Procesas tapo bausme, kaip dažnai nutinka „neapykantos kalbos” bylose, teigia P. Rasanen gynėjas

Suomijos prokurorai prašo, kad šalies Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtų „neapykantos kalbos” bylą prieš parlamento narę ir liuteronų vyskupą dėl komentarų apie krikščionišką mokymą, susijusį su santuoka ir homoseksualumu.

Suomijos parlamento narei Päivi Räsänen ir vyskupui Juhana Pohjola dėl jų pasisakymų pareikšti kaltinimai jau buvo atmesti du kartus – vieną kartą juos atmetė žemesnės instancijos apygardos teismas, o kitą kartą – apeliacinis teismas. Vis dėlto prokurorai kelia bylą Suomijos Aukščiausiajam Teismui, siekdami abiem krikščionims skirti šimtus tūkstančių eurų baudų ir cenzūruoti jų kalbą.

„Po visiško išteisinimo dviejuose teismuose nebijau bylos nagrinėjimo Aukščiausiajame Teisme”, – sakoma P. Räsänen pareiškime, kurį per savo advokatus iš krikščioniškos ne pelno siekiančios organizacijos „Alliance Defending Freedom” (ADF) išplatino jos advokatai.

„Nors puikiai suprantu, kad kiekvienas teismo procesas susijęs su rizika, Aukščiausiojo Teismo išteisinamasis nuosprendis sukurtų dar stipresnį teigiamą precedentą kiekvieno žmogaus teisei į žodžio ir religijos laisvę”, – pridūrė parlamentarė P. Räsänen.

„O jei teismas nuspręstų panaikinti žemesnės instancijos teismų išteisinamuosius nuosprendžius, esu pasirengusi ginti žodžio ir religijos laisvę iki pat Europos Žmogaus Teisių Teismo, jei to prireiks”, – užtikrino ji.

Buvusi vidaus reikalų ministrė buvo apkaltinta „neapykantos kalba” už tai, kad 2019 m. tviteryje, 2019 m. radijo diskusijoje ir 2004 m. bažnyčios lankstinuke pasidalijo savo tikėjimu pagrįstomis pažiūromis apie santuoką ir seksualinę etiką.

Vyskupas Juhana Pohjola tuo tarpu sulaukė kaltinimų už tai, kad beveik prieš du dešimtmečius savo kongregacijai išleido P. Räsänen brošiūrą.

Suomių byla praėjusiais metais sulaukė pasaulinės žiniasklaidos dėmesio, nes žmogaus teisių ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl šios bylos keliamos grėsmės žodžio laisvei Suomijoje. 

„Valstybės užsispyrimas tęsti šį baudžiamąjį persekiojimą nepaisant tokio aiškaus ir vieningo Helsinkio apygardos teismo ir apeliacinio teismo sprendimo kelia nerimą. Demokratinėje visuomenėje nėra vietos ilgus metus vilkti žmones per teismus, rengti valandą trunkančias policijos apklausas ir švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus, kad būtų kontroliuojami žmonių giliai puoselėjami įsitikinimai. Kaip dažnai nutinka „neapykantos kalbos” bylose, procesas tapo bausme”, – sakė Paulas Colemanas (Polas Kolemanas), „ADF International” vykdomasis direktorius, palaikantis P. Räsänen teisinę gynybą.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version