Savo metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda iškėlė retorinį klausimą, kodėl Lietuvai neužsibrėžus ambicingo tikslo – pavyzdžiui, tapti šeimoms draugiškiausia Europos Sąjungos valstybe? Toks tikslas taptų įgyvendinamas, jei būtų lygiuojamasi į šalį lyderę ES šiuo klausimu – Vengriją.
Konservatyvios vertybės veikia
Gegužę Lietuvos šeimų sąjūdis organizavo tarptautinę konferenciją: „Ginant prigimtines teises: Išsaugokime Europą kartu!“ Tarp jos pranešėjųbuvo ir Anna Lakó, Pamatinių teisių centro veikiančio Vengrijoje vyresnioji patarėja ir koordinatorė tarptautiniams reikalamas.
Šio centro tikslas – apsauga nuo žalos, kurią daro visą Europą užvaldžiusi kenksminga ideologija. Pamatinių teisių centras yra didžiausias konservatyvios minties „smegenų centras“ (angl. think tank) Vengrijoje, kuris priešinasi kraštutinei liberalų woke, LGBT propagandai, puolančiai tikrąsias europietiškąsias vertybes.
Centro steigėjai suprato, kad vien tik praktinių priemonių taikymas aplinkoje, kurioje smegenys išplautos cancel culture (liet. „atšaukimo kultūros“) ir LGBT, nebus veiksmingas. Visos priemonės ir paskatos „už šeimą“ (angl. pro family), nesvarbu, kokios jos bebūtų dosnios, niekada neveiks, jeigu jaunoji kartai bus iš anksto tikslingai emociškai nuteikta prieš tokias sąvokas, kaip „šeima“ ir „tradicinės vertybės“.
Pamatinių teisių centras siekia neutralizuoti bandymus griauti Europos tautas ir destabilizuoti mūsų visuomenes. Jų skleidžiama žinia pateikia paprastus sveiko proto argumentus, kad konservatyvios vertybės veikia.
Toliau pateikiami faktai yra Annos Lakó pranešimo santrauka, kuri gali būti vertinga kiekvienam besidominčiam šeimos politika.
Parama šeimai – 5 proc. BVP
Prieš dešimt metų Vengrijoje bendrasis gyventojų vaisingumo rodiklis (vidutinis vaikų skaičius, kurį moteris pagimdytų per savo gyvenimą) buvo 1,23, o dabar – 1,59.
Iš vienos pusės, tai puikus rezultatas – 30 proc. augimas, pasiektas per 10 metų sunkaus Vengrijos vyriausybės darbo. Iš kitos pusės, tam, kad bendruomenė galėtų pati save atnaujinti, vidutinis vaikų skaičius turi būti 2,00.
Vengrija – vidutinio dydžio valstybė su 10 mln. gyventojų centrinėje Europoje, neturinti jokių gausių gamtinių išteklių, ekonomikos srityje turinti daug kur pasivyti Vakarų Europos šalis po dešimtmečius trukusio komunizmo ideologijos siautėjimo.
Stengdamasi sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą, Vengrija sukūrė finansinės ir teisinės paramos jaunoms šeimoms modelį. Vengrijos vyriausybė paramos šeimai priemonėms skiria 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tai vidutiniškai 2 kartus daugiau nei kitos ekonomiškai išsivysčiusios šalys. Tai įrodo, kad šis planas ambicingas.
Vengrijos modelis išskirtinis, nes, kaip atsaką į katastrofišką demografinę padėtį Europoje, ES remia ir aktyviai skatina imigraciją. Į Europą importuojamos masės žmonių, nieko nežinančių apie europietiškas vertybes ir net joms neprijaučiančių. Vengrija pasirinko kitą kelią.
Ten manoma, kad teisingas atsakas į demografinius iššūkius yra ne imigracija, o parama šeimoms, kad jos galėtų susilaukti tiek vaikų, kiek pačios panorės.
Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vystomas požiūris, kad demografinės problemos turi būti išspręstos pasitelkiant vietinius išteklius ir per vengrų tautos dvasinį atsinaujinimą. Centrinę šeimos politikos vietą parodo, kad vyriausybėje yra šeimos ministro portfelis. Beje, šią sritį kuravusi Katalin Novak šiuo metu yra Vengrijos prezidentė.
Vengrijos šeimos politikos esmė yra įvairios nuolaidos, parama ir tokios sąlygos jaunoms šeimoms, kad jų noras turėti savo vaikų nepriklausytų nuo turimų finansinių išteklių. Panašu, kad tokia šeimos politika pasiekė savo tikslą. Nuo 2010-ųjų, kai esama vyriausybė pradėjo savo darbą, santuokų skaičius padvigubėjo, o abortų skaičius dvigubai sumažėjo.
Ši daugiaapimanti paramos šeimai sistema siekia pagerinti ilgalaikes finansines sąlygas šeimoms tuo metu, kai jos augina vaikus. Parama pradedama teikti nuo tada, kai sukuriama santuoka. Kiekviena susituokusi šeima gauna 300 eurų mokesčių kreditą nuo grynųjų pajamų pirmiems dvejiems santuokos metams.
Vadinamosios „vaiko obligacijos“ yra pačios populiariausios ir pelningiausios vyriausybės obligacijos, kurių turėtojai gauna palūkanas, 3 proc. didesnes už infliacijos lygį, todėl yra apsaugotas nuo infliacijos.
Kita svarbi finansinė pagalba yra vaiko gimimą skatinanti paskola jaunoms susituokusioms poroms. Pagal šią priemonę jie gali prašyti iki beveik 25 tūkst. eurų paskolos be palūkanų, jei gimsta pirmas vaikas – paskolos grąžinimo įmokos atidedamos 3 metams, jei gimsta antras vaikas – nurašoma 30 proc. paskolos, jei trečias – nurašoma visa paskola. Paprastai šnekant, jei šeimoje gimsta trys vaikai – paskolos nebereikia grąžinti.
Paprastai šnekant, jei šeimoje gimsta trys vaikai – paskolos nebereikia grąžinti.
Dar viena priemonė yra namų pirkėjų išmoka – negrąžinama parama būsto įsigijimui arba statyboms. Tam, kad ją gautų, tėvams reikia turėti vieną vaiką arba įsipareigoti jį turėti. Greta šios išmokos tėvai gali prašyti namo pirkėjo paskolos, kurios palūkanas apmoka valstybė. Šeima su dviem vaikais turi teisę gauti 25 tūkst. eurų paskolą, su trimis vaikais – 36 tūkst.
Grąžinama suma mažinama su kiekvieno vaiko gimimu beveik 14 tūkst. eurų. Geriau suprasime šios valstybės paramos mastą, pasitelkę faktą, kad iš vaiko gimimą skatinančios paskolos, namų pirkėjo paskolos ir namų pirkėjo išmokos kartu sudėjus šeima, planuojanti susilaukti trijų vaikų, kai kuriose Vengrijos vietose gali sau nusipirkti atskirą namą. Ir jeigu šeima iš tikrųjų susilaukia trijų vaikų, jie turi grąžinti tik apie 30 proc. visos sumos, ir su daug mažesnėmis už rinkos palūkanomis.
Tačiau Vengrijos šeimos politika tuo nesustoja. Šalia to, kad finansinė parama teikiama visą ilgą vaikų auginimo laikotarpį, Vengrija skiria papildomą dėmesį šeimoms su mažais vaikais.
Keletas paramos būdų tampa prieinami praėjus trims metams po vaiko gimimo. Išskirtinai tik Vengrijoje per pirmus 6 mėnesius po gimdymo, moteris gauna kūdikio priežiūros išmokas, didesnes už jos pajamos iki gimdymo. Specialus kūdikio priežiūros naudų rinkinys siūlo padidintą finansinę paramą mamoms, auginančioms mažus vaikus ir pasirinkusioms grįžti į darbą. Kai moteris pagimdo ketvirtą vaiką, ji daugiau niekada nebemoka pajamų mokesčio.
Kai moteris pagimdo ketvirtą vaiką, ji daugiau niekada nebemoka pajamų mokesčio.
Vienas žymiausių konservatyvios vyriausybės šeimos politikos ramsčių – šeimos mokesčių kreditas, kurio pagrindinė idėja, kad šeimų, gaunančių tokias pačias pajamas, gyvenimo lygis neturėtų skirtis, kiek vaikų jie besusilauktų. Didelės šeimos už tas pačias pajamas moka mažiau mokesčių nei šeimos be vaikų arba turinčios mažiau vaikų. Dar vienas pavyzdys – vyriausybė skiria reikšmingą paramą automobilio įsigijimui didelėms šeimoms.
Vengrijos šeimos politiką geriausia apibendrina V. Orbano žodžiai, pasakyti ketvirtajame Budapešto Demografijos viršūnių susitikime 2022-aisiais: „Visa šalis turi būti draugiška šeimai“.
Konstitucinė apsauga
Tuo tarpu Briuselis ėmėsi priešiškų politinių priemonių: sulaikė Vengrijai skirtos ES paramos išmokėjimą, nepagrįstai apkaltino Vengriją neva ji turi teisinės viršenybės problemų, pradėjo įvairias teisines procedūras prieš Vengriją įvairiomis dingstimis.
Vengrijos liberali opozicija aktyviai padeda tarptautiniam liberalių organizacijų tinklui, kuris kovoja prieš Vengrijos vyriausybės sprendimus „už šeimą“. Juk šeimos politika neatsiejamai susijusi su kitomis šiandien garsiomis politinėmis temomis: imigracija, „atšaukimo kultūra“, LGBT propaganda ir „woke progresyvumas“. Jos visos yra „mikštoji galia“, naudojama spausti tautas, šeimas ir žmonių tarpusavio santykius, kuriuos laikome normaliais.
Po jų, bet kokia priemonė „už šeimą“ sulaukia ideologiškai motyvuotų politinių puolimų ir sukelia naują propagandos bangą menstryminėje žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, ypač nutaikytą į jaunimą.
Todėl Vengrijos 2021-ais metais priimtas Vaikų apsaugos įstatymas iššaukė didelės apimties tarptautinę kampaniją keliant bylas dėl homofobijos ir netolerancijos. Vengriją apkaltino apribojus žodžio laisvę, nes ši šalis, siekdama apsaugoti lengvai pažeidžiamus nepilnamečius, paprieštaravo lyties keitimo operacijų ir alternatyvaus seksualinio gyvenimo mokyklose propagandai.
Šis Vengrijos teisės aktas draudžia bet kokį turinį, skatinantį homoseksualumą arba lytinės orientacijos keitimą, nepilnamečiams, nes toks turinys kenkia vaiko vystymuisi.
Todėl Vengrijos įstatymas nustato, kad fizinė ir psichinė vaikų sveikata yra svarbiau, o vaikų seksualinis auklėjimas yra jų tėvų išimtinė teisė. Svarbu pastebėti, kad Vengrijoje alternatyvus seksualinis gyvenimas tarp suaugusiųjų nediskriminuojamas. Bet išplitus „gender“ (liet. lytinės tapatybės) teisei, Vengrija nusprendė esant būtina tradicinės šeimos ir vaikų apsaugą įtraukti į pagrindinį įstatymą, suteikiant konstitucijos lygio apsaugą.
Vengrijos Pagrindinis įstatymas teigia, kad „Santuoka sudaroma tarp vyro ir moters“. Be to, matant ideologijų vystymąsi Vakarų Europos šalyse, tame pačiame pagrindiniame įstatyme nustatyta, kad „Mama yra moteris, o tėtis yra vyras“. Dėl šių teisinių nuostatų gausios kritikos Vengrijos vyriausybė turėjo surengti referendumą vaikų apsaugos klausimais, ir jame 95 proc. dalyvių pritarė vyriausybės sprendimams ir nuostatoms.
Lieka tikėtis, kad Lietuvos prezidento ambicijos sulauks atgarsio šalies politiniame elite. Tik Vengrijos pavyzdys Lietuvos politiniame kontekste atrodo utopija.
