Ukraina padavė Tarptautiniam Teisingumo Teismui skundą dėl Rusijos, kuriuo siekiama priversti Maskvą sustabdyti savo invaziją. Tuo tarpu Kremliaus pajėgoms ketvirtą dieną veržiantis į Ukrainą, keli tūkstančiai žmonių prie Rusijos ambasados Vilniuje protestuoja prieš karą provakarietiškoje šalyje.
„Rusija privalo būti patraukta atsakomybėn už manipuliavimą genocido sąvoka, kuriuo siekia pateisinti agresiją“, – tviteryje rašė Ukrainos prezidentas.
„Prašome skubiai priimti sprendimą, kuriuo Rusijai būtų nurodyta nedelsiant nutraukti karinę veiklą. Tikimės, kad teismo posėdžiai prasidės kitą savaitę“, – viltingai tikisi V. Zelenskis.
Paramą reiškia daugybė šalies moterų
Po vidurdienio Vilniuje surengta akcija, skirta išreikšti palaikymą Ukrainos moterims.
Dalis susirinkusių žmonių čia yra apsigaubę Ukrainos, Lietuvos vėliavomis, laiko plakatus su užrašais: „Ukrainos moterys – mes su jumis“, „Ne – karui Ukrainoje“, taip pat su išgarsėjusia ukrainiečių pasieniečių fraze „Rusu laive, eik …“. Į renginį taip pat atneštas gedulo vainikas, raginantis nutraukti Rusijos agresiją.
Renginys pradėtas simboline tylos minute, pagerbiant žuvusiuosius. Vėliau minia ukrainietiškai skandavo „Šlovė Ukrainai, herojams šlovė“.
„Mes norime parodyti solidarumą su Ukrainos moterimis, motinomis, nes mes esame motinos ir moterys, mums širdis plyšta, matant, kas ten vyksta. Mes esame kartu su Ukrainos moterimis“, – BNS sekmadienį sakė solidarumo akcijos „Lietuvos moterys stoja už Ukrainos moteris“ iniciatorė, laidų vedėja Daiva Žeimytė-Bilienė.
Ragina Rusijos moteris sukilti
Organizatorė taip pat teigė, kad akcija skirta ir Rusijos moterims, raginant jas išeiti į gatves, protestuoti prieš besitęsiantį karą Ukrainoje. Panašūs renginiai organizuojami Kaune ir Klaipėdoje.
„Jos gali labai daug padaryti. Jos gali išeiti ir pasakyti, kad nenori, jog jų vaikai žūtų šiame kare. Kalbant apie Rusijos visuomenę, kas gali pradėti stabdyti tai, kas vyksta, tai yra būtent motinos“, – kalbėjo žurnalistė.
Į renginį atėjusi lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė antrino D. Žeimytei-Bilienei.
„Aš kaip tik atėjau su plakatu „Draugai Rusijoje, prašau, netylėkite“. Jei jie negali protestuoti, galbūt jie gali kalbėti su artimaisiais, skleisti žinią apie tai, kas darosi Ukrainoje, kad Rusijos veiksmai yra nepateisinami“, – BNS kalbėjo ji.
Tuo metu su dukra atėjusi 45-erių Žaneta Logminienė teigė, kad taip ji siekia parodyti, jog Ukraina nėra viena.
„Atrodė, kad Ukraina liko viena, buvome labai nusivylę, bet šiandien tos nuotaikos lyg šviesesnės, pasaulis įsijungia į palaikymą. Labai žaviuosi Ukrainos tauta, vadovais, kariais. Bijau ir dėl savo šeimos, jei kartais Rusija pradėtų puolimą prieš kitas šalis“, – kalbėjo informacinių technologijų sektoriuje dirbanti moteris.
„Mažiausia, ką galime padaryti“
Po maždaug pusantros valandos į Boriso Nemcovo skverą atėjo ir minia Baltarusijos aktyvistų, vidurdienį protestavusių Lukiškių aikštėje Vilniuje.
Besirenkantys žmonės teigė, kad tokiu būdu siekia išreikšti savo nuomonę dėl neišprovokuotos Rusijos agresijos Ukrainoje.
Kaip BNS sakė finansų sektoriuje dirbantis vilnietis Martynas Briedis, palaikymo akcijos – yra mažiausia, ką galima padaryti.
„Visi turime vieningai pasisakyti prieš karą ir palaikyti kenčiančiuosius, todėl ir atėjau. Tai – mažas dalykas, ką galime padaryti“, – teigė 28-erių vyras.
Renginio organizatoriai nuo scenos ragino nuolat ir reguliariai aukoti tiek ukrainiečiams likusiems šalyje, tiek tiems, kurie bėga į kaimynines šalis.
Šimtatūkstantines pajėgas pasienyje su Ukraina telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į ją, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, pasiekdama sostinę Kijevą ir kitus didžiuosius miestus.
Vakarai dėl to įvedė sankcijas ir teikia paramą Ukrainai, tuo metu žmonės visame pasaulyje rengia protesto akcijas bei patys renka humanitarinę pagalbą.
Vos spėjamos rinkti aukos Ukrainai
Lietuvos Raudonasis kryžius, sekmadienį pradėjęs rinkti gyventojų paramą daiktais nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams, skelbia dėl didžiulio aktyvumo vos spėjantys tai daryti.
„Vakar vėlai vakare paskelbėme akciją, gavę poreikį iš valstybės, labai bijojome, kad žmonės nespės sureaguoti, surinkti. Pati buvau čia, Vilniuje, 12 valandą buvo jau milžiniška eilė žmonių, nors transporto dar neturėjome. Vienas vilkikas jau išvažiavo, antras dar stovi, yra maišai fiziškai sumesti aikštelėje“, – BNS sakė Organizacijos atstovė komunikacijai Luka Lesauskaitė.
Anot jos, valstybinės institucijos, toliau koordinuosiančios paramos vežimą į Ukrainą, nurodė, kad šiltų rūbų, pledų, miegmaišių ir kitų daiktų reikia „tūkstančiais tonų“.
„Pavyzdžiui, šiltų rūbų poreikis, kurio mūsų paprašė, yra 40 tūkstančių tonų. Tad mes skaičiuosime vilkikais, vešime į logistikos centrą. Padeda ir įmonės. Vilniuje antras vilkikas baigia prisipildyti, dar kokie trys laukia“, – tvirtino „Raudonojo kryžiaus“ atstovė.
Gyventojų šešiuose centruose šalies didmiesčiuose prašoma atnešti daiktų, reikalingų Ukrainos piliečiams, ieškant kur prisiglausti ar pasislėpti: antklodžių, pagalvių, patalynės, miegmaišių, paklotų, rankšluosčių, žiemos sezonui tinkamų šiltų drabužių ir batų.
L. Lesauskaitės teigimu, labai panaši situacija yra ir Kaune, Šiauliuose bei kituose didmiesčiuose.
Organizacija labai prašo aukoti tik naują, nedaug dėvėtą aprangą ar patalynę, rūšiuoti daiktus sudedant juos į atskirus maišus konkrečiai nurodant jų tipą, kiekį (batai, vyriškos, moteriškos striukės, kelnės, pledai ir pan).
Šalies gyventojai nuo sekmadienio vidurdienio gali aukoti daiktus Vilniuje prie „Avia Solutions Group“ arenos (Ozo g. 14, Vilnius), Kaune „Žalgirio“ arenos aikštelėje (Karaliaus Mindaugo pr. 50, įvažiavimas nuo senamiesčio), Klaipėdoje – Piliavietės aikštelėje (Pilies g. 4), Šiauliuose – Šiaulių arenoje (J. Jablonskio g. 16), „Cido“ arenoje Panevėžyje (Parko g. 12) bei Alytaus Sporto rūmuose (Naujoji g. 52).
Paramą daiktais šiuose surinkimo punktuose bus galima perduoti sekmadienį 12–20 val., pirmadienį ir antradienį 10–20 valandomis.
Sveikatos apsaugos ministerija šeštadienį taip pat pranešė, kad į Ukrainą Lietuva siųs 30 vilkikų su medicinos priemonėmis, medikamentais.
Savo ruožtu įmonė „Deals On Wheals“ sekmadienį informavo suorganizavusi 12 mikroautobusų su būtiniausiais daiktais Rusijos užpultiems ukrainiečiams, o grįždami į Lietuvą automobiliai pavežės norinčius čia atvykti karo pabėgėlius – jų šiuo konvojumi galės parvykti iki 90-ies.
Konvojumi į savo šalį taip pat išvyko šeši ukrainiečiai, pasiryžę ginti tėvynę.
Į Ukrainą mikroautobusais iškeliavo humanitarinė pagalba – drabužiai, batai, specialūs apsauginiai akiniai, išorinės baterijos, kuras, pirmosios pagalbos rinkiniai, maistas, kuras, medikamentai, higienos priemonės ir daugelis kitų būtinų daiktų.
Šimtatūkstantines pajėgas pasienyje su Ukraina telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į ją, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, naikindama infrastruktūrą, kuro atsargas, siekdama užimti didmiesčius. Pranešama apie kelis šimtus žuvusių ukrainiečių, tarp jų – dešimtys civilių, tūkstančius sužeistų.
G. Nausėda ragina ES Ukrainai suteikti kandidatės statusą
Kalbėdamas su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles’u Micheliu (Šarliu Mišeliu) Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino Europos Sąjungą suteikti Ukrainai kandidatės statusą.
Kremliaus pajėgoms veržiantis į kaimyninė valstybę, Lietuvos vadovas pabrėžė, kad tai turi būti padaryta nedelsiant.
„Esu įsitikinęs, jog tai turėtų būti padaryta tuojau pat“, – sekmadienį Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.
Su EVT pirmininku jis taip pat aptarė atsakomąsias priemones į Rusijos karinę agresiją, ginkluotės tiekimą Ukrainai bei Rusijos finansinių institucijų atjungimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.
Šalies vadovas pakartojo, jog ukrainiečiai kovoja ne tik už savo, bet ir visos Europos laisvę bei demokratiškas vertybes, todėl Europa privalo padaryti „viską, kas jos galioje, jog Rusijos agresija būtų sustabdyta“.
Šalies vadovas padėkojo Ch. Micheliui už pastangas siekiant padėti Ukrainai.
„Noriu priminti jums Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio pasakytus žodžius, jog parama svarbi ne tiek ir ne tik kovojantiems, nes ryt jie gali mirti, bet ir jų šeimoms, vaikams“, – G. Nausėda.
Šimtatūkstantines pajėgas pasienyje su Ukraina telkusi Rusija ketvirtadienį įsiveržė į ją, pradėdama plačią karinę operaciją visoje šalyje, naikindama infrastruktūrą, kuro atsargas, siekdama užimti didmiesčius. Pranešama apie kelis šimtus žuvusių ukrainiečių, tarp jų – dešimtys civilių, tūkstančius sužeistų.
