Šešioliktoji kasmetinė budėjimo už gyvybę vigilija gegužės 21-osios vakarą vyko ką tik restauruotoje Paryžiaus Dievo Motinos katedroje, Prancūzijos parlamentui toliau svarstant įstatymo projektą, kuriuo siekiama įteisinti pagalbą mirštant ir eutanaziją.
Budėjimą organizavo Il de Franso regiono vyskupai, jis kasmet rengiamas nuo 2009 metų. 2025 metų vigilijoje, kurioje dalyvavo apie 2 000 tikinčiųjų, vyravo tema „Meilės statytojai, gyvenkime viltimi!“
Šių metų susibūrime skambėjo įvairių profesijų ir gyvenimo istorijų žmonių liudijimai – jie dalijosi apmąstymais apie etinę ir žmogiškąją pagalbos gyvybės pabaigoje pusę bei visuomenės atsakomybę už pažeidžiamiausius narius.
Prancūzijos Bažnyčios hierarchija reiškia gilią nerimą dėl svarstomo įstatymo, jį vadindama galimu „antropologiniu lūžiu“, kuris kelia grėsmę prigimtiniam žmogaus gyvybės orumui – nuo prasidėjimo iki natūralios mirties.
Gyvybės pabaigos įstatymo projekte, kuris šiuo metu svarstomas parlamente, įvedama „pagalbos mirštant“ sąvoka. Ji apima tiek eutanaziją – kai mirtiną medžiagą suleidžia trečiasis asmuo, tiek pagalbinę savižudybę – kai paskutinį veiksmą atlieka pats pacientas.
Pagal projektą, suaugusieji, sergantys sunkia, nepagydoma liga, kuri sukelia fizinį ar psichologinį skausmą, pripažįstamą nepakeliamu, galėtų pretenduoti į tokią pagalbą, jei tam pritars medikų komisija. Galutinis balsavimas dėl įstatymo numatytas gegužės 27 dieną.
Tuo metu gegužės 24-ąją Parlamentas taip pat pritarė naujam nusikaltimui – kliudymui naudotis pagalba mirštant. Ši nuostata kriminalizuotų bet kokius bandymus sutrukdyti atlikti tokią procedūrą ar gauti informaciją apie ją. Ši nuostata modeliuota pagal jau galiojantį įstatymą dėl trukdymo naudotis teisėtu abortu.
Kritikai, tarp jų katalikų lyderiai ir bioetikai, perspėja, kad neaiškios sąvokos – ypač „nepakeliamo skausmo“ vertinimas – kelia grėsmę gyvybės vertei. Jie įspėja, jog šis įstatymas gali tapti žingsniu į pagalbinės mirties normalizavimą kaip įprastą atsaką į ligą ar pažeidžiamumą.
„Jei šis tekstas bus priimtas gegužės 27 dieną, jis taps vienu iš liberaliausių pasaulyje ir kels grėsmę silpniausiems bei kvestionuos pagarbą, kurią skolingi kiekvienai žmogaus gyvybei“, – teigiama praėjusią savaitę paskelbtame Prancūzijos vyskupų konferencijos pareiškime.
Vigilijos metu Paryžiaus pagalbinis vyskupas Emmanuelis Tois ragino katalikus ne tik melstis, bet ir imtis konkrečių veiksmų: „Yra daug būdų ir vietų, kuriose krikščionys gali labiau įsitraukti“, – sakė jis, kviesdamas rašyti parlamentarams ir kalbėtis su aplinkiniais.
Pamoksle Paryžiaus arkivyskupas Laurentas Ulrichas pasmerkė „iliuziją“ apie „švelnią, pasirinktą mirtį“.
„Tai – žodžių prasmės iškraipymas, kuriuo siekiama, kad žmonės priimtų tokį požiūrį“, – kalbėjo jis. „Vadinti natūralia mirtimi tą, kuri kyla iš sąmoningo, ją sukėlusio, veiksmo.“
„Vadinti broliška pagalba gestą, kuris žudo, ar žodį, kuris veda prie mirties, remti teise numirti, kai pati mirtis yra neišvengiama tikrovė… Ir dar įtraukti nusikaltimą dėl trukdymo šiai mirčiai, kai tuo pat metu dešimtmečiais ir iki šiol buvo bei yra priimama begalę taisyklių, kad išvengtume nelaimių keliuose ar apsaugotume brolius ir seseris nuo savižudiškų veiksmų.“
Vigilijos liturgijoje prie altoriaus buvo atneštos maldos intencijos, skambėjo Šventojo Rašto skaitiniai ir giesmės, atspindinčios Bažnyčios įsipareigojimą ginti gyvybę.
