Perduoti Ukrainai tankų „Leopard“ atsisakanti Vokietija šeštadienį atsidūrė sąjungininkų kritikos ugnyje.
Penktadienį apie 50 valstybių sutiko Kyjivui atsiųsti milijardų JAV dolerių (eurų) vertės karinės ginkluotės, įskaitant šarvuočius ir amuniciją, reikalingą sustiprinti Ukrainos kovinius pajėgumus jau beveik metus trunkančiame kare su Rusija ir padėti jai išstumti Rusijos pajėgas iš savo teritorijos.
Tačiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį surengto Ukrainos rėmėjų susitikimo kuluaruose žurnalistams pareiškė, kad, nepaisant didelių lūkesčių, „kalbant apie tankus „Leopard“, šiandien mes vis dar negalime pasakyti, kada bus priimtas sprendimas ir koks tai bus sprendimas“.
Ukraina šeštadienį pasmerkė savo sąjungininkių „visuotinį neryžtingumą“ dėl to, ar suteikti modernių šaliai sunkiųjų šiuolaikinių tankų kovai su Rusija, ir pareiškė, kad „šiandieninis neryžtingumas nužudo daugiau mūsų žmonių“.
„Kiekviena delsimo diena yra ukrainiečių mirtis. Galvokite greičiau“, – tviteryje parašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.
„Kiekviena delsimo diena yra ukrainiečių mirtis. Galvokite greičiau“, – tviteryje parašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas.
Keli sąjungininkai atkartojo ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius, jog tankai yra būtini Ukrainos kovai su kur kas didesne kaimynine valstybe.
Trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime nurodė raginantys „Vokietiją dabar Ukrainai pateikti tankus „Leopard“.
„To reikia norint sustabdyti Rusijos agresiją, padėti Ukrainai ir greitai atkurti taiką Europoje. Vokietija, kaip pirmaujanti Europos galia, šiuo atžvilgiu turi ypatingą atsakomybę“, – rašoma pareiškime, kurį tviteryje paskelbė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Berlynas vis nepasiryžta atsiųsti Ukrainai tankų „Leopard“ ar leisti kitoms tokių tankų turinčioms šalims perduoti juos Kyjivui.
Žiniasklaida anksčiau šią savaitę rašė, jog perduoti tankų Vokietija sutiktų tik tuo atveju, jeigu savo tankų Kyjivui atsiųsti ir Jungtinės Valstijos. Tačiau Vašingtonas yra sakęs, kad JAV šiuo metu nėra pasirengusios suteikti Ukrainai pažangių tankų „Abrams“, ir aiškino tai techninės priežiūros ir mokymo sunkumais.
Visgi prieš Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje penktadienį surengtą Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą buvo pastebimai sustiprėję lūkesčiai, jog Vokietija bent sutiks leisti kitoms šalims, turinčioms tankų „Leopard“, perduoti juos Kyjivo kariuomenei.
Kyjive šiuo metu besilankantis JAV senatorius respublikonas Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas) paragino abi šalis perduoti tankų.
„Vokiečiams: atsiųskite Ukrainai tankų, nes jiems jų reikia. [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino pralaimėjimas Ukrainoje atitiktų jūsų pačių nacionalinius interesus.“
atsiųskite amerikietiškų tankų, kad kiti pasektų jūsų pavyzdžiu.
„[JAV prezidento Joe] Bideno (Džo Baideno) administracijai: atsiųskite amerikietiškų tankų, kad kiti pasektų jūsų pavyzdžiu“, – pareiškė jis.
Tuo tarpu Rusijos kariuomenė šeštadienį pranešė, kad jos kariai pradėjo puolimą Ukrainos Zaporižios srityje, kur fronto padėtis kelis pastaruosius mėnesius iš esmės nesikeitė, bet šią savaitę kovos suintensyvėjo.
Maskvos pajėgos savo kasdienėje ataskaitoje pareiškė srityje vykdančios „puolamąsias operacijas“ ir tvirtino „užėmusios pranašesnes linijas ir pozicijas“.
Laidotuvės
V. Zelenskis šeštadienį Kyjive dalyvavo savo vidaus reikalų ministro ir kitų pareigūnų, kurie žuvo trečiadienį Kyjivo srityje nukritus sraigtasparniui, laidotuvėse.
Denysas Monastyrskis tapo Ukrainos aukščiausio rango pareigūnu, žuvusiu per 2022 metų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą karą.
„Ukraina kiekvieną dieną netenka savo geriausių sūnų ir dukterų“, – pareiškė prezidentas po laidotuvių paskelbtame pranešime.
Sraigtasparnis, kuriuo skrido ministras ir dar keli aukšto rango pareigūnai, nukrito Kyjivo srityje esančiuose Brovaruose prie vaikų darželio ir gyvenamojo namo. Per šią nelaimę, kurios priežastis vis dar tiriama, žuvo iš viso 14 žmonių.
Nors katastrofos priežastis dar nežinoma, V. Zelenskis anksčiau pareiškė, kad tai nutiko dėl to, kad šalyje vyksta karas.
Tokią pat nuomonę išreiškė Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas, kalbėjęs po laidotuvių ceremonijos.
„Jei nebūtų šio siaubingo ir nepaskelbto karo, kurį Rusijos Federacija yra pradėjusi prieš Ukrainą, viso to nebūtų nutikę, – pareiškė jis. – Todėl privalome tai atminti ir nepamiršti šių žmonių. Nes Ukrainai ir ukrainiečiams kiekviena prarasta gyvybė yra didelė tragedija.“
Vokiečiai nori ant rusų meškos atjoti į Londoną mosuodami Europos Sąjungos vėliava. Vokietija – Rusijos kolonija beveik Europos centre. Kas išeina? – kad prorusiškos Vokietijos valdžios, gaunančios ir vykdančius Maskvos įsakymus, klausys ir Vokietijos kariuomenė? Vadinasi, vėl esame ant pasaulinio karo ribos, ir NATO spec. tarnybos turi skubiai neutralizuoti visus prorusiškus elementus pirmiausia Vokietijoje, o tada bus galima imtis Austrijos ir Šveicairijos, kurioje irgi pilna Kremliaus pakalikų, ypač Austrijoje. O pačią Voketiją reikia vėl padalinti į keletą federalinių žemių, kaip buvo iki Bismarko laikų, nes, kaip rodo paskutiniųjų 150 metų Vokietijos istorija, suvienyta Vokietija nuolat kelia pavojų visam pasauliui. Vos tik susivienijo, Vokietija 1870-1871 metas užpuolė Prancūziją, ir nuo to laiko Vokietijoje vis labiau įsivyravo fašizmas ir antisemitizmas, kol galiausiai Vokietija sukėlė I Pasaulinį karą, po neilgos 21 metų pertraukos Vokietija kartu su stalinine Rusija sukėlė II pasaulinį karą. Negi Europa, JAV ir visas pasaulis nemato, kokį pavojų visai žmonijai kelia Vokietija ir Rusija, o ypač jų tarpusvio susitarimai? Vokiečiai visada melavo, meluoja ir meluos – lygiai kaip bandė plėšti Baltijos kraštus, prisidengdami ,,krikščionybės platinimu”, bet kai nuo lietuvių kelis kartus gerai gavo į galvą, imperinės ambicijos baigėsi. Ir genialus Korsikos italas Napoleonas buvo visiškai teisus, 1806 metais likvidavęs vokiečių suburtą ,,šventąją Romos imperiją” kaip potencialų karo pavojaus židinį Europoje.
Daugiau nei nesuprantama, kodėl visam pasauliui svarbius NATO susitikimus dėl Ukrainos yra rengiami Vokietijoje, Ramšteine, kuomet Vokietijos kibernetinio saugumo centro vadovas yra rusų šnipas – tai ką tada sakyti apie visą Vokietijos ,,kibernetinio saugumo centrą”? Ir Lietuvos, ir Europos tinklalapiai rašė, kad tame ,,kibernetinio saugumo centre” pagautas dar vienas rusų šnipas. Kiek iš tikrųjų rusų šnipų – beje, vokiečių tautybės – buvo pagauta Vokietijos ,,kibernetinio saugumo centre”, nerawšo nieks, nes ir taip aišku, kad taip vadinamasis ,,vokietijos kibernetinio saugumo centras” yra ne kas kita, o rusų šnipų lizdas, galgi net didžiausia rusų šnipų bazė Europoje. Štai tinklalapis france24 pteikia tokį straipsnį: ,,German cybersecurity chief faces sack over alleged Russia ties: sources” – kaip matote, prancūzų tarnybos netgi viešai nurodo šaltinius. Aišku, prancūzai negali nesuprasti, kad Rusija labai norėtų per savo pakalikus vokiečius prikišti nagus prie Prancūzijos branduolinio arsenalo, ir Prancūzijos pareiškimas dėl lengvųjų tankų siuntimo į Ukrainą turi kur kas gilesnę politinę potekstę – šitaip Vokietijai buvo duota suprasti, kad Vakarai situaciją vertina teisingai ir Maskvai apie Prancūzijos branduolinį arsenlą svajoti nėra ko. Gali būti, kad yra laukiama rinkimų Vokietijoje, kuriuose prorusiškus Vokietijos komunistus, save įsivaizduojančius ,,socialdemokratais”, pakeis tikros demokratinės provkarietiškos jėgos, tačiau tokį delsimą teising ir privalu vadinti nusikalstamu, nes nes dėl Vokietijos kaltės kasdien žūsta Ukrainos gynėjai, ir vokiečiai, manydami, kad rusai jiems atsidėkos už paramą, labai klysta: jeigu tikrai kils pasaulinis konfliktas ir rusai pasieks Vokietiją, tai išpjaus vokeičius kaip triušius, keršydami už II pasaulinį karą. Ir visas pasaulis turi nedelsiant susivienyti prieš Vokietijos-Rusijos keliamą pavojų.
dažniausiai pataiko į 10-tuką. Bravo.
Žvelgiant į Lietuvos istoriją ir ilgalaikę Lietuvos kovą su vokiečių ekspansija, kuri iš tiesų neturėjo nieko bendro su krikščionybės platinimu, reikia prisiminti tokį vokiečių pirklį Hanulį, kuris kažkokiu būdu įsitaisė Vilniuje ir galiausiai savo intrigomis sukėlė nedidelio masto pilietinį karą Lietuvoje. Po vėliau sekusio sėkmingo demaršo prieš Tautonų ordiną sekė sunkūs karai su Rusija, ir Livonijos karas buvo laimėtas brangia kaina. ir nors rusai užėmė Vilnių 1655 metais dėl tuometinio karaliaus Jono II negebėjimo valdyti valstybę, Lietuva palyginti nesunkiai atsiėmė Vilnių ir vėl sekė gan sėkmingas demaršas prieš Maskvos kunigaikštystę, kurią valdė – DĖMESIO! – etninių maksvėnų kunigaikščiai. ir čia atsitiko dalykas, kuris iki šiol laikomas viena didžiausių Europos istorijos paslapčių: Bastilijos komendantas Beninas Doverniu de Sen Maras į Bastiliją gabena paslaptingą kalinį, iki šiol visai Europai žinomą Geležinės Kaukės vardu. O dar įdomiau tai, kda šio paslaptingo kalinio atsiradims sutampa su Maskvos kunigaikščio, sosto įpėdinio Petro I kelionės į Europą pabaiga. Rusijos istorikams ši kkelionė žinoma kaip ,,Velikoe posolstvo” (rus.: ,,Великое Посольство”.). Ir rusų istorikai jau seniai kelia prielaidą, kad Geležinė Kaukė iš tikrųjų buvo Maskvos caras Petras I, o vietoje jo į Maskvą grįžo antrininkas. YouTube yra daug medžiagos ,kurioje rusų istorikai visaip nagrinėja šią versiją, ir kelia gan logiškus ir kol kas nepneigtus argumentus, pateikdami daugybę vertų dėmesio detalių, kuriomis grindžia savo versiją. Jūs paklausite: ,,O ką visa tai turi bendro su Lietuva?” – o tą, kad kartu su sugrįžusiu Petru I arba jo anbtrininku Rusijoje įsigali vokiečių bajorija, ir Lietuvos-Lenkijos karalystei ima ypač nesisekti. Kas buvo toliau – žinome visi. 1762 metais liepos 8 d. įvyksta perversmas, ir į Rusijos sostą pasodinama jau atvira vokiečių bajorijos statytinė Kotryna II Anhaltserbskaja. Ar galima kelti prielaidą, kad jau tuomet vokiečiai su Lenkija ir Lietuva kariavo carinės Rusijos rankomis? – mano maymu, taip. Ir tegul Lietuvos istorikai kaip reikiant padirbėja, analizuodami XVIII – XX a. pradžios Rytų Europos istoriją. Daugelis svarbių momentų yra linkę kartotis ir šiandien, ir kad ir kaip norėtume gyventi taikoje, tačiau Ukraina gina visos Europos laisvę, o Vokietija atvirai daro tai, kas naudnga agresorei Rusijai. Ir Lietuva galėtų bent jau simboliniu gestu pademonstruoti, kad nepritaria dabartinei Vokietijos politikai. Daugiau negu keista matyti vieną gražiausių Vilniaus gatvių pavadintą Vokiečių vardu – vokiečių, su kuriais kariauta šimtmečiais, kurie numušė S.Dariaus ir S. Girėno Lituaniką iš Berlincheno koncentracijos stovykloje dislokuotų priešlėktuvinių kulkosvaidžių, kurie sudegino mūsų Pirčiupių kaimą, o dabar atvirai duoda suprasti, kad mus leisužgrobti Rusijai. Šią gatvę reikia pervadinti kokiu nors Lietuvai svarbiu vardu, ir tai būtų ne kas kita, o tikras istorinės tiesos atstatymas.