Vyko konferencija „Gyvybės kultūros puoselėjimas technologijų pažangos laikmetyje”

Lapkričio 18 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete vyko respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Gyvybės kultūros puoselėjimas technologijų pažangos laikmetyje“.

Konferencijoje medicinos, teologijos ir teisės sričių mokslininkai-praktikai kalbėjo apie žmogaus fizinės ir psichinės sveikatos programavimą, ekologinės, socialinės bei teisinės aplinkos reikšmę žmogaus gyvenimui, o renginį vainikavo diskusijų forumas.

Renginį atidarė ir sveikinimo žodį tarė Kauno klinikų direktorius dr. Tomas Lapinskas, kuris pabrėžė, jog gyvendami greitai besikeičiančiame pasaulyje turime skirti papildomą dėmesį ilgaamžėms vertybėms, kad turėtume tvirtą, saugumo ir apibrėžtumo jausmą formuojantį pamatą.

Renginio dalyvius sveikino ir konferenciją palaimino J. E. Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, sakydamas, kad gyvybės principo negerbimas sukuria slidaus šlaito efektą, vedantį prie vis nuožmesnių gyvybės principo pažeidimo.

Technologijų pažanga sukūrė mums pagundų, kurių anksčiau nežinojo nei mokslas nei žmonės. Technologijų pažanga turi vykti nesulaužydama gyvybės apsaugos principo, nuo jos prasidėjimo, iki natūralios mirties.

Technologijų pažanga sukūrė mums pagundų, kurių anksčiau nežinojo nei mokslas nei žmonės.

Konferencijos dalyvius taip pat sveikino Seimo laikinosios grupės „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ pirmininkė Asta Kubilienė, kuri pastebėjo, jog paskutiniu metu labai agresyviai ir visais įmanomais būdais nešama mirties kultūra: nuo komunikacijos, neurolingvistinio programavimo iki etikečių klijavimo.

Pasak Seimo narės, turime kelti klausimą kaip galėtume visiems nešti gyvybės kultūrą ir užtikrinti pagarbą žmogaus orumui.

Į renginio dalyvius kreipėsi ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras bei Seimo narys Aurelijus Veryga. Pasak jo, Lietuva susiduria su beprecedente demografine krize, kuri kyla nemaža dalimi dėl plataus nenoro turėti vaikų bei nužmoginimo, su kuriuo susiduria negimę kūdikiai.

Jis minėjo paradoksą – visi mes esame žmonės, kurie turėjo galimybę gimti ir nenorime ginti negimusių vaikų teisių. Baigdamas kalbą jis palinkėjo visiems drąsiai atstovėti už kritines vertybes ir tiesą.

Lietuva susiduria su beprecedente demografine krize, kuri kyla nemaža dalimi dėl plataus nenoro turėti vaikų bei nužmoginimo, su kuriuo susiduria negimę kūdikiai.

LSMU Bioetikos katedros sociologė dr. Aušra Rimaitė skaitė pranešimą „Ekologinis nerimas rizikos visuomenėje“. Ji kalbėjo apie dabartinėje visuomenėje kylančias grėsmes gyvybei.

Susiduriame su rizikomis, kurių nėra patyrusios ankstesnės kartos – tai Klimato kaita, GMO, nanotechnologijos, branduolinė rizika. Šios rizikos yra lydimos paralyžiuojančių fobijų, nesaugumo ir nerimo pojūčio, kuris veda prie nesugebėjimo spręsti iškilusias žmogaus gyvybei naujo pobūdžio problemas.

Pranešėja ragino klausytojus negyventi taip, tarsi žmogus būtų vienintelė gyva būtybė pasaulyje ir kurti saugesnį pasaulį, paremta pagarba visai gyvybei.

LSMU Šeimos medicinos klinikos genetikas, prof. dr. Danielius Serapinas skaitė pranešimą: „Embriono genetikos ir neuropsichologijos ypatumai.“ Profesorius pristatė genetikos mokslo poziciją, jog gyvybė prasideda nuo apvaisinimo. Nuo pat lytinių ląstelių susidūrimo momento suformuojamas žmogaus genomas, o besiformuojantis naujas žmogus yra ne tik ląstelių rinkinys, bet ir psichologiją turinti būtybė.

Profesorius kalbėjo apie tyrimus, įrodžiusius, kad embrionai sapnuoja ir turi gebėjimą formuoti asociatyvinius ryšius. Žmogaus istorija vyksta nuo pat pradžios iki jo išėjimo, o jo esmė lieka nekintanti. Prieš gimimą įvykę patyrimai yra svarbi žmogaus raidos dalis, turinti pasekmių visą likusį gyvenimą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tuo metu dar nesame žmonės.

Prieš gimimą įvykę patyrimai yra svarbi žmogaus raidos dalis, turinti pasekmių visą likusį gyvenimą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tuo metu dar nesame žmonės.

LSMU Sveikatos Psichologijos katedros vedėja doc. dr. Giedrė Širvinskienė perskaitė pranešimą „Nėštumas ir moterų emocinė gerovė: iššūkiai ir pagalbos poreikiai.“ Ji atkreipė dėmesį į tai kaip besilaukiančiai mamai būtina socialinė parama.

Nėštumas yra stresą keliantis įvykis, kurio metu vyksta ryškūs biologiniai ir psichologiniai pokyčiai. Vyksta motinystės tapsmo procesas, kai moteris tampa mama, keičiasi gyvenimo prasmės samprata.

Doc. dr. G. Širvinskienė įvardino motinas kaip stiprias ir pažeidžiamas tuo pat metu. Nemaža dalis moterų nėštumo metu patiria depresiją, o įvykus persileidimui ar abortui jų emocinė sveikata dar labiau pablogėja. Tuo tarpu motinos stresas, depresija bei nerimas nėštumo metu didina vaiko emocinių, elgesio ir kognityvinės raidos problemų riziką.

Nėštumas yra stresą keliantis įvykis, kurio metu vyksta ryškūs biologiniai ir psichologiniai pokyčiai.

Prof. dr. kun. Andrius Narbekovas iš VDU Santuokos ir Šeimos studijų centro kalbėjo apie žmogaus orumui kylančius iššūkius dėl naujųjų gyvybės pradėjimo technologijų. Vyraujantis požiūris į žmogaus atėjimą į šį pasaulį yra toks, kurį kun. Narbekovas pavadino reprodukciniu. Tai dehumanizuojantis požiūris, atsiejantis žmogaus orumą nuo gyvybės sukūrimo fakto. Technologija pakeičia sutuoktinių aktą, vaikai imami traktuoti kaip pagaminamos prekės, o vaiko prigimtinė teisė gimti santuokoje, turėti tėvą ir motiną, ir gyventi šeimoje tampa nebesvarbi. Tačiau žmogus yra ne priemonė, o tikslas savaime ir viskas, kas vyksta su žmogumi turi būti pagal jo orumą. Pranešimo metu kun. Narbekovas ragino medikus ir kitus mokslininkus likti ištikimiems žmogaus orumo principams bei prigimtiniam moraliniam įstatymui.

VDU Santuokos ir šeimos studijų centro darbuotoja prof. dr. Birutė Obelenienė skaitė pranešimą „Mokslo pažanga ar reprodukcinės industrijos rinkodaros projektas“, kuriame atkreipė dėmesį į visuomenėje vyraujančią kalbos slinktį.

Tapo įprasta viešoje erdvėje apie nėštumą girdėti vien neigiamame kontekste: neplanuotas, nenorimas, apsisaugoti nuo nėštumo, nėštumo prevencija, abortas saugiau nei nėštumas ir gimdymas ir pan. Tačiau pristatant abortą vis dažniau girdime saugus ir neva mokslu pagrįstas.

Prof. dr. Birutė Obelenienė atkreipė dėmesį, kad teisingi terminai yra mokslo kalbos pagrindas. Kai į terminą įkeliamas jo pavadinimo neatitinkantis turinys, kyla ne tik rizika nesusikalbėti bet ir daromas  spaudimas asmens laisvam ir informuotam pasirinkimui. Pavyzdžiui, šiandien garsiai girdima, jog medikamentinis abortas yra saugus.

Tačiau remiantis PSO saugaus aborto apibrėžimu, jis labiau atitinka nesaugaus aborto terminą: vyksta moters namuose, kur aplinka gali ir neatitikti sveikatos įstaigoms taikomų higienos reikalavimų. Iš kitos pusės, PSO nesaugaus aborto apibrėžimas neapima poabortinių komplikacijų, psichinės ir socialinės sveikatos požiūrio.

Prof. dr. Birutė Obelenienė pastebėjo, kad mokslo pagrįstumą įrodo moksliniai šaltiniai. Kalbant apie medikamentus ir jų pašalinį poveikį, svarbiausias dokumentas yra preparato charakteristikų santrauka. Tačiau žiniasklaidoje yra plačiai eskaluojama šiame pagrindiniame dokumente (kalbant apie cheminį abortą) pašalinio poveikio neatitinkantys duomenys. Akivaizdu, jog sudaromos prielaidos medikamentinį abortą pateikti labiau patrauklų nei yra iš tikrųjų, nes  abortas šiandien tampa preke.”

Viešojoje erdvėje nuolatos pateikiama arba melaginga statistika abortų klausimais arba nutylimi svarbūs duomenys – tiek nuo visuomenės, tiek nuo abortą besirenkančių mamų.

Teisininkas, Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Vytis Turonis aptarė konstitucinės teisės į žmogaus gyvybės apsaugą problemas praktikoje. Jis pastebėjo antikonstitucinę tendenciją svarbiausius politinės bendruomenės klausimus spręsti apeinant Seimą ir išvengiant viešo ir skaidraus teisėkūros proceso.

Kritikos susilaukė Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėl žmogaus teisių klausimus sprendžiančių poįstatyminių aktų. Pranešėjas davė suprasti, kad nuo to galiausiai nukenčiame visi, nes pasikeitus valdžiai nesunkiai gali būti pažeistos bazinės žmogaus teisės.

Teisininkas taip pat priminė, kad teisės į gyvybę apribojimai yra draudžiami, todėl valstybė ir jos institucijos turėtų būti itin atsargios priimdamos su žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos momentais susijusius teisės aktus.

Pranešimų sesiją baigė VDU doktorantė, akušerė Alina Liepinaitienė, kalbėjusi apie reakcijas į naujagimio netektį šeimos ir sveikatos priežiūros specialisto akimis. Pranešėja dalinosi jautria asmenine patirtimi ir pabrėžė, jog netekties akimirkoje privalome suprasti, jog nesame vieni.

Po prelegentų pranešimų sekė diskusija, kurios metu visi renginio dalyviai galėjo užduoti klausimus pranešėjams.

Konferenciją organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno klinikos, Pasaulinės gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija, Laisvos visuomenės institutas, VDU Katalikų teologijos fakultetas, Lietuvos akušerių sąjunga, Kauno arkivyskupijos šeimos centras, Krizinio nėštumo centras, LSMU Anesteziologijos klinika, Ateitininkų federacijos korporacija Gaja.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

1 KOMENTARAS

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte