Ukrainos dvasininkai daro viską, ką gali, kad padėtų savo žmonėms, Rusijai besiveržiant į pagrindinius miestus ir verčiant šimtus tūkstančių žmonių palikti savo namus.
Odesos, uostamiesčio, kurį Rusija bombarduoja iš oro ir jūros, lotynų apeigų vyskupas Stanislavas Shyrokoradiukas (Stanislavas Šyrokoradiukas) „Pagalbos kenčiančiai bažnyčiai” organizacijai sakė, kad neketina išvykti.
„Gyvename čia ir dabar, o padėtis yra kritiška. Mes liksime čia ir prašome jūsų maldų”, – sakė jis.
Brolis Vasylis yra kilęs iš kaimo netoli pietrytinio Mariupolio uosto, esančio už 37 mylių nuo Rusijos sienos, ir padeda vaikams iš nepasiturinčių šeimų evakuotis į kaimo vietoves centrinėje Ukrainoje.
„Neturime laiko išsigąsti. Mes liekame ir padedame žmonėms išgyventi susidariusią padėtį”, – sakė jis.
„Pagalbos ištiktai bažnyčiai” projektų Ukrainoje vadovė Magda Kaczmarek sakė, kad Ukrainos vyskupai ragino žmones nebėgti iš šalies.
Ji sakė: „[Neišvykti iš šalies] yra sunkus sprendimas, visų pirma Graikų apeigų katalikų Bažnyčios kunigams, kurių daugelis yra vedę. Jie bijo ne tiek dėl savo gyvybės, kiek dėl savo vaikų ir šeimų saugumo.”
Organizacija pažadėjo Ukrainai nusiųsti 1 mln. eurų vertės neatidėliotinos skubios pagalbos. Dalis šios pagalbos bus skirta aprūpinti šildymu, apšvietimu, vandeniu ir maistu 57 kunigus ir 54 religinių bendruomenių narius sunkiai nukentėjusiame Charkove.
Charkovo-Zaporijos lotynų apeigų vyskupas Pavlo Honcharukas (Pavlo Hončarukas) kartu su ortodoksų kunigu pasislėpė Charkovo bunkeryje. Jis sakė, kad miestas yra “nuolat bombarduojamas” ir gyrė ukrainiečius už tai, kad pastarosiomis dienomis jie susivienijo.
„Linkiu, kad šis karas baigtųsi kuo greičiau. Tačiau, nors blogis pasirodė esąs toks stiprus, jis taip pat parodė ir daug gėrio”, – sakė jis.
„Tam tikra prasme blogis, kurį patiriame, taip pat išspaudžia gerųjų sulčių iš vynuogių, o tos gerosios sultys yra mūsų užuojauta, tarpusavio parama ir meilė. Tai parodo mūsų tikruosius veidus.”
Ukrainos vakaruose esančiam Lvovui kol kas pavyko išvengti kovų, tačiau karas vis dėlto priartėjo prie jo slenksčio, o miesto geležinkelio stotis dabar yra tranzitinis centras tūkstančiams moterų ir vaikų, kurie desperatiškai tikisi suspėti į traukinį, kad galėtų saugiai pasiekti netoliese esančią Lenkiją.
Lvovo graikų apeigų katalikų Šventosios Šeimos ordino sesuo Natalija sakė, kad vienuolės daro viską, ką gali, kad padėtų tiems, kurie atvyko į miestą.
„Čia padedame perkeltiesiems asmenims, aprūpiname priešlėktuvinius bunkerius, priimame žmones, ypač stengiamės padėti moterims ir vaikams. Dauguma jų paskui išvyksta į užsienį, bet čia jie turi galimybę pailsėti pas mus. Ir mes kartu meldžiamės”, – sakė ji ir pridūrė: „Pasaulio pagalbos dėka Ukraina priešinasi, ir mes tikime, kad ji išliks.”
