Pasak skaitmeninių teisių centro NOYB, kurio pavadinimas yra angliško posakio „None of your business“ (liet. – „Ne tavo reikalas“) akronimas, neįmanoma užtikrinti, kad programa pateiktų tikslią informaciją.

„ChatGPT nuolat klysta ir net „OpenAI“ negali to sustabdyti, sakoma šios ne pelno organziacijos pareiškime.

„OpenAI“ atvirai pripažino negalinti ištaisyti netikslios informacijos, pateiktos generatyvinio dirbtinio intelekto įrankio, ir nepaaiškino, iš kur gaunami duomenys bei kokią asmeninę informaciją saugo „ChatGPT“, priduriama pareiškime. 

NOYB teigė, kad su asmenine informacija susijusios klaidos yra nepriimtinos, nes Europos Sąjungos teisėje nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tikslūs.

NOYB teigė, kad su asmenine informacija susijusios klaidos yra nepriimtinos, nes Europos Sąjungos teisėje nustatyta, kad asmens duomenys turi būti tikslūs.

„Jei sistema negali pateikti tikslių ir skaidrių rezultatų, ji negali būti naudojama duomenims apie asmenis generuoti“, – sakė NOYB duomenų apsaugos teisininkė Maartje de Graaf (Martjė de Graf).

„Technologija turi atitikti teisinius reikalavimus, o ne atvirkščiai“, – pridūrė ji. 

„ChatGPT“ „pakartotinai pateikė neteisingą informaciją“ apie NOYB įkūrėjo Maxo Schremso (Makso Šremso) gimimo datą, „užuot pranešusi naudotojams, kad neturi reikiamų duomenų“, nurodė skaitmeninių teisių centras. 

„OpenAI“ atmetė M. Schremso prašymą ištaisyti arba ištrinti duomenis, nors jie buvo neteisingi, sakydama, kad tai neįmanoma, pridūrė NOYB.

Be to, „OpenAI“ „tinkamai neatsakė“ į jo prašymą susipažinti su jo asmens duomenimis, taip pažeisdama ES teisę, pabrėžė NOYB, pridurdamas, kad „OpenAI“, „panašu, net nebando apsimesti, kad laikosi reikalavimų“.

NOYB, kuri nuo įsikūrimo 2018 metais aršiai kritikuoja technologijų milžines, teigė, kad prašo Austrijos duomenų apsaugos institucijos atlikti tyrimą ir nubausti „OpenAI“, kad ji atitiktų ES teisę.

 „ChatGPT“ paleidimas 2022 metų lapkritį technologijų pasaulyje sukėlė sensaciją, pastebėjus, kad šis dirbtinio intelekto įrankis sugebėjo vos per kelias sekundes parengti disertacijas, eilėraščius ar vertimus.

Tačiau kai kuriose šalyse dėl kritikos šiai technologijai imtasi teisinių veiksmų.

Italija 2023 metų kovą laikinai užblokavo pokalbių robotą. Prancūzijos reguliavimo institucija pradėjo tyrimą po kelių skundų.

Be to, siekiant pagerinti koordinavimą, buvo įsteigta Europos darbo grupė, nors NOYB ir toliau skeptiškai vertina pareigūnų pastangas reguliuoti dirbtinį intelektą.

The post Vienos skaitmeninių teisių centras: „ChatGPT“ nuolat klysta appeared first on LAIKMETIS.

Balandžio 15 d. jaunas musulmonas peiliu užpuolė Kristaus Gerojo Ganytojo bažnyčios vyskupą Veiklio priemiestyje. Užpuolimo vaizdo įrašas buvo transliuojamas internete, o tai išprovokavo riaušes. Parapijiečiai reikalavo, kad nusikaltėlis būtų jiems išduotas.

Australijos e. saugumo komisaras pareikalavo pašalinti vaizdo įrašą iš visų socialinių tinklų. X pakluso įsakymui, tačiau šis sprendimas galiojo tik Australijos vartotojams.

Australijos valdžios institucijos manė, kad tai leis vietiniams gyventojams apeiti apribojimus, ir kreipėsi į teismą. Teismas nurodė „X“ skirti pusės milijono dolerių baudą per dieną, jei vaizdo įrašas nebus pašalintas.

Tačiau Muskas baiminasi, kad precedentas su Australija atvers kelią turinio cenzūrai kitose šalyse, ir mano, kad vaizdo įrašo uždraudimas pažeidžia žodžio laisvę. Jis sakė, kad „X“ pašalins įrašus, kuriuose giriamas teroristinis išpuolis, tačiau pats vaizdo įrašas turėtų likti prieinamas.

Savo ruožtu Australijos ministras pirmininkas Anthony's Albanese'as (Entonis Albanezė) pavadino Muską „arogantišku milijardieriumi, kuris mano, kad yra aukščiau įstatymo“. Valdžios institucijos įsitikinusios, kad vaizdo įrašo rodymas gali išprovokuoti naujus išpuolius, ir nesutinka, kad draudimas rodyti vaizdo įrašą pažeidžia žodžio laisvę.

Vis dėlto minėta filmuota medžiaga užblokuota tik iš dalies. Tiesą sakant, jų nepašalino net Australijos naudotojai. Pavyzdžiui, vaizdo įrašą vis dar galima rasti Australijos žydų asociacijos (AJA) paskyroje. Ten teigiama, kad publikacija yra svarbi bendruomenės saugumui.

„Politikai nepakankamai rimtai žiūri į ekstremizmo riziką. Tuo tarpu viena iš tikslaus parodymo, kas įvyko, privalumų yra visuomenės prabudimas. Politikai dažnai nepradeda veikti be visuomenės spaudimo, todėl reikia suvokti riziką", - CNN sakė AJA prezidentas Davidas Adleris.

The post Socialinio tinklo „X“ savininkas E. Muskas atsisakė pašalinti vaizdo įrašą su išpuoliu prieš vyskupą Sidnėjuje appeared first on LAIKMETIS.

Skelbiama, kad JAV „TikTok“ turi 170 mln. naudotojų.

„TikTok“ priklauso Kinijos bendrovei „ByteDance“. Daugybė JAV politikų kaltino ją naudojant „TikTok“ kaip Pekino propagandos priemonę, tačiau bendrovė tai įnirtingai neigia.

The post Nuspręsta - jei nepasikeis „TikTok“ savininkas, platforma bus uždrausta JAV appeared first on LAIKMETIS.

Penktadienį Ispanijos Aukštojo teismo teisėjas Santiago Pedrazas (Santjagas Pedrasas) nurodė laikinai sustabdyti „Telegram“ veiklą šalyje, žiniasklaidos bendrovėms pateikus skundą dėl socialinio tinklo vykdomų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų.

Vartotojų teisių grupė „Facua“ kritikavo sprendimą kaip neproporcingą ir įspėjo, kad jis padarys didelę žalą milijonams socialinio tinklo naudotojų. 

„Tarsi būtų uždarytas internetas, nes yra interneto svetainių, kuriose neteisėtai talpinamas autorių teisių saugomas turinys“, – nurodė „Facua“ generalinis sekretorius Rubenas Sanchezas (Rubenas Sančesas).

Pasak teismo, pirmadienį teisėjas nurodė sustabdyti penktadienio sprendimo galiojimą, kol bus parengta policijos ataskaita apie „Telegram“ ir galimo laikino veiklos sustabdymo poveikį naudotojams. 

„Telegram“ yra šifruotų žinučių platforma, kuri taip pat leidžia naudotojams kurti savo kanalus, kuriais transliuojamas turinys.

Be to, S. Pedrazas nurodymą sustabdyti socialinio tinklo veiklą Ispanijoje išleido tuomet, kai Mergelių salų, kuriose „Telegram“ registruota kaip įmonė, pareigūnai neatsakė į 2023-iųjų liepos teismo prašymą pateikti išsamesnę informaciją. 

Žiniasklaidos bendrovės, kurias „Facua“ įvardijo kaip „Mediaset“, „Atresmedia“, „Movistar“ ir „Egeda“, skundėsi, kad „Telegram“ naudoja jų medžiagą be jų sutikimo. 

Teismas norėjo iš „Telegram“ gauti informacijos, kuri leistų nustatyti, kas atsakingas už šios medžiagos platinimą. 

Penktadienio nutartyje S. Pedrazas nurodė, kad imtis šių priemonių jį paskatino nepakankamas Mergelių salų bendradarbiavimas. 

Jis pridūrė, kad kad įsakymas atitinka „būtinumo, tinkamumo ir proporcingumo principus“.

„Nėra jokios kitos priemonės, kuri galėtų sustabdyti pasmerktų veiksmų pasikartojimą“, – nurodė S. Pedrazas.

„Telegram“ teigia turinti 700 mln. aktyvių naudotojų visame pasaulyje.

The post Ispanijos nesėkme baigėsi bandymas uždrausti „Telegram" appeared first on LAIKMETIS.

Reglamentui, dėl kurio su ES valstybėmis susitarta 2023 m. gruodžio mėn., pritarė 523 europarlamentarai, 46 nepritarė, o 49 susilakė.

Šio teisės akto tikslas – apsaugoti pagrindines teises, demokratiją, teisinę valstybę ir aplinkos tvarumą nuo didelės rizikos dirbtinio intelekto (DI) sistemų, kartu skatinant inovacijas ir užtikrinant Europos lyderystę šioje srityje. Reglamente nustatyti su dirbtiniu intelektu susiję įsipareigojimai, pagrįsti galima rizika ir poveikio lygiu.

Naujosiomis taisyklėmis uždraudžiamos tam tikros piliečių teisėms grėsmę keliančios dirbtinio intelekto prietaikos. Draudimai apima biometrinio kategorizavimo pagal neskelbtinus ypatumus sistemas ir konkrečiu tikslu neapribotą veido atvaizdų rinkimą iš interneto ar apsauginių vaizdo stebėjimo sistemų įrašų, siekiant kurti veido atpažinimo duomenų bazes. Taip pat uždraudžiamas emocijų atpažinimas darbo vietoje ir švietimo įstaigose, piliečių vertinimas, kriminologinis prognozavimas (kai jis grindžiamas vien tik asmenų profiliavimu ar jų ypatybių vertinimu) ir žmonių elgesiu manipuliuojantis arba žmonių pažeidžiamumu piktnaudžiaujantis dirbtinis intelektas.

uždraudžiamas emocijų atpažinimas darbo vietoje ir švietimo įstaigose, piliečių vertinimas, kriminologinis prognozavimas.

Iš esmės uždraudžiama biometrinio tapatybės nustatymo sistemas naudoti teisėsaugoje, išskyrus išsamiai išvardytas ir tiksliai apibrėžtas situacijas. Tikralaikio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos gali būti naudojamos tik užtikrinus griežtą apsaugą, t. y. jas naudojant ribotą laiką ir ribotoje teritorijoje ir gavus konkretų išankstinį teismo ar administracinį leidimą. Jas naudoti galima, pavyzdžiui, ieškant dingusio asmens ar siekiant užkirsti kelią teroristiniam išpuoliui. Netikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos laikomos keliančiomis didelę riziką, todėl jos gali būti naudojamos tik gavus teismo leidimą ir tik tiriant nusikaltimus.

Teisės akte taip pat nustatyti įsipareigojimai, susiję su kitomis didelės rizikos dirbtinio intelekto sistemomis (dėl jų galimos didelės žalos sveikatai, saugai, pagrindinėms teisėms, aplinkai, demokratijai ir teisinei valstybei). Didelės rizikos dirbtinis intelektas gali būti naudojamas, pavyzdžiui, ypatingos svarbos infrastruktūroje, švietimo ir profesinio mokymo, užimtumo ir esminių privačių bei viešųjų paslaugų (pvz., sveikatos priežiūros, bankininkystės) srityse, tam tikrose teisėsaugos sistemose, migracijos ir sienų valdyme, teisingumo ir demokratijos procesuose (pvz., darant poveikį rinkimams). Naudojant tokias sistemas turi būti įvertinamos ir mažinamos rizikos, registruojamas jų naudojimas, užtikrinamas skaidrumas, tikslumas ir žmogaus vykdoma priežiūra. Piliečiai turės teisę teikti skundus dėl dirbtinio intelekto sistemų ir gauti sprendimų, paremtų didelės rizikos dirbtinio intelekto sistemomis ir darančių didelį poveikį jų teisėms, paaiškinimus.

EP pranešėjas Brando Benifei (Socialistai ir demokratai, Italija) teigė: „Galiausiai turime pirmąsias pasaulyje privalomas dirbtinio intelekto veiklą reguliuojančias taisykles".

EP pranešėjas Brando Benifei (Socialistai ir demokratai, Italija) teigė: „Galiausiai turime pirmąsias pasaulyje privalomas dirbtinio intelekto veiklą reguliuojančias taisykles, kuriomis siekiama sumažinti rizikas, sukurti galimybes, kovoti su diskriminacija ir siekti skaidrumu. Europos Parlamento dėka bus draudžiamas nepriimtinas dirbtinio intelekto pritaikymas bei gerbiamos darbuotojų ir piliečių teises. Įsteigiame Dirbtinio intelekto biurą, kuris padės įmonėms prisitaikyti prie naujų taisyklių įgyvendinimo.“

Kitas EP pranešėjas Dragoş Tudorache („Atnaujinkime Europą“, Rumunija) pridūrė: „Pavyko suderinti dirbtinio intelekto koncepciją su pagrindinių teisių apsauga. Dirbtinis intelektas skatina mus peržiūrėti socialines normas, švietimo sistemas, darbo rinkas ir saugumą.“

Reglamentą dar turės galutinai peržiūrėti teisininkai lingvistai. Tikimasi, kad jis bus galutinai priimtas iki šios kadencijos pabaigos. Teisės aktą dar turi oficialiai priimti ir ES Taryba.

Jis įsigalios po dvidešimties dienų nuo jo paskelbimo Oficialiajame leidinyje ir bus pradėtas taikyti praėjus 24 mėnesiams nuo jo įsigaliojimo, išskyrus: draudimą vykdyti neleistiną veiklą, kuris bus pradėtas taikyti po šešių mėnesių nuo teisės akto įsigaliojimo dienos; praktikos kodeksus (po devynių mėnesių nuo įsigaliojimo dienos); bendrosios paskirties dirbtinio intelekto taisykles, įskaitant valdymą (po 12 mėnesių nuo įsigaliojimo dienos) ir su didelės rizikos sistemomis susijusius įsipareigojimus (po 36 mėnesių).

The post Europos Parlamentas patvirtino Dirbtinio intelekto aktą appeared first on LAIKMETIS.

Priemonė pavadinta „Amerikiečių apsaugos nuo užsienio priešiškų jėgų kontroliuojamų programų įstatymu" ir buvo priimta 352-65 balsais. Nors įstatymu „TikTok" nėra visiškai uždrausta, juo draudžiama „platinti, prižiūrėti ar teikti interneto prieglobos paslaugas" bet kokiai programėlei, kurią kontroliuoja subjektas, pripažintas užsienio priešu.

Jei įstatymas bus priimtas, „TikTok" savininkas iš Kinijos bus priverstas arba parduoti platformą, arba uždrausti ją JAV. Tai reiškia, kad jei bendrovė bus parduota amerikiečiui savininkui, jai bus leista toliau veikti JAV, tačiau jei „TikTok" patronuojančioji bendrovė „ByteDance" išlaikys „TikTok" nuosavybę, JAV vartotojai negalės naudotis šia programėle.

Įstatymo projektą remiantys Atstovų Rūmų nariai išreiškė susirūpinimą, kad „TikTok" kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir gali būti Kinijos komunistų partijos (KKP) propagandos kanalas.

The post JAV Atstovų Rūmai priėmė įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti arba priversti parduoti „TikTok" appeared first on LAIKMETIS.

Platformoje veikia daugybė paskyrų, „atvirai skirtų nepilnamečių sekso vaizdų užsakymui ir prekybai“. Sunku patikėti, bet Instagramas leidžia naudoti tokias grotažymes, kaip #pedokekšė ir #vaikųseksas. Platformos savininkė „Meta" („Facebook" motininė kompanija) netgi nukreipdavo vartotojus į paskyras, reklamuojančias vaikų sekso medžiagos pardavėjus.

Instagramas turi daugiau nei 1.3 milijardo vartotojų visame pasaulyje, daugiausiai tarp paauglių. Vienas „Wall Street Journal" ataskaitą pastebėjusių asmenų, buvo ir socialinio tinklo „X" (anksčiau „Twitter") savininkas Elonas Muskas (Ilonas Maskas). Savo „X" paskyroje žodžio laisvės gynėjas pasidalino žurnalo antraštės kopija su trumpu prierašu – „Verta labai sunerimti“. Musko pasidalinimas sulaukė beveik 50 milijonų peržiūrų.

Kaip pabrėžė Braunstauno instituto atstovas Jeffrey Tuckeris (Džefris Takeris), „Instagram" pedofilų ekosistema klestėjo net tada, kai platforma leidosi į COVID eros „kryžiaus žygį“ prieš paskyras, kurių savininkai abejojo kaukių nešiojimo ar visuotinio karantino nauda. Apibendrindamas „Instagram" aplaidumą šioje vienoje srityje, dienraštis rašo: „Pedofilai jau seniai naudojasi internetu. Tačiau, skirtingai nei forumuose, skirtuose žmonėms, ieškantiems neteisėto turinio, „Instagram" algoritmai gerokai palengvina šią veiklą. „Instagram" sujungia pedofilus ir nukreipia juos į turinio pardavėjus per rekomendacijų sistemas, skirtas susieti asmenis turinčius nišinių interesų."

„Instagram" paskyrose, parduodančiose tokį turinį, „dažnai teigiama, kad jas valdo patys vaikai ir naudojami atvirai seksualizuoti paskyrų pavadinimai, tokie kaip ‚tavo mažoji kekšė‘“. Naudodami grotažymes, ženklinančias nepilnamečių sekso turinį, tyrėjai aptiko 405 paskyras, kurias tariamai valdė vaikai nuo 12 metų. Jose buvo siūloma neva „pačių vaikų sukurta“ sekso medžiaga. Tokias paskyras sekė dešimtys tūkstančių unikalių vartotojų. Kaip sakoma ataskaitoje: „Stanfordo interneto observatorijos tyrėjai nustatė, kad kai kurios paskyros kviečia pirkėjus užsakyti konkretų turinį. Jų meniu siūlomi vaizdo įrašai, kuriuose vaikai žaloja save, ar „atlieka lytinius aktus su gyvūnais“. Už tam tikrą kainą vaikai gali asmeniškai „susitikti“ su užsakovais."

Pedofilų valdomos paskyros pasižymi „įžūlumu bei paviršutiniškomis pastangomis užmaskuoti savo veiklą“, rašo „Wall Street Journal". Pedofilai taip pat naudoja emodžius, kad užkoduotų savo žinutes. Pavyzdžiui, žemėlapio emodžis reiškia „asmenį jaučiantį potraukį nepilnamečiams“; sūrio picos emodžis, reiškia „vaikų pornografiją“ ir pan. […]

Dar daugiau, vartotojams, ieškantiems neteisėtos medžiagos, „Instagram", parodydavo įspėjimą, kad „šiuose rezultatuose gali būti seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdų“, tačiau leisdavo „vis tiek pamatyti rezultatus“. Po to, kai „Wall Street Journal" paklausė „Instagram" apie šią protu nesuvokiamą galimybę, bendrovė ją pašalino taip ir nepaaiškinusi kodėl buvo ją suteikusi.

Patys „Meta" darbuotojai, dirbę su „Instagram" vaikų apsaugos iniciatyvomis, apskaičiavo, kad paskyrų, pirmiausiai siekiančių demonstruoti vaikų sekso scenas, skaičius yra „šimtai tūkstančių, jei ne milijonai“.

Meta savo atsakyme į „Wall Street Journal" užklausą teigė per pastaruosius dvejus metus pašalinusi 27 pedofilų tinklus ir planuoja daugiau tokių pašalinimų. Vien 2023 m. sausį už vaikų saugumo politikos pažeidimus ji panaikino beveik 500 000 paskyrų. Nuo tada, kai žurnalas pradėjo savo tyrimą, „Instagram" „užblokavo tūkstančius grotažymių, kurios seksualizuoja vaikus, kai kurias su milijonais įrašų, ir apribojo savo sistemų galimybę rekomenduoti vartotojams terminus, kurie, kaip žinoma, yra susiję su seksualine prievarta“.

Tačiau bet kuriam sveiko proto stebėtojui šios pastangos yra per vėlyvos, ir jų yra per mažai. Influencerių pamėgta platforma šiuo metu daro įtaką pasaulinei auditorijai, o tai turėtų priversti sudrebėti kiekvieną iš mūsų. Kas bus toliau, „Meta"?

The post Instagramas praleidžia pedofilų spąstus - JAV žiniasklaida appeared first on LAIKMETIS.

Briuselis pirmą kartą pasiūlė priimti dirbtinio intelekto įstatymą 2021-aisiais, tačiau teksto projektas patvirtintas tik po to, kai pokalbių robotas „ChatGPT“ įsiveržė į DI sceną.

ES valstybės ir įstatymų leidėjai dar gruodį susitarė dėl taisyklių projekto, vadinamo pirmuoju pasaulyje išsamiu DI reguliavimo teisės aktu, ir patvirtinimas po to turėjo būti tik formalumas.

Tačiau kai kurios šalys, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, išreiškė susirūpinimą, dėl kurio kilo baimė, kad DI įstatymo nepavyks įgyvendinti – dėl to prasidėjo naujas derybų dėl jo turinio etapas.

Penktadienį Briuselyje vykusiame susitikime ES ambasadoriai galiausiai pasirašė tekstą, kai Prancūzijos ir Vokietijos susirūpinimas buvo nuramintas.

„Labai džiaugiamės galėdami pranešti, kad (...) ambasadoriai ką tik vienbalsiai patvirtino galutinį kompromisinį tekstą, rastą dėl pasiūlymo dėl suderintų dirbtinio intelekto taisyklių“, – sakė ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Belgija.

Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas) pasveikino „istorines, pirmąsias pasaulyje ir novatoriškas“ taisykles.

„Aktas dėl DI sukėlė daug aistrų (...) ir teisingai! Šiandien valstybės narės patvirtino gruodį pasiektą politinį susitarimą – pripažindamos, kad derybininkai rado puikią pusiausvyrą tarp inovacijų ir saugumo“, – sakė jis.

Paryžius ypač siekė, kad įstatymu būtų apsaugoti DI startuoliai, norėdamas užtikrinti, kad taisyklės neuždraustų būsimų „Europos DI čempionų“.

„ChatGPT“ pademonstravo svaiginančią DI pažangą ir parodė, kad ši technologija – generatyvinis DI – kelia daug grėsmių, tačiau taip pat gali atverti naujų galimybių.

Lengvai prieinamas JAV bendrovės „OpenAI“ pokalbių robotas per kelias sekundes gali sugeneruoti iškalbingas esė ir aistringą poeziją, taip pat išlaikyti medicinos ir teisės egzaminus.

Generatyvinio DI programinė įranga, tarp kurios yra ir „Google“ pokalbių robotas „Bard“, gali greitai sukurti tekstą, vaizdus ir garsą iš paprastų kasdienės kalbos komandų.

Europos Parlamentas dėl šio teisės akto teksto turėtų balsuoti kovo arba balandžio mėnesį. Tada jis turėtų būti oficialiai patvirtintas gegužę.

Tačiau įstatymas įsigalios ne iš karto. Kai kurios taisyklės bus pradėtos taikyti per šešis mėnesius, o kiti įstatymo elementai bus pradėti taikyti po dvejų metų nuo įsigaliojimo.

CCIA, viena pagrindinių technologijų lobistų grupių, teigė, kad penktadienio patvirtinimas yra svarbus žingsnis oficialiam teksto priėmimui, tačiau išliko atsargi.

„Nepaisant pastangų patobulinti galutinį tekstą, po to, kai gruodžio mėnesį buvo per anksti paskelbta „pergalė“, daugelis naujųjų DI taisyklių tebėra neaiškios ir gali sulėtinti novatoriško DI taikymo kūrimą ir diegimą Europoje“, – sakė CCIA Europos skyriaus politikos vadovas Boniface'as de Champris (Bonifacas de Šampris).

The post ES valstybės pritarė naujoms dirbtinio intelekto naudojimo taisyklėms appeared first on LAIKMETIS.

„Niekada nepamiršiu tos dienos, kai nubėgau į savo vidurinės mokyklos „Mac“ kompiuterių laboratoriją ir užsiregistravau „Facebook“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo „Insider Intelligence“ analitikė Jasmine Enberg (Džasmin Enberg). – Tuo pat metu jautėtės esantys mažos, išskirtinės bendruomenės, kurioje nebuvo jūsų tėvų, senelių ir mokytojų, dalis, bet kartu ir kažko daug didesnio.“

2004 metų vasario 4 dieną Markas Zuckerbergas (Markas Zakerbergas) ir trys jo draugai sukūrė svetainę thefacebook.com, kuri iš pradžių buvo skirta tik Harvardo koledžo studentams. Vėliau ji tapo prieinama kitų JAV universitetų studentams, o 2006 metais buvo atverta visiems norintiems prisijungti.

„Facebook“ tapo erdve, kurioje galima bendrauti su bet kuo ir bet kur, o iki 2023-iųjų, kaip pranešama, šiuo tinklu kas mėnesį naudojosi daugiau nei 3 mlrd. žmonių.

„Facebook“ po savo pasirodymo tapo revoliucingu [dalyku], – sakė J. Enberg. – Sunku pervertinti „Facebook“ įtaką viskam – nuo popkultūros iki politikos ir mūsų elgesio internete.“

Ji akcentavo vadinamąjį „Facebook“ langą (angl. feed), kuriame pateikiamos nuotraukos, komentarai ar kiti įrašai, kurie, remiantis algoritmu, galėtų patraukti naudotojų dėmesį.

Kuo daugiau naudotojų įsitraukia į „Facebook“, tuo daugiau jis gali pateikti pelną nešančių reklaminių skelbimų, parengtų atsižvelgiant į didžiulį kiekį informacijos, kuria žmonės dalijasi šiame socialiniame tinkle.

Tinklui priskiriami nuopelnai už masinio turinio išpopuliarinimo fenomeną, bet to, jis paskatino tik internete veikiančių naujienų portalų tendenciją.

Internetinės reklamos milžinė

Visgi „Facebook“ įgijo ir neigiamą, kaip potencialius varžovus nuperkančios arba kopijuojančios bendrovės, reputaciją. Dabar ji gali pasigirti būdama populiarių platformų, įskaitant „Instagram“ ir „WhatsApp“, šeimos dalimi.

M. Zuckerbergas, kuris vis dar vadovauja bendrovei, laikosi strategijos daug investuoti į naudotojų pritraukimą ir tik tada integruoti pelno kėlimo metodus, kurie dažniausiai susiję su tikslinėmis reklamomis.

Kartu su „Google“ „Facebook“ tapo internetinės reklamos milžine. 2022 metais, kurie Silicio slėnyje įsikūrusiai bendrovei buvo prasti, jos pelnas pasiekė 23 mlrd. dolerių (21,3 mlrd. eurų).

Pasak J. Enberg, ši platforma yra skaitmeninio kraštovaizdžio dalis, ypač devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose gimusiems tūkstantmečio kartos atstovams.

„Dėl jos pasiekiamumo ir našumo reklamuotojai jai ir toliau neatsispiria“, – apie „Facebook“ kalbėjo analitikė.

Tačiau dėl taikomo verslo modelio, pagrįsto žmonių asmeninių duomenų naudojimu, kad būtų galima pasiūlyti daugiau dėmesio pritraukiančio turinio ir tikslinių reklamų, „Facebook“ sulaukė skundų ir baudų.

Neseniai sulaukęs kaltinimų, kad Rusija naudojosi „Facebook“ bandydama paveikti 2016-ųjų JAV prezidento rinkimų rezultatus, tinklas įsivėlė į „Cambridge Analytica“ duomenų dalijimosi skandalą. 2021 metais jis buvo kritikuojamas dėl informatorių kaltinimų, kad vadovai pirmenybę teikė pelnui, o ne naudotojų saugumui ir gerovei.

Nepaisant visko, „Facebook“ ir toliau auga. Be to, technologijų titano plėtra leido jam investuoti į inovacijas, įskaitant dirbtinį intelektą (DI) ir virtualiąją realybę.

2021 metų pabaigoje „Facebook“ pakeitė savo patronuojančiosios bendrovės pavadinimą į „Meta“, sakydamas, kad tai įvyko dėl M. Zuckerbergo vizijos, kad įtraukiantys virtualūs pasauliai, vadinami „metavisata“ (metaverse), taps kita pagrindine kompiuterių platforma.

Patrauklios „Facebook“ funkcijos 

„Galbūt esame mažiau įsitraukę, bet nepasitraukėme, nes iš tikrųjų nėra alternatyvos“, – sakė rinkos tyrimų bendrovės „Creative Strategies“ analitikė Carolina Milanesi (Karolina Milanezi), kalbėdama apie senstančio socialinio tinklo išliekamąją galią.

„Facebook“ patrauklumą išlaiko ir su vadinamąja „grupių“ funkcija, leidžiančia naudotojams burti bendrų interesų, pavyzdžiui, sporto, įžymybių pasaulio ar ūkininkavimo, turinčius žmones, kurie bendrauja ne tik internete, bet ir realybėje.

Taip pat populiarios internetinės prekyvietės funkcijos, leidžiančios žmonėms pirkti arba parduoti daiktus.

„Prisijungiau prie „Facebook“, nes žinojau, kad tai sudomins mano mamos drauges, – sakė 18-metė auklė iš Kalifornijos Ruby Hammer (Rubi Hamer), pasakodama, kaip naudojasi socialiniu tinklu norėdama užsidirbti pinigų. – Taip pat, dėl prekyvietės [funkcijos], nes ieškau automobilio.“

Ji su bendraamžiais bendrauja dalydamasi nuotraukomis „SnapChat“ ir „Instagram“, o ne „Facebook“.

J. Enberg „Instagram“ įsigijimą 2012 metais, kai buvo pereita prie išmaniųjų telefonų užvaldyto gyvenimo būdo, pavadino vienu geriausių „Facebook“ verslo sprendimų.

Taip buvo pašalintas konkurentas, atsirado nauja platforma reklamoms ir pritraukti jaunesni interneto vartotojai, praradę susidomėjimą „Facebook“.

„Visų pirma, tai suteikia bendrovei programėlę, kuri galėtų konkuruoti su „Snapchat“ ir „TikTok“, itin populiariomis tarp paauglių“, – teigė J. Enberg.

Internetinės analizės bendrovės „DataReportal“ duomenimis, šiandien daugiau nei pusė „Facebook“ naudotojų yra 18–34 metų amžiaus. Tačiau vis dar sunku įvertinti, kiek naudotojai yra įsitraukę į socialinį tinklą.

„Aš labai retai lankausi „Facebook“, bet tai, ką skelbiu „Instagram“, automatiškai pasirodo ir „Facebook“, – sakė C. Milanesi. – Taigi, aš tikrai esu laikoma „aktyvia“ (...) Skaičiai gali neatitikti tikrovės.“

The post Prieš 20 metų atsirado socialinis tinklas „Facebook“ appeared first on LAIKMETIS.

LINEŠA (Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros) kuruojamas projektas  „Draugiškas internetas“,  skatina vaikus ir jų tėvus atsižvelgti į kokybišką ir saugų interneto vartojimą. Taipogi, projektu siekiama sukurti patikimą internetinę aplinką ir įtraukti jaunimą į saugesnį interneto erdvės kūrimą.

Siekiant plėsti saugesnio interneto paslaugų sistemą Lietuvoje, buvo įkurtas Saugesnio interneto centras - keturių institucijų konsorciumas (LINEŠA, Vaikų linija, LR Ryšių reguliavimo tarnyba ir asociacija „Langas į ateitį“). Šis Centras teikia tris svarbiausias paslaugas visuomenei: informavimo, pagalbos linijos ir karštosios linijos.

Pasak LINEŠA projektų vadovo Liudo Mikalkevičiaus, vaikų nereikia per daug riboti, mat gudrus paauglys gali rasti savų būdų, kaip pasipriešinti tėvų griežtiems draudimams. Tačiau pokalbiai namuose apie socialinių tinklų naudojimą ir priežiūra – tikrai reikalinga.

– Nuo kelių metų vaikui galima leisti naudotis socialiniais tinklais?

Europos Parlamento bendrai apibrėžtas amžius – 13 metų, panašias rekomendacijas siūlo ir JAV organizacijos. Jaunesniems vaikams galima pradėti susipažinti su socialiniais tinklais, naudojantis tėvų paskyromis, kartu su jų priežiūra.

Kalbant apie laiko praleidimo prie ekranų, – iki 3 metų yra rekomenduojamos kelios minutės per dieną su suaugusiųjų priežiūra, iki 6 metų pusvalandis, o iki 10 metų maždaug apie valandą.

– Kaip elgtis tėvams? Ar reikėtų drausti?

Geriausi veiksmai yra pereinamieji, nuo mažiausio amžiaus, kai vaikai sužino apie socialinius tinklus ir pradeda norėti turėti savo paskyrą. Tai reikia vertinti labai individualiai, kai kurie pradeda domėtis ankstyvame amžiuje, tuo tarpu kitiems  –  gali būti neįdomu net ir peraugus šį 13 metų amžių.

Bendrai žiūrint, galbūt vaikui užtektų naudotis tėvų paskyromis ir tik vėliau susikūrus asmeninę paskyrą, reiktų su vaiku kalbėtis apie tai kaip sekasi naudotis paskyra, kas ten yra naujo. Konkrečiai kalbant apie draudimą, nereikėtų jaunuoliui vienareikšmiškai sakyti „ne“ ar imtis radikalių veiksmų, nors priežiūros reikia.

– Kaip rasti ribą, kiek galima, o kur jau sakyti „stop“?

Kiekvienoje situacijoje reikia vadovautis individualiu požiūriu, nes tų situacijų ir poreikių būna įvairių, bet bendros taisyklės turėtų būti. Jeigu vaikas kelia nuotraukas ar vaizdo įrašus, rekomenduojama tėvams juos prieš tai peržiūrėti.

Galima bendrai namuose apibrėžti taisykles: pavyzdžiui, jeigu tai yra informacija susijusi su šeima, galbūt kažkokie konfidencialūs dalykai, vaikai turėtų pasikonsultuoti su tėvais ir bendrai sutarti, kokia informacija turėtų būti viešinama, o kokia ne.

Taip pat galima susitarti, kas matys tuos pasidalinimus, pavyzdžiui artimiausi draugai.

– Ar turėtų tėvai žinoti vaikų prisijungimo duomenis prie socialinių tinklų?

Čia nuomonės išsiskiria, tiek ekspertų, tiek pačių jaunuolių. Ankstyvame amžiuje tėvai turėtų žinoti prisijungimo duomenis. Paauglystėje tėvai jau neturėtų tiek kontroliuoti, paaugliui reikia erdvės ir privatumo. Tačiau iki 13 metų absoliučiai reiktų žinoti jaunuolio prisijungimo duomenis.

– Kokie didžiausi pavojai vaikui tyko internete?

Reiktų atkreipti dėmesį dalinantis informacija, susidraugaujant su kažkuo, nes dažnai pasitaiko apsimetėlių, tiek dėl turtinių paskatų, tiek dėl kažkokių nuotraukų išviliojimo, pornografijos.

Kitas svarbus dalykas, į ką reiktų atkreipti dėmesį – „internetiniai troliai”, patyčios. Tai yra labai smarkiai susiję su emocine sveikata, su gerbūviu, kuris persikelia taip pat ir į realų gyvenimą. Patyčios gali labai stipriai paveikti emocinę sveikatą.

Tos pačios problemos potemė, gali būti netikra informacija, nes jaunesniems žmonėms, būna sunku ją įvertinti dėl informacijos ar gyvenimo patirties stokos. Visa tai gali būti susiję su kažkokia politine manipuliacija, su pardavimais, bandymais parduoti produktus.

The post Vaikai internete - ką turi žinoti tėvai appeared first on LAIKMETIS.