigė, kad iš principo jis nėra kategoriškai prieš tokį modelį, bet jis nesąs teisingas, o atlyginimai – per dideli, įvertinus, kad savivaldos politikams tai yra papildomos pareigos.

„Pats išmokos dydis vis dėl to yra didokas, paimant kiek vidutiniškai savivaldybės tarybos narys sugaišta, kas sąžiningai deklaruoja, t. y. 16–20 valandų. Tai valandos vertė yra 40 eurų, Seimo nario sudėjus algą ir kanceliarines išmokas išeina dvigubai mažiau“, – per posėdį kalbėjo J. Razma.

Jis taip pat Seimo priimtas pataisas pavadino „tam tikra kapituliacija prieš savivaldybės politikus“ nesitikint, kad jie galėtų sąžiningai atsiskaityti už išlaidas ir jomis nepiktnaudžiauti, o nukentės aktyvūs tarybų nariai.

Seimo priimtas pataisas pavadino „tam tikra kapituliacija prieš savivaldybės politikus“

„Dabar yra lygiava, gauni vienodai: dirbi–nedirbi“, – reziumavo J. Razma.

Pakeitimai numato, kad savivaldybės tarybos nario užmokestis sieks 20 proc. mero atlyginimo, Opozicijos lyderiui bei komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc. didesnis atlyginimas nei eiliniams tarybos nariams.

Kartu iš įstatymo išbraukta nuostata, kad savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų ir kitoms išlaidoms apmokėti.

Savivaldybės tarybos nario atlyginimas būtų mažinamas proporcingai praleistų tarybos, komitetų bei komisijų posėdžių skaičiui.

Konservatorius Vilius Semeška registravo siūlymus tarybos nariams mokėti ne 20 proc., o 15 proc. arba 10 proc. mero algos. Anot jo, numatomas atlyginimo dydis yra „gerokai per didelis įvertinant tai, kad jis apytikriai atitinka savivaldybės įstaigose pilnu etatu dirbančių pedagogų, kultūros darbuotojų ir kitų atlyginimą“, tuo metu tarybos nariai per mėnesį vidutiniškai tedirba po 20 valandų. 

Antradienio rytą pasiūlymus svarstęs VVSK jiems nepritarė.

Merų pareiginė alga priklauso nuo savivaldybės dydžio, bet galutinis atlygis pakyla dėl priedų už stažą ir kitų priemokų. Skelbiami šių metų pirmojo ketvirčio duomenys rodo, kad merai vidutiniškai gauna apie 4 tūkst. eurų iki mokesčių, tad savivaldybės tarybos nario atlyginimas atitinkamai siektų apie 800 eurų iki mokesčių.

Remiantis savivaldybių skelbiamais duomenimis, Vilniaus mero atlyginimas šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 4050 eurų, Neringos – 3866 eurus, Kauno – 3781 eurą, Prienų – 3982 eurus, Šiaulių – 3705 eurus, Varėnos – 4425 eurus neatskaičius mokesčių.

Diskusijos dėl savivaldos politikų elgesio su išmokomis prasidėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“.

Jos metu skelbta, jog kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.

Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri galiausiai nusprendė trauktis iš pareigų. Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad kilus klausimų dėl jų išlaidų dirbant Kauno taryboje pasitraukti ministrams būtų geriausias sprendimas.

Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę pasiūlė rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus, tačiau Seimas tokią iniciatyvą atmetė. Siūlymą skelbti naujus rinkimus konservatoriai argumentavo siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.

The post Seimas nusprendė: savivaldos politikai gaus atlyginimus appeared first on LAIKMETIS.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį ketvirtį sostinės regione buvo 2191 euras – 3,6 proc. daugiau nei prieš ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione darbo užmokestis buvo 1769 eurai ir per ketvirtį išaugo 2,6 procento.

Atlyginimas „į rankas“ sostinės regione siekė 1 349,8 euro – 3,3 proc. daugiau nei prieš ketvirtį, vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis buvo 1117,3 euro – 3 proc. didesnis.

Bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį išaugo visose apskrityse – nuo 1 proc. Klaipėdos iki 5,8 proc. Marijampolės.

Didžiausią – 2191 eurą – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1547,9 euro – uždirbo Utenos apskrities darbuotojai.

Per metus – pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 3,9 iki 21,4 proc.

Sostinės regione vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo 2 proc., vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,5 proc. Per metus sostinės regione jis augo 3,2 proc., vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,5 proc.

The post Išaugo darbo užmokesčio atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų appeared first on LAIKMETIS.

„Šiuo atveju siūlomas ir diskutuojamas atlyginimas ar universali tarybos nario veiklai vykdyti skirta išmoka galėtų būti variantai – jie matomi ir šiuo metu yra diskutuojami, – Žinių radijui sakė patarėja. – Ko gero, tai yra teisingiausias kelias – atlyginimas ar universali išmoka.“

Seimo pirmininkė ir frakcijų seniūnai pirmadienį registravo įstatymo pataisas, kuriomis vietoj kanceliarinių išlaidų siūloma nustatyti fiksuotas išmokas savivaldos politikams – jos siektų penktadalį mero atlyginimo arba apie 800 eurų iki mokesčių.

Diskutuoti dėl išmokų savivaldos politikams už jų patirtas išlaidas einant pareigas imta visuomenininkui Andriui Tapinui pradėjus iniciatyvą „Skaidrinam“ ir paskelbus apie  piktnaudžiavimo išmokomis atvejus įvairiose savivaldybėse.

Prezidento vertinimu, pasak I. Segalovičienės, turėtų būti ne tik ieškoma būdų skaidriau mokėti tarybos nariams, bet ir stiprinti kontrolės mechanizmą tiek savivaldybių, tiek valstybės lygiu.

„Sprendžiant, kaip teisingai apmokėti tas išlaidas, galvojant apie naują modelį, šalia turi būti lygiagrečiai galvojama ir apie kontrolės mechanizmą, kuris derėtų su tais pasiūlymais, būtų proporcingas, būtų protingas, tačiau kad situacija nebūtų palikta visiškai nekontroliuojamai“, – sakė ji.

Sprendžiant, kaip teisingai apmokėti tas išlaidas, galvojant apie naują modelį, šalia turi būti lygiagrečiai galvojama ir apie kontrolės mechanizmą

A. Tapinas skelbė, jog kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per koronaviruso pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti, pylėsi kurą mokėdami skirtingomis banko kortelėmis, skirtinguose miestuose beveik tuo pačiu metu, lėšas naudojo kitais abejonių sukėlusiais būdais.

Dėl šios situacijos pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, ji galiausiai nusprendė trauktis iš ministrės pareigų. Dėl to paties atsistatydino vyriausias prezidento patarėjas Povilas Mačiulis. Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad kilus klausimų dėl jų išlaidų dirbant Kauno taryboje pasitraukti ministrams būtų geriausias sprendimas.

Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę siūlo rugsėjo 10 dieną rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jie siūlymą argumentuoja siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji atsistatydins. 

The post Prezidentūra: Atlyginimai tarybos nariams būtų teisingiausias kelias appeared first on LAIKMETIS.

Dar kelias dešimtis skundų yra gavę ir kiti Lietuvos teismai, į kuriuos kreipėsi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teisėjai.

„Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo mėnesį gavo 65 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų, 26 Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjų ir aštuonių Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų skundus atsakovei Lietuvos Respublikai dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir neveikimo“, – BNS penktadienį informavo teismo atstovas Audris Kutrevičius.

Teisėjai prašo priteisti nuo 8 iki 122 tūkst. eurų žalai atlyginti, priklausomai nuo teisėjo darbo stažo.

Pareiškėjai skunduose nurodo, kad neteisėtas įstatymų leidėjo neveikimas, kai nuo 2013 metų teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami, nors valstybėje nebuvo ekonominės krizės ir jokios sunkios padėties, o minimali mėnesio alga buvo sparčiai keliama ir sparčiai didėjo vidutinis šalies mėnesinis darbo užmokestis, prilygsta teisėjų atlyginimo mažinimui ir kartu yra jų nepriklausomumo principo pažeidimas, teisės į teisingą darbo apmokėjimą pažeidimas, nuosavybės teisės pažeidimas.

Pareiškėjai taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui – Konstitucijai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas jau yra priėmęs Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus regiono apylinkės teismų teisėjų skundus.

Atsakovės – Teisingumo ir Finansų ministerijos – įpareigotos pateikti atsiliepimus į skundus.

Pasak A. Kutrevičiaus, dėl Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų skundo nuspręsta kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl teismingumo klausimo: ar šią bylą turi nagrinėti administracinis, ar bendrosios kompetencijos teismas.

Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama dėl ginčų, susijusių su teisėjų atlyginimais, yra nurodžiusi, kad bendrosios kompetencijos teismų teisėjų atlyginimo priteisimo klausimus sprendžia administraciniai teismai, o administracinių teismų teisėjų atlyginimo klausimus sprendžia bendrosios kompetencijos teismai.

Regionų apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje kitoje byloje dėl padarytos žalos teisėjams priteisimo Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti prašymą dėl įstatymų, reglamentuojančių teisėjų darbo užmokestį, atitikties Konstitucijai.

Ieškinius gavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 

Tuo metu 22 Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui – jie prašo priteisti žalos atlyginimą už laikotarpį iki ieškinio padavimo ir pagal ieškinyje pateiktą formulę skaičiuojamą žalos atlyginimą, iki bus padidinti atlyginimai iki prašomo dydžio.

„Posėdžiai byloje nebuvo organizuoti, kadangi ieškinys dar nepriimtas. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai, kuriems buvo paskirta byla, nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, kadangi bylą inicijavę asmenys yra Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai, didžioji jų dalis skirtingais laikotarpiais yra dirbę Vilniaus miesto apylinkės teisme“, – BNS sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis.

Pasak jo, kad bylos šalims nekiltų jokių abejonių teisėjų, gavusių bylą, nešališkumu, teisėjai nusišalina nuo bylos nagrinėjimo.

„Be to, bylą gavusių teisėjų (kartu su kitais ieškovais – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais) pasirašytas ieškinys dėl žalos atlyginimo yra paskirtas nagrinėti ir priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Henriko Sadausko, kuris yra vienas iš ieškovų pagal šioje byloje pareikštą ieškinį“, – teigė G. Janonis.

Kaip skelbta, vieni pirmųjų bylas dėl teisėjų algų inicijavo 25 Kauno apygardos teismo teisėjai.

Pasak šių teisėjų, pasibaigus ekonominei krizei, nuo 2013 metų spalio atlyginimo koeficientas apygardų teisėjams atkurtas į pradinį dydį, tačiau bazinis dydis iki šiol nėra tokio lygio, kuris buvo prieš krizę.

Pastaraisiais metais ne vienas teisėjas viešai įvardijo, kad traukiasi iš pareigų dėl  mažų algų, didelio darbo krūvio, padėjėjų trūkumo.

Tuo metu šalyje veikiantys teismai susiduria su dideliu įvairių grandžių darbuotojų trūkumu, teismai nuolat įsiskolina komunalinių paslaugų tiekėjams ir paštui.

The post Lietuvos teismuose - vis daugiau naujų teisėjų ieškinių dėl mažų algų appeared first on LAIKMETIS.

Neturto įžadas

2001 m. sklandė gandai, kad šventasis Jonas Paulius II gauna padorų atlyginimą, tačiau laikraštis „New York Times" pranešė: „Vatikano atstovas spaudai Joaquinas Navarro-Vallsas (Choakinas Navaras-Valjsas) nutraukė spekuliacijas apie popiežiaus atlyginimą, sakydamas: ,Popiežius negauna ir niekada negavo atlyginimo'".

Tai dar labiau pasakytina apie Pranciškų, kuris, būdamas Jėzaus Draugijos narys, pirmą kartą įstojęs į vienuolinę bendruomenę davė neturto įžadą.

Tačiau nors popiežius Pranciškus negauna tokių pajamų kaip mėnesinė alga, visas jo keliones ir gyvenimo išlaidas apmoka Vatikanas. Popiežiui niekada nereikia rūpintis maistu ar pastoge, tačiau jis neturi jokių pajamų, kurias galėtų išleisti nereikalingiems pirkiniams.

Labdaros fondas

Tačiau popiežius turi didelį labdaros fondą, kurio lėšas laisvai skirsto tiems, kuriems jų reikia ir taip, kaip jis nori.

Pavyzdžiui, pasak „Crux", popiežius Pranciškus skyrė 476 630 eurų iš „Petro skatiko" fondo, kad padėtų beveik 75 tūkst. žmonių Meksikoje. Tai tik viena iš daugelio jo reguliariai skiriamų aukų. Dažniausiai jos būna skiriamos po stichinių nelaimių arba vietovėms, kurioms ypač reikia pagalbos dėl karo, sausros ar kitų nelaimių.

Popiežius turi gyventi pagal Jėzaus pavyzdį, kuris, kaip minima Šventajame Rašte, taip pat neturėjo atlyginimo ir per trejus savo tarnystės metus buvo priklausomas nuo kitų dosnumo, kad patenkintų savo poreikius.

The post Koks yra popiežiaus Pranciškaus atlyginimas? appeared first on LAIKMETIS.