Karalius Dovydas buvo istorinė asmenybė, teigia mokslininkai

Užrašas ant garsiojo 2900 metų senumo juodo bazalto akmens, vadinamo „karaliaus Mešo stela”, kuris dabar saugomas Luvro muziejuje Paryžiuje, mini šventąjį karalių, pranašą ir psalmininką Dovydą. Pasak mokslininkų, archeologinis atradimas patvirtina šio svarbaus Biblijos veikėjo istoriškumą, rašoma naujausiame mokslinio žurnalo „Biblical Archeology Review” numeryje.

Mešo stelą (kitas pavadinimas – Moabo akmuo) 1868 m. aptiko vokiečių misionierius vietovėje į rytus nuo Negyvosios jūros, kur kadaise buvo senovės Moabo karalystė. Tačiau kitais metais, 1869 m., stela buvo smarkiai apgadinta beduinų, suskaldant ją į tūkstančius dalių (vėliau ji buvo restauruota).

Biblinės archeologijos draugijos duomenimis, nors dėl žalos kai kurie 36 eilučių užrašo fragmentai tapo neįskaitomi, prieš šį barbarišką veiksmą buvo padarytas papjė mašė liejinys, kuris leido iššifruoti senovinius ženklus šiais laikais.

Išlikusioje užrašo ant stelos dalyje pasakojama apie moabitų karaliaus Mešos (taip pat Mesos), minimo Senojo Testamento 2-ojoje Karalių knygoje, karus, pergales ir kelių izraelitų miestų užkariavimą. Moabitai buvo su izraelitais gimininga semitų gentis, kilusi iš Abraomo sūnėno Loto ir jo vyresniosios dukters. Moabas buvo įsikūręs dabartinės Jordanijos vakaruose.

Pasak prancūzų mokslininkų André Lemaire’o (Andrė Lemero) ir Jeano-Philippe’o Delorme’o (Žano-Filypo Delormo), naujausios technologijos patvirtina, kad užraše ant Mešos stelos tikrai yra nuoroda į „Dovydo namus”.

„Pietų Kalifornijos universiteto Vakarų semitų tyrimų projekto komanda 2015 m. padarė naujas skaitmenines restauruotos stelos ir papjė mašė liejinio nuotraukas. Jie pritaikė RTI (paviršiaus atvaizdavimo transformuojant jo atspindžius) technologiją, pagal kurią daugybė skaitmeninių objekto vaizdų, padarytų skirtingais kampais, apdorojami ir sujungiami į detalų trimatį skaitmeninį vaizdą. Šis metodas ypač naudingas, nes leidžia valdyti artefakto su iškaltu užrašu apšvietimą taip, kad paslėpti, neryškūs ar nusidėvėję užrašai taptų matomi”, – sakė mokslininkai.

„2018 m. Luvro muziejus padarė naujas didelės raiškos liejinio nuotraukas su foniniu apšvietimu, kai šviesa buvo projektuojama per 150 metų senumo popierių, ir buvo gautas aiškesnis senovinių ženklų vaizdas”, – rašė jie.

Naujausios technologijos leido Lemaire’ui ir Delorme’ui iššifruoti tris vienos frazės raides, kurių anksčiau buvo neįmanoma įskaityti.

„Steloje iš tiesų yra nuoroda į Dovydo namus kaip Judo valdovus, o tai, mūsų manymu, įrodo karaliaus Dovydo istoriškumą”, – sakoma tyrimo santraukoje.

3 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version