Airių teologas daktaras Gerry O’Hanlonas SJ (Džeris Ohanlonas), kalbėdamas Edinburgo Newmano asociacijai apie sinodo kelią, sakė, kad tikintieji gerai žino, jog daugelyje Bažnyčios vietų dabartinis mokymas apie lytinius santykius, kontracepciją ir tos pačios lyties asmenų santykius, taip pat apie moterų šventimus nebuvo priimtas.
Toks nepriėmimas turi įtakos Bažnyčios patikimumui ir jos misionieriškos veiklos mūsų pasaulyje veiksmingumui, sakė jėzuitų Tikėjimo ir teisingumo centro teologas.
Jis įspėjo, kad atkakliai kartojantys dabartinį mokymą, neatsižvelgdami į pasipriešinimą, išreikštą „tikinčiųjų tikėjimo jausmu”, rizikuoja tapti ideologais.
Pripažindamas, kad doktrinos keitimo ar plėtojimo klausimas yra ginčytinas, jis sakė: „Akivaizdu, kad Bažnyčioje vyksta doktrinos plėtojimas”.
Istoriškai tokie klausimai kaip pagonių priėmimas, vergija, vyro viršenybė santuokoje, o šiais laikais – popiežiaus Pranciškaus mokymas apie išsiskyrusių ir antrą kartą susituokusių asmenų galimybę priimti Komuniją, akolito, lektoriaus ir katecheto tarnysčių įsteigimas – parodė, kad „yra aiškių įrodymų”, jog Bažnyčioje vyksta doktrinos vystymasis per diskusijas, „dažnai tvarkomas per susirinkimus ir sinodus”.
Jis sakė, kad sinodas nėra tik sociologinė katalikų nuomonės apklausa tam tikru konkrečiu metu, bet privilegijuota „tikinčiųjų tikėjimo jausmo” instancija.
Kitoje Edinburge sakytoje kalboje daktaras O’Hanlonas minėjo sinodo proceso kritikus, kurie, remdamiesi mažu jame dalyvaujančiųjų skaičiumi, abejoja jo pagrįstumu ir tuo, ar jis iš tiesų gali atspindėti katalikybę.
Permainų baimę dažniausiai išreiškia tradicionalistinės pakraipos balsai, kurie iš pradžių „gana atmestinai žiūrėjo į visą šį procesą ir jame nedalyvavo, tačiau dabar, matydami, kad projektas įgauna pagreitį, stengiasi prisijungti”, – sakė jis.
