Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuo 18 m. (N-1022) tyrimą 2025 m. gegužės 23 – birželio 5 d. atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimas atliktas 108 atrankos taškuose taikant asmeninį akivaizdinį interviu respondentų namuose. Respondentai atrinkti išlaikant šalies gyventojų populiacijos proporcijas pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą. Tyrimo paklaida 3,1 proc. (pasikliautinis intervalas 95 proc.).
Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausoje 2025 m. gegužės 23 – birželio 5 d. teirautasi Lietuvos gyventojų pozicijos LR Konstitucinio teismo išaiškinimo dėl bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) instituto klausimu, tiriant pritariama ar nepritariama išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima. Tyrime pateiktas klausimas leido:
1) identifikuoti visuomenės pritarimą ar nepritarimą minėtam išaiškinimui,
2) nustatyti jos požiūrį šiuo klausimu keliais aspektais – tiriant poziciją šeimos sampratos plėtimo ir Seimui pavesto įpareigojimo atžvilgiu,
3) tęsti jos pozicijos dėl Civilinės sąjungos / Partnerystės įstatymų projektų monitoringą (2022-2025 m.) (išsamesni duomenys apie tyrimą ruošiami).
Trumpai apie šiuos aspektus
1. Tvirtas visuomenės NE KT išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima
„Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai rodo aiškų visuomenės nepritarimą LR Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima. Tokios pozicijos laikosi 71 proc. šalies gyventojų (iš jų 45 proc. tam visiškai nepritaria, 26 proc. greičiau nepritaria), tuo tarpu paramą išreiškia mažuma, vos 18 proc. (iš jų 4 proc. tam visiškai pritaria, 14 proc. greičiau pritaria), kas dešimtas (11 proc.) nuomonės neturi arba jos neišsakė (žr. 1 pav.).
1 pav. Pritarimas ar nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima, proc.
Nepriklausomai nuo pasitikėjimo ar nepasitikėjimo Konstituciniu Teismu aiškiai nepritariama jo išaiškinimui dėl partnerystės instituto teisinio reglamentavimo plečiant šeimos sampratą: ši pozicija ryški tiek tarp pasitikinčių (68 proc.), tiek tarp nepasitikinčių juo (77 proc.), pastaruoju atveju ir viršijant šalies nepritarimo vidurkį reikšme, peržengiančia statistinės paklaidos ribas. Tuo tarpu palaikymą išsako vos penktadalis pasitikinčiųjų KT (21 proc.) ir kiek daugiau nei dešimtadalis juo nepasitikinčių (16 proc., žr. 2 pav.).
2 pav. Pritarimas ar nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima pagal pasitikėjimą ar nepasitikėjimą Konstituciniu Teismu, proc.
Nepritarimas KT išaiškinimui dėl partnerystės instituto fiksuojamas pagal visus socio-demografinius kriterijus – lytį, amžių, šeimos pajamas, gyvenamąją vietą. Tai griauna viešojoje erdvėje plėtojamą naratyvą, kad jaunimas, gyvenantieji didmiesčiuose, aukštesnį socialinį statusą užimantys asmenys palankiai vertina lyčiai neutralią partnerystę ir jos teisinį reglamentavimą tos pačios lyties asmenų poras laikant šeima. Nors ir esama ryškiausio nepritarimo atotrūkio (30 proc.) tarp jauniausių (49 proc. 18-29 m. jaunimo) ir vyriausių respondentų (79 proc., vyresni nei 65 m.), tačiau tarp jaunimo fiksuojama ir daugiausiai neturinčių nuomonės ar jos neišsakiusių (14 proc.), kas rodo šios respondentų grupės netvirtumą, neapsiprendimą išreiškiamoje pozicijoje. Kitose amžiaus grupėse nepritarimas atspindi šalies gyventojų pozicijos vidurkį (71 proc., 30-49 m.) ar net jį viršija peržengiant statistinės paklaidos (nuo 77 proc. iki 79 proc.). Pagal kitus socio-demografinius kriterijus (lytį, šeimos pajamas, gyvenamąją vietą) nepritarimas KT išaiškinimui yra arba artimas bendrai šalies gyventojų pozicijai arba ženkliai ją viršija (svyruoja nuo 66 proc. iki 77 proc., žr. 3 pav.).
3 pav. Pritarimas ar nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima pagal socio-demografinius kriterijus, proc.
Analogiška tendencija stebima pagal socialinę padėtį: nepritarimas KT išaiškinimu plečiamai šeimos sampratai svyruoja nuo 52 proc. tarp didžiąja dalimi jauniausios kartos atstovų moksleivių ir studentų (52 proc.), vadovų ir turinčių savo verslą (57 proc.) iki 80 proc. tarp pensininkų. Kitose grupėse pagal socialinę padėtį aiškiai dominuoja nepritarimas, artimas šalies vidurkiui arba jį viršijantis (nuo 65 proc. bedarbiai, namų šeimininkės, 70 proc. specialistai, tarnautojai iki 80 proc. pensininkai, žr. 4 pav.). Pritarimą visose grupėse išsako mažoji dalis – nuo 8 proc. (pensininkai) iki 31 proc. (moksleiviai, studentai, tarp kurių ir daugiau neturinčių nuomonės – 17 proc.).
4 pav. Pritarimas ar nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima pagal socialinę padėtį, proc.
Palaikymo KT sprendimui neišreiškiama ir pagal politines preferencijas: jam nepritariama nuo 53 proc. (Liberalų sąjūdžio rėmėjai) iki 90 proc. (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos rėmėjai). Palankiai tokį išaiškinimą vertina išskirtinai tik Laisvės partijos šalininkai: 74 proc. remia, 23 proc. nepalaiko, kai kitų partijų rėmėjų gretose palaikymas svyruoja nuo 3 proc. (LLRA-KŠC) iki 30 proc. (TS-LKD rėmėjai). Valdančiųjų – Seimo valdančiojoje daugumoje esančių partijų rėmėjai aiškiai išreiškia savo nepritarimą minėtam KT išaiškinimui plečiant šeimos sampratą: nuo 8 proc. („Nemuno aušra“) iki 16 proc. (LSDP, žr. 5 pav.), kas rodo, kad nei valdančiojoje daugumoje, nei opozicijoje esančių partijų rėmėjų gretose pritarimo KT išaiškinimui ir iš to plaukiantiems įpareigojimams Seimui nėra. Paramą, nors ir neabsoliučią, jam išreiškia tik Seime nesančios Laisvė partijos rėmėjai.
5 pav. Pritarimas ar nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima pagal politines preferencijas, proc.
2. Visuomenės NE KT išaiškinimui dėl partnerystės instituto ir įpareigojimo Seimui dėl jo reglamentavimo būdo
Tyrimo metu gauti duomenys patvirtino ankstesniuose tyrimuose fiksuojamą nepritarimo plečiamai šeimos sampratai tendenciją: visuomenė neremia Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima. „Baltijos tyrimų“ reprezentatyvios apklausos duomenys patvirtina 2025 m. gegužės 2-12 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios visuomenės nuomonės tyrimo rezultatus. Tuomet fokusuotasi į visuomenės poziciją dėl minėto KT išaiškinimo įpareigojant Seimą sureglamentuoti partnerystės tarp skirtingos ir tos pačios lyties asmenų klausimą. Pateiktas klausimas: „Konstitucinis Teismas konstatavo, kad partnerystė Lietuvoje turi būti registruojama ir tarp skirtingos, ir tarp tos pačios lyties porų, ir įpareigojo Seimą šį sprendimą detaliai sureglamentuoti. Kaip vertinate tokį Konstitucinio Teismo sprendimą?” Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiau ar mažiau palankiai tokį KT sprendimą vertino vos ketvirtadalis (26,6 proc., iš jų 10,5 proc. jį vertino palankiai, 16,1 proc. labiau palankiai), dvigubai dažniau jis vertintas nepalankiai: daugiau nei pusė (54 proc., iš jų 38,5 proc. nepalankiai, 15,5 proc. labiau nepalankiai) šalies gyventojų jam nepritarė, likęs penktadalis (19,3 proc., žr. 6 pav.) nuomonės neturėjo arba jos neišsakė.
Lyginant „Baltijos tyrimų“ (gegužės pabaiga – birželio pradžia) ir „Vilmorus“ (gegužės pirma pusė) tyrimų rezultatus, leidusius skirtingais aspektais identifikuoti visuomenės požiūrį į KT išaiškinimą dėl partnerystės instituto, ryškėja, kad visuomenė turėjo daugiau nei mėnesį laiko apmąstyti minėtą KT sprendimą ir prisiimti aiškesnę poziciją aptariamo nutarimo klausimu: kuo labiau įsisąmoninamas faktas, tuo ryškiau išreiškiama pozicija – mažėja neturinčių nuomonės dalis (nuo 19,3 proc. iki 11 proc.), auga nepritariančiųjų (nuo 54 proc. iki 71 proc.) ir mažėja pritariančiųjų (nuo 26,6 proc. iki 18 proc., žr. 7 pav.). Panašu, kad nepritariančiųjų augimas vyksta neutralią ir teigiamą poziciją pakeitusiųjų sąskaita.
6 pav.Pritarimas ar nepritarimas Konstitucinio Teismo išaiškinimui, kad partnerystė Lietuvoje turi būti registruojama ir tarp skirtingos, ir tarp tos pačios lyties porų, įpareigojant Seimą šį sprendimą detaliai sureglamentuoti. Kaip vertinate tokį Konstitucinio Teismo, proc.
7 pav. „Vilmorus“ ir „Baltijos tyrimų“ rezultatai skirtingais aspektais vertinant KT išaiškinimą dėl partnerystės instituto
Apibendrinant:
Visuomenė aiškiai nepritaria LR Konstitucinio Teismo išaiškinimui dėl bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) instituto. Šis nepritarimas atsiskleidė keliais aspektais:
a) „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, kad visuomenė nepritaria KT išaiškinimui, iš kurio plaukia šeimos sampratos plėtimo nuostatos apibrėžiant ją kaip lyčiai neutralios poros santykius, t.y., formuojant teisinę nuostatą, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima.
b) „Vilmorus“ tyrimas rodo, kad visuomenė nepritaria KT išaiškinimui, įpareigojant Seimą KT numatytu būdu sureglamentuoti skirtingos ir tos pačios lyties porų partnerystės klausimą.
KT išaiškinimui, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima nepritaria septyni iš dešimties (71 proc.), jį palaiko du iš dešimties (18 proc.), vienas iš dešimties (11 proc.) neturi nuomonės ar neatsakė į klausimą. Pritarimas tokiam KT išaiškinimui pagal socio-demografinius kriterijus (amžių, lytį, gyvenamąją vietą, šeimos pajamas) neviršija ketvirtadalio (24 proc. didmiesčiai), išskyrus jaunimą iki 29 m. (37 proc.), tuo tarpu nepritarimą išreiškia daugiau nei du trečdaliai (nuo 66 proc. iki 79 proc.), išskyrus jauniausius respondentus, kurių pusė šį KT sprendimą taip pat vertina neigiamai (49 proc.).
Šalies gyventojai, nepriklausomai nuo pasitikėjimo (68 proc.) ar nepasitikėjimo (77 proc.) Konstituciniu Teismu vieningai nepritaria jo išaiškinimui, kad iš LR Konstitucijos kyla pareiga homoseksualias poras laikyti šeima. Tai rodo, kad visuomenė iš esmės nepritaria tos pačios lyties asmenų santykių tapatinimui su šeima kaip institucija. „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatai paneigia ir kai kurias politines interpretacijas aptariant „Vilmorus“ tyrimo metu gautus duomenis, teigusias, kad esama palaikančių partnerystės institutą, tačiau kritiškai vertinančių KT sprendimus ir jų vaidmenį. Priešingai, tyrimas parodė, kad visuomenė neigiamai vertina KT išaiškinime deformuojamą Konstitucinę šeimos sampratą siekiant lyčiai neutralią partnerystę (vyro ir moters bei tos pačios lyties asmenų) prilyginti šeimai. Šiam požiūriui neturi įtakos nei pasitikėjimo ar nepasitikėjimo Konstituciniu Teismu veiksnys, nei socio-demografiniai kriterijai (lytis, amžius, gyvenamoji vieta), nei socialinė padėtis, nei politinės gyventojų preferencijos: jos rodo, kad KT išaiškinimą neigiamai vertina tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos politinių partijų rėmėjai (nuo 53 proc. iki 90 proc.), pritarimą (74 proc.) išsako vien tik neparlamentinės Laisvės partijos elektoratas, kurių ketvirtadalis (23 proc.) taip pat pasisakė prieš tokį KT sprendimą.
Labiau nepritariama šeimos sampratos keitimui, šeima pripažįstant tos pačios lyties asmenų poras, nei šioms poroms kylančių kasdienio gyvenimo klausimų teisiniam reguliavimui. Tai rodo, kad visuomenė neneigia šioms poroms kylančių klausimų sprendimo poreikio, tačiau yra aiškiai prieš jų santykių teisinio statuso keitimą ir Konstitucinės šeimos sampratos plėtimą.
