Afrikos Sąjunga antradienį pareiškė, kad sustabdė Nigerio narystę, kol šalyje bus atkurta civilinė valdžia, ir kad ji įvertins bet kokios ginkluotos intervencijos Sachelio šalyje pasekmes.
55 šalis vienijančio bloko Taikos ir saugumo taryba „prašo AS komisijos atlikti ekonominių, socialinių ir saugumo pasekmių, susijusių su budinčiųjų pajėgų dislokavimu Nigeryje, vertinimą ir pateikti Tarybai ataskaitą“, pareiškė blokas po didelių nesutarimų šiuo klausimu.
Liepos 26 dieną buvo nuverstas demokratiškai išrinktas šalies prezidentas Mohamedas Bazoumas (Mohamedas Bazumas). Tai buvo pasmerkta visame pasaulyje, o Nigerio kaimyninės šalys įvedė prekybos sankcijas.
M. Bazoumas, jo žmona ir sūnus šiuo metu yra Nigerijos sostinėje, jiems taikomas namų areštas.
Tai buvo pirmas viešas tarybos pranešimas po to, kai ji anksčiau šį mėnesį susirinko aptarti Nigerio krizės. Taryba paragino visas valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę pasipriešinti antikonstituciniam šalies vyriausybės pakeitimui ir paragino susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų įteisinti Nigerio pučistus.
Afrikos Sąjungos komisijos ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrijos (ECOWAS) paprašyta kuo skubiau pateikti asmenų, prisidėjusių prie prezidento nuvertimo, sąrašą, kad jiems būtų galima pritaikyti tikslines sankcijas.
M. Bazoumo artimieji sako, kad jam atjungta elektra ir vanduo, taip pat trūksta maisto.
Teisių gynimo grupės sako negalinčios susisiekti su ministrais ir politinio elito atstovais, kuriuos chunta sulaikė po perversmo.
Teisių gynimo grupės sako negalinčios susisiekti su ministrais ir politinio elito atstovais, kuriuos chunta sulaikė po perversmo
Iki šiol Vakarų šalys Nigerį laikė vienu iš nedaugelio partnerių Sahelio regione, su kuriuo galima bendradarbiauti kovojant su džihadistų sukilimu, siejamu su „al Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ grupuote.
Prancūzija ir Jungtinės Valstijos šioje šalyje turi dislokavusios apie 2,5 tūkst. karių.
ECOWAS pagrasino panaudoti jėgą, jei M. Bazoumas nebus grąžintas valdžion. Tačiau galutinis terminas jį sugrąžinti baigėsi ir jokių veiksmų nebuvo imtasi. Savaitgalį Niamėjuje lankėsi ECOWAS delegacija, tačiau pareigūnai teigia, kad derybos nedavė jokių rezultatų, o chunta toliau vykdo savo planus, teigdama, kad per trejus metus šalyje atkurs konstitucinį valdymą.
Afrikos Sąjunga nenurodė, ar pritartų karinės jėgos panaudojimui Nigeryje.
Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo taryba galėtų atšaukti karinę intervenciją, jei manytų, kad ji kelia grėsmę platesniam stabilumui žemyne.
Analitikai teigia, kad jei ji nepritars jėgos panaudojimui, yra nedaug priežasčių, kuriomis remdamasi ECOWAS galėtų teigti, kad tam esama teisinio pagrindo.
„Nors ECOWAS valstybės narės pritarė karinei intervencijai, kad Mohamedas Bazoumas grįžtų į valdžią, Afrikos Sąjunga tebėra susiskaldžiusi ir abejoja dėl jėgos panaudojimo. Yra šalių, kurios nepritaria karinei intervencijai“, – sakė Maroke įsikūrusio Naujųjų Pietų politikos centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Rida Lyammouri (Rida Liamuris).
