Kenterberio arkivyskupui Justinui Welby (Džastinui Velbiui) 12 val. 2 min. (14 val. 2 min. Lietuvos laiku) uždėjus ant 74 metų Karolio III galvos auksinę Šv. Eduardo karūną – senovinį šventą monarcho valdžios simbolį – 2,3 tūkst. Vestminsterio abatijoje susirinkusių žmonių ir didžiulės minios lauke šaukė „Dieve, sergėk karalių“.

Šv. Eduardo karūna Karoliui III buvo uždėta vienintelį kartą per jo valdymą.

Ši akimirka taip pat buvo palydėta šūvių salvėmis ir – visoje šalyje – bažnyčių varpų dūžiais.

Netrukus Kenterberio arkivyskupas per paprastesnę ceremoniją karūnavo ir Karolio III 75 metų žmoną Camillą (Kamilą), nuėjusią ilgą viešą kelią iki karalienės konsortės ir, galiausiai, karalienės. 

Karolio III, kuris JK soste pakeitė pernai rugsėjį mirusią motiną Elžbietą II, karūnacija yra pirmoji JK nuo 1953 metų, be to, tai pirmoji karaliaus karūnacija nuo 1937-ųjų. Šeštadienio renginys yra tik antra per televiziją rodoma karūnacija ir pirmoji, transliuojama per spalvotą televiziją bei internetu.

Pakeitimai

Didelė dvi valandas trukusių anglikonų apeigų dalis būtų atpažįstama 39 kitiems monarchams, nuo 1066 metų karūnuotiems Vestminsterio abatijoje.

Tačiau Karolis III taip pat siekė pritaikyti ceremoniją XXI amžiui, nors daugelis įmantrių ritualų ir ceremonijų, kuriomis jis pripažintas neginčijamu savo žmonių karaliumi, išliko.

Pirmą kartą karūnacijoje dalyvavo vyskupės moterys, taip pat JK nekrikščioniškų religinių bendruomenių lyderiai. Per apeigas naudotos ir šalies keltiškos kalbos – valų, škotų ir gėlų.

Pirmą kartą per karūnaciją giedojo gospelo choras. Graikų ortodoksų choras sugiedojo psalmę, kuria pagerbtas Korfu saloje (Graikija) gimęs Karolio III velionis tėvas princas Filipas.

Karalius Karolis III yra Anglikonų Bažnyčios galva, jis save vadina atsidavusiu anglikonu.

Tačiau jis valdo daug įvairesnę šalį – kalbant apie religijas ir etnines grupes – nei toji, kurią po Antrojo pasaulinio karo paveldėjo jo motina. Dėl šios priežasties karalius siekė, kad Vestminsterio abatijoje susirinkę žmonės labiau atspindėtų dabartinę britų visuomenę, ir pakvietė ne tik valstybių vadovų ir karališkųjų asmenų iš viso pasaulio, bet ir paprastų žmonių.

Kita naujovė buvo ta, kad renginio temos atspindėjo jo viso gyvenimo interesus, susijusius su bioįvairove ir tvarumu.

Bažnyčia buvo papuošta sezoninėmis gėlėmis ir žaluma, atgabentomis iš įvairių šalies vietų, nuo Skajaus salos Škotijos šiaurės vakaruose iki Kornvalio Anglijos pietvakariuose.

Karolio III karūnacijai panaudoti apeiginiai drabužiai buvo naudoti ir anksčiau, o patepimo aliejus – išspaustas iš alyvuogių nuo alyvmedžių, augančių ant Alyvų kalno, ir iškvėpintas eteriniais aliejais – buvo veganiškas.

Didžiulė saugumo operacija

Pasirengimas karūnacijai – Karolio III įžengimo į sostą religiniam patvirtinimui – buvo daugiausia šventiškas.

Tačiau dar prieš tai, kai Karolis III ir karalienė Camilla išvyko iš Bakingamo rūmų į Vestminsterio abatiją Deimantinio jubiliejaus valstybės karieta, policija naudodamasi naujais įgaliojimais, kurie buvo skubiai suteikti siekiant užkirsti kelią tiesioginių veiksmų grupėms, suėmė dešimtis protestuotojų.

Prieš monarchiją nusistatęs judėjimas „Republic“ („Respublika“) pranešė, kad buvo sulaikyti šeši jo organizatoriai, o klimato aktyvistai „Just Stop Oil“ informavo, kad buvo sulaikyta 19 šios grupės narių.

Vis dėlto dešimtys „Republic“ aktyvistų palei procesijos maršrutą laikė transparantus su užrašais „Ne mano karalius“.

Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“ išreiškė susirūpinimą dėl protestuotojų sulaikymo.

Londono policija budėti gatvėse pasiuntė maždaug 11,5 tūkst. pareigūnų – tai viena didžiausių sostinės policijos saugumo operacijų.

The post JK į karaliaus sostą atsisėdo Karolis III, jis tapo ir Anglikonų Bažnyčios galva appeared first on LAIKMETIS.

Aliejų pašventino Jeruzalės patriarchas Teofilis III ir Jeruzalės anglikonų arkivyskupas Hosamas Naoumas (Hosamas Naumas).

Kaip pažymima pareiškime, pašventinimui skirtas aliejus buvo pagamintas iš alyvuogių, surinktų dviejose Alyvų kalno giraitėse, Getsemanės Marijos Magdalietės vienuolyne, kur palaidota Karolio III senelė princesė Alisa Battenberg, ir netoliese esančiame Kristaus Žengimo į dangų vienuolyne.

Jis buvo kvepinamas sezamų, rožių, jazminų, cinamono, nerolio, benzoino, ambros ir apelsinų žiedų eteriniais aliejais.

Pasak Kenterberio arkivyskupo Justino Welby'io (Džastino Velbio), Karolio III karūnavimo proga sukurta Alyvų kalno aliejinė patepimo priemonė rodo „istorinį ryšį tarp karūnavimo procedūros, Biblijos ir Šventosios Žemės". „Nuo senovės laikų iki šių dienų monarchai buvo patepami aliejumi iš šios šventos žemės", - sakė jis.

Per Karolio III karūnavimą skambės graikų ortodoksų muzika, taip pat pranešė Bakingemo rūmų spaudos tarnyba: taip karalius nori pagerbti savo tėvo, Edinburgo hercogo princo Filipo, kilusio iš Graikijos karališkosios šeimos, atminimą.

Karolio III karūnavimas įvyks gegužės 6 d., praėjus aštuoniems mėnesiams po jo motinos Elžbietos II mirties. Ceremonija vyks Vestminsterio abatijoje Londone. Karalius bus karūnuotas XVII a. sukurta auksine švento Edvardo karūna.

Karalius taip pat yra ir Anglikonų Bendrijos galva.

The post Jeruzalėje pašventintas JK valdovo Karolio III patepimo aliejus appeared first on LAIKMETIS.

„Pagal šiuos pasiūlymus tos pačios lyties poros vis tiek negalės susituokti Anglikonų Bažnyčios bažnyčioje“, – sakoma pareiškime.

Vietoj to jie gali „ateiti į bažnyčią padėkoti už savo civilinę santuoką ar civilinę partnerystę ir gauti Dievo palaiminimą“.

Vyskupai antradienį susitiko baigti rengti rekomendacijas, kuriomis bus patvirtintas Bažnyčios mokymas, kad šventoji santuoka egzistuoja tarp vieno vyro ir vienos moters visam gyvenimui.

Dėl šio klausimo nebus balsuojama Generaliniame sinode, Bažnyčios įstatymų leidžiamajame organe, kuris kito mėnesio pradžioje susirinks Londone.

Tačiau bažnyčia pareiškė, kad atsiprašys LGBTQ žmonių už „atmetimą, atskirtį ir priešiškumą“, su kuriais jie susidūrė bažnyčiose.

Jorko arkivyskupas Stephenas Cottrellas (Stivenas Kotrelas) teigė, kad „tiek asmeniškai, tiek savo kolegų vyskupų vardu norėčiau išreikšti gilų liūdesį ir sielvartą dėl to, kaip Bažnyčia elgėsi su LGBTQI+ žmonėmis ir tais, kuriuos jie myli“.

„Labai apgailestaujame ir mums gėda, todėl norime pasinaudoti šia proga ir pradėti iš naujo, vadovaudamiesi atgailos dvasia, kurios mus moko mūsų tikėjimas“, – pridūrė jis.

2017 metais Bažnyčia pradėjo konsultacijas „Gyvenimas meilėje ir tikėjime“, o jų išvados bus paskelbtos prieš vasarį vyksiantį sinodą.

Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby (Džastinas Velbis) sakė, kad konsultacijos atspindėjo „Anglikonų Bažnyčios nuomonių įvairovę lytiškumo, santykių ir santuokos klausimais“.

„Neturiu iliuzijų, kad tai, ką šiandien siūlome, vieniems atrodys per daug, o kitiems – nepakankamai, tačiau tikiuosi, kad tai, dėl ko susitarėme, bus priimta dosniai, siekiant bendrojo gėrio“, – sakė jis.

Oksfordo vyskupas Stevenas Croftas (Stivenas Kroftas) pernai tapo aukščiausio rango dvasininku, viešai paraginusiu keisti Bažnyčios mokymą, o tai rodo, kad šis klausimas vis dar bus ginčų šaltinis.

Škotijos Bažnyčia leidžia tos pačios lyties asmenų santuokas, o Velso anglikonų Bažnyčia suteikė homoseksualioms poroms legalią palaiminimo paslaugą.

The post Anglikonų Bažnyčia vis dėlto nelaimins vienalyčių santuokų appeared first on LAIKMETIS.

Anglijos kardinolas Vincentas Nicholsas šeštadienį įšventino buvusį anglikonų vyskupą katalikų kunigu. Vestminsterio arkivyskupas Michaelo Naziro-Ali įšventinimą apibūdino kaip „didelio džiaugsmo akimirką“.

Bažnyčia labai pasitiki įšventintųjų tarnystės veiksmingumu. Todėl šie šventimai yra didelio džiaugsmo akimirka.

„Tai akimirka, kai prašome Viešpaties, kad jis įgyvendintų tavyje, Michaelai, visišką įsitraukimą į Katalikų Bažnyčios įšventintąją tarnystę. Kaip teigiama ką tik sukalbėtoje maldoje, čia siekiame remtis kunigiškosios tarnystės, kurią ištikimai vykdote jau tiek daug metų, vaisingumu.“

Rugsėjo 29 d. Michaelas Naziro-Ali, buvęs Anglijos Ročesterio anglikonų vyskupas, įžengė į visišką bendrystę su Roma asmeniniame Valsingemo Dievo Motinos ordinariate. Asmeninį ordinariatą Benediktas XVI 2011 m. įsteigė buvusių anglikonų grupėms, siekiančioms išsaugoti savo paveldo elementus.

72-ejų metų senolį, kuris kadaise buvo laikomas galimu būsimuoju Kenterberio arkivyskupu, 85 mln. pasaulio anglikonų dvasiniu vadovu, spalio 28 d. katalikų diakonu įšventino Southwarko arkivyskupas emeritas Kevinas McDonaldas.

„Jums, Michaelai, ši kelionė buvo išties turtinga savo geografija, mokymosi, maldos, viešosios tarnystės ir apsisprendimo kelione. Šią dieną nuoširdžiai sveikiname jus, ypač unikalioje Valsingemo Dievo Motinos ordinariato draugijoje.“

Michael Nazir-Ali gimė 1949 m. Karačyje, Pakistane, lankė katalikiškas mokyklas. Jo šeimoje yra ir krikščionių, ir musulmonų, jis turi Didžiosios Britanijos ir Pakistano pilietybę. 1976 m. įšventintas anglikonų dvasininku, dirbo Karačyje ir Lahore. Michael Nazir-Ali buvo konsekruotas pirmuoju Raivindo vyskupu Vakarų Pandžabe. 1994 m. Nazir-Ali buvo paskirtas Ročesterio vyskupu pietryčių Anglijoje.  Nuo 1999 m. jis buvo Lordų rūmų, Didžiosios Britanijos parlamento aukštųjų rūmų, narys.

Jis taip pat dalyvavo Tarptautinės anglikonų ir Romos katalikų komisijos (ARCIC-II) antrajame etape ir buvo Tarptautinės anglikonų ir Romos katalikų vienybės ir misijų komisijos (IARCCUM) narys. Atsistatydinęs iš Ročesterio vyskupo pareigų, jis ėjo Oksfordo mokymo, tyrimų, propagavimo ir dialogo centro (OXTRAD) prezidento pareigas.

Savo homilijoje kardinolas Nicholsas svarstė apie „du pagrindinius Bažnyčios bruožus: jos darną ir misiją“. Jis sakė, kad nė vienos iš šių savybių „nėra lengva praktiškai įgyvendinti ir palaikyti“.

„Taigi, mūsų misiją visada lemia Evangelijos tiesos džiaugsmo ir istorijos bei kultūrų tų, kuriems ji skirta, sąsaja.“ Žvelgdamas į Nazirą Ali, jis pasakė: „Tu turi tiek daug patirties šioje sąsajoje, ir esu įsitikinęs, kad tavo įžvalgos ir mokymasis praturtins šią misiją iš regimosios Katalikų Bažnyčios vienybės.“

čia esi tarp draugų, nes mes visi esame įveikę tą pačią kelionę, kaip ir tu. Ji ne visada lengva. Bet mes tai padarėme siekdami tiesos ir Bažnyčios vienybės, už kurią taip ilgai meldėmės.

Kreipdamasis į susirinkusiuosius, Michaelas Naziras-Ali apmąstė savo sprendimą tapti kataliku. Jis sakė: „Pirmiausia, noriu priklausyti Bažnyčiai, kurioje sprendimai, turintys įtakos visiems, iš tikrųjų yra veiksmingi visoje Bažnyčioje, antra, kur yra aiškus mokymas, į kurį galima apeliuoti, kai to reikia, ir, trečia, kur yra tinkamas, pakankamas mokymo autoritetas, kuriuo tikintieji galėtų vadovautis šioje kultūroje ginčytinais klausimais...“

Aiškindamas, kodėl pasirinko tapti kataliku „ordinariniu būdu“, jis išsakė mintį, kad anglikonų ir katalikų tradicijos gali viena kitą praturtinti.

„Kad ir kokie kiti arkivyskupo Cranmerio (Kranmerio) gabumai buvo ar nebuvo, manau, kad kalbos grožis neabejotinai buvo vienas iš jų. Ir tokį grožį rekomenduoju šiandieniniams liturgistams. Galiu pasakyti, kad pastaraisiais metais tarp jų ne visada randama tokia dovana“, - juokavo jis. Taip pat požiūris į Biblijos studijas yra indukcinis, istorinis ir kartu pamaldus. Trečia, požiūris į tarnavimą pripažįsta platesnę bendruomenę ir neapsiriboja vien tik kongregacija.“

Jis apibendrino: „Štai kodėl aš tai ir taip padariau. Dėkoju jums už jūsų meilę, maldas ir kantrybę. Telaimina jus Dievas.“

Daugelis atsivertėlių iš Anglikonų bažnyčios priklauso atšakai, kuri pabrėžia anglikonų katalikiškąjį paveldą, tačiau Nazir-Ali ilgą laiką buvo siejamas su evangelikų sparnu.

Nazir-Ali taip pat teigė: „Tikiuosi, kad tapęs įšventintu kataliku galėsiu paremti arčiau namų esančius krikščionis, kurie yra atstumti ir persekiojami liberalaus totalitarizmo, reikalaujančio visiško sutarimo“. Nazir-Ali laikraščiui „The Register“ sakė, kad, laukdamas „ordinariato ir Vatikano vadovybės nurodymų dėl tolesnių žingsnių“, tęs „persekiojamų krikščionių bendruomenių rėmimo ir lyderystės ugdymo darbą“.

The post Anglijos kardinolas buvusį anglikonų vyskupą įšventino katalikų kunigu appeared first on LAIKMETIS.