Buvęs NASA Astrobiologijos instituto vadovas Carlas Pilcheris (Karlas Pilcheris) sakė, kad NASA pasitelkė teologus, kad šie „apsvarstytų XX a. pabaigos (ir XXI a. pradžios) mokslo priemonių taikymo pasekmes klausimams, kurie religinėse tradicijose buvo svarstomi šimtus ar tūkstančius metų.“

Kembridžo universiteto religijotyrininkas, vienas iš 24 naujojo projekto teologų, kunigas daktaras Andrew Davison (Andrius Davisonas) sutiko, kad jei žmonės kada nors užmegs kontaktą su ateiviais, „būtų naudinga iš anksto apgalvoti pasekmes.“

jei žmonės kada nors užmegs kontaktą su ateiviais, būtų naudinga iš anksto apgalvoti pasekmes.

Davison mano, kad „daugybė žmonių gręžtųsi į savo religijas“, jei toks kontaktas įvyktų, ir kad tai turėtų reikšmingų pasekmių „žmogaus gyvenimo padėčiai ir orumui.“ Tai jau ne pirmas kartas, kai NASA ir CTI dirba kartu. 2014 m. kosmoso agentūra skyrė CTI 1,1 mln. dolerių dotaciją Astrobiologijos visuomeninių pasekmių tyrimui atlikti, kurio metu mokslininkai tyrė tikinčiųjų susidomėjimą ir atvirumą moksliniams tyrimams.

Pasak CTI direktoriaus Will Storrarar (Vilo Storrararo), 24 teologai tikisi, kad knygose ir žurnaluose bus paskelbta „rimtų mokslinių straipsnių“ apie nežemiškas būtybes, kad bus atrasta „didžiulė nuostaba, paslaptis ir pasekmės, susijusios su mikrobinės gyvybės radimu kitoje planetoje.“

du trečdaliai amerikiečių tiki, jog ateiviai egzistuoja, o šio įsitikinimo laikosi daugiau jaunesni amerikiečiai.

Bėgant metams vis daugiau žmonių pradėjo tikėti nežemiškos gyvybės galimybe. Šių metų pradžioje „Pew Research“ tyrimas parodė, kad du trečdaliai amerikiečių tiki, jog ateiviai egzistuoja, o šio įsitikinimo laikosi daugiau jaunesni amerikiečiai.

Pastaraisiais metais taip pat sustiprėjo ryšys tarp religijos ir tikėjimo protingąja gyvybe kitose planetose. Viename „Scientific American“ atliktame tyrime pažymima, kad tikėjimas religija ar ateiviais kyla iš žmogaus siekio ieškoti gilesnės gyvenimo prasmės.

The post NASA pasamdė 24 teologus, kad šie ištirtų galimo kontakto su ateiviais pasekmes appeared first on LAIKMETIS.

Kreipimesi prezidentas kvietė žmones „dėkoti pagal savo tikėjimą ir sąžinę už daugybę laisvių ir palaiminimų“.

Jame JAV vadinama tauta, „pasižyminti nepaprastu religiniu gyvybingumu ir įvairove“, ir tai priskiriama „visų amerikiečių teisei melstis“. „Šią Nacionalinę maldos dieną mes susivienijame su tikslu ir ryžtu ir vėl pasirenkame pagrindines laisves, kurios padėjo apibrėžti mūsų tautos identitetą ir nukreipti mūsų Tautą tinkama linkme nuo pat pirmųjų dienų“, - sakoma kreipimesi.

Taip pat prezidentas priduria: „Mes švenčiame savo neįtikėtiną laimę, kad būdami amerikiečiai galime laisvai veikti - nesvarbu, koks tikėjimas ar įsitikinimai. Atraskime maldose, kad ir kaip jos būtų sakomos, pasiryžimo įveikti sunkumus, pakilti virš mūsų skirtumų ir susiburti kaip viena tauta susitikti šiuo istorijos momentu“.

Tačiau kreipimesi niekur nėra minimas žodis „Dievas“, priešingai Bideno pirmtako Donaldo Trumpo ir Baracko Obamos kalboms.

Tai pasako daug, ar ne? Sunku patikėti, kad taip toli nuėjome.

Evangelikų lyderis Franklinas Grahamas teigė, kad tai jį „labai nuliūdino“. „Tai pasako daug, ar ne? Sunku patikėti, kad taip toli nuėjome", - sakė jis „Facebook" įraše. „Dievo paminėjimo praleidimas yra pavojingas dalykas. Jis yra tas, kurį mes, kaip individai ir kaip tauta, turime kviesti į pagalbą. Jis mus sukūrė ir išgelbėjo mus, tikėdamas savo sūnumi Jėzumi Kristumi.

Konservatorių radijo laidų vedėjas Toddas Starnesas tviteryje parašė: „Dėl Bideno „bedieviškos" Nacionalinės maldos dienos kreipimosi: demokratų problema yra ta, kad jie netiki, jog mūsų Kūrėjas mus apdovanojo tam tikromis neatimamomis teisėmis. Jie tiki, kad mus apdovanojo vyriausybė".

The post Joe Bidenas sulaukė kritikos dėl Nacionalinės maldos dienos kreipimosi į tautą - nemini žodžio „Dievas" appeared first on LAIKMETIS.

„Young America's Foundation“, konservatyvi jaunimo gynimo organizacija, paskelbė apklausą, kurioje jaunimui pateikė įvairius klausimus, įskaitant mokesčius, ekonomiką, studentų skolas, koronavirusą, švietimą ir žymiausius šalies politinius veikėjus.

Apklausą, paskelbtą bendradarbiaujant su „Townhall“, atliko „Echelon Insights“. Kovo 30 - balandžio 7 dienomis internete buvo apklausta 801 vidurinės mokyklos mokinių ir 819 aukštesnės mokyklos studentų nuo 13 iki 24 metų amžiaus.

Apklausoje respondentų buvo klausiama: „Kaip dažnai prieš COVID-19 pandemiją lankėtės religinėse pamaldose?“ Apklausos rezultatai parodė, kad 27% visų respondentų „niekada nesilanko pamaldose". 26% vidurinės mokyklos moksleivių teigė niekada nelankantys religinių pamaldų. Tuo tarpu tarp tų, kurie nebaigė vidurinės mokyklos, šis skaičius išaugo iki 28%.

Beveik ketvirtadalis (24%) jaunų amerikiečių teigė, kad jie bent kartą per savaitę lankosi pamaldose, įskaitant 28% vidurinių mokyklų mokinių. Tačiau kassavaitinis pamaldų lankomumas tarp aukštųjų mokyklų studentų buvo žymiai mažesnis (19%).

Apie 14% respondentų teigė, kad bažnyčią lanko „vieną ar du kartus“ per mėnesį: 12% vidurinių mokyklų mokinių ir 16% aukštesniųjų mokyklų studentų.

Tuo tarpu 15% pranešė, kad jie dalyvauja religinėse pamaldose „kelis kartus per metus“, o 12% teigė, kad religinėse pamaldose dalyvauja tik religinių švenčių metu.

Aštuoni procentai respondentų pageidavo neatskleisti savo religinių lankymų dažnumo.

Tarp vidurinių mokyklų moksleivių 15% teigė, kad jie keletą kartų per metus lanko religines apeigas, 10% teigė, kad jie dalyvauja religinėse pamaldose tik per religines šventes, o 9% neatsakė į klausimą. Penkiolika procentų vidurinės mokyklos moksleivių teigė kelis kartus per metus lankantys religines pamaldas, o 14 proc. teigė lankantys tik religines šventes, o 9 proc.

Be to, beveik pusė respondentų (48 proc.) atsisakė tapatintis su tam tikra religija. Apie 16% atsakė, kad „nenori sakyti“, kai paprašė apibūdinti savo religiją, 15% savo religiją nurodė kaip „ką nors kita“, 10% įvardijo kaip ateistus ir 7% save apibūdino kaip agnostikus.

Dauguma apklaustų jaunų amerikiečių laiko save katalikais (23 proc.), 14 proc. save apibūdina kaip evangelikus protestantus ir 6 proc. teigė, kad jie priklauso Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčiai. Žydais save laiko tik 4 proc. Mažai respondentų save apibūdino kaip protestantus (3 proc.) arba musulmonus (2 proc.).

Interviu laikraščiui „The Christian Post“ YAF atstovė spaudai Kara Zupkus žemą jaunų amerikiečių religinių pamaldų lankomumo rodiklį tapatina su „mūsų kultūros tendencija“, kai „daug jaunų žmonių šiais laikais dievina popkultūrą … [ir] politiką“.

„Jaunimas nemano, kad jiems reikia vietos, kur jie galėtų garbinti Dievą“, - pareiškė Zupkus. Apibūdindama tendenciją kaip „keliančią susirūpinimą“, Zupkus perspėjo, kad dėl jos gali „užaugti žmonės, kuriems labiau rūpės asmeninė valdžia, o ne jų bažnyčios ir vietos bendruomenės“.

Paklausta, kaip pakeisti amerikiečių, kurie niekada nesilanko bažnyčiose, tendenciją, Zupkus atsakė, kad „daug kas turi prasidėti šeimoje“. „Manau, svarbu, kad tėvai išmokytų savo vaikus suprasti religijos ir jos bendruomenės kūrimo svarbą. Svarbu, kad vaikai tai būtų patyrę dar vaikystėje. Manau, kad tai yra tinkamas būdas pakeisti dabartinę tendenciją“, - sakė ji.

„Tai yra daug sunkiau padaryti, jei vaikai auga šeimoje, kur religija nėra vertinama, ir jie reguliariai nelanko bažnyčių. Akivaizdu, kad kai jie paliks mokyklą, eis į koledžą, nepradės lankyti bažnyčios. Jiems bus daug sunkiau pradėti ką nors naujo, sukurti naują bažnyčios lankymo tradiciją “, - pridūrė ji. „Manau, kad labai svarbu išplėsti įvairias jaunimo grupes būtent bažnyčiose".

Zupkus prisiminė savo patirtį jaunimo grupėje, pažymėdama, kad ji „tikrai ją įkvėpė ir motyvavo, ypač ryšis su bendraamžiais, kurie noriai domisi religija ir tikėjimu“.

Atsižvelgdama į tai, kad popkultūra „kritikuoja ir demonizuoja religingus žmones“, ji pabrėžė, kad svarbu „turėti bendraamžių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį“, kurie, pasak jos, gali būti paskata ir padėtų didinti jaunų žmonių pasitikėjimą".

Be to, Zupkus patarė bažnyčioms naudotis socialine žiniasklaida, kad susisiektų su jaunais amerikiečiais.
„Manau, kad bažnyčios turėtų labiau įsitraukti į socialinius tinklus ir jaunimą informuoti apie galimybes prisijungti prie bažnyčios bendruomenės."

The post JAV apklausa parodė, kad beveik 30% aukštųjų mokyklų ir kolegijų studentų niekada nėra lankęsi pamaldose appeared first on LAIKMETIS.

Savo kalboje dėl vakcinacijos nuo COVID prezidentas Bidenas gyrė religinių grupių ir bendruomenės sveikatos centrų partnerystę vykdant skiepijimo nuo COVID-19 kampaniją.

Jis pavadino pastangas skiepytis „puikiausiu Amerikos pavyzdžiu“ ir pridūrė, kad „besiskiepijantys žmonės daro tai, ką popiežius Pranciškus vadina moraline pareiga, nes, pasak jo, skiepijimasis gali išgelbėti gyvybę jums ir kitiems “.

Atsakydami į Catholic News Agency paklausimą dėl popiežiaus Pranciškaus komentarų šaltinio, Baltieji rūmai atkreipė dėmesį į popiežiaus sausio mėnesio televizijos interviu, kuriame jis teigė, kad „manau, jog etika reikalauja, kad visi gautų vakciną“.

Šiame interviu popiežius Pranciškus vakcinaciją pavadino „etiniu pasirinkimu, nes tai liečia jūsų, bet ir kitų gyvenimą“.

Savo velykiniame sveikinime „Urbi et orbi“ popiežius Pranciškus kalbėjo: „Visiems, ypač pažeidžiamiausiems žmonėms, reikia pagalbos ir jie turi teisę gauti būtiną priežiūrą. Tai dar akivaizdžiau šiuo metu, kai mes visi turime kovoti su pandemija, o vakcinos yra būtina šios kovos priemonė. Vakcinas suvokdamas kaip tarptautinį gėrį, raginu pasaulio tautų bendruomenę suvienijus pastangas įveikti vakcinų platinimo vėlavimus, kad jos pasiektų visus, ypač vargingiausių šalių gyventojus“.

The post JAV prezidentas Joe Bidenas teigia, kad popiežius Pranciškus skiepijimą pavadino „moraline pareiga“ appeared first on LAIKMETIS.