Birželio 28 d. atsistatydino seniausios Europoje nepertraukiamai veikiančios abatijos vadovas po to, kai buvo paskelbta griežta ataskaita apie dvasininkų seksualinio išnaudojimo atvejus, kuriuos Vatikanas iš pradžių buvo pripažinęs senaties ribas peržengusiais.
73 metų abatui Jeanui Scarcellai nuo 2023 m. rugsėjo iki 2025 m. kovo buvo laikinai sustabdytos pareigos Šv. Mauricijaus abatijoje po to, kai pirminė ataskaita atskleidė 1002 išnaudojimo atvejus ir 510 kaltinamųjų visoje Šveicarijoje nuo 1950-ųjų.
Nors ši ataskaita įspėjo, kad tai – tik „ledkalnio viršūnė“, Vatikano peržiūra padarė išvadą, kad dauguma bylų yra pernelyg senos, kad būtų galima pradėti baudžiamąjį persekiojimą.
Vis dėlto Vyskupų dikasterija, tuomet vadovaujama kardinolo Roberto Prevosto (dabar popiežius Leonas XIV), 2023 m. spalį kritikavo Scarcellą ir dar penkis Šveicarijos vyskupų konferencijos narius už tai, kad jie „netinkamai“ reagavo į dvasininkų seksualinio išnaudojimo kaltinimus.
Nors oficiali korespondencija nebuvo viešai paskelbta, Šveicarijos žiniasklaida įvardijo šešis dvasininkus, kurie, kaip įtariama, arba dangstė, arba patys vykdė išnaudojimą. Scarcella ir du vyskupai į klausimus atsakė miglotai arba išvis nekomentavo.
Šv. Mauricijaus abatija, esanti Valė kantone, netoli Simplono perėjos per Alpes į šiaurės Italiją, yra teritorinė abatija, veikianti nuo VI a. Teritorinis abatas prilygsta vyskupui ordinarui.
Birželio 20 d. paskelbta siauresnės apimties ataskaita, kurią užsakė Šv. Augustino regulinių kanauninkų ordinas (kuriam priklauso Scarcella), nustatė bent 67 seksualinio išnaudojimo atvejus – daugiausia nepilnamečių – nuo 1960 iki 2024 m., kuriuos įvykdė apie 30 ordino narių abatijoje ir kitose vietose.
Šis ordinas priklauso tai pačiai šv. Augustino regulos sekėjų šeimai kaip ir šv. Augustino ordinas, kuriam priklausė ir popiežius Leonas, tačiau tai skirtingos kongregacijos.
Birželio 28 d. Vatikanas pranešė, kad popiežius Leonas priėmė Scarellos atsistatydinimą, papildomų komentarų nepateikdamas.
