Karinis konfliktas tarp Izraelio ir Irano yra unikalus ir įprastas vienu metu. Globalioje karo istorijoje pasitaiko, kad pagal apimtį nedidelis pasišaudymas dėl ten dalyvaujančių priešiškų pusių globalios įtakos būna toks stebimas ir visaip aptariamas. Tačiau bent kol kas tai tik regioninio lygmens niovimąsis. Žodžiu, karas nedidukas, bet tai netapatu jo užimamai vietai viešojoje erdvėje.
Tai nėra trečiasis pasaulinis karas. Jei žydai ką pradeda, tai dažniausiai tai daro talentingai. Stipriai, garsiai ir trumpai, t.y. iki pasaulinio karo tai netraukia. Po to, kas įvyko „Hamas“ teroro išpuolio muzikos festivalyje „Tribe of nova“ metu, žydai turėjo kažkaip atsakyti. Griežtai ir be kompromisų, dvejonių ar kokių seilių. Taip ir padarė. Juolab dabartinė situacija tokia, kad šis konfilktas yra paradoksaliai naudingas daugeliui pusių.
Pradėkime nuo beneficijų, kurias gauna Izraelis. Visi ekspertai pripažįsta, kad Iraną reikėjo tramdyti. Regis, nesutariama dėl šios šalies branduolinės programos: vieni sako, kad atominę bombą jie galėjo pasigaminti per mėnesius, kiti tvirtina, kad dar likę dešimtys metų. Iš esmės, tai nesvarbu. Izraeliui ir visam Vakarų pasauliui reikėjo keisti dabartinį Irano rėžimą. Link to judama ir nuo to pasaulis taps tik saugesnis. Izraelis atitolina pavojų kad ir koks jis būtų.
dabartinė situacija tokia, kad šis konfilktas yra paradoksaliai naudingas daugeliui pusių.
JAV naudą gaus priklausomai nuo besiklostančių įvykių. Nors visokie carlsonai ir bannonai iš MAGA rėkia apie būtinybę JAV nesikišti ne į savo reikalus, bet čia tik apvalkalas su, tikėtina, rusišku pamušalu. JAV turi veikimo laisvę. Formaliai nesikiša, realiai gali smogti bunkerius griaunančiomis bombomis ar kuo panašiu. Jėga ir galimybė veltis (arba ramiai stebėti) yra valstijų apsisprendimo reikalas. Pergalės teikiami pliusai jos laukia bet kokiu atveju.
Rusijai reikia globalios destabilizacijos. Ji nukreipia dėmesį nuo Ukrainos ir teikia galimybę vaidinti tarpininką, taikdarį. Po visiško fiasko Sirijoje rusija gavo progą kažkur kažkaip kažką įtakoti. Realiai padėti Iranui negali, tai sukasi kaip išmano. Ir nepasakysi, kad nesiseka.
Sunitų monarchijoms iš Persijos įlankos šis karas yra kaip medus su kažkur įmaišyta nuodų kapsule. Skanu, miela, bet nuolat jį laižyti pavojinga. Ideologiškai priešiška stipriausia šiitų valstybė malama į šipulius ir tai džiugina sunitus. Turkijai Iranas taip pat buvo rakštis dėl įvairiausių priežaščių. Jai Irano pralaimėjimo atveju netiesiogiai atrišamos rankos susitvarkyti savo reikalus.
Europos sąjunga iš šio karo beneficijų negauna. Ji apskritai nebemoka elgtis taip, kad kažką gautų. Atskiros šalys reikalus su Izraeliu tvarko gana naudingai, bet ES su savo keista laikysena (pvz. Palestinos atveju) yra pasmerkta į procesus žiūrėti melžiamos karvės žvilgsniu.
Ukraina? Jai bet kokiu atveju geriau, kai rusijos sąjungininkai kenčia. Kyla klausimų dėl ginklų iš JAV tiekimo, bet čia jau žengiame į sritį, kur galima tik spėlioti.
