Austrijos Katalikų Bažnyčia 2025 metais išgyvena viltį teikiantį atgimimą – šalyje planuojama arba jau įvyko bent 26 kunigų šventimai. Tai daugiau nei pastaraisiais metais, o dar ryškesnė tendencija – kunigų kandidatų amžiaus jaunėjimas: pusė iš jų yra 27–31 metų, o vidutinis amžius siekia vos 34 metus.
Kaip skelbia katalikų naujienų agentūra „Kathpress“, iš viso šiemet į kunigus bus įšventinti 14 austrų kilmės pašauktųjų – gerokai daugiau nei 2024-aisiais (6) ar 2023-aisiais (11). Kiti šventinamieji yra kilę iš Vokietijos, Nigerijos, Slovakijos, Lenkijos, Ispanijos ir Indijos. Tarp jų – nemažai tų, kurie į Austriją atvyko studijuoti, o dabar čia įsitraukia į sielovadą.
Didžiausi šventimai – Vienos katedroje
Birželio 14-ąją Vienos Šv. Stepono katedroje kardinolas Christophas Schönbornas kunigais įšventino penkis kandidatus, tarp jų – austrus, lenką ir slovaką. Tuo metu birželio 28 d. Linco vyskupas Manfredas Scheueris į kunigus šventins keturis kandidatus, iš kurių trys yra kilę iš Nigerijos. Visi jie jau kelerius metus gyvena ir mokosi Austrijoje, planuoja likti pastoraciniam darbui šioje šalyje.
Austrų pašaukimai plečiasi už Austrijos ribų: vienas jų – Andreasas Kerschenbaueris – šventinamas Prancūzijos Normandijoje, kur tarnauja Šv. Martyno kunigų bendruomenėje. Dar vienas kunigystės kelias – iš Graco į Indiją: Ajayanas Josephas, kuris šventinamas gimtinėje, vėliau tarnaus Austrijos Gurko-Klagenfurto vyskupijoje.
Pašaukimo įvairovę atspindi ir tai, kad šiemet kunigystei pasirengę ir vienuolijų nariai: benediktinai, oratoriečiai, Kryžiaus kanauninkai, jėzuitai, servitai, Opus Dei nariai. Dalis jų jau dirbo pastoracinį darbą – pavyzdžiui, jėzuitas Geraldas Baumgartneris, daug metų tarnavo Sirijoje.
Kunigų pašaukimų analizė rodo, kad nyksta vėlyvų pašaukimų dominavimas – vis daugiau jaunų vyrų apsisprendžia žengti į kunigystę anksčiau. 2025-ųjų amžiaus vidurkis – vienas žemiausių per dešimtmetį. Iš viso per 2015–2023 m. kasmet vidutiniškai būdavo šventinami 22 kunigai – šiemet jų skaičius viršys šį vidurkį.