Daug kas matė prof. Vytauto Landsbergio įrašą apie mįslingą KGB informatorių R. Įraše prof. Landsbergis taip pakraipo faktus, kad atrodytų, kad šis R galėjo būti prof. Radžvilas, o tada savo stiliuje užduoda klausimą, ar tik tai ne prof. Radžvilas.
Sako, LRT tyrimai (suprask, Makaraitytė) galėtų pasiaiškinti. Makaraitytės neprireikė, nes jau ne vienas raštingas žmogus išdėstė nutylėtus faktus, o ir pačią R tapatybę (signataras Audrius Rudys). Dar daugiau, kaip tiksliai pastebi Audrius Bačiulis, minėtame viešai prieinamame dokumente apie R veiklą rašoma (bet prof. Landsbergis nutyli), kad pats prof. Landsbergis į jį kreipėsi su prašymu pulti Antaną Terlecką. Taigi prof. Landsbergis žino, kas tas R, ne tik iš viešos erdvės ir istorijos. Žino asmeniškai. Ir vis tiek imasi spekuliacijų, neva tai galintis būti prof. Radžvilas.
Tai gėdingas prof. Landsbergio poelgis. Gėdingas, nes sąmoningai bandoma apjuodinti prof. Radžvilą, o per jį ir visą vadovaujamą partiją, pačiam žinomai melagingais kaltinimais. Gėdingas, nes tuo pačiu parodomi jo veikimo metodai Sąjūdžio metais (prašymas R apjuodinti A. Terlecką). Gėdingas, nes pats tokio neišprovokuoto ir atvirai kvailo išpuolio prieš prof. Radžvilą faktas rodo banalią baimę, kad pastarasis iš tiesų ima perimti jo šeimyninės partijos rinkėjus. Tuos vyresniuosius, konservatyvius, kuriems istorija, Sąjūdis, teisingumas iš tiesų kažką reiškia. Kasdien tokių sutinku.
Truputį net gaila profesoriaus šioje situacijoje. Neįsivaizduočiau jo taip grubiai klystant kad ir prieš 10 metų. Bet situacija verčia kalbėti plačiau, apie ateitį. Kažkodėl taip yra, kad būtent tokias šmeižto kampanijas rengiančių politikų partija aršiausiai kovoja prieš žinomų KGB bendradarbių išslaptinimą. Kontrastas – Nacionalinis susivienijimas atviriausiai pasisako už jų išslaptinimas (valstybės duotas pažadas šiems žmonėms seniausiai išpildytas). Tad tenka priminti, kad visada sieksime KGB bendradarbių išslaptinimo.
Ir ne tik. Išvežti KGB archyvai Maskvoje Lietuvai iš tiesų neprieinami. Bet labai daug KGB archyvų medžiagos yra mūsų šalies draugų rankose Kijeve. Mįslinga, tačiau per 30 nepriklausomybės metų jokia valdžia niekada neiniciavo ir sistemingai nefinansavo pastangų prieiti ir susipažinti su KGB archyvais Kijeve, ten esančia medžiaga. Po karo būtina tai pataisyti, skiriant politinį prioritetą ir deramą finansavimą. Daug sužinosime.
