Jis ėjo 86-tus metus.

K. Bobko 2011 metais pateko į NASA šlovės muziejų. Bet ne todėl, kad pilotavo net tris skirtingus daugkartinio naudojimo erdvėlaivius: 1983 m. – „Challenger“, o 1985 m. – „Discovery“ ir „Atlantis“. Tokio įvertinimo K. Bobko sulaukė už tai, kad su „Challenger“ ir „Atlantis“ skrido pirmųjų, debiutinių, misijų metu.

Velionis buvo amerikiečių aerokosmoso inžinierius, į pensiją išėjęs JAV karinių oro pajėgų karininkas, lakūnas bandytojas, buvęs JAV karinių oro pajėgų ir NASA astronautas. Jis buvo pirmasis JAV karinių oro pajėgų akademijos absolventas, keliavęs į kosmosą.

K. Bobko gimė 1937 m. gruodžio 23 d. Kvinse, Niujorke, ukrainietiškų ir lietuviškų šaknų turinčioje šeimoje. 1955 m. baigė Bruklino technikos vidurinę mokyklą Niujorke, 1959 m. JAV karinių oro pajėgų akademijoje įgijo mokslų bakalauro laipsnį, o 1970 m. Pietų Kalifornijos universitete – aerokosminės inžinerijos magistro laipsnį. 

The post Mirė buvęs NASA astronautas, turėjęs lietuviškų šaknų appeared first on LAIKMETIS.

B. Wilmore‘as su kitu astronautu buvo už kosminės stoties ribų, kai susidūrė su nenaudojamu radiatoriumi, kuriame atsispindi aplinka.

„Atsisukau ir veidrodyje pamačiau save aukštyn kojomis, - pasakoja astronautas. Pirmą kartą pamačiau save su skafandru. Tai buvo nuostabu."

Jis pakėlė skydelį ir pirmą kartą kosmose pažvelgė į savo veidą. Paskui per petį nužvelgė stotį.

„Dangus buvo labai, labai juodas, o šviečianti saulė kontrastavo su Žemės grožiu ir spalvų kontrastu, - sakė B. Wilmore'as. - Tą akimirką pažvelgiau į Žemę ir pamačiau šalia plaukiančius Havajus... Salos, mėlyno vandens ir debesų kontrasto grožis, kosmoso ir kosminės stoties juoduma. Ši pojūčių perkrova, hipnotizuoja, tiesiog nuostabu, - tęsė jis. - Atsigręžęs į šį vaikiną atspindyje pagalvojau: ,Kaip tu čia patekai?'"

B. Wilmore‘as yra pamaldus krikščionis ir laikraščiui pasakojo, kad jausmas, kurį patyrė, virto religine pagarba.

„Atsakymas labai aiškus. Aš ten buvau, nes Viešpats, planuodamas savo tikslus, leido man ten būti ir įdiegė man šį troškimą širdyje. Štai kodėl aš ten buvau", - sakė B. Wilmore‘as.

„Gimiau krikščioniškoje šeimoje ir buvau užaugintas bažnyčioje, - sakė jis. Esu už tai dėkingas. Esu toks, kad man reikėjo būti bažnyčioje sekmadienio rytą, sekmadienio vakarą ir trečiadienio vakarą. Man to reikėjo. Man reikėjo to nuolatinio teisumo ir Dievą šlovinančių dalykų indėlio augant kaip žmogui. Nes buvau išdykęs, mano žvilgsnis klaidžiojo, o širdis norėjo patirti viską, ką tik galima patirti pasaulyje."

Duodamas tiesioginį interviu iš TKS televizijai WKRN-TV Nešvilyje, astronautas buvo paklaustas, ko jam labiausiai trūko būnant kosmose?

„Tiesą sakant, tai tokia unikali vieta, kurioje kiekvieną dieną patiriama tiek nepakartojamų įspūdžių, kad galiu nuoširdžiai pasakyti, jog tikrai nedaug ko pasiilgstu. Man netrūksta mėsainio, nes maistas čia kitoks. Man netrūksta gruzdintų bulvyčių, nes čia kitoks maistas", - pasakojo jis.

„Man netrūksta žolės pjovimo, nors man labai patinka pjauti žolę, nes čia viskas labai skiriasi. Vienintelis dalykas, kurio pasiilgstu, yra mano bažnyčia, pasiilgstu savo bažnyčios šeimos“, - į klausimą atsakė B. Wilmore‘as.

„Visada buvau smalsus, labai smalsus, ir tai atsispindėjo mano gyvenime - norėjau patirti, pamatyti ir suprasti. Ir Viešpats į mano širdį įdėjo daug troškimų. Taigi turėjau užsibrėžęs šokių tokių tikslų. Visada norėjau šlovinti savo Viešpatį, bet taip pat norėjau dar kai ką nuveikti, pilotuoti lėktuvą, vesti nuostabią moterį, skristi į kosmosą, ir Viešpats suteikė man tuos troškimus širdyje", - teigė B. Wilmore‘as.

Šiandien jis sako, kad vienintelis jo tikslas - šlovinti Viešpatį.

The post JAV astronautas kosmose išgyveno religinę patirtį appeared first on LAIKMETIS.

Koronaviruso situacija:

* Per parą nustatyti 54 nauji atvejai, pirmą kartą šiemet neregistruota nė viena mirtis. Ligoninėse gydomi 203 COVID-19 pacientai, 28 iš jų – reanimacijoje.

* Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija Ministrų kabinetui siūlys netęsti karantino po birželio pabaigos ir palikti galioti ekstremalią situaciją. Dalis saugumo reikalavimų liks galioti.

* Lietuvoje nustatyti dar penki nerimą keliančios Delta atmainos atvejai. Iš viso jų iki šiol užfiksuoti šeši, visi – įvežtiniai.

* Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su sveikatos taryba. Po šio susitikimo Prezidentūra išreiškė nerimą dėl lėtėjančių vakcinavimo tempų. Pasak prezidento patarėjo Simono Krėpštos, ekspertai ragina imtis priemonių paskatinti skirtingas gyventojų grupes, antraip rudenį vėl gali prireikti griežto karantino. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, jog netrukus prasidės vakcinavimas prie prekybos centrų ir mobiliosiose vietose.

* JAV prezidento Joe Bideno administracija pripažino, kad anksčiau iškelto tikslo iki Nepriklausomybės dienos liepos 4-ąją paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų pasiekti nepavyks.

Nutrauktas tyrimas. Teisėsauga suėjus senačiai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl valstybės simbolių išniekinimo Dainiaus Liškevičiaus videoperformanse „​Kliaksas / Restartas“ sukurtame 2000 metais. Sprendimas pradėti šį tyrimą sulaukė kultūros bendruomenės pasipiktinimo dėl kūrybos laisvės.

Šilumos rekordas. Antradienį Lietuvoje vėl viršytas dienos šilumos rekordas ir fiksuota ir tropinė naktis. Aukščiausia temperatūra nustatyta Akmenėje – 33,6 laipsniai, taip 1,7 laipsnio buvo pagerintas 21 metų senumo rekordas.

Nedarbas. Užimtumo tarnybos duomenimis, padėtis darbo rinkoje gerėja, tačiau nerimą kelia lėčiausiai mažėjantis vyresnių žmonių nedarbas. Didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių dirbo tuose sektoriuose, kurie nuo pandemijos nukentėjo labiausiai – maitinimo, viešbučių ir apgyvendinimo, taip pat slaugos. „Sodros“ duomenimis, apdraustų darbuotojų skaičius balandį grįžo į 2019 metų pavasario lygį, tačiau kol kas neaišku, kaip situacija keisis, kai baigsis subsidijos už prastovas.

Astronautų atranka. Europos kosmoso agentūra pranešė, kad jos astronautų atrankoje dalyvauja 80 lietuvių: 62 vyrai ir 18 moterų. Iš viso astronautais pretenduoja tapti daugiau nei 2,2 tūkst. kandidatų, tačiau darbo vietų skaičius yra itin ribotas – agentūra priims nuo keturių iki šešių reguliarių astronautų, iki 20-ies rezervinių bei vieną astronautą su negalia.

Incidentas jūroje. Rusijos pajėgos pranešė paleidusios perspėjamųjų šūvių, mėgindamos sustabdyti Jungtinės Karalystės eskadrinį minininką „HMS Defender“, kaip teigiama, įplaukusį į Rusijos teritorinius vandenis šalia aneksuoto Krymo pusiasalio. Londonas savo ruožtu teigia, kad britų laivas, plaukęs įprastu maršrutu, jokių šūvių iš rusų pusės neužfiksavo.

Padėtis Honkonge. Honkonge prasidėjo pirmasis bylos nagrinėjimas pagal naująjį nacionalinio saugumo įstatymą, nedalyvaujant prisiekusiesiems – tai laikoma lūžio akimirka šio tarptautinio finansų centro teismų sistemai. Tuo tarpu prodemokratinis Honkongo laikraštis „Apple Daily“ patvirtino, kad ketvirtadienį išeis paskutinis jo numeris, policijai pagal naująjį nacionalinio saugumo įstatymą įšaldžius leidinio turtą.

Klimato kaita. Klimato kaita artimiausiais dešimtmečiais iš esmės pakeis gyvenimą Žemėje, net jei žmonija galės suvaldyti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, rodo svarbios Jungtinių Tautų ataskaitos projektas. Anot organizacijai patarinėjančių klimatologų, Rūšių nykimas, didesnis ligų paplitimas, didžiulio karščio bangos, ekosistemų griūtis ir kiti klimato kaitos padariniai intensyvėja.

Pandų jaunikliai. Tokijo zoologijos sode panda atsivedė du jauniklius. Laukinėje gamtoje šiuo metu yra likę maždaug 1,8 tūkst. didžiųjų pandų, jos labai sunkiai veisiasi.

The post Svarbiausi birželio 23 - iosios dienos įvykiai appeared first on LAIKMETIS.