Kino kūrėjas Davidas Rolfe’as (Deividas Rolfas) metė milijono dolerių iššūkį Britų muziejui, kad šis įrodytų, jog Turino drobulė yra klastotė.
Režisieriaus 1978 m. dokumentiniame filme „Tylusis liudytojas” (The Silent Witness) buvo tiriama relikviją gaubianti paslaptis. D. Rolfe’as teigia, kad jo neįtikino 1988 m. atlikti bandymai, kurie turėjo įrodyti, kad drobulė yra viduramžių klastotė. Jis pasiūlė bandymus atlikusiam muziejui sukurti drobulės kopiją ir pažadėjo paaukoti 1 mln. dolerių, jei tai pavyks.
Drobulė – tai lininio audinio juosta su šešėliniu nukryžiuoto žmogaus kūno atspaudu, tarsi ji būtų buvusi užlenkta ant galvos.
Nuo XVI a. ji ilsisi Turino katedroje, tradiciškai gerbiama kaip laidojimo audeklas, minimas visose keturiose Evangelijų versijose apie Nukryžiavimą.
D. Rolfe’as, kurio atlikti drobulės tyrimai paskatino jo atsivertimą į krikščionybę, dabar išleido naują filmą „Kas jis toks?” (Who Can He Be?), kuriame teigiama, kad drobulės autentiškumo klausimas lieka atviras.
„Jei drobulė yra klastotė, tai išradingiausia klastotė istorijoje, – sakė jis, – ir, žinoma, jai yra beveik 2000 metų, tuomet klastojimo technika buvo kur kas mažiau sudėtinga.”
Nors kai kurie mokslininkai audeklo gamybą datuoja maždaug 1260-1390 m., vis dar nežinoma, kaip ant jo buvo sukurtas atvaizdas.
„Manoma, kad drobulę sukūrė viduramžių aferistas, o aš sakau taip: jei jis galėjo tai padaryti, vadinasi, ir jūs galite padaryti jos kopiją”, – tęsė Rolfe’as.
Manoma, kad drobulė į Europą buvo atgabenta iš Konstantinopolio per Ketvirtąjį kryžiaus žygį – toliau jos istorijos atsekti neįmanoma.
Vatikanas ir toliau ragina mokslininkus tyrinėti drobulę, o krikščionis – gerbti ją kaip įkvepiantį Kristaus kančios atvaizdą.
