Už tai balsavo 112 Seimo narių, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Iki tol įstatyme buvo nustatyta, kad apdovanojimas negali būti skiriamas mirusiam asmeniui.

Pagal priimtą pakeitimą, jeigu asmuo apdovanojamas po mirties, apdovanojimas ir liudijimas galės būti įteikti jo šeimos nariams ir artimiesiems giminaičiams.

Anksčiau pateikdama projektą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažino, kad parengti šias pataisas paskatino žinia apie sovietmečio disidentės vienuolės Nijolės Sadūnaitės mirtį, mat speciali komisija kovo 10 dieną nusprendė, kad šiemet A. Stulginskio žvaigždė turėtų būti skiriama buvusiai parlamento pirmininkei Irenai Degutienei ir N. Sadūnaitei.

Seimas kovo 26 dieną po pateikimo pritarė šiam siūlymui, kovo 31 dieną N. Sadūnaitė mirė.

Tarpukario prezidento ir steigiamojo Seimo pirmininko vardu pavadintas apdovanojimas –  Aleksandro Stulginskio žvaigždė – yra aukščiausias Lietuvos parlamento apdovanojimas.

Juo siekiama įvertinti Lietuvos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų laimėjimus bei indėlį, puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas.

The post Seimas patikslino įstatymą, kad galėtų skirti apdovanojimą Nijolei Sadūnaitei appeared first on LAIKMETIS.

Nuo pavadinimo prasideda įmonės registravimas ir veikla, juo verslininkas kreipiasi į klientą, naudoja dokumentuose, antspauduose, iškabose, reklamoje, viešuosiuose užrašuose, prekių aprašuose, etiketėse. Todėl labai svarbu, kad pavadinimas būtų aiškus, taisyklingas, pageidautina ‒ nesunkiai ištariamas ir įsimenamas.

Praėjusiais metais Registrų centre buvo įregistruota daugiau kaip 14 tūkstančių juridinių asmenų pavadinimų. Rinkdama iš šio didelio skaičiaus Inspekcijos sudaryta komisija atsisakė klubų, centrų, bendruomenių, draugijų, atstovybių, asociacijų, federacijų, sąjungų, bendrijų, viešųjų įstaigų pavadinimų ir tų, kurie sudaryti su dirbtiniais žodžiais, skaičiais, vietovardžiais ar asmenvardžiais. Tarp nugalėtojų nepateko įmonės, apie kurių veiklą nepavyko rasti reikiamos informacijos.

Šis konkursas yra aiškus atsakymas tiems, kurie tvirtina, kad įmonėms tenka susidurti su problemomis dėl sunkiai ištariamų ir nesuprantamų lietuviškų pavadinimų

Anot konkurso sumanytojo, Inspekcijos viršininko pavaduotojo Donato Smalinsko,  pastaruoju metu girdime priekaištų, kad būsimiems verslininkams labai trukdo mūsų kalbos taisyklės renkantis pavadinimus. Šis konkursas yra aiškus atsakymas tiems, kurie tvirtina, kad įmonėms tenka susidurti su problemomis dėl sunkiai ištariamų ir nesuprantamų lietuviškų pavadinimų.

Nominuotų įmonių veikla įvairi, tarp jų paminėtina juvelyrika, konditerija, veterinarijos paslaugos, kalvystė, individualus ugdymas, baldų gamyba, renginių organizavimas, floristika ir  prekyba kvepalais.

Valstybinė kalbos inspekcija išrinko šiuos 2023 metais įregistruotus įmonių pavadinimus: „Pelytės palata“, „Žalčio žymė“, „Miltuotos rankos“, „Upės teka“, „Bilduko studija“, „Vėjo pagauti“, „Metalo istorijos“, „Debesų palėpė“, „Medžio spalvos“, „Pūkuotas vėjas“, „Vyšniniai skruostukai“, „Stačiaausis“, „Linksmai“, „Tyka“, „Gėlėti linkėjimai“, „Pamirkyk nosį“,  „Man ramu“, „Kvepia nuotykiais“, „Minčių sala“, „Žvirblio puota“.

Portalo delfi.lt lankytojai buvo pakviesti rinkti vieną iš 20 pavadinimų, rinkimus laimėjusiai įmonei apdovanojimą teiks portalo atstovai.

Šių metų naujovė – šmaikščiausio, linksmiausio, įdomiausio įmonės pavadinimo rinkimai. Renginyje bus paskelbti rezultatai ir apdovanotas bendrovės vadovas.

Baigiamasis renginys vyks vasario 21 dieną 14 valandą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Konkurso laureatus sveikins Inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys.

The post Valstybinė kalbos inspekcija šešioliktą kartą apdovanos gražius lietuviškus įmonių pavadinimus išsirinkusius vadovus appeared first on LAIKMETIS.

Kaip teigė piligrimų centro atstovai, savo darbuose tikintys, jog atvykusius turistus išlydi kaip piligrimu. Šis apdovanojimas, tai įstaigoje dirbančių žmonių įvertinimas, kurie tikėjimo kupinomis širdimis neabejoja, jog Šiluva jau yra piligrimystės centras. Įstaigoje dirba tarptautinė komanda: vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė, Jono Pauliaus II piligrimų namų administratorė ses. Marija Gude, projektų koordinatorius Erikas Stančikas, vyriausioji virėja Jolanta Burneikienė, virėja Irena Pocevičienė, ūkvedys Petras Taučas ir darbuotojos Vida Čepienė, Auga Šveikauskienė, Laima Gaižauskienė, Ieva Stulginskaitė, Nataliia Kuchina.

Įvertinta tai, jog Šiluvos piligrimų centro kolektyvas organizuoja parodas, konferencijas, kuria specifinius vietai pritaikytus renginius, imasi įvairių socialinių iniciatyvų. Centro atstovai yra Religinio turizmo skatinimo Šiluvoje darbo grupės nariai. Ši grupė suburta dar 2018 metais, kuomet Raseinių rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kauno arkivyskupija. Joje dirba skirtingų institucijų deleguoti nariai. Svarbu, jog piligrimų centro veikla neapsiriboja Šiluva, tačiau, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis organizuojami ir tarptautiniai renginiai. Vienas jų – akademiniame pasaulyje jau tampa tradicija, tai tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje, kuri šiemet vyks ketvirtąjį kartą. Renginyje dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Portugalijos, Lenkijos ir kitų šalių akademinės bendruomenės atstovai.

Šiluvos piligrimų centras aktyviai dalyvauja vietos bendruomenės gyvenime. Puoselėja ne tik tradicijas, kuria dialogą tarp vietos institucijų, tačiau taip pat inicijuoja naujas, inovatyvias idėjas, kuriose atsiskleidžia dvasinis ir kultūrinis vietos potencialas. Centro komanda prisideda garsinant Šiluvos šventovę, bendradarbiauja su vietos valdžios ir kultūros įstaigomis, įgyvendinant ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius projektus. Neabejotina, jog savo veikla Šiluvos piligrimų centras padeda praktiškai atskleisti bei įgyvendinti Raseinių rajono viziją – „Raseinių kraštas – modernus piligrimystės centras, patrauklus gyventi, investuoti ir svečiuotis“, o taip pat puoselėja Šiluvos šventovės žinią, jog 1608 m. būtent čia apsireiškė Švč. Mergelė Marija.

The post Šiluvos piligrimų centras apdovanotas „Auksine lūšimi" appeared first on LAIKMETIS.

Apdovanojimas Vytauto Didžiojo universiteto Ukrainos centre D. Nausėdienei įteiktas už reikšmingą asmeninį indėlį stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, Ukrainos valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo palaikymą, jos populiarinimą pasaulyje, trečiadienį pranešė prezidentūra.

Anot D. Nausėdienės, tai apdovanojimas visiems Lietuvos žmonėms, kurie padėjo ukrainiečiams. 

„Tai apdovanojimas visiems Lietuvos žmonėms, kurie nuo pat karo pradžios, niekieno neraginami ir neprašomi, susivienijo vardan Ukrainos ir jos žmonių. Mes teikėme ir teiksime visokeriopą pagalbą, nes taip liepia mūsų širdys. Mes ir toliau remsime Ukrainą visomis priemonėmis bei išgalėmis. Mes nepavargsime ir neleisime pavargti kitiems“, – pranešime sako D. Nausėdienė.

Tai apdovanojimas visiems Lietuvos žmonėms, kurie nuo pat karo pradžios, niekieno neraginami ir neprašomi, susivienijo vardan Ukrainos ir jos žmonių

Prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvos pirmoji ponia ėmėsi lyderystės telkiant pagalbą nuo karo į Lietuvą pasitraukusiems ukrainiečiams, ypač moterims ir vaikams.

Pirmosiomis karo dienomis D. Nausėdienė kartu su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska inicijavo Ukrainos centro Vilniuje steigimą, kuris galėjo operatyviai suteikti visapusišką pagalbą pabėgėliams, telkti jų šeimas ir visą ukrainiečių bendruomenę Lietuvoje.

2021 metais V. Zelenskis už išskirtinius nuopelnus Ukrainai ir jos žmonėms Jaroslavo Išmintingojo I laipsnio ordinu yra apdovanojęs prezidentą Gitaną Nausėdą.

The post D. Nausėdienei įteiktas Ukrainos valstybinis apdovanojimas appeared first on LAIKMETIS.

Buvusios ministrės atminimo fondas teigė, kad šiuo 100 000 Švedijos kronų (8 530 eurų) vertės apdovanojimu siekiama paskatinti A. Lindh įkvėptas moteris ir jaunuolius drąsiai kovoti su abejingumu, priespauda ir neteisybe.

Po 2020-ųjų rugpjūčio 9-osios rinkimų Aliaksandrui Lukašenkai – ištikimam Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui – paskelbus, kad jis buvo išrinktas šeštai kadencijai iš eilės, Baltarusijoje kilo beprecedenčiai protestai, o valdžia pradėjo didelio masto represijas prieš kitaminčius, žurnalistus ir aktyvistus.

Su A. Lukašenka rinkimuose konkuravusi ir tų ginčijamų rinkimų nugalėtoja plačiai laikoma S. Cichanouskaja savo politinę veiklą tęsia iš Vilniaus.

Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais.

Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažįsta laisvais bei teisingais

„Ji nenuilstamai tęsė kovą. Sviatlana Cichanouskaja yra laisvos ir demokratinės Baltarusijos simbolis“, – teigiama fondo išplatintame pranešime. 

Per beveik tris dešimtmečius trunkantį autoritarinio prezidento A. Lukašenkos valdymą Baltarusijoje negailestingai slopinami opozicijos balsai ir nepriklausoma žiniasklaida.

Apie apdovanojimą paskelbta per trečiąsias 2020 metų rinkimų, kurie, kritikų ir Vakarų lyderių teigimu, buvo suklastoti, metines.

2003 metų rugsėjį tuometinę Švedijos užsienio reikalų ministrę nužudė psichikos sutrikimų turintis serbas Mijailo Mijailovičius (Michailo Michailovičius). 

Apdovanojimas opozicijos lyderei bus oficialiai įteiktas rugsėjo 11 dieną Stokholme vyksiančioje iškilmingoje ceremonijoje, skirtoje 20-osioms A. Lindh mirties metinėms paminėti.

The post S. Cichanouskajai skirtas Švedijos žmogaus teisių apdovanojimas appeared first on LAIKMETIS.

Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) planuoja keturis kadencijas dirbusiai kanclerei įteikti ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių. Ji taps tik trečiąja buvusia šalies lydere, gavusia tokio lygio apdovanojimą. Kiti du buvo Konradas Adenaueris, pirmasis Vakarų Vokietijos lyderis, ir Helmutas Kohlis (Helmutas Kolis), kuris atvedė Vokietiją prie susivienijimo.

68-erių A. Merkel buvo pirmoji moteris, vadovavusi Vokietijai, ir pirmoji kanclerė, užaugusi už geležinės uždangos komunistinėje Rytų Vokietijoje.

A. Merkel palikimas susilaukia vis daugiau kritikos, daugiausia dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą

Nuo valstybės vairo ji pasitraukė 2021-ųjų gruodį, turėdama gerai įvertintą patirtį vadovaujant didžiausiai Europos ekonomikai per kelias krizes, įskaitant pasaulinę finansų krizę, euro zonos skolų krizę ir COVID-19 pandemiją. Ji nesiekė penktosios kadencijos ir yra antroji ilgiausiai po Antrojo pasaulinio karo dirbusi Vokietijos vadovė. Jos buvęs mentorius H. Kohlis dirbo 10 dienų ilgiau už ją.

Po jos pasitraukimo A. Merkel palikimas susilaukia vis daugiau kritikos, daugiausia dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Ji atkakliai gynė savo diplomatines pastangas, sakydama, kad daug kritikos sulaukęs 2015 metais sudarytas taikos susitarimas dėl Rytų Ukrainos Kyjivui davė brangaus laiko.

Ji taip pat neatsiprašinėjo dėl savo vyriausybės sprendimų pirkti didelius gamtinių dujų kiekius iš Rusijos, pagrindinės dujų tiekėjos Vokietijai tuo metu, kai A. Merkel baigė darbą, ir pernai sakė, kad „iš to meto perspektyvos“ šie sprendimai buvo prasmingi.

Po pasitraukimo iš kanclerės posto A. Merkel laikosi palyginti santūriai ir nesikiša į dabartines politines kovas. Tikimasi, kad pirmadienio ceremonijoje dalyvaus jos įpėdinis Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

The post Buvusi kanclerė A. Merkel bus apdovanota aukščiausiu Vokietijos apdovanojimu appeared first on LAIKMETIS.

R. Grigas sako dabartinio Seimo veiklą daugeliu aspektų laikantis antikrikščioniška, antinacionaline ir antikultūrine, todėl jis nenori būti „niekaip siejamas su dabartinės kokybės Seimu“.

„Jau senokai nebejaučiu, kad jis tinkamai atstovautų manųjų, tai yra tradicinių konservatyvių, lietuvybę branginančių pažiūrų žmones“, – šią savaitę feisbuke paskelbė R. Grigas.

„Tikiu, kad ateityje sulauksime naujo moralinio Tėvynės atgimimo ir daugumos Lietuvos piliečių dvasines nuostatas išreiškiančios mūsų Tautos Atstovybės. Tada ramia širdimi galėsiu priimti įvertinimus ir apdovanojimus, jei tokie būtų skiriami“, – poziciją išsakė dvasininkas.

Visuomeninių organizacijų apdovanojimo „Žinia“ laureatą per minėjimą šeštadienį pristatė Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas.

„Apgailestauju, kad nominantas neatvyko į Tautos atstovybės salę, kur 1990 metų kovo 11 dieną buvo priimtas Lietuvos nepriklausomos demokratinės valstybės atkūrimo aktas. Tai jo pasirinkimas, tai yra veikianti demokratija“, – sakė S. Pečeliūnas.

The post Kunigas Robertas Grigas neatvyko į Seimą atsiimti jam skirto apdovanojimo appeared first on LAIKMETIS.

Savo sprendimo priežastis dvasininkas išdėstė socialinio tinklo paskyroje: „Gavau LRS pirmininkės Viktorijos Čmilytės - Nielsen kvietimą dalyvauti Kovo 11-osios minėjime Seime. Drauge buvau informuotas, kad patriotinės visuomeninės organizacijos ketina man įteikti Kovo 11-osios proga skiriamą apdovanojimą".

Toliau jis tęsia: „,Žinia' - už talką Lietuvos laisvės siekiams. Be ypatingo noro, tačiau sąžinės verčiamas, parašiau LR Seimo kanceliarijos  Parlamentarizmo istorinės atminties skyriui tokį laišką:

,Kaip jau esu minėjęs telefonu, turiu abejonių dėl man skirto apdovanojimo ,Žinia' priėmimo Seime.

Apmąstęs dabartinio Seimo eilės metų veiklą, kurią laikau daugeliu aspektų antikrikščioniška, antinacionaline ir antikultūrine, nusprendžiau renginyje nedalyvauti.

Apmąstęs dabartinio Seimo eilės metų veiklą, kurią laikau daugeliu aspektų antikrikščioniška, antinacionaline ir antikultūrine, nusprendžiau renginyje nedalyvauti".

Kunigas taip pat pridūrė: „Gerbiu patriotines visuomenines organizacijas, kurios palaikė mane vertu gauti tokį lietuviui brangios reikšmės apdovanojimą. Tačiau nenoriu būti niekaip siejamas su dabartinės kokybės Seimu. Jau senokai nebejaučiu, kad jis tinkamai atstovautų manųjų, tai yra, tradicinių konservatyvių, lietuvybę branginančių pažiūrų žmones".

„Tikiu, kad ateityje sulauksime naujo moralinio Tėvynės atgimimo ir daugumos Lietuvos piliečių dvasines nuostatas išreiškiančios mūsų Tautos Atstovybės. Tada ramia širdimi galėsiu priimti įvertinimus ir apdovanojimus, jei tokie būtų skiriami", - rašė dvasininkas.

Laikmetis.lt redakcija primena, kad vos prieš keletą savaičių krepšinio treneris Algirdas Brazys grąžino Vytautui Landsbergiui padėką dėl jį nuvylusios dabartinės šalies politikos.

The post Kunigas R. Grigas atsisakė apdovanojimo - nenori būti siejamas su dabartinės kokybės Seimu appeared first on LAIKMETIS.

Tarp kelių nominacijų, kardinolui buvo skirtas nominacijos, pavadintos „Šviesi šalis“, apdovanojimas. Vasario 16-osios išvakarėse jis įteiktas „Žalgirio“ arenoje, kur vyko valstybės šventei skirtas koncertas „Aš dalis tavęs“.

Kauniečiai šiltai, plojimais sutiko šią žinią, o apie kardinolą ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ jiems pasakojo parodyti keli dokumentiniai istoriniai kadrai.

„Lietuvoje buvo ne tik vienas kunigėlis, kuris leido „Kroniką“. Buvo daug drąsių žmonių, kurie mylėjo Lietuvą ir Dievą ir rizikavo viskuo, kad laisvė būtų visiems“, – sakė kardinolas Sigitas, pasveikindamas kauniečius Vasario 16-osios proga.

The post Kardinolui S. Tamkevičiui skirtas Kauno miesto savivaldybės apdovanojimas appeared first on LAIKMETIS.

Australų aktorė ir dviejų „Oskarų“ laureatė, kurios ambicingos, abejotinos moralės dirigentės vaidmuo klasikinės muzikos dramoje „Tár“ skina apdovanojimus, pilnoje pokylių salėje sakė, kad norėtų, jog būtų pakeista visa apdovanojimų renginio struktūra.

„Kas yra ta patriarchalinė piramidė, kurios viršuje kažkas stovi?“ – klausė ji, atsiimdama didžiausios Šiaurės Amerikos kritikų organizacijos prizą.

„Kodėl mes tiesiog nepasakome, kad yra visa virtinė moterų pasirodymų, kurie dera ir palaiko tarpusavio dialogą, ir nenutraukiame televizinių lenktynių?“ – pridūrė ji. 

„Nes galiu pasakyti, kad kiekviena moteris – nesvarbu, ar tai būtų televizija, kinas, reklama, tamponų reklama, ar kas nors kita – jūs visos dirbate nuostabų darbą, kuris mane nuolat įkvepia. Taigi, ačiū. Dalinuosi tuo su jumis visomis“, – tęsė aktorė.

kiekviena moteris – nesvarbu, ar tai būtų televizija, kinas, reklama, tamponų reklama, ar kas nors kita – jūs visos dirbate nuostabų darbą, kuris mane nuolat įkvepia

C. Blanchett yra pelniusi du „Oskarus“ už darbą filmuose „Džesmina“ (Blue Jasmine) ir „Aviatorius“ (The Aviator).

Praėjusią savaitę ji pelnė „Auksinį gaublį“ už išgalvotos lesbietės dirigentės vaidmenį filme „Tár“, tačiau ceremonijoje nedalyvavo.

Keletas kitų apdovanojimų renginių, įskaitant „Nepriklausomos sielos“ kino, MTV filmų ir televizijos apdovanojimus bei muzikos apdovanojimus „Grammy“, perėjo prie lyčiai neutralių aktorių nominacijų.

Kritikų pasirinkimo apdovanojimai, kaip ir „Oskarai“ bei dauguma kitų Holivudo apdovanojimų, vis dar skirsto aktorių įvertinimus į vyrų ir moterų kategorijas.

„Buvau tyrlaukiuose“

C. Blanchett komentarai nuskambėjo praėjus kelioms akimirkoms po to, kai Brendanas Fraseris (Brendanas Freizeris) pasakė labai emocingą ir kvapą gniaužiančią kalbą, kurioje dėkojo už geriausio aktoriaus apdovanojimą filme „Banginis“ (The Whale).

XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir šio amžiaus pradžioje viena didžiausių Holivudo žvaigždžių tapęs B. Fraseris, vaidinęs tokiuose filmuose kaip „Mumija“ (The Mummy), išgyveno ilgą tylos laikotarpį, kol naujoje dramoje suvaidino liguistai nutukusį mokytoją ir sulaukė visuotinio pripažinimo.

„Buvau tyrlaukiuose. Tikriausiai turėjau ant tako barstyti trupinius. Bet tu mane suradai“, – sakė B. Fraseris režisieriui Darrenui Aronofsky (Darenui Aronofskiui).

„Jei jūs, kaip ir Čarlis, kurį vaidinau šiame filme, bet kokiu būdu kovojate su nutukimu arba tiesiog jaučiatės tarsi tamsioje jūroje, noriu, kad žinotumėte, jog jei ir jums užteks jėgų atsistoti ant kojų ir eiti į šviesą, nutiks gerų dalykų“, – sakė B. Fraseris, sulaukęs audringų ovacijų.

Kritikų pasirinkimo apdovanojimai yra vieni iš kelių svarbiausių renginių prieš „Oskarus“, kurie šiemet vyks kovo 12 dieną.

Siurrealistinis mokslinės fantastikos filmas „Viskas iškart ir kartu“ (Everything Everywhere All at Once) sekmadienį vykusioje ceremonijoje pelnė daugiausiai – penkis – apdovanojimus.

„Viskas iškart ir kartu“ tapo geriausia juosta ir sustiprino savo viltis gauti pagrindinį „Oskaro“ apdovanojimą. Geriausio režisieriaus statulėlė atiteko Danielio Kwano (Denielio Kvano) ir Danielio Scheinerto (Denielio Šainerto) duetui. Taip pat šis filmas įvertintas geriausio originalaus scenarijaus ir geriausio montažo kategorijose, o favoritu „Oskarui“ gauti laikomas Ke Huy Quanas (Ke Huj Kvanas) pripažintas geriausio antrojo plano aktoriumi.

Šeštasis ir paskutinis televizijos serialo „Geriau skambink Solui“ (Better Call Saul) sezonas pagaliau iškovojo geriausio draminio serialo titulą. Be to, geriausiu aktoriumi pripažintas pagrindinį vaidmenį jame atlikęs Bobas Odenkirkas, o geriausiu antrojo plano aktoriumi – Giancarlo Esposito (Džankarlas Espositas).

The post Apdovanojimą už lesbietės dirigentės vaidmenį pelniusi C. Blanchett kritikavo „patriarchalinę sistemą" appeared first on LAIKMETIS.