Vis garsiau skamba klausimai, ar Konstitucinis Teismas (KT) dar veikia kaip Konstitucijos sergėtojas, ar virto antrąja – nerenkama – įstatymų leidybos institucija. Visuomenėje didėja nepritarimas jo sprendimams, o pasitikėjimo rodikliai krenta.
Visuomenėje šie klausimai tampa vis aštresni ir aktualesni. Naujausių apklausų duomenimis, didžioji dalis piliečių nepritaria Konstitucinio Teismo sprendimams, ypač tokiais klausimais kaip partnerystės įteisinimas. Pasitikėjimo šia institucija mažėjimas tampa pavojaus signalu visai demokratinei sistemai. Kaip ir aukščiausių valstybės vadovų abejingumas savo piliečiams.
Kai gegužės 20-ąją pasirodė viešas kreipimasis į Prezidentą ir Seimą dėl Tautos suvereniteto, demokratijos ir teisinės valstybės apgynimo, kurį pasirašė 33 žymūs valstybės žmonės – akademikai, Bažnyčios hierarchai, disidentai, aukšto rango atsargos kariškiai, Prezidento ir Seimo vadovų reakcijos nebuvo.
„Todėl, kaip Tautos atstovai jausdami atsakomybę prieš į mus – Seimą – besikreipiančius garbius asmenis ir suprasdami jų keliamų klausimų rimtumą, įvairių frakcijų Seimo nariai – Rima Baškienė, Linas Kukuraitis, Martynas Katelynas, Valdas Rakutis, Kazys Starkevičius, Aušrinė Norkienė ir Vytautas Sinica ir organizavome šią diskusiją“, – sakė Seimo narys Audronius Ažubalis.
Liepos 2 d. Seime vyko diskusija, kurioje dalyvavo politikai, intelektualai, teisininkai ir pilietinės visuomenės atstovai.
Renginyje buvo atkreiptas dėmesys, kad išvestiniai, todėl galimai savavališki, Konstitucijos aiškinimai paneigia ir Konstituciją kaip visuomenės sutartį, ir Tautos suverenitetą.
O tai ypač pavojinga dabartiniame geopolitiniame kontekste. Demokratijai pavojų kelia ir dviprasmybė, kai jau nebeaišku, kas – KT ar Seimas yra įstatymų leidžiamoji institucija.
„Pavyzdžiui, šių metų birželio 12 d. 51 Seimo narys pateikė Civilinio Kodekso pataisą, susijusią su nesenu Konstitucinio Teismo Sprendimu, tačiau užteko Seimo Teisės departamentui pasakyti, kad šis siūlymas „galimai prieštarauja Konstitucijai“ ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui tą atkartojus, klausimas tiesiog buvo išimtas iš Seimo darbotvarkės jo net nepateikus Seimo nariams apsvarstyti. Ir tai ne pirmas kartas, kai žodžiai „galimai prieštarauja Konstitucijai“ užčiaupia politikus“, – apie politines realijas kalbėjo A. Ažubalis.
Iškalbinga, jog į Seime vykusį renginį neatvyko nei vienas buvęs ar esamas KT teisėjas. Nors visuomenei turėtų būti žinoma kiekvieno teisėjo pozicija bei argumentai.
Suverenas yra Tauta
Filosofas prof. Alvydas Jokubaitis savo kalboje konstatavo, jog šiuo metu Lietuvos Respublikos KT yra tapęs dabartinių madų įkaitu.
„KT teisėjai vadovaujasi paternalistiniu požiūriu į Lietuvos piliečius. Nors liberalizmo ideologija teigia, kad išmintingus dalykus turi daryti individai, o ne valstybė, Lietuvoje viskas vyksta atvirkščiai“, – apie iššūkį demokratijai ir laisvai visuomenei kalbėjo profesorius.
Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje formuojasi grėsminga situacija, kai veikia dvi įstatymų leidybos institucijos – KT ir Seimas: „Jei Seimas neišleidžia įstatymo – vietoj jo tą imasi daryti KT. Taip Seimas virsta antrąją pagal svarbą įstatymų leidybos institucija.“
Prof. A. Jokubaitis pastebėjo, jog tai, ką KT bando pateikti kaip nepajudinamą normą, yra tik viena iš ginčijamų prielaidų. Ir šiandien laimi ne teisingumas, o pranašesniu laikomas moralinis ir politinis įsitikinimas.
Pasak jo, greta KT valdžios įsitvirtinimo, dar viena demokratijai ir visuomenės laisvei pavojinga tendencija yra plėtojamas nepasitikėjimo referendumais argumentas. Nors būtent referendumai yra neatsiejami nuo demokratinio valdymo.
„Reti referendumai turi priminti, kad egzistuoja suverenas – Tauta“, – pabrėžė prof. A. Jokubaitis.
Todėl, jo teigimu, KT būtina reformuoti, nes demokratinės visuomenės įstatymų leidėjas turi būti skaidri institucija. Piliečiai turi matyti ir girdėti visas diskusijas, susidaryti nuomonę apie teisėjų pažiūras, kompetenciją, jie turi teisę matyti ne tik išvadas, bet ir prielaidas.
KT negali plėsti savo kompetencijos ribų ar riboti Tautos suvereniteto
Konstitucinės teisės ekspertas doc. dr. Vaidotas Vaičaitis, iliustruodamas konkrečiais KT nutarimų pavyzdžiais, siekė surasti ribą, kur baigiasi Konstitucijos aiškinimas ir prasideda jos keitimas.
Teisininkas pastebėjo, kad pokyčiai prasidėjo jau maždaug prieš 20 metų. Pavyzdžiui, 2006 m. KT pareiškė, kad jį saisto jo paties sukurti precedentai, nors turėtų saistyti tik Konstitucija.
„Taip pat sumenkintas lingvistinis Konstitucijos aiškinimas, teigiant, jog negalima Konstitucijos aiškinti tik lingvistiškai, bet reikia remtis ir Konstitucijos „dvasia“. Tuomet kyla klausimas, kas ta Konstitucijos dvasia ir kur jos ieškoti – tekste ar už jo ribų?“ – į argumentavimo nelogiškumus bei neapibrėžtumus atkreipė dėmesį teisininkas.
Pasak jo, nerimą kelia faktas, kad KT prisiima tokias jam nepriklausančias funkcijas, kaip, pavyzdžiui, „vertinti visuomenėje vyraujančius stereotipus“. Kokias tam kompetencijas KT suteikia Konstitucija?
Doc. dr. V. Vaičaitis priminė, kad nuo pat 1993 m. KT savo nutarimuose dėl prieštaravimo Konstitucijai ėmėsi nurodinėti, kad koks nors įstatymas ar jo nuostata prieštarauja ne visai Konstitucija, bet tik pasirinktiems jos straipsniams. Tai leido KT teisėjams išsirinkti tas Konstitucijos nuostatas, kurios jiems labiau tinka ir teigti, kad joms koks nors įstatymas prieštarauja, ignoruojant faktą, jog yra ir kitos, kurios jas atsveria. „Toks Konstitucijos aiškinimas, kurį KT naudoja ir dabar, neleidžia atriboti teisės nuo politikos“, – apie vieną iš pasitikėjimo krizės priežasčių kalbėjo konstitucinės teisės ekspertas.
Teisininkas atkreipė dėmesį, jog KT negali keisti Konstitucijos ar aiškinti ją remiantis politinės ideologijos motyvais, jis negali plėsti savo kompetencijos ribų ar riboti Tautos suvereniteto.
Kaip dar vieną didžiulę problemą doc. dr. V. Vaičaitis įvardijo ir ydingą KT teisėjų skyrimo tvarką, kuri yra labai politizuota. „Beje, šiuo metu tarp KT teisėjų nėra nei vieno konstitucinės teisės specialisto“, – į dar vieną reikšmingą faktą atkreipė dėmesį pašnekovas.
Reforma turi apsaugoti KT nuo politizavimo ir nekompetencijos
Advokatė prof. dr. Liudvika Meškauskaitė savo pasisakyme pabrėžė, kad pasitikėjimo Konstituciniu Teismu krizė – tai ne subjektyvi nuomonė, o objektyviai apklausomis patvirtinta realybė. Ji rėmėsi „Baltijos tyrimų“ duomenimis, rodančiais, kad net 71 proc. visuomenės nepritaria KT sprendimui dėl homoseksualių porų prilyginimo šeimai.
Pasak pranešėjos, viešojoje erdvėje ir akademiniuose sluoksniuose 2025 m. balandžio 17 d. KT sprendimai susilaukia pagrįstos kritikos. Profesorė atkreipė dėmesį į dr. Vaidoto Vaičaičio straipsnį, kurį publikuoti buvo atsisakę keli profesiniai teisininkų leidiniai, bet paskelbė Delfi, jame išvardintas esmines teisines pastabas KT sprendimui – nė viena iš jų iki šiol argumentuotai nepaneigta.
Anot jos, turime akivaizdžią krizę, kurios pagrindas – ne tik politiniai ar ideologiniai nesutarimai, bet realūs Konstitucijos aiškinimo ir taikymo iškraipymai.
Pagrindinė jos pranešimo dalis buvo skirta galimoms KT reformos gairėms, kurias prof. dr. L. Meškauskaitė suskirstė į penkiais dalis.
Pirmiausia, būtina užtikrinti KT teisėjų atrankos mechanizmo skaidrumą, nes šiuo metu nėra taikomi jokie jų atrankos kriterijai ar procedūros: KT – vienintelis Lietuvos teismas, kurio teisėjų atranka nėra reglamentuota, ir tai kelia skyrimo politizavimo riziką. Teisininkė taip pat siūlė atsisakyti rašytinio bylos nagrinėjimo kaip pagrindinės formos ir pagrindiniu padaryti žodinį, viešą procesą, kad taip būtų užtikrintas skaidrumas. Ji taip pat ragino aiškiai uždrausti KT nagrinėti negaliojančių teisės aktų konstitucingumą bei nurodinėti įstatymų leidėjui, kokius teisės aktus reikėtų priimti.
Pasak advokatės, KT sprendimų priėmimas turi būti ne tik kolektyvinis, bet ir individualiai atsakingas, nurodant, kaip balsavo vienas ar kitas teisėjas.
Galiausiai, prof. dr. L. Meškauskaitė siūlė sukurti KT sprendimų peržiūros mechanizmą, analogišką Europos Žmogaus Teisių Teismui, galimai formuojant Didžiąją Kolegiją.
Savo pranešime teisininkas dr. Vygantas Malinauskas pabrėžė, jog Tauta prasidės pasitikėti KT tik tuomet, kai pradės jausti, kad jis gerbia Tautos suverenitetą ir visuomenės sutartį.
„Totalitarinės valstybės, kaip pavyzdžiui, Sovietų Sąjunga, gali turėti konstituciją, tačiau totalitarinėse valstybėse jos niekuomet nefunkcionuoja, kaip visuomenės sutartis“, – į esminį demokratijų ir autoritarinių režimų skirtumą dėmesį atkreipė pranešėjas.
Anot jo, Konstitucija, kaip visuomenės sutartis, paneigiama, kai paneigiamos vertybės bei akivaizdžios tiesos, kuriomis vadovaudamasi Tauta referendume pritarė Konstitucijai.
Apskrito stalo diskusijos tęsinys
Antroje dalyje visi renginio dalyviai dalyvavo apskrito stalo diskusijoje. Pirmasis pasisakė Petras Plumpa, disidentas, pogrindžio veikėjas, buvęs Nepriklausomos Lietuvos VSD direktorius, Laisvės premijos laureatas. Jis negailėjo kritikos KT sprendimams, vadindamas juos KT diktatūra, iš kurios tauta privalo išsivaduoti.
„Kai prieš 60 metų Mordovijos lageryje teko ginčytis su čekistais apie žmogaus teises ir laisves, priminiau jiems, kad sovietų režimas pažeidžia Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurią pasirašė dar 1948 m. ir prie jos punktų buvo derinamos visų sovietinių respublikų konstitucijos. Į mano priekaištą, kad sovietai nesilaiko savo pačių priimtos Konstitucijos, jie pasakė, kad tos konstitucijos parašytos užsieniečiams, o ne mums“, – istorinėmis paralelėmis dalijosi disidentas.
Pasak jo, Lietuvoje dabar vyksta panašūs pažeidimai.
„Jei suverenas yra Tauta, kodėl KT prisiima atsakomybę keisti tautos sprendimus, priimtus Konstitucijoje?“, – retoriškai klausė P. Plumpa.
Teisininkė dr. Violeta Vasilauskienė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos vadovė, savo pasisakyme atkreipė dėmesį į faktą, jog tarptautinės teisės normos ir ES dokumentai, nors dažnai neprivalomi, vis dažniau tampa lemiančiais argumentais KT sprendimuose.
„Tarptautinė teisė iš valstybių nereikalauja, kad jų konstituciniai teismai sprendimus grįstų tarptautinių organizacijų ar ES institucijų neprivalomais išaiškinimais. Tai yra kiekvienos valstybės suvereni teisė“, – sakė ji.
Pranešėja pabrėžė, kad pats KT dar 1995 m. spalio 17 d. nutarime yra konstatavęs, jog tarptautinės teisės įgyvendinimo būdai – tai valstybės vidaus prerogatyva, grindžiama suverenumu: „Principas pacta sunt servanda nereiškia, kad valstybės privalo vienodai įgyvendinti tarptautinę teisę savo nacionalinėse sistemose.“
Anot dr. V. Vasilauskienės, naujausiuose nutarimuose matomas nepagrįstas tarptautinės teisės „įsiskverbimas“ į konstitucinę doktriną, kuris išplečia KT kompetenciją už Konstitucijoje nustatytų ribų. „Stebime pavojingą poslinkį, kai tarptautiniai ar ES dokumentai pradeda formuoti mūsų konstitucinę doktriną, nors tam nėra nei teisinio, nei konstitucinio pagrindo“, – sakė ji.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, socialinių mokslų daktaras doc. Audrius Rudys savo atsiųstame pasisakyme pabrėžė, kad KT iš garbingo Konstitucijos sergėtojo virto įstatymų leidybos institucija, savavališkai interpretuojančia Konstitucijos normas. „KT suteikdamas Konstitucijos normoms naują prasmę, paneigia pačią Konstitucijos, kaip visuomenės sutarties, esmę,“ – konstatavo signataras.
Jo teigimu, ši prasmės perkūrimo praktika ne tik iškraipo pirminę Konstitucijos reikšmę, bet ir menkina Tautos suverenumą bei demokratijos autoritetą, o neteisėtai plėsdamas savo galias aiškinti Konstituciją tik pagal jam priimtinus standartus, KT silpnina valstybės, tautos ir demokratijos pamatus.
Signataras įspėjo, kad susiklosčiusi situacija jau kelia grėsmę Konstitucijos viršenybei ir pačios Tautos suverenumui, todėl būtina sisteminė KT reforma.
Jis savo rašte išreiškė palaikymą iniciatyvai kreiptis, kad Prezidentas ir (ar) Seimas inicijuotų KT reformą, kuri užtikrintų Tautos suverenitetą ir užkirstų kelią piktnaudžiavimui Konstitucijos aiškinimu.
Seimo narių įžvalgos
Diskusijos pabaigoje, išklausę dalyvių pasisakymus, pasisakė ir Seimo nariai. Aušrinė Norkienė papasakojo apie savo bandymą Seimui pateikti KT įstatymo pataisas. Po Seimo Teisės departamento ekspertizės, esą siūlymas „galimai prieštarauja Konstitucijai“, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas jį akimirksniu pasiuntė į šiukšlių dėžę, ir projektas net negalėjo būti pristatytas plenarinėje Seimo posėdžių salėje. Vis dėlto Seimo LVŽKŠS frakcijos seniūnė kvietė bendromis jėgomis tobulinti atmestąjį projektą ir kartu visiems eiti į priekį.
Seimo narys, istorikas Valdas Rakutis kuriamai KT savivalei rado daug analogijų iš Lietuvos ir kitų šalių istorinės patirties. Jo vertinimu, KT galių plėtimas reiškia parlamentinio valdymo krizę, kurios kraštutinės formos pavyzdys galėtų būti XVIII a. Lietuvos seimų negalia ir Generalinio Tribunolo įsigalėjimas. Parlamentui konstitucijos suteikiamas galias pranokstančių institucijų kūrimas veda prie labai pavojingų padarinių: toks, pavyzdžiui, buvęs Robespjero vadovaujamas Gynybos ir saugumo komitetas, organizavęs masinį galvų kapojimą Prancūzijos revoliucijos laikais. Lietuvos KT savęs iškėlimas virš Konstitucijos šiandien esąs pavojingas ir saugumo požiūriu, nes griauna tautos pasitikėjimą savo valstybe, demokratija, pagaliau – Europos Sąjunga ir kuriantis mūsų nedraugams naudingą nestabilumą. Pagaliau, V. Rakutis kvietė visus suvokti, kad per KT Lietuvoje vykdoma revoliucija, kai politiniai sprendimai priimami apeinant tautos atstovų išreiškiamą tautos valią. Šiandien reikia apsispręsti, ar pritariame tokiai revoliucijai, ar jai priešinamės. „Institucijų užvaldymo metodas, – o tas liečia ir kai kurias visuomenines organizacijas, – turi būti pagarsintas“, – sakė Seimo narys.
Seimo narė Rita Tamašunienė pastebėjo, kad KT naudojasi nuostata, kad jo sprendimai yra neskundžiami ir neatšaukiami, ir ja pridengia savo inovacijas, ko pavyzdys ir yra homoseksualių šeimų įteisinimas. Ji džiaugėsi, kad Seime vėl pradėjo veikti Laikinoji šeimos politikos grupė, į kurią įeina įvairių partijų nariai. Parlamentarė pritarė prof. Liudvikos Meškauskaitės pasiūlymams, kaip būtų galima reformuoti KT, bet priminė, kaip sunku tai buvo padaryti kaimyninėje Lenkijoje, kuri, siekdama pažaboti savo KT savivaliavimą, buvo sulaukusi ir ES sankcijų. Ir tik stipri visuomenės parama reformai padėjo ją įvykdyti. R. Tamašunienė taip pat pabrėžė, kad labai svarbu apie tai, kas vyksta, informuoti visuomenę.
Ligita Girskienė džiaugėsi, kad šiandien ginti pamatinių valstybės vertybių susivienijo teisininkai, politikai ir visuomeninių organizacijų atstovai. Žmonės, nebijantys būti išvadinti nesusipratėliais, nemadingais, nesuprantančiais pasaulio pokyčių krypties. „Tik suvieniję jėgas galime sugrąžinti Konstitucinio Teismo atvirumą, skaidrumą, nešališkumą ir nepriklausomybę. Šiandien susivienijo žmonės, kurie supranta, kas laukia Valstybės, jei nesustabdysime politinės įtakos Konstitucinio Teismo sprendimams“, – sakė Seimo narė.
„Nutarimu dėl partnerystės Konstitucinis Teismas galutinai uzurpavo Seimo ir Tautos galias, pasiskelbė esąs aukščiau jų ir Konstitucijos. Kad atkurtų normalius demokratinius santykius, Seimas privalo griežčiau apibrėžti KT galias, imtis parlamentinės kontrolės, o konkrečiai partnerystės klausimu inicijuoti referendumą, kad galutinis žodis iš Teismo grįžtų suverenui – Tautai“, – teigė Seimo narys Vytautas Sinica.
