Višegrado šalių deklaracija dėl Europos demografinio atsinaujinimo

ŠaltinisPRO PATRIA

Budapeštas, 2021 m. rugsėjo 23 d. Pripažindami, kad:

1. Šiandien nė vienoje ES valstybėje narėje ar bet kurioje kitoje Europos šalyje nėra pakankamai vaikų, kad būtų išlaikytas gyventojų skaičius, nežiūrint to, kad dauguma Europos piliečių nori turėti daugiau negu du vaikus.

2. Didžiajai daugumai Europos piliečių šeima yra svarbiausias dalykas.

3. Europiečių proporcija lyginant su pasaulio gyventojų skaičiumi stabiliai mažėja. 1960 m. dabartinių ES-27 šalių gyventojai sudarė apie 12 proc.  pasaulio gyventojų. Šiandien jų dalis sumažėjo iki 6 proc. ir prognozuojama, kad iki 2070 m. nukris žemiau 4 proc.

4. To pasekmė – senstančios Europos įtaka, konkurencingumas, ekonominė galia ir manevro laisvė naujoje tarptautinėje realybėje blogėja. 

5. Pastaraisiais  metais Vidurio ir Rytų Europos šalyse imtasi visapusiškų šeimai draugiškų iniciatyvų siekiant pagerinti demografinius rodiklius lygiagrečiai su ekonomikos stiprinimu, taip formuojant veiksmingą ilgalaikį demografinių iššūkių sprendimo modelį. 

Pabrėždami, kad:

1. Europos žemynas patiria rimtą demografinę krizę, kuri yra viena iš labiausiai aktualių dabartinių iššūkių mūsų regione.

2. Dėl demografinio nuosmukio mūsų gyventojai sparčiai sensta. Iki 2020 m. piliečių virš 65 metų amžiaus proporcija išaugo iki 21 proc., tuo tarpu piliečių iki 15 metų amžiaus sumažėjo iki 15 proc. Tai tampa dideliu iššūkiu darniai mūsų visuomenių plėtrai bei ekonominiam augimui, kuriam reikalinga kvalifikuota darbo jėga.

3. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti padėčiai kaimiškose ir poindustrinėse vietovėse, kuriose demografinės tendencijos gali nulemti gyventojų skaičius mažėjimą ir kelia ilgalaikę riziką.

4. Europiečių vaikų skaičiaus didinimas yra esminis siekiant išsaugoti Europos krikščioniškąją kultūrą ir kitas religines tradicijas ateities kartoms. Sėkmingas Europos tautas galime kurti tik turėdami stiprias šeimas ir bendruomenes. 

5. Yra keletas būdų, kaip spręsti Europos šalių demografinį nuosmukį. Mes pasisakome už paramą šeimoms, palengvinančią joms susilaukti vaikų, kurių europiečiai nori turėti, pasinaudojant vidiniais resursais ir stiprinant bendruomenes.

6. Migracija neturi būti suprantama kaip pagrindinis demografinių iššūkių sprendimo įrankis. Du trečdaliai Europos piliečių pasisako už jų sprendimą  remiant europiečių vaikų gimimą, ir tik vienas ketvirtadalis mano, kad migracija būtų geras sprendimas.

7. Kiekviena valstybė narė turėtų pati kurti savo šeimos politiką pagal savo konstituciją, tradicijas ir papročius. Šeimos politika yra ir turi likti nacionalinėje kompetencijoje. Mes taip pat nepritariame bandymams kurti ES mokesčių politiką, kuri kliudytų valstybėms narėms formuoti ir įgyvendinti šeimai palankias mokesčių politikas. 

8. Europa gali tapti 21-ojo amžiaus nugalėtoja tik tuo atveju, jeigu parama šeimai taps jos veiklos centru.

Mes, pasirašiusieji valstybių ir vyriausybių vadovai, įsipareigojame:

1. Toliau dirbti Europos šeimų saugumo ir klestėjimo labui, keistis savo patirtimi ir geriausia praktika.

2. Siekti įveikti europiečių šeimų vaisingumo trūkumą įgyvendinant veiksmingą šeimos politiką, įskaitant paramą padoriam ir įperkamam būstui įsigyti šeimoms su vaikais.

3. Panaudoti visas turimas priemones ir išteklius tam, kad poros, ypač jaunos poros, galėtų įgyvendinti savo šeimos planavimo tikslus.

4. Pasinaudoti ekonominio augimo teikiama manevro laisve tolesnei paramai šeimoms. 

5. Skatinti ir plėtoti darbo ekonomiką užtikrinant padorius atlyginimus ir darbo vietas visoms šeimoms.

6. Dėti visas pastangas vaikų gimdymo ir tėvystės suvokimui visuomenėje gerinti.

7. Raginti skirti demografiniams iššūkiams spręsti pakankamas ES lėšas, kurios būtų  prieinamos taip pat ir šalims kandidatėms.

8. Raginti integruoti demografinius kriterijus į visas ES politikas ir numatyti mechanizmus nepalankioms demografinėms pasekmėms sušvelninti.

9. Siekti demografijos pripažinimo vienu iš tvarumo ramsčių ir vienu iš ES Daugiametės finansinės programos prioritetų, o kartu ir atitinkamo išlaidų perskirstymo, kuris atspindėtų jos reikšmę.

J.E. ANDREJ BABIŠ

Čekijos Respublikos Ministras Pirmininkas

J.E. JANEZ JANŠA

Slovėnijos Respublikos Ministras Pirmininkas

J.E. MATEUSZ MORAWIECKI

Lenkijos Respublikos Ministras Pirmininkas

J.E. VIKTOR ORBÁN

Vengrijos Ministras Pirmininkas

J.E. ALEKSANDAR VUČIĆ

Serbijos Respublikos Prezidentas

1 KOMENTARAS

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version